9c6305f5-27ff-48e1-8915-e68990bd6bf4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Nr. A15-1784-827/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01360-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

16.9.7.1.; 16.9.10.; 21.9.10

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,

sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam P. K. ir jo atstovui advokato padėjėjui Laimonui Stančikui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinių nusižengimų bylÄ , kurioje P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Vilniuje, traukiamas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį bei 426 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

P. K. 2020 m. balandžio 28 d. apie 13.49 val. Zarasų g.5, Vilniuje, vairavo automobilį Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į gale stovėjusį kitÄ automobilį Volkswagen Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Å iais savo veiksmais P. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 417 straipsnio 7 dalyje.

Administracinio nusižengimo protokolu P. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. balandžio 28 d. apie 13.49 val. Zarasų g.5, Vilniuje, vairavo automobilį Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į gale stovėjusį kitÄ automobilį Volkswagen Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ eismo įvykio pasiÅ¡alino, vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio. Å iais savo veiksmais P. K. buvo kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 101, 219.1, 221.1 punktų reikalavimus ir padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. K. teismo posėdyje nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolÄ gavo, kuo kaltinamas supranta, kaltės nepripažįsta. Duodamas paaiÅ¡kinimus nurodė, kad išėjo iÅ¡ parduotuvės RIMI, adreso nežino, jo automobilis stovėjo priekiu į sienÄ . Važiavo atbulas ir nepajuto, kad atsitrenkė į kitÄ maÅ¡inÄ . IÅ¡ parduotuvės parsivežė degtinės, buvo pavargęs ir nutarė iÅ¡gerti, pavaiÅ¡inti kaimynes. Buvo jau Å¡iek tiek iÅ¡gėrę, kai pamatė kieme policijos automobilį, kuris pasisukiojo ir iÅ¡važiavo.

Po to atvažiavo antrÄ kartÄ ir vėl iÅ¡važiavo. TrečiÄ kartÄ privažiavo prie jo maÅ¡inos, nufotografavo. Po ko pareigÅ«nai atėjo į butÄ . Pasakė jam, kad jis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos ir geria alkoholį. Jis pareigÅ«nams atsakė, kad nebuvo jokio įvykio, o geria namie. PareigÅ«nai davė pÅ«sti į alkotesterį, buvo kÄ tik iÅ¡gėręs. Kažkiek nustatė neblaivumÄ . Jį nusivežė prie parduotuvės, surašė protokolÄ , davė pasiraÅ¡yti ir atvežė namo, liepė laukti teismo.

Tai jam yra didelė trauma, labai gailisi. Nurodė, kad degtinė jam padeda lengviau kvėpuoti, todėl kartais iÅ¡geria. Tada taip pat pagalvojo, kad bus lengviau ir iÅ¡gėrė. Jeigu bÅ«tų jutęs, kad užkabino kitÄ maÅ¡inÄ , tikrai nebÅ«tų iÅ¡važiavęs, nes maÅ¡ina drausta. Prie kitos maÅ¡inos vos prisiglaudė, Å¡iek tiek nubraukė dažus. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad iÅ¡važinėjant iÅ¡ aikÅ¡telės, matė, kad kažkas mosikavo krepÅ¡iu, bet nekreipė dėmesio, iÅ¡važiavo pro Å¡lagbaumÄ .

Buvo su kauke, saugojosi nuo koronoviruso. Vyras mosikavo, bet jis mažai į jį žiÅ«rėjo, nes žiÅ«rėjo į Å¡lagbaumÄ . Gal tas vyras sakė kažkÄ , bet jis negirdėjo. Automobilis varomas dyzeliu, labai burzgia, be to, nestovėjo ir neklausė. Už prekes buvo susimokėjęs, todėl nekreipė dėmesio. IÅ¡ stovėjimo vietos važiavo atbulas ir važiavo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius. MaÅ¡inÄ pastatė kieme, uždarė vartus, nes jau nesiruošė niekur važiuoti. Kalbėjo su kaimynėmis.

Kai policija atvažiavo, gal jau buvo pradėję gerti degtinę. Policija atvažiavo gal po 20 minučių. Po to vėl atvažiavo, žvalgėsi ir iÅ¡važiavo. TrečiÄ kartÄ nufotografavo maÅ¡inÄ ir atėjo. Sakė „padarei pažeidimÄ ir geri“. Nuo iÅ¡važiavimo iÅ¡ aikÅ¡telės iki pÅ«timo praėjo gal 40 min. Jeigu policija nurodė kitokį laikÄ , reiÅ¡kia, taip ir buvo. Nuo gėrimo namie iki pÅ«timo praėjo gal minutė, buvo kÄ tik iÅ¡gėręs. Policininkai matė, kad jis geria alkoholį.

Jie neklausė, prieÅ¡ kiek laiko gėrė alkoholį. Alkotesterį pÅ«sti davė ne iÅ¡kart kai atėjo. PirmÄ kartÄ nepavyko įpÅ«sti, todėl pÅ«tė antrÄ kartÄ . Taip pat nurodė, kad parduotuvė arti namų, atstumas gal pusė kilometro. PrieÅ¡ važiuojant į parduotuvę alkoholio nevartojo. TÄ dienÄ parduotuvėje buvo du kartus. PirmÄ kartÄ apsipirko, nusipirko maža buteliukÄ degtinės, parsivežęs namo bijodamas koronoviruso plovė buteliukÄ muilu ir sudaužė. Supyko ir važiavo į parduotuvę antrÄ kartÄ , pirko maisto.

Liudytojas R. I. dirbo apsaugoje. Kai išėjo iš parduotuvės pasisveikino su apsauginiu, sakė, kad jis nesikalba. Išvažiuodamas iš aikštelės nieko nejuto, važiavo namo. Langai buvo uždaryti, automobilis ūžė. Kas dėl jo automobilio apgadinimo, jis papoliruos ir viskas, žala nepadaryta. Taip pat nurodė, kad yra pensininkas, dirbti jau negali, ūkininkauja kaime, turi bičių, šienauja pievas, augina daržoves, turi traktorių. Iš ūkio naudos nedaug turi, iš bičių kartais būna naudos.

Be teisių labai apsunkintas gyvenimas. Negali važiuoti į darÅ¾Ä . KiekvienÄ Å¡eÅ¡tadienį su žmona važiuoja į kaimÄ , turi daug darbų. Taip pat tiek jam, tiek žmonai reikia važiuoti pas gydytojÄ , ir be maÅ¡inos kančia. Ä® kaimÄ nuveža draugas, bet negali jo praÅ¡yti kiekvienÄ kartÄ . Vilniuje butÄ Å¡ildo krosnimi, reikia malkų, jas atsiveždavo traktoriumi iÅ¡ SemeliÅ¡kių. Jeigu neturės teisių, žlugs Å«kis.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. I. parodė, kad pažįsta iÅ¡ matymo administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį P. K.. Anksčiau dirbo apsaugos darbuotoju parduotuvėje Rimi, Zarasų g. 5a, Vilniuje, Å¡iuo metu jau nedirba. Žino, kad nagrinėjama byla dėl to, kad iÅ¡važiuodamas vairuotojas užkabino kitÄ maÅ¡inÄ . Matė vairuotojÄ parduotuvėje, stovėjo už kasų ir matė, kÄ pirko. Po to matė per langÄ , kad jis iÅ¡važiuodamas kliudė kitÄ baltÄ maÅ¡inÄ . Išėjo pasakyti, bet vairuotojas nežiÅ«rėjo, į jį nereagavo, nuvažiavo prie Å¡lagbaumo, palaukė 5-6 sekundes, kol atsidarys Å¡lagbaumas ir nuvažiavo. Kitas žmogus taip pat bandė jam sakyti. Tada paskambino į policijÄ , pasakė kryptį, kur nuvažiavo automobilis. Pagalvojo, kad vairuotojas gal iÅ¡gėręs pabėgo. Parduotuvėje jo nestebėjo, tik atkreipė dėmesį, kad garsiai kalbėjo su kasininke. Negali teigti, kad iÅ¡ iÅ¡vaizdos vairuotojas atrodė, kad bÅ«tų iÅ¡gėręs. Automobilių kontaktÄ matė, matė, kad baltas automobilis sujudėjo. Kliudė nestipriai. Vairuotojas neiÅ¡lipo, nesureagavo, gal nesuprato. SusidÅ«rimas įvyko galiniu bamperiu, jis kliudė kito automobilio priekį. Neatsimena, ar jis parduotuvėje tÄ dienÄ buvo vienÄ kartÄ , praėjo nemažai laiko. Gal tas kitas žmogus buvo atidaręs automobilio duris. Paskui jis jam pasakė, kÄ sakė vairuotojui. To žmogaus kontaktų neturi, jis tik bandė jam padėti. P. K. matydavo parduotuvėje, kaip klientÄ

Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. B. parodė, kad įvykis, kai pagyvenęs vairuotojas iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos buvo senokai, kiek primirÅ¡o. Pamena, kad išėjusi iÅ¡ parduotuvės iÅ¡girdo apsauginį sakant, kad įvažiavo į JettÄ . Pamatė iÅ¡važiuojantį automobilį. Stengėsi pamatyti ir užsiraÅ¡yti jo numerį. Kontakto su vairuotoju neturėjo. Automobilis buvo jau nuvažiuojantis. Apsauginis Å¡aukė, kad įvažiavo į JettÄ . Automobilis VW Jetta jos tėčio automobilis, bet naudojasi ji. ApžiÅ«rėjo savo automobilį ir pamatė, kad Å¡iek tiek apgadinta galinio bamperio kairė pusė. ŽalÄ atlygino kaltininko draudimo bendrovė, jos tėčiui iÅ¡mokėjo apie 160 eurų. Kai nuvažiuojantis automobilis Å¡iek tiek stabtelėjo prie Å¡lagbaumo, tada užsirašė jo numerį. Automobilis stabtelėjo prie Å¡lagbaumo, nes reikia palaukti, kol pakyla Å¡lagbaumo. Negali pasakyti, ar vairuotojas pajuto smÅ«gį. Ji jaustų jei kliudytų kitÄ automobilį, bet tas vairuotojas senyvo amžiaus, gal nepajuto. Objektyvių požymių, kad jis bėgtų nebuvo, jai pasirodė, kad vairuotojas labiau skubantis, negu bėgantis iÅ¡ įvykio vietos. Jeigu Å¡alia automobilio kažkas rėkia, atsisuktų. Automobilių paties kontakto nematė, iÅ¡ karto bėgo žiÅ«rėti ar jos automobilis kliudytas, o tada rašė numerį, kurį nurodė policijai. RaÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad matė kaip automobilis atsitrenkė, bet paties kontakto ji nematė, ji turėjo mintyje tai, kad ant automobilio liko pažeista vieta ir ji matė tÄ pažeistÄ vietÄ . Pretenzijų neturi.

Suinteresuotas asmuo R. B. bÅ«damas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ , į teismo posėdį neatvyko, todėl byla iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant.

Advokato padėjėjas L Stančikas prašė teismo atsižvelgti į tai, kad padarytos žalos dydis nesiekia 15 minimalių bazinių pragyvenimo lygių, padaryta nedidelė 156,12 eurų žala, todėl veika turėtų būti perkvalifikuota iš ANK 426 straipsnio 2 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį. P. K. nesutiko su kaltinimu, paaiškino visas aplinkybes, ir jam inkriminuojamose veikose nėra subjektyviojo požymio tyčios, nes pagal ANK 8 straipsnio 2 dalį asmuo turi suvokti, kad jo veikimas arba neveikimas sukels pasekmes.

Å iuo atveju nėra siekio pasitraukti, kadangi P. K. sÄ Å¾iningai nesuprato, kad kliudė kitÄ automobilį. Apie įvykį sužinojo iÅ¡ policijos pareigÅ«nų. Automobilį paliko kieme, neslėpė. Pats buvo lauke ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apklaustas liudytojas R. I., dirbęs parduotuvės apsauginiu, matė įvykio eigÄ , apibendrino P. K. elgesį, nurodė, kad jis galėjo nesuprasti, kad kliudė stovintį automobilį. Vertinant automobilio apgadinimÄ , matyti, kad tai slystamojo pobÅ«džio apgadinimas.

Ant automobilio neliko net įlenkimo, tik nubrozdinimas. Tokie apgadinimai sunkiai pastebimi, garsas sunkiai iÅ¡girstamas. P. K. galėjo sÄ Å¾iningai klysti ir nesuvokti, kad sukėlė eismo įvykį. Negalima teigti, kad jis padarė nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 str. ANK 423 str. 3 d. numatyta atsakomybė už alkoholio vartojimÄ po eismo įvykio. P. K. nesuprato, kad jis padarė eismo įvykį, todėl nėra tiesioginės tyčios. BÅ«tina atsižvelgti į Konstitucijos 31 str., kuriame numatyta nekaltumo prezumpcija, kad visos abejonės, kurių negalima iÅ¡siaiÅ¡kinti, aiÅ¡kinamos kaltininko naudai.

Kai pareigÅ«nai P. K. pranešė jam apie eismo įvykį, parodė sugadinimus, jis neginčijo pateis eismo įvykio. Jis iÅ¡samiai paaiÅ¡kino aplinkybes, kad važiavo į parduotuvę, įsigijo alkoholio ir norėjo vartoti. Nurodė, kad tai palengvina astmos priepuolius. Byla turi bÅ«ti nutraukta, nes nėra P. K. kaltės. Jeigu vis dėl to teismas nuspręs kitaip, praÅ¡au atsižvelgti į ANK 32 str. 2 d., 34 str. 6 d., numatytÄ galimybę skirti Å¡velnesnę bausmę negu numatyta ANK 423 str. 3 d., 426 str. 1 d.

PraÅ¡o neskirti automobilio konfiskavimo. Yra duomenys apie P. K. sveikatÄ . Jam atlikta kojos operacija, sunkiai juda. Turi Å«kį Trakų rajone, yra bitininkas, neturint teisių, kyla daug nepatogumų. Kadangi nėra objektyvių požymių, praÅ¡o bylÄ nutraukti, o jeigu teismas laikys, kad kaltė įrodyta, skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ negu numato įstatymas.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio T. L. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2020 m. balandžio 28 d. patruliuojant nustatytu marÅ¡rutu iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad Zarasų g., Vilniuje automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos. RIMI aikÅ¡telėje apsaugos darbuotojas matė, kaip a/m VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas kliudė stovintį automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo nesustojęs link centro.

Atvykus nurodytu adresu, pareigÅ«nas pastebėjo nukentėjusį vairuotojÄ , kuris paaiÅ¡kino, kad kitas vairuotojas kliudė jo automobilį bei pasiÅ¡alino. PasiÅ¡alinęs vairuotojas atrodė senyvo amžiaus, Å¡lubuojantis. Eismo kaltininkas važiavo link automobilių stovėjimo aikÅ¡telės iÅ¡važiavimo, kur prie Å¡lagbaumo žmonės bandė jį sulaikyti, tačiau VW Sharan vairuotojas nuvažiavo toliau. PareigÅ«nas patikrinęs per Polis II duomenų bases patikrino automobilio vairuotojÄ bei nustatė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Nuvažiavęs pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ kieme pastebėjo stovintį anksčiau minėtÄ automobilį VW Sharan su atitinkančias valstybiniais numeriais. ApžiÅ«rėjus automobilį, ant automobilio priekinio ir galinio kairės pusės bamperio buvo matomos baltos spalvos nubrozdinimo žymės. Pavažiavus toliau jis pastebėjo prie namo sėdintį vyrÄ , kuris atitiko požymius. Priėjus prie vyro, pareigÅ«nas pasiteiravo jo vardo, pastarasis prisistatė P. K. vardu. Vyras iÅ¡ iÅ¡vaizdos atrodė neblaivus, jo kalba buvo neriÅ¡li, svirduliavo bei nuo sklido stiprus alkoholio kvapas.

Patikrinus P. K. blaivumÄ , alkotesteriu nustatytas 1,47 promilių girtumas. Pasiteiravus, ar jis buvo prie parduotuvės RIMI, kuri randasi Zarasų g., vyras atsakė, kad buvo bei patvirtino, kad buvo atvažiavęs nuosavu automobiliu bei jį nurodė. P. K. nurodė tÄ patį VW Sharan, tačiau teigė, kad jis nusipirko sau vaiÅ¡ių bei atvažiavęs namo pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. P. K. buvo pristatytas į eismo įvykio vietÄ , pas patrulį 1824, kurie formino eismo įvykį. Tarnybinaime praneÅ¡ime taip pat nurodyta, kad įvykis buvo filmuotas neÅ¡iojama filmavimo kamera Nr. 1736.

Automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nufotografuotas bei nuotraukos įkeltos (b.l. 4).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio M. K. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog 2020 m. balandžio 28 d, apie 13.40 val., Vilniuje, dirbant su vyr. patruliu A. A. iÅ¡ VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad Zarasų g. 5A, PC „Rimi“ stovėjimo aikÅ¡telėje automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Po kiek laiko patrulis V1738 (duomenys neskelbtini) sulaikė pasiÅ¡alinusį vairuotojÄ â€“ P. K., jam nustatytas 1,47 promilių lengvas girtumas. PC „Rimi“ apsaugos darbuotojas bei automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja atpažino pasiÅ¡alinusį vairuotojÄ P. K., jam suraÅ¡ytas AN protokolas, apgadinimai ant abiejų automobilių atitinka. PasiÅ¡alinęs automobilis VW Sharan buvo rastas prie pasiÅ¡alinusio vairuotojo namų tvarkingai priparkuotas (b.l. 3).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad eismo įvykio vieta Zarasų g.5A, prekybos centro „RIMI“ stovėjimo aikštelė, Vilniuje. Nurodyta automobilio VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta, kad kitas automobilis pasišalino. Taip pat nurodyti automobiliui VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai – užpakalinis bamperis, taip pat, kad automobilis priklauso R. B. (b.l. 6).

Liudytojo R. I. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, jog dirbdamas parduotuvė „RIMI“ pastebėjo galimai iÅ¡gėrusį vyrÄ apie 70 metų, kuris nusipirkęs degtinės nuėjo link savo automobilio VW Sharan, mėlynos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo važiuoti atbulas ir kliudė kitÄ automobilį. Apsisukęs nuvažiavo prie Å¡lagbaumo, kažkoks žmogus pamatęs atidarė vairuotojo dureles ir pasakė vairuotojui, kad jis padarė eismo įvykį, bet VW Sharan vairuotojas nuvažiavo. Taip pat nurodė, kad parduotuvėje buvo ne vienÄ kartÄ ir pirko alkoholinius gėrimus. Atvežus į eismo įvykio vietÄ asmenį, atpažino, kad tai tas pats VW Sharan, valst. (duomenys neskelbtini) vairuotojas (b.l. 7).

Nukentėjusio automobilio VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos G. B. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, kad Zarasų g. „RIMI“ aikÅ¡telėje pamatė kaip atsitrenkė į automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį bamperį vairuotojo pusėje tamsiai mėlynos spalvos automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bėgantį asmenį su maÅ¡ina bandė sulaikyti paÅ¡aliniai asmenys ir parduotuvės apsauginis, bet jis trenkė maÅ¡inos durelėmis ir nuvažiavo. Aplinkinis žmogus, atidaręs jo maÅ¡inos dureles sakė, kad stipriai „trenkia“ alkoholiu. Atpažino automobilio VW, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojÄ , kai jį atvežė į įvykio vietÄ (b.l. 8).

Administracinio nusižengimo tyrimo metu G. B. pateikė informacijÄ , kad „Lietuvos draudimas“ automobiliui VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytÄ Å¾alÄ Ä¯vertino 156,12 eurų sumai (b.l. 9-11).

2020 m. balandžio 28 d. P. K. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, kad jis, 2020 m. balandžio 28 d. apie 13.40 val. Vilniuje, adresu Zarasų g. 5A, , p/c „RIMI“ aikÅ¡telėje vairuodamas automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas nepajuto, kad kliudė kitÄ automobilį. Jam sustojus prie pakeliamo užtvaro, prie jo buvo priėjęs žmogus ir prašė, kad jis nevažiuotų, bet jis nieko neįtaręs iÅ¡važiavo. PrieÅ¡ tai alkoholio vartojęs nebuvo. Grįžęs namo gėrė degtinę, nes nežinojo, kad padarė eismo įvykį (b.l. 12).

Alkotesterio Alcotest 7510, Nr. ARKB 0299 duomenimis, 2020 m. balandžio 28 d. 15.08 P. K. nustatytas 1.47 promilių neblaivumas, patikros sertifikatas Nr. 1174265, galiojantis iki 2020 m. spalio 15 d.) (b.l. 13, 15).

Byloje esančiose fotonuotraukose fiksuoti apžiūrėtų automobilių VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b.l. 17, 18,19).

AB „Lietuvos draudimas“ pateikė informacijÄ apie B. B. iÅ¡mokėtÄ 156,12 eurų draudimo iÅ¡mokÄ už 2020 m. balandžio 28 d. Zarasų g.5, Vilniuje atsitikusį eismo įvykį, kurio metu nukentėjo automobilis VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 31-36, 37).

UAB „Rimi Lietuva“ 2020 m. birželio 15 d. pateikė informacijÄ , kad prekybos centro „Užupis“, adresu Zarasų g. 5A, Vilniuje 2020 m. balandžio 28 d. įvykusio eismo įvykio vaizdo kameros neužfiksavo (b.l. 62).

ANK 5 straipsnio pagrindu administracinis nusižengimas yra Å¡iam kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra bÅ«tinas pagrindas juridiÅ¡kai kvalifikuoti veikÄ kaip administracinį nusižengimÄ ir jo kaltininkÄ patraukti administracinėn atsakomybėn.

Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ tarp kitų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių turi bÅ«ti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo (ANK 7, 8 straipsniai).Pažymėtina, kad asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama administracinė nuobauda. Visi neaiÅ¡kumai ir abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Ä®vertinus administracinio nusižengimo byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ matyti, jog nėra jokių abejonių, kad P. K. 2020 m. balandžio 28 d. apie 13.49 val. Zarasų g.5, Vilniuje, vairavo automobilį Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į gale stovėjusį kitÄ automobilį Volkswagen Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgadindamas abu automobilius. Nors atsakomybėn traukiamas P. K. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusižengimų nepripažino, duodamas paaiÅ¡kinimus nurodė, kad nejuto, kad važiuodamas atbuliniu kliudė kitÄ automobilį, tačiau kai pareigÅ«nai jam apie tai pranešė, pripažino, kad galimai kliudė kitÄ automobilį, prie kitos maÅ¡inos vos prisiglaudė, Å¡iek tiek nubraukė dažus.

Tai patvirtina ir tiesioginio liudytojo R. I. tiek raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime užfiksuota informacija, bei teismo posėdžio metu duoti parodymai, jog jis matė, kaip automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas P. K., pradėjo važiuoti atbulas ir kliudė kitÄ automobilį VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nors teismo posėdyje apklausta liudytoja G. B. nurodė, kad tiesioginio kontakto nematė, tačiau kai apsaugos darbuotojas išėjęs iÅ¡ parduotuvės pradėjo Å¡aukti, kad kliudytas automobilis Jetta, ji pamatė, kad apgadintas jos naudojamas automobilis VW Jetta, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigÅ«no T. L. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota informacija, jog nustačius pasiÅ¡alinusio vairuotojo asmens duomenis ir nuvykus jo gyvenamosios vietos adresu, buvo rastas tiek pagyvenęs vairuotojas, tiek pripakuotas automobilis Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apžiÅ«rėjus ant priekinio ir galinio kairės pusės bamperio buvo matomos baltos spalvos nubrozdinimo žymės, o vairuotojas buvo neblaivus, todėl vairuotojas buvo pristatytas į eismo įvykio vietÄ , Policijos pareigÅ«no M.

K. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota informacija patvirtina, jog apsaugos darbuotas R. I. bei nukentėjusio automobilio VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja atpažino P. K., kaip pasiÅ¡alinusį vairuotojÄ . IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad abiejų transporto priemonių apgadinimai užfiksuoti viename aukÅ¡tyje bei savo pobÅ«džiu bei lokalizacija atitinka vieni kitus. Ä®vertinus visÄ tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad P. K. pažeidė KET 101 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

Vadovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, jeigu administracinio nusižengimo protokole iÅ¡dėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant Å¡io kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitÄ administracinę atsakomybę už padarytÄ nusižengimÄ nustatantį teisės aktÄ , teismas pakeičia nuorodÄ Ä¯ nusižengimÄ kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko įrodyta, kad P. K. veikoje yra visi ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo požymiai, laikytina, kad pažeidėjo kaltė įrodyta visiÅ¡kai, todėl jis baustinas.

KET 219 punkto 1 dalyje numatyta, kad Ä®vykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietÄ Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka.

P. K. kaltinamas padaręs ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , kuris užtraukia administracinę atsakomybę už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, kai padaryta žala virÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad automobiliui VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala įvertinta 156,12 eurų, t.y. nevirÅ¡ija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį, todėl teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, pakeičia Å¡iÄ nuorodÄ Ä¯ ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno bÅ«tinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Nagrinėjamo administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia aktyviais pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos veiksmais. ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius pažymėtina, kad Å¡is administracinis nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t.y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti žalÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.(LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ eismo įvykio pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-11-303/2018).

Teismas, iÅ¡klausęs į posėdį atvykusių administracinėn atsakomybėn traukiamo P. K., liudytojų G. B., R. I. parodymus bei įvertinęs raÅ¡ytinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , jog administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių P. K. kaltę padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek atliekant įvykio aplinkybių tyrimÄ , tiek bylÄ nagrinėjant teisme neigė, kad pajuto kliudęs stovintį automobilį ir tyčia nesustojęs pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Nurodė, kad p/c automobilių aikÅ¡telėje iÅ¡važiavo iÅ¡ stovėjimo vietos atbuline pavara ir važiavo link pakeliamo užtvaro prie iÅ¡važiavimo, jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto. Jam sustojus prie pakeliamo užtvaro, prie jo buvo priėjęs asmuo, kuris jam kažkÄ mosikavo krepÅ¡iu, bet jis nesuteikė tam reikÅ¡mės, nes parduotuvėje už prekes buvo susimokėjęs, automobilio langai buvo uždaryti, pats buvo su veido kauke, ir buvo susitelkęs į pakeliamÄ užtvarÄ , po ko iÅ¡važiavo.

Automobilis draustas, alkoholio vartojęs nebuvo, todėl jam nebuvo jokio tikslo bėgti, jei bÅ«tų jutęs, kad kliudė kitÄ automobilį. Apklaustas liudytojas R. I. teismo posėdyje nurodė, kad dirbant parduotuvėje per langÄ pamatė, kaip parduotuvės klientas P. K., automobiliu iÅ¡važiuodamas atbuliniu, galiniu bamperiu kliudė kitÄ baltos spalvos automobilį, kliudė nestipriai, vairuotojas neiÅ¡lipo, nesureagavo, galimai nesuprato ir važiavo link pakeliamo užtvaro. Jis išėjo pasakyti, kad kliudė automobilį Jetta, tačiau vairuotojas į jį nežiÅ«rėjo, nuvažiavęs prie pakeliamo užtvaro laukė kol jis atsidarys.

Automobiliui stovint prie užtvaro, prie jo buvo priėjęs dar vienas vyriškis, ir kaip vėliau jis sakė, kad norėjo pasakyti vairuotojui dėl eismo įvykio, tačiau tai tik iš to žmogaus žodžių, nematė, ar tas žmogus buvo atidaręs vairuotojo dureles. To asmens kontaktų neturi. Taip pat nurodė, kad P. K. iš išvaizdos atrodė, kad būtų neblaivus, asmuo dėvėjo kaukę. Apklausta liudytoja G. B. teismo posėdyje patikslino, kad paties automobilių kontakto ji nematė, matė tik jau nuvažiuojantį automobilį, ir reaguodama į parduotuvės apsaugos darbuotojo šūksnį, kad kliudytas automobilis Jetta, bėgo link savo automobilio, o pamačiusi, kad šiek tiek apgadinta galinio kairė pusė, skubėjo užsirašyti nuvažiuojančio ir sustojusio prie pakeliamo užtvaro automobilio valstybinį numerį.

Negali pasakyti, ar vairuotojas pajuto smÅ«gį, galimai vairuotojas dėl senyvo amžiaus kontakto nepajuto. Objektyvių požymių, kad jis bėgtų nebuvo, jai pasirodė, kad vairuotojas labiau skubantis, negu bėgantis iÅ¡ įvykio vietos. Atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jo automobilio apgadinimas nežymus, kÄ patvirtina ir byloje esančios abiejų automobilių nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, jog iÅ¡ties abu automobiliai apgadinti nežymiai, bamperio dažų nubrozdinimas. Taigi, Å¡ių aplinkybių visuma rodo, kad P. K. galėjo nejausti ir negirdėti, kad kliudė kitÄ automobilį, kadangi kontaktas tarp Å¡ių automobilių buvo nestiprus.

Tai, kad liudytojo R. I. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime užfiksuota, kad P. K. stovint prie pakeliamo užtvaro kažkoks žmogus buvo atidaręs vairuotojo dureles ir pasakęs jam dėl eismo įvykio, teismo vertinimu, negali neginčijamai patvirtinti to, jog apie sukeltÄ eismo įvykį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinoma. P. K. neneigia, kad stovint prie pakeliamo užtvaro, jis sėdėjo automobilyje, kuro langai buvo uždaryti, automobilio variklis veikė, jis buvo su veido kauke, ir matė, jog kažkoks asmuo mosikuoja krepÅ¡iu, bet nesuprato, kad tai jam skirta, nekreipė dėmesio, laukė atsidarančio užtvaro.

Liudytojas R. I. teismo posėdyje nurodė, kad tik iÅ¡ to nenustatyto asmens žodžių, vairuotojui buvo pasakyta apie eismo įvykį. Patikrinti Å¡ios aplinkybės nėra galimybės. Kitų įrodymų, nustatytų liudytojų, kad apie sukeltÄ eismo įvykį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinoma, byloje nėra, ir P. K. parodymai, jog automobilių kontakto jis nepajuto ir iÅ¡važiavo nėra paneigti. Visos Å¡ios paminėtos aplinkybės rodo, kad P. K. nesuprato sukėlęs eismo įvykį, jis nesekė tyčia iÅ¡vengti atsakomybės už Å¡io pažeidimo padarymÄ , t. y. jo veiksmuose nėra tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, visas kilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo P. K. naudai (in dubio pro reo) ir sprendžia, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl, vadovaujantis ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutrauktina.

Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).

Nors administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad P. K. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus bei Å¡iais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 423 straipsnio 3 dalyje, tačiau teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumÄ , su Å¡iuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisiniu vertinimu nesutinka.

Dar kartÄ pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Tai yra bÅ«tinas pagrindas juridiÅ¡kai kvalifikuoti veikÄ kaip administracinį teisės pažeidimÄ ir jo kaltininkÄ patraukti administracinėn atsakomybėn. Ä®statymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiÅ¡kia, kad yra faktinis pagrindas kaltÄ asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, bÅ«dingi Å¡ie keturi objektyvÅ«s ir subjektyvÅ«s požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi Å¡ie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

Nagrinėjamu atveju, siekiant P. K. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, teismo vertinimu, nepakanka vien to fakto, kad po eismo įvykio Å¡is asmuo vartojo alkoholinius gėrimus. Kaip jau minėta aukščiau nutarime, nustačius, kad P. K. nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, iÅ¡ jo bÅ«tų nelogiÅ¡ka ir niekaip nepagrįsta reikalauti, kad asmuo nevartotų alkoholinių gėrimų po Å¡io įvykio. Pažymėtina, jog iÅ¡ ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo dispozicijos matyti, jog atsakomybė pagal šį straipsnį galima tik tuo atveju, jei asmuo po eismo įvykio, kurį suvokia sukėlęs, vartoja alkoholinius gėrimus iki Å¡ių aplinkybių nustatymo. Å iuo atveju nustačius, jog P. K. nesuvokė sukėlęs eismo įvykį, negalima teigti, jog vartodamas alkoholinius gėrimus jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 211 punkto reikalavimus, pagal kuriuos su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iÅ¡kart po eismo įvykio privalo nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog P. K. veikoje nėra bÅ«tinojo ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio – tyčios, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukiama.

Skirdamas nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobÅ«dį, taip pat į pažeidėjo asmenybę, kuris yra 73 metų amžiaus, vedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, duomenų apie teistumÄ nepateikta. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad administracinis nusižengimas padarytas 65 metų sulaukusio asmens (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, P. K. skirtina sankcijoje numatyta bauda, numatyta ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

P. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudÄ - 11 € (vienuolikos eurų) dydžio baudÄ .

Administracinio nusižengimo teisenÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį nutraukti, 423 straipsnio 3 dalį nutraukti, kadangi P. K. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Å iaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) – 20113897449.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Inga Štuopienė