2024-08-19 Nr. CB-5350-2-55-3-01600-2020-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3056

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01600-2020-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. rugpjūčio 5 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro” kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 6 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Belor“, I. K. bei antstoliui Laurynui Lukšiui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“, Association of Underwriters known as LIoyd‘s.

Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi paliko iš esmės nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma priteisimo atmesti.

Teismai nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog trečiojo asmens vykdytos trąšų gamybos sustabdymą ir atitinkamai ieškovės reikalaujamus atlyginti nuostolius negautų pajamų forma nulėmė ieškinyje įvardyti atsakovų veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnis). Teismų konstatuota, kad dėl tam tikrą laikotarpį galiojusių laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis sustabdytas trečiojo asmens teritorijoje buvusio turto (trąšų) atskyrimas, taikymo ieškovė negalėjo iš trečiojo asmens teritorijos išvežti pagamintų trąšų.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismai nepagrindė, kodėl žalos atlyginimas jai nepriteistinas, atsižvelgiant į tai, kad trąšų gamybos procesas vyko ir po pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių; teismai išnagrinėjo bylą nesiremdami kitose bylose priimtais teismų sprendimais, turinčiais prejudicinę galią, o aplinkybes, susijusias su išnagrinėta byla dėl nuosavybės teisės į trąšas nustatymo, laikydami nereikšmingomis. Pasak ieškovės, teismai taip pat pažeidė CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 183–185 straipsnius, 279 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovės vertinimu, teismų procesiniais sprendimais atsakovai nepagrįstai buvo atleisti nuo deliktinės atsakomybės teisiniais pagrindais, kurie nėra nurodyti CK 6.253 straipsnyje ar kituose teisės aktuose. Be to, teismai išvadą, kad ieškovė nepateikė atsakovams patikimų įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės nuosavybės teisę į trąšas ir žaliavas, padarė neturėdami vykdomosios bylos medžiagos, nenurodydami, kokie konkretūs įrodymai dėl neregistruoto apyvartoje esančio turto, kuris yra gamybos procese, turėjo būti pateikti.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Atrankos kolegija pažymi, kad ieškovės paduotas kasacinis skundas neatitinka ir kitų CPK nurodytų kasacinio skundo priimtinumo reikalavimų.

Pagal CPK 347 straipsnio 4 dalį prie kasacinio skundo turi būti pridėti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir įrodymai, patvirtinantys šio prašymo motyvus. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

Nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo kvalifikuotinas kaip turtinis ginčas, apmokestinamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ginčijama suma yra 580 553,00 Eur, todėl, remiantis pirmiau nurodytomis proceso normomis, mokėtinas žyminis mokestis už paduodamą kasacinį skundą yra 7 106,00 Eur. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 7 dalimi, šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Ieškovė, paduodama kasacinį skundą, nepridėjo įrodymų, kad už kasacinį skundą yra sumokėjusi žyminį mokestį; prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą taip pat negautas, todėl darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 347 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

Atrankos kolegija taip pat pažymi, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą kiekviename dalyvaujančio byloje asmens teikiamame procesiniame dokumente, taip pat kasaciniame skunde, turi būti nurodyti visi dalyvaujantys byloje asmenys, jų procesinės padėtys, tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi). Iš kasaciniu skundu skundžiamų teismų procesinių sprendimų matyti, kad trečiuoju asmeniu byloje dalyvauja Association of Underwriters known as LIoyd‘s., kuriam atstovauja uždaroji akcinė bendrovė „Colemont draudimo brokeris”, tačiau paduotame kasaciniame skunde šis trečiasis asmuo nėra nurodytas tarp dalyvaujančių byloje asmenų. Dėl to darytina išvada, kad paduotame ieškovės kasaciniame skunde nėra nuodyti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kaip to reikalaujama CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte, todėl jis neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, kasacinį skundą atsisakytina priimti nesant CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų bei nustačius, kad jis neatitinka pirmiau nurodytų CPK keliamų reikalavimų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė