Legislator Case Law & Legislation
2020-04-09 Nr. AB-7379-3-61-3-01992-2019-6 AI generated

2020-04-09 Nr. AB-7379-3-61-3-01992-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2020-04-09 Nr. AB-7379-3-61-3-01992-2019-6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2020-04-09 Nr. AB-7379-3-61-3-01992-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas V. A. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-250-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01992-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. A. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo V. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. sausio 29 d. gautas (paštu išsiųstas 2020 m. sausio 27 d.) pareiškėjo V. A. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3822-596/2019 panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Teismas priėjo prie išvados, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys – teismo sprendimo įteikimas šventiniu laikotarpiu, kuomet iki sprendimo apskundimo termino pabaigos dar buvo likę 15 kalendorinių dienų, ir skundo pateikimas praėjus net 24 dienoms po termino apeliaciniam skundui paduoti pasibaigimo, negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo pareiškėjo valios ir veiksmų (neveikimo). Teismas, nenustatęs objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sutrukdė pareiškėjui laiku kreiptis į teismą ir kurios gali būti pripažintos svarbiomis, ekstraordinariomis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

III. Pareišėjas V. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti skundo padavimo terminą bei priimti paduotą apeliacinį skundą.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2019 m. gruodžio 19 d. ir turėjo pakankamai laiko skundui parengti. Tačiau pareiškėjas teigia, kad prašyme atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą nurodė, jog jam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis į rankas įteikta darbo dieną tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, todėl nespėjo parengti skundo. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad nėra juristas ir neturi samdyto ar valstybės skirto advokato, todėl per tokį trumpą laiką pasiruošti ir surašyti apeliacinį skundą nebuvo galimybės.

Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, jog nutartis į rankas jam buvo įteikta tik tarp švenčių, t. y. tarp Kalėdų ir Naųjųjų metų, todėl nespėjo parengti skundo. Taip pat atkreipia dėmesį, kad valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą turi galimybes gauti kiekvienas asmuo, kuris siekia kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, atlikęs teisės aktais nustatytas procedūras, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad atliko minėtas procedūras ir jam nebuvo suteikta teisinė pagalba. Apeliacinis skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas tik 2020 m. sausio 29 d., o pareiškėjo prašyme dėl apeliacinio skundo padavimo termino ataujinimo nepateikta medžiagos, kuri liudytų, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino ir skundą atsisakė priimti.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, 2019 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Taigi apeliacinis skundas galėjo būti paduotas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo, t. y. iki 2020 m. sausio 4 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą teismui išsiuntė tik 2020 m. sausio 27 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinių santykių stabilumo ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, šiais principais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-387-502/2016). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turi ne tik teisę į apeliaciją, bet ir konkrečią pareigą ją laiku realizuoti, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, teismo diskrecijai palikta spręsti, ar atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką.

Pareiškėjas iš esmės nurodo, kad pagrindinė termino praleidimą lemianti priežastis buvo ta, kad jam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis į rankas įteikta darbo dieną tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, todėl nespėjo parengti skundo. Pažymėtina, kad šventinis laikotarpis savaime negali būti vertinamas kaip aplinkybė, sutrukdžiusi pareiškėjui per įstatymo nustatytą terminą paruošti ir išsiųsti skundą teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-42-261/2016). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2019 m. gruodžio 19 d., t. y. dar iki šventinio laikotarpio (b. l. 83). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, galėjo ir turėjo pasirinkti tokius savo elgesio variantus, jog skundą parengtų ir išsiųstų teismui nustatytu terminu.

Pareiškėjas viena iš termino praleidimo priežasčių įvardija ir tai, kad nėra juristas, neturi samdyto ar valstybės skirto advokato, todėl per tokį trumpą laiką pasiruošti ir surašyti apeliacinį skundą nebuvo galimybės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo teisinio išsilavinimo neturėjimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nelaikomas termino praleidimą pateisinančia priežastimi bei pagrindu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nes laikoma, jog pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-544/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1053-1062/2017; 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-502/2018 ir kt.). Tai, kad pareiškėjo interesams neatstovauja advokatas, nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto termino, nes įstatymo nuostatos visiems asmenims taikomos vienodai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl termino praleidimo, prieina prie išvados, kad nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, administracinių teismų praktiką, suformuotą analogiškose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio 2020 m. vasario 18 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius