2025-09-10 Nr. AB-14038-3-64-3-01164-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-753-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01164-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu), teisme gautu 2025 m. gegužės 22 d., ir prašė panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2024 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. R8-4063 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) ir pašalinant padarytą pažeidimą įpareigoti atsakovą vykdyti teisės aktą – Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka, atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi ištyrimą arba patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; pripažinti atsakovo neveikimą (netinkamą veikimą) / vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus neteisėtu.

Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti, kad skundo padavimo terminas yra nepraleistas, egzistuoja force majeure (nenugalimos jėgos) atvejis bei atnaujinti dėl force majeure aplinkybių praleistą Rašto apskundimo terminą. Pareiškėjas teigė, kad jis negalėjo kontroliuoti, išvengti ar pašalinti bei protingai numatyti tokių teismo veiksmų.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą), skyrė pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesu 200 Eur baudą, kuri turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nustatė, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 nutarta priimti pareiškėjo patikslintą skundą, kuriuo prašoma panaikinti atsakovo Raštą, įpareigoti atsakovą vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka, atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi ištyrimą.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog pareiškėjas į Regionų administracinį teismą tapačiu reikalavimu dėl Rašto panaikinimo su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti analogišku faktiniu pagrindu jau kreipiasi ne pirmą kartą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-378-492/2025, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl administracinėje byloje Nr. eI3-7362-362/2025 priimtos Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. nutarties, kuria teismas termino pareiškimui paduoti neatnaujino ir pareiškėjo pareiškimą bei patikslintą pareiškimą atsisakė priimti, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė. Analogišką sprendimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė ir 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi, kuria atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti (administracinė byla Nr. eI3-10500-641/2025).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas analogišką pareiškimą teismui yra pateikęs 2025 m. kovo 24 d., teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi (minėta administracinė byla Nr. eI3-10500-641/2025) pareiškimą atsisakyta priimti, pareiškėjas įspėtas, kad už piktnaudžiavimą procesu jam gali būti paskirta bauda. Nesutikęs su minėta nutartimi, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su atskiruoju skundu ir tuo pačiu vėl inicijavo analogišką naują bylą teisme. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjo inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį (administracinės bylos Nr. eI3-8675-402/2025 (skundžiamoje nutartyje nurodytas kitoks teisėjo kodas laikytinas techniniu rašymo apsirikimu), Nr. eI3-9355-780/2025, Nr. eI3-10024-402/2025; Nr. eI3-10283-535/2025, Nr. eI3-10408-809/2025, Nr. eI3-10500-641/2025, Nr. eI3-12018-621/2025, eI3-11674-535/2025 (skundžiamoje nutartyje nurodytas kitoks teisėjo kodas laikytinas techniniu rašymo apsirikimu), eI3-13069-621/2025 – visose bylose pareiškėjo pareiškimą atsisakyta priimti, nutartys apskųstos atskiraisiais skundais), teismas pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu. Teismas pareiškėjui skyrė 200 Eur baudą.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo (ABTĮ 4 str.), pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, kuriame išaiškinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės tikrovės, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sustabdyti situaciją dėl nepradedamų nagrinėti administracinių bylų (ABTĮ 5 str. 3 d.), priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde cituoja Teisėjų etikos kodekso nuostatas, iš esmės teigia, kad teismas neteisingai išsprendžia jo pareiškimo priėmimo klausimą, kai eiline, kartotine nutartimi jo skundą atsisakyta priimti, nors teisme nėra tokios bylos, teisėjai netinkamai sprendžia jo pareiškimų priėmimo klausimą. Teismas neteisingai vertino faktus, teisėjui yra prieinami Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys apie tik parengiamojoje bylos stadijoje gautus, vertinamus dokumentus, byla nepradėta ir neišnagrinėta. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais teisės kreiptis į teismą, skundo priėmimo stadijoje atliekamų veiksmų aspektais, teigia, kad piliečio pareiškimas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų virto baudomis.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. rugsėjo 8 d. padavė 2025 m. rugsėjo 6 d. prašymą, kuriame pakartojo prašymus teismui, nurodytus atskirajame skunde, papildomai prašė pripažinti, kad nenagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų pažeidžiamos Teisėjų etikos kodekso nuostatos, moralė, vertybės ir demokratinės valstybės esmė (toliau – ir 2025 m. rugsėjo 8 d. prašymas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu ir pareiškėjui paskirta 200 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) ji turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 priėmė pareiškėjo skundą byloje tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taigi pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimai jau iškeltoje administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 yra identiški pareiškėjo pareiškime (skunde), pateiktame nagrinėjamoje byloje, suformuluotiems reikalavimams. Pažymėtina, kad administracinė byla Nr. eI3-10434-595/2025 paskirta nagrinėti 2025 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu. Tokią teisėjų kolegijos išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-760-492/2025; 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-792-552/2025; ir kt.).

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui skirta 200 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, atsižvelgus į jo inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį.

ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 Eur, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 Eur už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą (ABTĮ 83 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo klausimą, teismas vertina proceso šalies ir (ar) jos atstovo elgesį piktnaudžiavimo aspektu ir skiria baudą tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018; ir kt.).

Įvertinusi bylos duomenis bei išanalizavusi skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo nurodytas bylas (Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų administracinė byla Nr. eI3-7362-362/2025, administracinė byla Nr. eI3-10500-641/2025, kurioje pareiškėjas įspėtas, kad už piktnaudžiavimą procesu jam gali būti paskirta bauda, administracinė byla Nr. eI3-12018-621/2025 ir administracinė byla Nr. eI3-13069-621/2025, kuriose pareiškėjui skirta bauda už piktnaudžiavimą procesu, Regionų administracinio teismo Kauno rūmų administracinė byla Nr. eI3-8675-402/2025, administracinė byla Nr. eI3-9355-780/2025, administracinė byla Nr. eI3-10024-402/2025, Regionų administracinio teismo administracinė byla Nr. eI3-10283-535/2025, administracinė byla Nr. eI3-10408-809/2025, administracinė byla Nr. eI3-11674-535/2025), teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju, kaip ir minėtose bylose, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, iš esmės analogiškai prašo:

1) panaikinti atsakovo Raštą;

2) pripažinti atsakovo veiksmus (neveikimą ir (ar) vilkinimą atlikti veiksmus) neteisėtais; 3) įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. vykdyti teisės akto (Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje) nuostatas ir išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimąsi iš naujo;

4) atnaujinti pareiškimo (skundo) dėl Rašto padavimo terminą. Pažymėtina, kad Liteko informacinės sistemos duomenimis iš esmės analogiškų pareiškėjo kreipimųsi yra ir daugiau (pvz., Regionų administracinio teismo administracinė byla Nr. eI3-11509-595/2025). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo tendencingas kreipimasis su skundais į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pripažintinas piktnaudžiavimu administraciniu procesu, savo procesinėmis teisėmis bei trukdymu teismo darbui, kadangi toks itin dažnas (ir galbūt nepagrįstas) bylinėjimasis gali sudaryti kliūtis teismui operatyviai ir sklandžiai nagrinėti bylas.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Analogiškos pozicijos nuosekliai laikomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-760-492/2025).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su ginčijamą nutartį priėmusios teisėjos šališkumu, pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁸²²-885/2011 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėjusios teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą arba išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčijamą nutartį priėmusi teisėja buvo šališka.

Dėl pareiškėjo prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Konstitucijai. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą abejoti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų (konkrečių jų dalių) atitiktimi Konstitucijai. Nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėjų kolegija taip pat nenustatė poreikio kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Konstitucijai. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjas atskirajame skunde ir 2025 m. rugsėjo 8 d. prašyme formuluoja prašymą pripažinti tam tikras aplinkybes. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administraciniai teismai nagrinėja ginčus atsižvelgdami į įstatymų nuostatomis suteiktą teismo kompetenciją, suteikiančią ar ribojančią teisę teismui nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017 ir kt.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą įtvirtina ABTĮ 17 straipsnio nuostatos. ABTĮ 18 straipsnyje nurodytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Be to, pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo prašymas pripažinti, kad išaiškinimai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą, neatitinka tikrovės, taip pat prašymas pripažinti, kad nenagrinėjant administracinių / tarnybinių ginčų pažeidžiamos Teisėjų etikos kodekso nuostatos, moralė ir vertybės, demokratinės valstybės esmė, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Atsakydama į pareiškėjo prašymą priimti atskirąją nutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio pagrindo taikyti šią procesinę normą. Pareiškėjo atskirajame skunde suformuluotame prašyme nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nesuteikiantys pagrindo atskirajai nutarčiai priimti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą ir skirdamas baudą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis