2016-02-24 Nr. AB-4372-3-61-3-05902-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-121-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05902-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. L. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja I. L. (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis 2015 m. gruodžio 16 d. pateikė skundą, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, ir Komisija) 2015 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. S-128 (7-121/2015), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 68-77 ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. (54/14)FR682-74.

Pareiškėja taip pat pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuriame nurodė, kad pareiškėjos atstovui advokatui Gintarui Černiauskui apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartį, kurioje teismas išaiškino pareiškėjai, jog administracinėje byloje Nr. I-10670-764/2015 jos pateiktas skundas laikytinas nepaduotu, o nagrinėjamoje byloje Nr. eI-11025-764/2015 patikslintą skundą atsisakoma priimti, nurodant, kad tai neužkerta kelio kreiptis į teismą su nauju skundu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, bei prie kurio turi būti prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti, tapo žinoma tik 2015 m. gruodžio 16 d.

Nurodė, kad ši teismo nutartis 2015 m. spalio 13 d. per elektroninių paslaugų sistemą buvo išsiųsta pareiškėjos atstovui advokatui Gintarui Černiauskui, tačiau dėl Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai darbuotojos – teisininkės L. M., atsakingos už elektroninių paslaugų sistemos administravimą, kaltės jam nebuvo perduota. Pabrėžė, kad įsiteisėjusi 2015 m. spalio 13 d. teismo nutartis pareiškėjos atstovui įteikta nebuvo, kadangi Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai darbuotoja – teisininkė, įvertinusi tai, kad nutartis jau įsiteisėjusi ir neskundžiama, t. y. dėl jos nereikės atlikti jokių veiksmų, įsegė ją į kliento bylos segtuvą, kurį padėjo prie visų kitų einamųjų bylų.

Akcentavo, kad pareiškėjos atstovui advokatui Gintarui Černiauskui apie tai, kad pareiškėjos patikslintą yra atsisakyta priimti bei kad teismas yra priėmęs 2015 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-10670-764/2015 tapo žinoma tik 2015 m. gruodžio 16 d., kai pareiškėja jį informavo apie Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmus dėl ginčijamų sprendimų priverstinio įvykdymo. Nurodė, kad, pradėjus analizuoti situaciją ir atlikus vidinį patikrinimą tarp bendrijos darbuotojų, paaiškėjo, jog pažeisdama savo pareiginių nuostatų 4.3. punktą, nustatantį pareigą jai rūpintis korespondencijos priėmimu ir išsiuntimu per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, taip pat registruoti gaunamus ir išsiunčiamus laiškus ir dokumentus, apie juos pranešti bylą vedančiam advokatui arba advokato padėjėjui, bendrijos teisininkė iš teismų elektroninių paslaugų portale esančios advokato Gintaro Černiausko paskyros neišspausdino ir advokatui neperdavė 2015 m. spalio 13 d. teismo nutarties.

Vertino, kad dėl žmogiškosios klaidos minėta nutartis įsiteisėjo, o pareiškėjos atstovas iki šios dienos nepateikė teismui skundo patikslinimų, kad jį būtų galima priimti nagrinėti. Akcentavo, kad iš pareiškėjos bandoma išieškoti 24 914,98 Eur suma pareiškėjai yra labai didelė, o šios mokesčių administratorius paskaičiuotos skolos atsiradimo pagrindas yra iš esmės ginčytinas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.). Teismas nutarė įsiteisėjus nutarčiai žyminį mokestį grąžinti pareiškėjai. Teismas išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio kreiptis į teismą su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu, pateikiant argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti esmine aplinkybe nurodė, jog 2015 m. spalio 13 d. nutartį, kurioje teismas išaiškino pareiškėjai, jog administracinėje byloje Nr. I-10670-764/2015 jos pateiktas skundas laikytinas nepaduotu, o nagrinėjamoje byloje Nr. eI-11025-764/2015 patikslintą skundą atsisakoma priimti, nurodant, kad tai neužkerta kelio kreiptis į teismą su nauju skundu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, bei prie kurio turi būti prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti, tapo žinoma tik 2015 m. gruodžio 16 d. dėl Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai darbuotojos – teisininkės L.

M., žmogiškosios klaidos. Įvertinęs pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad jos yra subjektyvios ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, dėl kurių pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti galėtų būti tenkinamas. Pareiškėjos prašyme nurodyta aplinkybė nepateisina pareiškėjos atstovo tokio ilgo delsimo. Tai, kad pareiškėjos vardu skundą teismui pateikė atstovas, nepakanka fiziškai skundą išsiųsti teismui, jis pats ar per bendrijoje dirbančius asmenis turėjo domėtis bylos eiga ir, esant skundo trūkumų, siekti kuo greičiau juos pašalinti.

Šiuo atveju vien tik bendrijos teisininkės paaiškinimas negali būti pripažįstamas pateisiančia termino praleidimą aplinkybe. Be to, 2015 m. spalio 13 d. nutartis, remiantis informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis, įsiteisėjo 2015 m. spalio 22 d., taigi, beveik du mėnesius pareiškėjos atstovas jokių aktyvių veiksmų atliko. Tai patvirtina ir paties paaiškinimas, kad tik iš pačios pareiškėjos sužinojo apie priverstinį skolos išieškojimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjai sudarė galimybę pašalinti teismo trūkumus, tačiau nepašalinus trūkumų, skundai administracinėse bylose Nr. I-10670-764/2015 bei Nr. eI-11025-764/2015 buvo teismo laikomi nepaduotais.

Pareiškėjos atstovas turėjo suprasti trūkumų šalinimo instituto svarbą ir pašalinęs juos pateikti teismui tinkamai parengtą skundą. Šiuo atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą dėl pareiškėjo pastangų, įvykdytų per protingą laiko tarpą, realizuojant savo teises. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas. Šiuo atveju yra svarbu ir tai, kad advokatas yra profesionalus teisininkas, kuriam, kaip tokia profesine veikla besiverčiančiam asmeniui, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei kitiems visuomenės nariams, todėl advokatas privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atstovauti atstovaujamojo interesams ir ginti jo teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-433-662/2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Teismo vertinimu, atstovavimo santykių svarba negali būti grindžiama advokatų bendrijoje dirbančiųjų darbuotojų kalte ir tai neatleidžia paties advokato nuo sąžiningumo ir rūpestingumo pareigos. Išieškomos skolos dydis irgi negali būti vertinamas kaip svarbi aplinkybė terminui atnaujinti. Nagrinėjamu atveju žala pareiškėjai galėtų būti vertinama per tinkamo (netinkamo) atstovavimo aspektą. Bet tai nėra šio prašymo nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių.

Pareiškėja prašyme nenurodė jokių kitų svarbių skundo padavimo termino praleidimo aplinkybių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti pareiškėjai terminą skundui dėl MGK 2015 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. S-128 (7-121/2015), VMI prie FM 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 68-77 ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (54/14)FR682-74 panaikinimo paduoti ir perduoti pareiškėjos 2015 m. gruodžio 16 d. skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas neteisingai vertino, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra subjektyvios. Toks vertinimas yra ydingas, nes termino atnaujinimo nurodytos aplinkybės ne tik niekaip nepriklausė nuo pačios pareiškėjos veikimo ir neveikimo, tačiau ir buvo svarbios bei objektyvios vertinant priežastis lėmusias teismo nustatyto termino praleidimą. Pareiškėjos interesais ir vardu veikia advokatas/advokato padėjėjas, kai šie asmenys sudaro atstovavimo sutartį.

Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos interesais negalėjo veikti ir ją atstovauti, kaip patį pareiškėjos asmenį, advokatų profesinėje bendrijoje dirbantys darbuotojai, kadangi jie nėra advokatai ir tarp pareiškėjos bei darbuotojo negali susiformuoti specifiniai kliento – advokato pavedimo pagrindu grįsti santykiai. Advokatui Gintarui Černiauskui iki pat 2015 m. gruodžio 16 d., kai pareiškėja informavo jį apie priverstinį išieškojimą, nebuvo žinoma, kad per elektroninių paslaugų portalą yra gauta iš teismo informacija apie teismo atliktus tam tikrus procesinius veiksmus byloje, kurie sukelia pareiškėjai teisines pasekmes, ir tik po 2015 m. gruodžio 16 d. advokatas Gintaras Černiauskas peržiūrėjo elektroninių ryšių portalą bei atidarė paskyroje esančius administracinėje byloje pareiškėjos atžvilgiu priimtus teismo sprendimus/nutartis bei įvertino jų turinį.

