2016-03-22 Nr. AB-6332-2-27-3-00765-2013-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2653-261/2016

Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00765-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovams R. R., G. M. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant S. K. firmai „Korika“ ir valstybės įmonei Registrų centras, dėl sprendimo bei dovanojimo sutarties panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas G. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 163-165), prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 4S-77 1.3 punktą, kuriuo G. M. perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtam 0,12 ha (vertė 302 Lt) žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei pripažinti negaliojančia G. M. ir R. R. 2011 m. lapkričio 28 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 3221.

Paaiškino, kad VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2013 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. (2.1.9) ALG-2907 „Dėl žemės sklypo ribų pažymėjimo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje“ nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis 0,1020 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), persidengia su 0,1200 ha žemės sklypu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)). Minėtas žemės sklypas priklauso atsakovei R. R., kuri 2011 m. lapkričio 28 d. dovanojimo sutartimi Nr. 3221 jį įsigijo iš ankstesnės savininkės G. M.. Pastaroji nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą įgijo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 4S-77 bei Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-945 pagrindu. G. M. žemės sklypas buvo suprojektuotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 28 punkto reikalavimus. Neatlygintinai perdavus G. M. nuosavybėn žemės sklypo dalį, kuri nuosavybės teise priklauso pareiškėjui G. J., buvo apribotos jo, kaip savininko, teisės ir tokiu būdu pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.39 straipsnio 1 dalies reikalavimai bei bendrasis teisės principas – kad niekas negali perleisti daugiau teisių nei jų pats turi. 2011 m. lapkričio 28 d. dovanojimo sutartis Nr. 3221 neatsiejamai susijusi su ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 4S-77, kuris yra būtina dovanojimo sutarties sudarymo teisinė prielaida. Panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 4S-77 1.3 punktą dovanojimo sutartis taptų prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl turi būti pripažintina negaliojančia (CK 1. 80 str. 1 d.). Atsakovė G. M. nebuvo dovanojamo daikto savininkė visa apimtimi, todėl 2011 m. lapkričio 28 d. dovanojimo sutartis Nr. 3221 laikytina negaliojančia ir Civilinio kodekso 6.470 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 170-175) prašė jį atmesti.

Paaiškino, kad VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2013 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (2.1.9)ALG-2907 patvirtinta, jog 0,1020 ha ploto (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypas įregistruotas 1997 m. rugsėjo 16 d., nepažymint sklypo ribų kadastro žemėlapyje. Šio žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos tik 2013 m. liepos 30 d. Nurodytas žemės sklypas nebuvo suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 4S-77, atlikus kadastrinius matavimus, G. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,24 ha žemės, perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam 0,12 ha (vertė 302 Lt) žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko S. K. firma „Korika“. Žemės sklypo (projektinis Nr. 991) ribos 2011 m. rugsėjo 5 d. buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas bei jo ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos 2013 m. liepos 30 d., t. y. po ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 4S-77 priėmimo. Nacionalinė žemės tarnyba žemės sklypą Nr. 991 suprojektavo laisvos žemės fondo žemėje, todėl nepažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 28 punkto reikalavimų.

Atsakovė R. R. atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 100-104) prašė jį atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys buvo netinkami. Įrašuose apie žemės sklypą nebuvo nurodyti grafiniai kadastro duomenys, žemės sklypo ribos pažymėtos neteisingai. Kadastro žemėlapyje pareiškėjo žemės sklypo ribos buvo pažymėtos 2013 m. liepos 30 d., vėliau nei G. M. įregistruotas žemės sklypas kadastro žemėlapyje. Pareiškėjo žemės sklypo planas yra negaliojantis, nes neturi šiam dokumentui būtinų rekvizitų. Pareiškėjas nesidomėjo savo žemės sklypo ribomis. Atsakovės sklypo ribos pažymėtos riboženkliais.

Atsakovė G. M. atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 34-35) nurodė, jog dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti administracinį aktą ir dovanojimo sutartį palieka spręsti teismo nuožiūra, o dėl reikalaujamų bylinėjimosi išlaidų nesutiko, nurodydama, kad reikalavimas yra nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 134-135) nurodė, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl manė, kad tik teismo kompetencijoje juos paneigti ar patvirtinti. Dėl skundo reikalavimų nurodė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl skundo reikalavimus palieka spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. firma „Korika“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 136) nurodė, kad 1997 m. nedirbo žemėtvarkos projektavimo darbų, nes neturėjo tuos darbus leidžiančių leidimų. Projektavimo darbų sutartį su Alytaus apskrities viršininko administracija pasirašė tik 1998 m., o pareiškėjo žemės sklypas buvo suformuotas 1997 m. Pažymėjo, kad įmonė neruošė pareiškėjui jokių žemės sklypo planų, įmonė nėra susijusi su pareiškėjo žemės sklypu.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu (II t., b. l. 98-103) pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 4S-77 1.3 punktą, kuriuo G. M. perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtam 0,12 ha (vertė 302 Lt) žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei pripažino negaliojančia G. M. ir R. R. 2011 m. lapkričio 28 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 3221. Taikė restituciją natūra ir grąžino valstybei ir pareiškėjui 0,12 ha (vertė 302 Lt) žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdomas dalis, (duomenys neskelbtini).

Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 4S-77 G. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko V. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,24 ha žemės, (duomenys neskelbtini) kaimuose (I t., b. l. 16). Pareiškėjo skundžiamu sprendimo 1.3 punktu, G. M. nuosavybės teisės atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 0,12 ha (vertė 302 Lt) žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), ribos persidengia su G. M. nuosavybės teise atkurto 0,12 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) ribomis (I t., b. l. 114). Pareiškėjo žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1997 m. rugsėjo 9 d., tačiau kadastro žemėlapyje sklypo ribos nebuvo įbraižytos (I t., b. l. 6-7, 13, 14). Pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (žemės sklypo planas parengtas 1997 m.) ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos tik 2013 m. liepos 30 d., t. y. po skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 4S-77 priėmimo, tai patvirtina VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2013 m. lapkričio 11 rašto Nr. (2.1.9) ALG-2907 turinys (I t., b. l. 12, 13). Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas taip pat nebuvo suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (I t., b. l. 48-49, nuosavybės teisių atkūrimo bylos psl. 6, 17-18).

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir gretimo R. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), ribos persidengia pareiškėjo naudojamo žemės sklypo sąskaita. Iš byloje esančių žemės sklypo planų (I t., b. l. 12, 15, 114) nustatyta, kad pareiškėjo naudojamo žemės sklypo riba ir konfigūracija yra akivaizdžiai pakitusi, t. y. R. R. priklausančio žemės sklypo dalis (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) patenka į pareiškėjo naudojamo žemės sklypo dalį. Nors Alytaus apskrities viršininko 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 59-Ž-1645 „Dėl papildomai rengiamo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto teritorijos paskelbimo“ nustatytas laisvos valstybinės žemės plotas (duomenys neskelbtini) miestelyje Nr. 122, kurio plotas 0,50 ha ir šiame žemės sklype suprojektuotas 0,12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 991) pretendentei G. M. perduodant jai neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 0,12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), tačiau faktiškai šio žemės sklypo dalis ir ribos nuosavybės teisių atkūrimo procese buvo suformuotos ir pateko ne į laisvą valstybinę žemę, tačiau persidengė su pareiškėjo žemės sklypo dalimi (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)).

Teismas pažymėjo, kad Alytaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 59Ž-1672-(1.3.) buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (I t., b. l. 44-49, 54-56). G. M., atkuriant nuosavybės teises neatlygintinai nuosavybėn perduodant lygiavertį turėtam žemės sklypą, buvo projektuojamas 0,12 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, projektinis Nr. 991, pažymint laisvoje valstybinėje žemėje (I t., b. l. 70-78, 83-85, 96). Faktiškai dalis šio žemės sklypo buvo suprojektuota ne laisvame valstybinės žemės fonde, tačiau pareiškėjo nuosavybės teise valdomame žemės sklype, nes akivaizdžiai dalis sklypo įsiterpė į pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį ir tai patvirtino žemės sklypų ribų persidengimo planas (I t., b. l. 114). Tokiu būdu, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 4 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 28 punkto, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1, 5 dalių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos (redakcija, galiojusi iki 2002 m. balandžio 20 d.) 8.2., 10, 15 punktų nuostatos ir pareiškėjo nuosavybės teisės, suprojektuojant G. M. neatlygintinai perduodamo žemės sklypo dalį žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalyje, persidengiant ir nesutampant pareiškėjo ir G. M. suprojektuoto žemės sklypų riboms. Suformuojant žemės sklypą G. M. nuosavybės teisių atkūrimo procese buvo sumažintas pareiškėjo žemės sklypo plotas ir pakeistos jo ribos (I t., b. l. 114).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), ribos pažymėtos 1997 m. rugpjūčio 27 d. žemės sklypo plane, nurodytos 1997 m. rugpjūčio 26 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte, žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 1997 m. rugsėjo 9 d. (I t., b. l. 12, 91-93). Šis žemės sklypas 1997 m. rugsėjo 9 d. įsigytas privačios nuosavybės teise valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (I t., b. l. 88-89, 94, 95). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, kad pareiškėjo žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, sklypo kadastriniai duomenys nustatyti ir pareiškėjo nuosavybės teisės viešajame registre į minėtą žemės sklypą įregistruotos 1997 m. rugsėjo 9 d. (I t., b. l. 6-7). Taigi, duomenys apie pareiškėjo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą buvo vieši ir galiojantys nuo 1997 m. rugsėjo 9 d. Nepriklausomai nuo aplinkybės, kad pareiškėjo suformuotas žemės sklypas (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), 1997 m. rugsėjo 9 d. įregistruotas viešajame registre, nebuvo pažymėtas registrų tvarkytojo kadastro žemėlapyje (I t., b. l. 15), atkuriant nuosavybės teises G. M., vėliau nei buvo suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre pareiškėjo žemės sklypas, jai žemės sklypo dalis (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) buvo suprojektuota ne laisvoje valstybinėje žemėje, pažeidžiant pareiškėjo sklypo ribas, pareiškėjo žemės sklypo dalyje.

Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005 pateiktu išaiškinimu, atsižvelgęs į tai, kad projektuojant atsakovei G. M. žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis žemės sklypo, pateko į pareiškėjo privačios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, pareiškėjo nuosavybės teisės buvo akivaizdžiai pažeistos. Nuosavybės teisės gali būti apribotos paties savininko valia, įstatymu arba teismo sprendimu, nuosavybės teisę gali perduoti tik pats savininkas (CK 4.39 str. 4.48 str. 1 d.). Nagrinėjamo ginčo atveju, neteisėta skundžiamo sprendimo dalimi neatlygintinai perdavus G. M. nuosavybėn pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį, buvo pažeistos pareiškėjo, kaip savininko, nuosavybės teisės. Toks nuosavybės teisių atkūrimas negali būti pripažintas teisėtu. Atsakovas neturėjo teisės disponuoti privačiu pareiškėjo žemės sklypu. Tokiu būdu, nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjo žemės sąskaita atsirado iš neteisės, negali būti ginamas teisės normų, kaip ir negali būti ginamas neteisėtų teisinių santykių stabilumas, kaip teisinės valstybės principas. Skundžiamo sprendimo dalis nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

Ginčo atveju, taikytinos Civilinio kodekso 6.470 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančios, kad dovanojimo sutartis negalioja, jeigu dovanotojas nebuvo dovanos savininkas. Panaikinus skundžiamo sprendimo dalį, išnyko nuosavybės įgijimo pagrindas, todėl naikintina ir dovanojimo sutartis, kaip neteisėto administracinio akto pagrindu atsiradusi teisinė pasekmė.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2011). CK 6.145 straipsnyje nurodyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

Nagrinėjamojoje byloje, panaikinus administracinio akto dalį, kuria G. M. nuosavybės teisės atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 0,12 ha (vertė 302 Lt) žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pripažinus negaliojančia G. M. ir R. R. sudarytą 2011 m. lapkričio 28 d. dovanojimo sutartį Nr. 3221, kurios pagrindu G. M. padovanojo R. R. 0,12 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), taikytina restitucija natūra ir minėtas žemės sklypas grąžintinas atitinkamai valstybės ir pareiškėjo nuosavybėn (CK 6.145 str., 6.146 str.).

Teismas pažymėjo ir tai, kad skundžiamo sprendimo dalies panaikinimas nepaneigia atsakovės G. M. teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, kuri gali būti realizuota Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir nurodytais nuosavybės teisių atkūrimo būdais, nėra pagrindo manyti, kad šio ginčo atveju buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis.

III. Atsakovė R. R. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 107-110), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, visapusiškai ir objektyviai neišanalizavo bei neįvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, kai kurių įrodymų apskritai nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Todėl įrodymų vertinimo aspektu negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai ir esmingai pažeidė įrodymų vertinimo nuostatas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 6 d.). Teismas neargumentavo, kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Toks vertinimas neatliktas, o skundžiamame sprendime padarytiems teismo vertinimams ir išvadoms prieštarauja įrodymų visuma, todėl tokie teismo vertinimai ir išvados yra netinkami, nepagrįsti ir neteisingi.

2. Teismas, visapusiškai ir objektyviai neišanalizavęs bei neįvertinęs teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumos, o kai kurių – apskritai nenagrinėjęs ir niekaip neįvertinęs, sprendime padarė visiškai nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad esą faktiškai dalis G. M. atkuriant nuosavybės teises perduoto lygiaverčio turėtajam žemės sklypo buvo suprojektuota ne laisvame valstybinės žemės fonde, tačiau pareiškėjo nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Teismas neteisingai ir visiškai nepagrįstai konstatavo, kad neva šio sklypo dalis įsiterpė į pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį ir kad R. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos persidengia neva pareiškėjo naudojamo žemės sklypo sąskaita. Teismas sprendė, kad tokią išvadą tariamai patvirtino žemės sklypų ribų persidengimo planas (I t., b. l. 114).

3. Iš byloje esančių įrodymų matyti ir teismas tai pripažino įrodytu, jog Alytaus apskrities viršininko 2008 m. birželio 28 d. įsakymu. Nr. 59-Ž-1645 „Dėl papildomai rengiamo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto teritorijos paskelbimo“ būtent ir buvo nustatytas 0,50 ha laisvos valstybinės žemės plotas (duomenys neskelbtini) miestelyje Nr. 122, ir iš šio žemės sklypo ploto suprojektuotas 0,12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, projektinis Nr. 991, G. M., kuri Alytaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 59-Ž-1810 „Dėl papildomai rengiamo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto pretendentų sąrašo tvirtinimo“ patvirtintame pretendentų, pageidaujančių įsigyti žemę, mišką ir vandens telkinius (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąraše patvirtinta 10 eiliškumo grupėje, 12 numeriu. Po to minėtu Alytaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 59Ž-1672-(1.3.) buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame G. M. buvo suprojektuotas 0,12 ha ploto žemės sklypas, projektinis Nr. 991. O Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 4S-77 G. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,24 ha žemės, perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam 0,12 ha (vertė 302 Lt) žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Buvo atlikti sklypo kadastriniai matavimai, sklypo ribos 2011 m. rugsėjo 5 d. buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje pagal matininkės 2011 m. vasario mėn. parengtą planą.

4. Byloje surinktais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad ne G. M. ir R. R., bet būtent paties pareiškėjo žemės sklypo ribos preliminarių kadastrinių matavimų metu buvo nustatytos neteisingai ir todėl ne R. R. žemės sklypas įsiterpia į G. J. žemės sklypą, bet priešingai - G. J. žemės sklypas įsiterpia į R. R. žemės sklypą. Šį faktą akivaizdžiai įrodo ir patvirtina byloje esanti atsakovės R. R. pateikta 2014 m. sausio 29 d. specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad 1) G. J. priklausantis žemės sklypas dengiasi su kadastriniais matavimais ir registre registruotais gretimais žemės sklypais (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir užima 126 m2 šio sklypo ploto; kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir užima 29 m2 šio sklypo ploto); 2) G. J. žemės sklypo dalis neteisėtai suformuota netgi (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijoje, t. y. sklypas įmatuotas 2,5 m. į gatvės teritoriją ir 0,98 m. ant esamo šaligatvio (viso 66 m ploto); 3) G. J. priklausančio žemės sklypo plano konfigūracija neatitinka 1992 m. birželio 25 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimu patvirtinto preliminaraus žemės sklypo plano; 4) G. J. žemės sklypo geodeziniai matavimai atlikti sąlyginėje koordinačių sistemoje, todėl prieštarauja 1996 m. sausio 5 d. Lietuvos Respublikos valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymo Nr. 1 „Dėl valstybinės koordinačių sistemos įvedimo tvarkos“ 7 punktui; 5) Geodeziniais matavimais suformuojant žemės sklypą buvo pažeisti 1996 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos įsakymo Nr. 98 „Dėl žemės sklypų parengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodikos patvirtinimo“ 1.6.1, 1.6.3, 3.1.3.3, 5.8.2, 7.1, 7.2, 7.8 punktų reikalavimai; 6) Žemės sklypas suformuotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo Nr. 1-1607 9 straipsnio 4 punkto reikalavimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio svarbaus įrodymo (specialisto išvados) neištyrė, į šį objektyvų įrodymą apskritai neatkreipė jokio dėmesio, šio įrodymo neanalizavo ir dėl jo skundžiamame sprendime nepasisakė, tuo pažeisdamas minėtus įstatymo reikalavimus dėl įrodymų vertinimo bei teisingumo ir protingumo kriterijus.

5. Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus teismui pateikto buvusio šio žemės sklypo savininko A. R., iš kurio pareiškėjas šį sklypą nupirko notariškai patvirtinta 1997 m. rugsėjo 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, plano bei iš pateikto šio sklypo 1997 m. rugpjūčio 14 d. inventorinio plano matyti, kad A. R. suteikto žemės sklypo ribos buvo visiškai kitokios, nei vėliau preliminarių kadastrinių matavimų metu geodezininko A. J. nustatytos: sklypas buvo stačiakampio formos, visiškai kitų išmatavimų, o pietinis sklypo galas šiame plane buvo 2 metrų atstumu nuo šalia einančios (duomenys neskelbtini) gatvės. Akivaizdu, kad minėtas geodezininkas, neturėdamas tam jokio pagrindo, atlikdamas preliminarius šio žemės sklypo matavimus, jo sudarytame A. R. žemės sklypo plane visiškai pakeitė šio sklypo ribas, kraštinių išmatavimus ir sklypo konfigūraciją: sklypas iš stačiakampio jau tapo rombo formos, pagal šį planą nebeliko buvusio 2 m tarpo iki gatvės, o pats žemės sklypas netgi užima dalį valstybei priklausančios teritorijos, t. y. sklypas neteisėtai įmatuotas net 2,5 m į (duomenys neskelbtini) gatvės teritoriją. Taip pat jis neatsižvelgė į faktines naudojamo sklypo ribas. Tai yra akivaizdžiai neteisinga bei nepagrįsta ir leidžia pagrįstai spręsti, kad pareiškėjo žemės sklypo ribos minėtais geodeziniais matavimais buvo nustatytos neteisingai. Tačiau pirmosios instancijos teismas į šias faktines aplinkybes ir į šiuos paminėtus įrodymus nekreipė jokio dėmesio, dėl šių įrodymų ir faktinių aplinkybių sprendime apskritai nepasisakė. Todėl lieka neaišku ir nesuprantama, kodėl ir dėl kokių aplinkybių bei įrodymų pirmosios instancijos teismas laikė pareiškėjo žemės sklypo ribas teisingomis, kai byloje surinkti įrodymai tokiai teismo pozicijai akivaizdžiai prieštarauja ir ją paneigia.

6. Iš pareiškėjo teismui pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad pagal geodezininko A. J. 1997 m. sudarytą žemės sklypo planą pareiškėjo žemės sklypas persikloja ne tik 1) su atsakovei R. R. priklausančio 0,12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, bet ir 2) su dalimi kitos paskirties, kito jai ir jos sutuoktiniui priklausančio 0,0620 ha žemės sklypo (namų valdos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat, kaip minėta, 3) su dalimi valstybei priklausančios teritorijos, t. y. su (duomenys neskelbtini) gatvės dalimi. Tačiau pareiškėjas dėl to jokių reikalavimų nereiškė, o skundžiamame sprendime teismas šių svarbių aplinkybių, turinčių esminės reikšmės teisingo ir objektyvaus sprendimo priėmimui, taip pat neanalizavo ir dėl jų visiškai nepasisakė. Todėl šiuo metu po tokio teismo sprendimo priėmimo pareiškėjo G. J. žemės sklypo ribos vis tiek liko neaiškios ir ginčytinos, jos ir toliau negalės būti įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu skundžiamu teismo sprendimu ginčas faktiškai liko neišspręstas ir yra sudarytos prielaidos ginčams kilti ateityje.

7. Iš byloje esančių įrodymų (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus pateikto pareiškėjo žemės sklypo plano koordinačių žiniaraščio, sudaryto 1997 m. rugpjūčio mėn. geodezininko A. J., minėtos Specialisto išvados ir kt.) matyti, kad atliekant G. J. žemės sklypo (tuo metu priklausiusio A. R.) preliminarius kadastrinius matavimus buvo padaryti ir kiti esminiai pažeidimai. Pavyzdžiui, Specialisto išvada nustatyta, kad buvo nepagrįstai naudojama tuo metu jau negaliojanti sąlyginė koordinačių sistema: sklypo geodeziniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant 1996 m. sausio 5 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymu Nr. 1 „Dėl valstybinės koordinačių sistemos įvedimo tvarkos“ nuostatų 1 punktą – nuo 1996 m. vasario 1 d. Lietuvos teritorijoje naudoti tik 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemą (LKS-94), integruotą į bendraeuropinę sistemą ir įvestą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“, nebenaudoti geodeziniuose matavimuose ir naujų žemėlapių sudarymui 1942 m. koordinačių sistemos ir jos varianto 1963 m. koordinačių sistemos nuo 1996 m. vasario 1 d. Todėl nėra pagrindo geodezininko A. J. atliktus preliminarius kadastrinius (geodezinius) matavimus laikyti teisingais, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo laikyti pareiškėjo G. J. žemės sklypo ribas teisingomis ir aiškiomis.

8. Byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad geodezininko A. J. sudarytame pareiškėjo žemės sklypo plane šio žemės sklypo ribos nepagrįstai ir neteisingai suformuotos bei pažymėtos ne pagal buvusio šio žemės sklypo savininko A. R. (o vėliau – pagal tas pačias pareiškėjo) faktiškai naudotas žemės sklypo ribas. Iš prie minėtos Specialisto išvados pateikiamo žemės sklypo ribų persidengimo plano matyti, kad tos ribos išeina už pareiškėjo namų valdos ribų, šio sklypo tvoros likučių ir vandens nubėgimo kanalo, žyminčių faktines žemės sklypo ribas, ką patvirtina ir byloje esančios R. R. pateiktos fotonuotraukos. Nei pareiškėjas, nei A. R. niekada nesinaudojo ta žemės dalimi, dėl kurios šiuo metu vyksta ginčas. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad R. R. žemės sklypo ribas žymi riboženkliai, o pareiškėjo žemės sklypo riboženklių nėra ir niekada nebuvo.

9. Nekilnojamojo turto kadastrą sudaro įrašai apie nekilnojamuosius daiktus (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (Žin., 2000, Nr. 58-1704, 2003, Nr. 57-2530) 16 straipsnio 1 dalis). Šiuose įrašuose nurodomi:

1) tekstiniai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys ir 2) grafiniai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys apie šio daikto padėtį valstybinėje koordinačių sistemoje (sklypo ribos pažymimos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje). Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys laikomi tinkamais tik tuo atveju, jeigu įrašuose apie nekilnojamuosius daiktus nurodyti ne tik tekstiniai, bet ir grafiniai kadastro duomenys, t. y. žemės sklypų ribos turi būti pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Šiuo metu pareiškėjui priklausantis 0,1020 ha ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas pagal, kaip minėta, neteisingus preliminarius kadastrinius matavimus buvo įregistruotas 1997 m. rugsėjo 9 d., nepažymint šio sklypo ribų kadastro žemėlapyje.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šio žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos tik 2013 m. liepos 30 d. Tą patvirtina byloje esantis Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo 2013 m. lapkričio 11 d. raštas Nr. (2.1.9)ALG-2907 ir kiti minėti dokumentai. Todėl šis žemės sklypas iki šiol nėra suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte. Akivaizdu, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys buvo netinkami, nes įrašuose apie šį pareiškėjui priklausantį žemės sklypą nebuvo nurodyti grafiniai kadastro duomenys.

Todėl byloje yra akivaizdžiai įrodyta, kad G. M. priklausančio žemės sklypo įregistravimo ir šio sklypo pažymėjimo kadastro žemėlapyje metu (2011 m. rugsėjo 5 d.) pareiškėjui priklausantis minėtas žemės sklypas nebuvo tinkamai įregistruotas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos tik 2013 m. liepos 30 d., t. y. tik po dviejų metų, kai įstatymų nustatyta tvarka 2011 m. rugsėjo 5 d. buvo įregistruotas G. M. priklausantis žemės sklypas ir kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos jos sklypo ribos.

Todėl nėra jokio teisinio pagrindo laikyti, kad pareiškėjo teisės, įregistruojant G. M. sklypą esamose ribose, buvo pažeistos. Priešingai, 2013 m. liepos 30 d. pažymint pareiškėjo žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje, buvo pažeistos atsakovės R. R. teisės.

10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai konstatavo, kad G. M. žemės sklypo dalis esą įsiterpė į pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį ir kad R. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos persidengia tariamai pareiškėjo naudojamo žemės sklypo sąskaita. Teismas neteisingai ir nepagrįstai motyvavo, kad tokią išvadą tariamai patvirtino žemės sklypų ribų persidengimo planas (I t., b. l. 114). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis planas yra atsakovės R. R. teismui pateiktos Specialisto išvados dalis ir jame nėra nurodyta, kad R. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos persidengia pareiškėjo naudojamo žemės sklypo sąskaita. Šiame plane yra tik parodytas (konstatuotas) pats dviejų žemės sklypų dalies persidengimo faktas, iš kurio teismas neturėjo jokio pagrindo daryti paminėtą išvadą apie R. R. žemės sklypo ribų persidengimą neva pareiškėjo naudojamo žemės sklypo sąskaita. Taigi, akivaizdu ir paminėtais byloje surinktais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad būtent paties pareiškėjo žemės sklypo ribos yra nustatytos akivaizdžiai neteisingai. Esant šioms aplinkybėms, neįmanoma konstatuoti pareiškėjo žemės sklypo ribų pažeidimo fakto ir teismas to padaryti negalėjo, o tai padaręs, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, taip pat protingumo ir teisingumo kriterijus. Akivaizdu, kad pareiškėjo žemės sklypo plotas buvo sumažintas ir jo ribos buvo pakeistos ne suformuojant žemės sklypą G. M. nuosavybės teisių atkūrimo procese, bet geodezininkui A. J. neteisingai atliekant pareiškėjo žemės sklypo preliminarius kadastrinius (geodezinius) matavimus. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad G. M. nuosavybėn neva buvo perduota pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis bei kad buvo pažeistos pareiškėjo, kaip savininko, nuosavybės teisės.

11. Atsakovė R. R. minėtą žemės sklypą valdo teisėtai, įstatymo nustatytu būdu ir tvarka įgijusi jį pagal notariškai patvirtintą sandorį ir įregistravusi šį turtą savo nuosavybe. Ji yra sąžininga minėto žemės sklypo įgijėja (CK 4.96 str.): įgydama žemės sklypą, atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jos įgyjamo ir pareiškėjui priklausančio sklypų ribos yra persikloję, nes, minėta, jos sklypo įgijimo metu pareiškėjo žemės sklypo ribos nebuvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. Atsakovė R. R. tinkamai įvykdė įstatymo numatytą pareigą būti apdairiai ir išsiaiškinti sutarties sudarymui svarbias aplinkybes. Bendrieji protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, įtvirtinti CK 1.5 straipsnyje, reikalauja apsaugoti taip pat ir sąžiningo įgijėjo – atsakovės R. R. teisėtus interesus. Vieno asmens (šiuo atveju – pareiškėjo) teisės negali būti ginamos ignoruojant ar pažeidžiant kito asmens (atsakovės) teises ir teisėtus interesus. Asmuo, sąžiningai nuosavybėn įgyjantis nekilnojamąjį turtą, turi turėti garantijų, kad šis turtas vėliau nebus iš jo išreikalautas. Sąžiningų įgijėjų privatus interesas, taip pat suinteresuotumas civilinės apyvartos stabilumu ir saugumu kelia būtinybę ginti ir pripažinti civilinės apyvartos subjektų sąžiningai įgyjamas daiktines teises. Todėl pareiškėjo skundas turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas dar ir dėl to, kad jį patenkinus būtų akivaizdžiai pažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir atsakovės R. R., kaip civilinių santykių dalyvės, teisėtų lūkesčių užtikrinimo principai, jos teisės ir teisėti interesai. Pirmosios instancijos teismas niekaip nevertino šių faktinių aplinkybių ir įrodymų bei dėl jų ginčijamame sprendime nepasisakė.

12. Pareiškėjas savo teises gali apginti (pasididinti sklypo plotą) kitu būdu, t. y. neteismine tvarka. Nustatyta, kad šalia jo žemės sklypo yra besiribojantis su jo sklypu laisvos valstybinės žemės sklypas, kurio plotas daugiau nei pakankamas pareiškėjo pretenzijų patenkinimui. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sutinka ir siūlo pareiškėjui trūkstamo žemės sklypo plotą padidinti iki reikiamo ploto iš šio laisvo žemės sklypo. Tam yra visos sąlygos ir teisinės galimybės. Tačiau pareiškėjas, nepateikdamas jokių argumentų ir motyvų, tai daryti atsisako.

Atsakovė G. M. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą (II t., b. l. 114-116) nurodo, kad su juo sutinka ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovės R. R. apeliacinis skundas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Žemės sklypas, 0,1020 ha ploto, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pamatuotas atliekant kadastrinius, matavimus pagal namų valdos inventorizacinę bylą (toks įrašas 1997 m, rugpjūčio 26 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte). Kadastrinius matavimus 1997 m. rugpjūčio 26 d. atliko firma „Zaida“, kuri 1997 m. rugpjūčio mėn. parengė žemės sklypo planą. Alytaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 489, A. R. buvo nuspręsta parduoti 0,1020 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 1997 m. rugsėjo 9 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 133, 0,1020 ha ploto žemės sklypas buvo parduotas A. R., kuris šį žemės sklypą 1997 m. rugsėjo 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2249 pardavė pareiškėjui.

2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 4S-77, atlikus kadastrinius matavimus, G. M. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,24 ha žemės, perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam 0,12 ha (vertė 302 Lt) žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko S. K. firma „Koriką“. Žemės sklypo, projektinis Nr. 991, ribos 2011 m. rugsėjo 5 d. buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, tai patvirtina žemės sklypo projektinis Nr. 991 plane kadastro tvarkytojo žyma apie ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje. Taigi, kadastro tvarkytojas nenustatė trūkumų, dėl kurių žemės sklypo ribos negalėtų būti pažymėtos kadastro žemėlapyje, todėl žemės sklypo projektinis Nr. 991 ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje pagal S. K. firmos „Koriką“ matininkės M. K. 2011 m. vasario mėn. parengtą planą.

3. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 16 straipsnio 1 dalį nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys laikytini tinkamais tuo atveju, jeigu įrašuose apie nekilnojamuosius daiktus nurodyti ne tik tekstiniai, bet ir grafiniai kadastro duomenys, t. y. žemės sklypų ribos turi būti pažymėtos kadastro žemėlapyje. Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas 1997 m. rugsėjo 9 d., nepažymint sklypo ribų kadastro žemėlapyje. Šio žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos tik 2013 m. liepos 30 d., t.y. po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 4S-77.

4. Pagal pateiktą žemės sklypų persidengimo planą G. J. priklausančio žemės sklypo ribos dengiasi su gretimais sklypais, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (29 m2), Nr. (duomenys neskelbtini) (126 m2) ir kerta inžinerinį statinį – gatvę (66 m2). Pagal galiojančius teisės aktus nuo 1996 m. vasario 1 d. Lietuvos teritorijoje privaloma naudoti tik 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemą (LKS-94), integruotą į bendraeuropinę sistemą ir įvestą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“. 1942 m. koordinačių sistemos ir jos varianto 1963 m. koordinačių sistemos nuo 1996 m. vasario 1 d. nebenaudoti geodeziniuose matavimuose ir naujų žemėlapių sudarymui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisykles“ 4 punktą iki 1999 m. birželio 10 d. faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis buvo nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Šiuo metu namų valdų žemės sklypai formuojami pagal žemės sklypų planus, parengtus žemės sklypų planų, esančių gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje, pagrindu, jeigu namų valdos žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir pateikta apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui iki 2009 m. gruodžio 31 dienos, tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. Nr. 260 nutarimo „ Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte. Kadangi pareiškėjui priklausantis sklypas koordinačių sistemoje pažymėtas klaidingai ir sklypo konfigūracija neatitinka namų valdos techninės apskaitos byloje nurodytos sklypo konfigūracijos, todėl turėtų būti tikslintina žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir konfigūracija. Kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant teisės aktuose numatytų reikalavimų.

Pareiškėjas G. J. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą (II t., b. l. 124-128) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nesutinka su atsakovės nuomone, kad ne R. R. žemės sklypas įsiterpia į G. J. žemės sklypą, bet priešingai – G. J. žemės sklypas įsiterpia į R. R. žemės sklypą, nes ji prieštarauja įvykių chronologijai ir logikai. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 0,1020 ha, kadastriniai duomenys nustatyti 1997 m. rugsėjo 9 d. Šį žemės sklypą jis nuosavybės teise įsigijo 1997 m. rugsėjo 16 d. privačios žemės sklypo su jame esančiais pastatais pirkimo-pardavimo sutartimi (notaro registro N r. 2249). Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 4S-77 1.3 punktu G. M. perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtam 0,12 ha žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurių duomenys nustatyti tik 2011 m. vasario 1 d., t. y. praėjus daugiau kaip 13 metų nuo to, kai buvo nustatyti kadastriniai duomenys žemė sklypo, priklausančio pareiškėjui. Akivaizdu, kad G. M. žemės sklypas buvo formuojamas vėliau ir jį formuojant bei nustatant kadastrinius duomenis turėjo būti paisoma greta esančių žemės sklypų, įskaitant pareiškėjo žemės sklypą, ribų.

2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 4S-77 1.3 punktu G. M. perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtam 0,12 ha žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas nesilaikant Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 9 straipsnio 3 dalies, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 32.1, 3.2.1.1.4, 32.1.1.5, bei Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių reikalavimų. Nustatant G. M. perduoto neatlygintinai nuosavybėn žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) sklypo ribas, buvo surašytas 2011 m. vasario 21 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, tačiau pareiškėjas, nors ir buvo gretimo žemės sklypo savininkas, nustatant ginčo sklypo ribas nebuvo kviečiamas. Teisės aktuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedūra, apie kurią informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti (kviestiniai) asmenys, inter alia, gretimų sklypų savininkai, sudaro sąlygas bendradarbiauti ir pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų išreikšti pradinėse stadijose (Kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 p.), taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų.

Taip pat pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 14.1, 14.2, 14.3, 14.6, 14.7, 14.8, 14.9, 14.10, 14.11, 14.12 punktus vienas iš pagrindinių informacijos šaltinių kadastriniams matavimams atlikti yra duomenys iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 0,1020 ha nuosavybės teise įsigijo 1997 m. rugsėjo 16 d. privačios žemės sklypo su jame esančiais pastatais pirkimo-pardavimo sutartimi (notaro registro Nr. 2249).

Minėta sutartis buvo išviešinta (įregistruota Nekilnojamojo turto registre) 1997 m. rugsėjo 16 d. Taigi, faktas, kad gretimo žemės sklypo savininkas yra pareiškėjas, jau 1997 m. rugsėjo 16 d. atsispindėjo Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Todėl, vadovaujantis Taisyklių 14 punkto nuostata, šie duomenys turėjo būti naudojami atliekant atsakovės sklypo kadastrinius matavimus. Tačiau UAB „Korika“, atlikdama kadastrinius matavimus, nesilaikė Taisyklių 14 punkto reikalavimo, dėl to atliekant kadastrinius matavimus nebuvo nustatytas gretimo sklypo savininkas, kuris atitinkamai nebuvo kviečiamas dalyvauti paženklinant sklypo ribas.

Taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas, t. y. pareiškėjo nepakvietimas dalyvauti sklypo ribų paženklinime, nulėmė tai, kad nebuvo sudarytos sąlygos pareiškėjui ir projektavimo procese dalyvaujantiems asmenims bendradarbiauti, pradinėse stadijose išreikšti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 p.), taip išvengiant galimų netikslumų, teisių pažeidimo ar teisinių ginčų. Aplinkybė, kad pareiškėjo žemės sklypo ribos nebuvo pažymėtos skaitmeniniame kadastro žemėlapyje, nepaneigia fakto, kad jis tuo metu jau buvo šio sklypo savininkas ir nuosavybės faktas buvo paviešintas tame pačiame registre, bei neatleido nuo pareigos jį, kaip gretimo žemės sklypo savininką, kviesti dalyvauti paženklinant G.

M. projektuojamo žemės sklypo ribas. Taigi, G. M. perduotinas neatlygintinai nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo paženklintas, nekviečiant dalyvauti paženklinant ribas pareiškėjo kaip gretimo sklypo savininko ir naudotojo, ir tai patvirtina, kad nebuvo laikomasi Taisyklių 25 punkto reikalavimų.

3. Nėra jokio pagrindo teigti, kad 2014 m. sausio 29 d. specialisto išvadoje nurodyti tariami pažeidimai bei kiti atsakovės teiginiai, kuriais remdamasi ji siekia kurti įspūdį apie neva tai buvusius pažeidimus, padarytus atliekant G. J. priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, yra pagrįsti. Atvirkščiai, bylos medžiagoje esančio 1997 m. rugpjūčio 26 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akto 13 punkte esanti Lazdijų rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkės A. Č. išvada patvirtina, kad žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu reikalavimus žemėnaudų formavimui. Nei ši išvada, nei pareiškėjui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra nuginčyti. Tokių reikalavimų atsakovai teisme nebuvo ir nėra pareiškę, o tai reiškia, kad kvestionuoti Nekilnojamojo turto registro duomenis nėra jokio pagrindo. Be to, net jeigu ir laikytume, kad atsakovų prielaida apie pažeidimus, padarytus atliekant G. J. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, yra pagrįsta, tai vis tiek nesudarytų pagrindo ignoruoti tų pažeidimų, kurie buvo padaryti projektuojant G. M. perduotiną neatlygintinai nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Net jei pareiškėjo žemės sklypas ir būtų suformuotas su tam tikrais trūkumais, tai ši aplinkybė vis tiek neturėtų jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovės G. M. žemės sklypo formavimo teisėtumo.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnis, reglamentuojantis daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, taikomas tais atvejais, kai daiktas buvo perleistas trečiajam asmeniui ne pagal ginčijamą, bet pagal kitą sandorį (CK 1.80 str. 4 d., 4.96 str., 6.153 str.). Sprendžiant sandorio šalių ginčą dėl jų sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, netaikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (CK 1.80 str. 3, 4 d.), nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo pagal vindikacijos sąlygas, bet vadovaujamasi prievolių teisės nustatytomis taisyklėmis ir sąlygomis (CK 1.80 str. 2, 3 d., 6.145-6.152 str.). Prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas yra restitucija. Restitucijos institutą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.145 – 6.153 straipsniai. Pagal Civilinio kodekso 6.153 straipsnio 2 dalį sąžiningi tretieji asmenys, pagal neatlygintini sandorį įgiję nuosavybės teise grąžintiną turtą, negali šio sandorio panaudoti prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos, jeigu pastarasis nėra praleidęs ieškinio senaties termino. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. R. ginčo sklypą iš G. M. įgijo pagal 2011 m. lapkričio 28 d. dovanojimo sutartį. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinis sandoris ir tai reiškia, kad R. R. negali šio sandorio panaudoti prieš reikalaujantį restitucijos pareiškėją, net ir tuo atveju, jei būtų pagrindas ją traktuoti kaip sąžiningą įgijėją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos tesimas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu bei ginčo santykių kvalifikavimu, todėl iš naujo jų nekartodamas tik papildo teismo sprendimo motyvus, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų.

Apeliacinis skundas grindžiamas nesutikimu dėl įrodymų tyrimo bei jų vertinimo.

Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus, būtina vadovautis teismų praktika, suformuota panašiose bylose. Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nustatęs, kad ABTĮ įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).

Įrodymų vertinimas yra išdėstomas bylos baigiamajame teismo akte. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo nr. 16034/90, § 61). Europos Žmogaus Teisių Teismas plėtodamas doktriną vėliau nagrinėtose bylose, papildomai nurodė, kad šis straipsnis negali būti aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad teismo pareigos nurodyti savo sprendimų motyvus apimtis gali keistis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio. Be to, būtina atsižvelgti į, inter alia, pareiškimų, kuriuos teismams gali pateikti bylos šalis, įvairovę ir į Susitariančiose šalyse egzistuojančius skirtumus, susijusius su įstatymų nuostatomis, praktikoje susiklosčiusiomis taisyklėmis, teisine doktrina ir teismų sprendimų paskelbimu bei surašymu. Todėl klausimas, ar teismas neįvykdė savo įsipareigojimo, kylančio iš Konvencijos 6 straipsnio, pateikti motyvus, gali būti sprendžiamas tik įvertinant bylos aplinkybes (1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Hiro Balani prieš Ispaniją, pareiškimo nr. 18064/91, § 27; 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, pareiškimo nr. 18390/91, § 29; 2003 m. liepos 1 d. sprendimas byloje Suominen prieš Suomiją, pareiškimo nr. 37801/97, § 34 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismo ištirtas bylos aplinkybes bei jų apimtį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas ir išdėstyti argumentai yra pakankami teismo sprendimui pagrįsti.

Atsakovė nenurodė pagrindo ir nepateikė naujų įrodymų, paneigiančių teismo padarytas išvadas, esant kuriems reikėtų tirti nustatytas aplinkybes iš naujo bei jas vertinti kitaip, nei kaip jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

Dėl pareiškėjui priklausančio žemės sklypo formavimo bei jo ribų pažymėtina, kad pareiškėjo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planas buvo parengtas 1997 m. ir buvo suderintas su atsakingomis institucijomis, kurios vėliau rengė dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į greta pareiškėjo esantį žemės sklypą G. M.. Todėl pareiškėjo žemės sklypo duomenys, nustatyti planu, institucijai buvo privalomi, nors jie ir nebuvo įregistruoti Nekilnojamo turto registre. Žemės sklypo planas patvirtina, kad atkūrus 2011 m. liepos 27 d. nuosavybės teises į žemės sklypą G. M., besiribojantį su pareiškėjo žemės sklypu, pareiškėjo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas, kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, sumažėjo (I t., b. l. 114). Tuo buvo pažeista pareiškėjo teisė į nuosavybę ir ji turi būti ginama. Šios bylos ginčo apimtyje nėra ginčijamas pareiškėjo nuosavybės teisių turinys ir nereiškiamas reikalavimas tikrinti žemės sklypo suformavimo teisėtumą, todėl šie klausimai nėra vertintini ir remiamasi Nekilnojamo turto registro duomenimis, nes jie nėra nuginčyti nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Civilinio kodekso teisės normas, nustatančias restituciją, nustatęs, kad ginčijamas šioje byloje atsakovo administracinis aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ir tokiu būdu pašalino niekinio sandorio pasekmes (CK 1.78 str. 5 d.).

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų suformuotą praktiką analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovės R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė