9c5986c8-e195-4c06-8a7b-68c1952fd2f6 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-1160-921/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17800-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.11; 2.4.2.9.2; 3.3.2.4. KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos L. B.-K. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos L.

B.-K. skundÄ dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 01323/20/00778, suinteresuoti asmenys antstolis M. P., S. K. ir C. A. K.. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja L. B.-K. pateikė skundÄ , kuriuo prašė panaikinti jos atžvilgiu taikytas visas priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priemones, areÅ¡tus ir nutraukti visus kitus su tuo susijusius veiksmus; grÄ Å¾inti nuraÅ¡ytÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos sÄ skaitos banke 1 590,56 Eur sumÄ , grÄ Å¾inant lėšas į tÄ pačiÄ sÄ skaitÄ .

2. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 01323/20/00778 vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-76-917/2020 dėl turtinės ir neturtinės žalos, bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ solidarių skolininkų S. K. ir J. P. iÅ¡ieÅ¡kotojo C. A. K. naudai. Antstolis areÅ¡tavo skolininko sutuoktinės L. B.-K. turtÄ 7 493,32 Eur sumai, nuo sÄ skaitos nurašė 1 590,56 Eur. Pagal baudžiamojoje byloje iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ antstolis negalėjo nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į skolininko sutuoktinės turtÄ , sutuoktinės atžvilgiu vykdomasis dokumentas nėra iÅ¡duotas.

Nei skolininkas, nei jo sutuoktinė negavo raginimo įvykdyti sprendimÄ , patvarkymo areÅ¡tuoti jos turtÄ , nurodymo priverstinai nuraÅ¡yti pinigines lėšas nuo sutuoktinės sÄ skaitos. Pagal teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , solidarÅ«s skolininkai yra S. K. ir J. P., be nurodymų, kad iÅ¡ieÅ¡kojimÄ galima nukreipti į bendrÄ ja jungtine nuosavybe esantį turtÄ ar konstatuota, kad turtas yra įgytas už skolininko nusikalstamu bÅ«du gautas lėšas. AreÅ¡tuodamas skolininko sutuoktinės lėšas ir nuo sÄ skaitos neteisėtai nuraÅ¡ydamas 1 590,56 Eur sumÄ , antstolis pažeidė Konstitucijoje įtvirtintÄ nuosavybės neliečiamybės principÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi skundÄ atmetė.

4. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinio asmens, be kita ko, gali bÅ«ti nukreiptas į skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, leidžia iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkui priklausančio turto dalies ir tuo atveju, kai teismo nuosprendyje nėra nustatyta, kad turtas įgytas už nusikalstamu bÅ«du gautas lėšas. Teismas nustatė, kad antstolis 2020 m. spalio 20 d. turto areÅ¡to aktu areÅ¡tavo skolininko sutuoktinei (pareiÅ¡kėjai) priklausantį turtÄ (transporto priemonės ir pinigines lėšas, esančias banko sÄ skaitose), turto areÅ¡to mastas – 7 420,30 Eur.

Antstolis 2020 m. spalio 20 d. turto areÅ¡to aktu areÅ¡tavo pareiÅ¡kėjai priklausantį turtÄ po to, kai vykdymo proceso metu nustatė, kad: iÅ¡ieÅ¡kojimui nepakanka skolininko turto; skolininkas 2011 m. rugpjūčio 4 d. yra sudaręs santuokÄ su pareiÅ¡kėja; sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties.

5. PareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, kad skolininkas ir jo sutuoktinė negavo raginimo įvykdyti sprendimÄ , patvarkymo areÅ¡tuoti jos turtÄ , nurodymo priverstinai nuraÅ¡yti pinigines lėšas nuo sutuoktinės sÄ skaitos. Vykdomosios bylos duomenimis patvarkymas priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti, vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimas, raginimas įvykdyti sprendimÄ skolininkui asmeniÅ¡kai įteikti 2020 m. birželio 30 d.; 2020 m. spalio 20 d. siÅ«lymas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pareiÅ¡kėjai pasiraÅ¡ytinai įteiktas 2020 m. spalio 22 d.; 2020 m. spalio 20 d. turto areÅ¡to aktas pareiÅ¡kėjai registruotu paÅ¡tu iÅ¡siųstas 2020 m. spalio 21 d. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja skundu nesutinka su jos vardu registruoto turto areÅ¡tu, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai žinoma apie jai priklausančio turto areÅ¡tÄ .

6. Nustatė, kad vykdomojoje byloje nėra priimtas nurodymas priverstinai nuraÅ¡yti pinigines lėšas nuo pareiÅ¡kėjos sÄ skaitos, kadangi vykdymo proceso metu nenustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Vykdomojoje byloje nebuvo duomenų, kad antstolis nuo pareiÅ¡kėjos sÄ skaitos nurašė 1 590,56 Eur, todėl reikalavimÄ grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai nuraÅ¡ytas lėšas atmetė kaip nepagrįstÄ . Vykdomosios bylos duomenimis, vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡skaitos yra atliekamos iÅ¡ skolininko darbovietėje gaunamo darbo užmokesčio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 7. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės, panaikinti 2020 m. spalio 20 d. turto areÅ¡to aktÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančiÄ teisės normÄ , numatytÄ CPK 666 straipsnio 2 dalyje. Teismo nuosprendyje nėra nurodytas nukreipimas iÅ¡ieÅ¡koti į bendrÄ ja jungtine nuosavybe esantį turtÄ .

Antstolio vykdomojoje byloje skolininkai yra S. K. ir J. P., vykdomajame raÅ¡te nėra nuorodų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe esantį turtÄ . Atsižvelgianti į tai, mano, kad antstolis nepagrįstai areÅ¡tavo skolininko S. K. sutuoktinės turtÄ , pinigines lėšas bankuose, atitinkamai nepagrįstai ir neteisėtai nustatė laisvai disponuojamos sumos – 680,12 Eur dydį, neteisėtai apribojo kitas, likusias pinigines lėšas bankuose. Teismas nevertino aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjos piniginės lėšos iki antstolio taikytų suvaržymų gautos iÅ¡ darbinės veiklos, paskolos, vaikų iÅ¡mokos, t. y. pajamos, kurių skolininkas nepervedė.

Antstolio veiksmai pažeidžia pareiÅ¡kėjos nuosavybės neliečiamybės principÄ , garantuotÄ Konstitucijos 23 straipsnyje. Vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas dėl S. K. ir J. P. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo nukentėjusiajam C. A. K., iÅ¡skirtinai gali bÅ«ti nukreiptas tik į skolininkų S. K. ir J. P. turtÄ . Bendroji taisyklė, numatyta CPK 666 straipsnio 1 dalyje, ginčo atveju neturėtų bÅ«ti taikyta. Tokios pozicijos laikosi ir aukÅ¡tesnės instancijos teismai tokio pobÅ«džio bylose suformuotoje teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2879-577/2018, Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1238-260/2013). 7.2.

Nurodo, kad 2020 m. spalio 19 d. skolininko S. K. sutuoktinei tapo žinoma, jog antstolis, vykdomojoje byloje vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ S. K., areÅ¡tavo pareiÅ¡kėjos turtÄ ir pinigines lėšas 7 420,30 Eur sumai, sÄ skaitoje banke apribojo naudotis 1 590,56 Eur suma (pirminiame skunde per klaidÄ paraÅ¡yta „nurašė“ 1 590,56 Eur). Teismas nepagrįstai nurodė, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis nuo pareiÅ¡kėjos sÄ skaitos bÅ«tų nurašęs 1 590,56 Eur. Vykdomojoje byloje 2020 m. lapkričio 9 d. priimtas patvarkymas dėl skundo, iÅ¡ kurio turinio matyti, kad antstolis taikė areÅ¡tÄ pareiÅ¡kėjos piniginėms lėšoms sÄ skaitose, apskaičiavo pareiÅ¡kėjai laisvai disponuojamos sumos dydį – 680,12 Eur, o kitas lėšas paliko areÅ¡tuotas.

Dalis 1 590,56 Eur apribotos naudotis sumos, atskirojo skundo padavimo dienai pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾inta. Patvarkymas areÅ¡tuoti turtÄ , pinigines lėšas buvo iÅ¡siųstas pareiÅ¡kėjai po skundo padavimo. Jų neskundė, nes jau buvo pateikusi skundÄ dėl antstolio veiksmų.

2. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 3. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino teisėtu antstolio patvarkymÄ areÅ¡tuoti skolininko sutuoktinės turtÄ ir nukreipti į jį asmeninės skolininko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis). Dėl naujų įrodymų priėmimo 5. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – antstolio M. P. 2020 m. lapkričio 9 d. patvarkymÄ dėl skundo. Å io įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Teismas sprendžia, kad rašytinių duomenų priėmimas apeliacinio proceso neužvilkins, todėl jie priimami. Dėl skolininko sutuoktinės turto arešto 6. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iÅ¡ antstolio, kaip vieÅ¡osios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetencijÄ ) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiÅ¡kia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių iÅ¡ieÅ¡kotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

7. IÅ¡ civilinės ir vykdomosios bylos Nr. 01323/20/00778 medžiagos nustatyta, kad antstolis M. P. vykdo Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. vykdomÄ jį dokumentÄ dėl 1 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, 5 140 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ solidaraus skolininko S. K. iÅ¡ieÅ¡kotojo C. A. K. naudai. Vykdymo proceso metu nustačius, kad iÅ¡ieÅ¡kojimui nepakanka skolininko turto, antstolis 2020 m. spalio 20 d. patikrino Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenis ir nustatė, kad skolininkas ir L.

B.-K. (apeliantė) 2011 m. rugpjūčio 4 d. yra sudarę santuokÄ . IÅ¡ VÄ® Registrų centro Vedybų sutarčių registro antstolis M. P. nustatė, kad duomenų apie skolininko ir jo sutuoktinės vardu sudarytas vedybų, sugyventinių ar turto padalijimo sutartis nėra. Antstolis 2020 m. spalio 20 d. turto areÅ¡to aktu areÅ¡tavo skolininko sutuoktinei priklausantį turtÄ (transporto priemones ir pinigines lėšas, esančias banko sÄ skaitose), turto areÅ¡to mastas – 7 420,30 Eur. Antstolis 2020 m. spalio 20 d. siÅ«lymu dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.88, 3.109 straipsniais, CPK 666, 667 straipsniais, nustatė, kad skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta; pasiÅ«lė skolininkui per 20 dienų nuo turto areÅ¡to akto suraÅ¡ymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, kuriame skolininkas ir kitų bendraturčių susitarimu nurodo turto dalį, kuri priklauso skolininkui.

8. Apeliantė nurodo, jog prievolė pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. vykdomÄ jį dokumentÄ yra (solidaraus) skolininko S. K. asmeninė prievolė. IÅ¡ieÅ¡kotojas skolininko prievolės pobÅ«džio neginčija. Taigi byloje nėra ginčo, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas pagal asmenines skolininko S. K. prievoles. Apeliantė pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju skolininko S. K. skola yra kilusi iÅ¡ nusikalstama veika padarytos veikos. Apeliantės nuomone, antstolis negalėjo vadovautis CPK 666 straipsnio 2 dalimi ir areÅ¡tuoti jai priklausantį turtÄ , kadangi teismo nuosprendyje nėra nurodyta galimybė nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bendrÄ ja jungtine nuosavybe esantį turtÄ .

Tuo tarpu bendroji taisyklė, numatyta CPK 666 straipsnio 1 dalyje, ginčo atveju neturėtų bÅ«ti taikyta. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės nurodytais argumentais nesutinka. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CPK 666 straipsnio 2 dalies normÄ .

9. CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kada tuo atveju, kai skolininkas yra fizinis asmuo, tai vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ yra iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iÅ¡ jo dalies, įeinančios į bendrÄ jÄ dalinę ar jungtinę nuosavybę. Taigi tuo atveju, kai skolininkas yra sudaręs santuokÄ , pirmiausia yra iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, o tokio turto nepakankant gali bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies (CK 3.112 straipsnis, CPK 666 straipsnis). IÅ¡ bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytÄ sutuoktinio dalį bendrame turte.

10. Pagal CPK 666 straipsnio 2 dalį, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreipiamas į turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas yra įgytas už nusikalstamu bÅ«du gautas lėšas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad CPK 666 straipsnio 2 dalies norma detalizuoja, kad tuo atveju, kai iÅ¡ieÅ¡koma nusikaltimu padaryta žala, be CPK 666 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto, iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreiptas taip pat ir iÅ¡ konkretaus turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad Å¡is turtas yra įgytas iÅ¡ nusikalstamu bÅ«du gautų lėšų.

Kitoks aiškinimas būtų nelogiškas, paneigtų iš bendroje jungtinėje nuosavybėje esančio turto dalies išieškojimo galimybę, pažeistų išieškotojo interesus, neatitiktų sisteminio teisės normų aiškinimo metodo principų (CK 3.112 straipsnis, CPK 666 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta nutarties 15 ir 16 punktuose, daro iÅ¡vadÄ , kad CPK 666 straipsnio 1 dalis, nesant pakankamai skolininko asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, leidžia nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko turto dalį (nagrinėjamu atveju – į dalį, esančiÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise). Tuo tarpu CPK 666 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atskirÄ atvejį ir leidžia nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų bendrÄ ja jungtinę nuosavybės teise esantį turtÄ (tiek į visÄ turtÄ , tiek į jo dalį) tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatytas faktas, kad turtas (visas ar konkreti jo dalis) yra įgytas už nusikalstamu bÅ«du gautas lėšas.

12. Apeliantė nagrinėjamu atveju teisingai nurodo, kad teismo nuosprendyje, kuriuo buvo nuteistas skolininkas, faktas, kad turtas buvo įgytas už nusikalstamu bÅ«du gautas lėšas, nenustatytas. Nesant nustatyto tokio fakto antstolis negali nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į visÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybe teise esantį turtÄ , tačiau, kaip minėta nutarties 15 punkte, tai neuždraudžia nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į fizinio asmens turto dalį, esančiÄ bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį, esančiÄ bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kaip tai numatyta CPK 666 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, apeliantės nurodytus argumentus apie asmeninės sutuoktinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumÄ iÅ¡ bendro turto dalies atmeta kaip nepagrįstus.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pagal CPK 667 straipsnį yra nustatoma skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalis. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tai turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Be kita ko, tai gali būti vieno iš sutuoktinių nusikaltimu įgytų lėšų ar turto panaudojimo faktai sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti.

Tokiu atveju teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, jeigu kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė yra įgyjamas turtas už nusikalstamu bÅ«du gautas lėšas. Jeigu teismo nuosprendyje nenurodyta, kad skolininko konkretus turtas yra įgytas už nusikalstamu bÅ«du gautas lėšas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, tai Å¡is faktas gali bÅ«ti nustatomas civilinio proceso tvarka. Nustačius tokį faktÄ nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas į turtÄ , kuris skolininko gautas iÅ¡ nusikalstamu bÅ«du gautų lėšų.

Jeigu tai yra nekilnojamojo turto dalis, tai ji nustatoma kartu su kita skolininkui paskiriama dalimi pagal CPK 667 straipsnio reikalavimus, t. y. atskiriama nuo kitų savininkų dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2005).

14. Taigi tai, kad CPK 666 straipsnio 2 dalies norma, be iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko dalies bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje, leidžia nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų bendrÄ ja jungtine nuosavybe esantį turtÄ tuo atveju, jeigu nustatoma, kad tas turtas buvo įgytas už nusikalstamu bÅ«du gautas lėšas, galima daryti iÅ¡vadÄ ir iÅ¡ nutarties 19 punkte nurodytos kasacinio teismo praktikos.

15. Apeliantė neįrodinėja, kad areštuotos transporto priemonės nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jos įgytos santuokos metu, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis jas areštavo pagrįstai (CPK 178 straipsnis). Apeliantė nurodo, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į jos pinigines lėšas, gautas pajamas iš darbinės veiklos, paskolų, vaikų išmokos, nes jų skolininkas nepervedė, t. y. nėra skolininko asmeninė nuosavybė.

16. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatÄ , kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). AreÅ¡tuotos piniginės lėšos gautos iÅ¡ darbinės veiklos taip pat yra bendroji jungtinė nuosavybė CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (pajamos gautos iÅ¡ vieno sutuoktinio veiklos). Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, turi bÅ«ti įrodytas (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

17. CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo skolininkui per dvideÅ¡imt dienų nuo turto areÅ¡to akto suraÅ¡ymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolis tam, kad nustatyti skolininko turto dalį, kuri priklauso skolininkui, bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, 2020 m. spalio 20 d. priėmė siÅ«lymÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo, taip pat areÅ¡tavo bendrÄ jį turtÄ (pinigines lėšas ir transporto priemones) taip kaip tai numato CPK 667 straipsnis.

Ginčijamo turto arešto priėmimo metu bendrosios jungtinės nuosavybės režimas nebuvo paneigtas, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo pagrįstai netenkino.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė remiasi teismų praktika, kurios faktinės bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1238-260/2013 sprendė ar antstolė, vykdydama iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ apeliantės santuokoje įgyto turto pagal teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ ir nustačiusi, kad turtas, kuris baudžiamajame įsakyme įvardintas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir į kurį nurodyta nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , apeliantei priklauso asmeninės nuosavybės teise, teisėtai ir pagrįstai atsisakė Å¡iam turtui panaikinti areÅ¡tÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2879-577/2018 sprendė dėl skolininko sutuoktinės piniginių lėšų areÅ¡to, antstolei nesuraÅ¡ius turto areÅ¡to akto, teisėtumo. Kadangi nesutampa apeliantės nurodytos teismų praktikos ir nagrinėjamo atvejo faktinės aplinkybės, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas privalėjo apeliantės nurodyta teismų praktika vadovautis.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog antstolio atlikti vykdymo veiksmai, areÅ¡tavus skolininko sutuoktinės turtÄ , nepažeidė vykdymo procesÄ reglamentuojančių teisės normų.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai (areÅ¡tuotų piniginių lėšų dydžio, antstolio patvarkymo neskundimo aplinkybių) neturi reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados 21. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Jurgita Sujetienė