LVAT 2015 m. lapkričio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-1311-261/2015 yra nurodęs, kad teismui negalint nustatyti tikslaus termino, kada buvo peržiūrėti dokumentai EPP sistemoje (nes tokios galimybės sistema nesuteikia), nebūtų teisinga ir pagrįsta netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą teismo numatytiems skundo trūkumams pašalinti, dėl ko, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, pareiškėjo atskirąjį skundą patenkino. Advokatas Gintaras Černiauskas tik sužinojęs apie teisme priimtus sprendimus/nutartis ėmėsi aktyvių veiksmų kreipiantis į teismą dėl termino atnaujinimo.

Advokatų profesinės bendrijos darbuotojai negali būti prilyginami advokatams ar advokato padėjėjams, todėl ši aplinkybė yra svarbi vertinant susiklosčiusią situaciją objektyviuoju aspektu. Objektyvios aplinkybės, t. y. vieno asmens (darbuotojo) klaida lėmė, kad advokatas, veikdamas kaip pareiškėjos atstovas, apie teismo priimtus sprendimus sužinojo tik gerokai vėliau, kai pareiškėja informavo advokatą apie priverstinį skolos išieškojimą. Kartu su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad ne advokatas/advokato padėjėjas atstovaudami pareiškėją buvo nerūpestingi ar neatidūs, tačiau dėl žmogiškosios klaidos advokatui nebuvo tinkamai įteikti teismo priimti sprendimai byloje, dėl ko per įstatymo/teismo nustatytą terminą advokatui nebuvo galimybės įvykdyti pareigą ir laiku pateikti reikalaujamus dokumentus.

LVAT vienoje iš naujausių savo nutarčių, t. y. 2015 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-1357-438/2015, yra nurodęs, kad byloje nesant duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, reiškia tai, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis asmuo dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių, teisės teikti skundą teismui neturėtų prarasti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino to, ar termino atnaujinimas šioje konkrečioje byloje turės įtakos teisiniam stabilumui ir, ar turės neigiamos įtakos kurių nors šalių interesams.

Nagrinėjimu atveju ginčo suma yra 24 914,98 Eur, o tai laikytina pareiškėjai, kaip fiziniam asmeniui, labai didele suma. Pareiškėjai užkirtus kelią ginti savo teises dėl formalių procesinių pažeidimų, būtų atimamos jos konstitucinės teisės. Ir priešingai, atnaujinus šį terminą, nebūtų pakenkta teisiniam stabilumui ar kitų asmenų interesams, kadangi net ir vėliau išnagrinėjus ginčą teisme ir galbūt atmetus pareiškėjos skundą, atsakovai neprarastų teisės reikalauti sumokėti pareiškėjos atžvilgiu priskaičiuotos mokestinės prievolės. Teismas turėtų palankiai įvertinti nurodytas procesinio termino praleidimo priežastis, įvertinti termino praleidimo mažareikšmiškumą, lyginant su pasekmėmis, kurias patirtų pareiškėja termino neatnaujinus.

Praleisto termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas ieškant protingos pusiausvyros tarp viešojo intereso užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir viešojo intereso garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Sypchenko v. Rusija taip pat yra pažymėjęs termino atnaujinimo svarbą. Procesinių terminų atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galbūt neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai. Taigi, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o galėtų remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėja atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo ir atsisakyta priimti jos skundą, kuriuo prašoma panaikinti MGK 2015 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. S-128 (7-121/2015), VMI prie FM 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 68-77 ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. (54/14)FR682-74 (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis numato, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. MAĮ 159 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos. Šiuo atveju pareiškėja skundą teismui elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė tik 2015 m. gruodžio 16 d., t. y. praleidusi įstatymo numatytą skundo padavimo terminą. Pabrėžtina, jog šių aplinkybių pareiškėja neginčija ir teikdama skundą prašė atnaujinti skundo padavimo terminą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėtina, kad ABTĮ terminų atnaujinimą iš esmės sieja su išskirtinėmis, objektyviomis, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija nurodo, jog kreipimosi į administracinį teismą termino nustatymas nepaneigia teisminės gynybos prieinamumo principo, nes nustatytas terminas yra procesinio pobūdžio ir tokiu teisiniu reguliavimu yra siekiama užtikrinti teisinių santykių stabilumą, kitos teisinio santykio šalies teisinės padėties apibrėžtumą. Teismui, proceso dalyviams ar kitiems asmenims pažeidus įstatymų reglamentuotą proceso tvarką, taip pat ir procesinius terminus, neretai kyla tiesioginės ar netiesioginės procesinės pasekmės, turinčios įtakos dalyvaujančių byloje asmenų teisėms ar pareigoms. Todėl asmeniui, praleidusiam įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti ir nesant svarbių aplinkybių, pagrindžiančių termino praleidimą, turi kilti įstatyme numatyta teisinė pasekmė – teismas jo skundą turi atsisakyti priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo.

Pareiškėja prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą iš esmės grindė tuo, kad apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartį, kurioje teismas išaiškino pareiškėjai, jog administracinėje byloje Nr. I-10670-764/2015 jos pateiktas skundas laikytinas nepaduotu, o byloje Nr. eI-11025-764/2015 patikslintą skundą atsisakoma priimti, nurodant, kad tai neužkerta kelio kreiptis į teismą su nauju skundu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, bei prie kurio turi būti prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėjos atstovui advokatui Gintarui Černiauskui tapo žinoma tik 2015 m. gruodžio 16 d. (kai pareiškėja jį informavo apie priverstinį skolos išieškojimą) dėl Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai darbuotojos – teisininkės L. M., atsakingos už elektroninių paslaugų sistemos administravimą, žmogiškosios klaidos. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės (skundo padavimo termino praleidimo priežastys) yra subjektyvios ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, dėl kurių pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti galėtų būti tenkinamas.

Pareiškėja atskirajame skunde remiasi LVAT 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-1311-261/2015 ir teigia, kad minėtoje byloje teisėjų kolegija yra nurodžiusi, jog teismui negalint nustatyti tikslaus termino, kada buvo peržiūrėti dokumentai elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) sistemoje (nes tokios galimybės sistema nesuteikia), nebūtų teisinga ir pagrįsta netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą teismo numatytiems skundo trūkumams pašalinti, dėl ko, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, pareiškėjo atskirasis skundas buvo patenkintas. Pareiškėjos teigimu, advokatas Gintaras Černiauskas tik sužinojęs apie teisme priimtus procesinius sprendimus ėmėsi aktyvių veiksmų kreipiantis į teismą dėl termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad paminėtoje LVAT administracinėje byloje Nr. eAS-1311-261/2015 susidarė visiškai kita faktinė situacija nei šioje tikrinamoje administracinėje byloje.

LVAT administracinėje byloje Nr. eAS-1311-261/2015, įvertinus pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis bei EPP duomenis, buvo konstatuota, jog pareiškėjo nurodytu laikotarpiu egzistavo EPP sutrikimai.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje EPP sutrikimų nenustatyta, priešingai, pareiškėjos atstovo neaktyvumas – nesidomėjimas bylos eiga, esant skundo trūkumų, delsimas, nerūpestingumas, neatidumas, lėmė termino skundui paduoti praleidimą. Šios aplinkybės nėra pateisinamos, sprendžiant klausimą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo. Jos yra ne objektyvaus pobūdžio, o tik nuo paties pareiškėjos (bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja nesidomėjo proceso eiga iki mokesčių administratorius nesiėmė veiksmų dėl ginčijamų sprendimų priverstinio vykdymo) ir jo atstovo valios priklausiusios, t. y. subjektyvios priežastys, sukliudžiusios pareiškėjai laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Akivaizdu, kad protingo termino kreiptis teisminės gynybos šioje byloje buvo nepaisoma. Pareiškėja nagrinėjamu atveju nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su administracinių aktų apskundimu, ir tokiais veiksmais pati sau sukūrė neigiamas pasekmes. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė procesines teisės normas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos I. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius