2023-02-15 Nr. AB-3690-3-61-3-02024-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-93-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02024-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VTD) 2021 m. gegužės 12 d. rašto Nr. 27D-1350 „Dėl konkurso“ (toliau – ir Raštas) dalį dėl J. K. 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 1 ir 2 klausimų ir įpareigoti VTD teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. balandžio 17 d. prašymą dėl 1 ir 2 klausimų. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis dalyvavo konkurse į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas. Pretendentų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdis vyko 2021 m. balandžio 16 d., o apie rezultatus (surinktus 5,2 balus) jis buvo informuotas tą pačią dieną elektroniniu paštu. Konkurso metu du iš trijų pretendentų pareiškė nušalinimą Komisijos pirmininkui (nariui) D. B., tačiau šis nenusišalino, todėl pareiškėjui net nenuostabu, kad nušalinimą pareiškę pretendentai nesurinko nė 6 balų, o nuolankiai tylėjęs trečiasis pretendentas laimėjo konkursą. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas 2021 m. balandžio 17 d. kreipėsi į VTD, prašydamas nurodyti, kas šiuo konkrečiu atveju reglamentuoja Komisijos pirmininko (nario) D. B. nušalinimo išsprendimo ir jo apskundimo tvarką ir terminus; nurodyti, kokie buvo nustatyti atsakymų į pareiškėjui užduotus klausimus trūkumai; peržiūrėti Komisijos posėdžio garso ir vaizdo įrašą ir dėl Komisijos pirmininko (nario) D. B. esamų šiurkščių tarnybinių nusižengimų pradėti ir atlikti D. B. tarnybinių nusižengimų tyrimą ar tarnybinį patikrinimą, jį atlikus ir nustačius už piktnaudžiavimą įgaliojimais ir (ar) kitus šiurkščius nusižengimus, ypač už įstatymų dėl nušalinimo nevykdymą, D. B. skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų už šiurkščius tarnybinius nusižengimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad VTD Raštą ginčija tik dėl atsakymų į 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 1 ir 2 klausimus.

3. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 5 dalimi bei teismų praktika ir pažymėjo, kad Rašto motyvai privalo būti išdėstyti administraciniame akte, o ne atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui, paaiškinimuose per teismo posėdį ir pan. Pareiškėjas vadovavosi Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, (toliau – ir Taisyklės) 32, 35 punktais, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir nurodė, kad tais atvejais, kai pareiškėjui neatsisakoma suteikti informacijos, tačiau jo netenkina gautos informacijos išsamumas ir jis siekia tokį institucijos ar įstaigos atsakymą ginčyti teisme, skundžiamo atsakymo teisėtumas ir pagrįstumas iš esmės vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais.

4. Pareiškėjas vertino, kad į jo 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 1 klausimą VTD tik atsakė, kad konkursas yra vientisa procedūra, kuri apima ir komisijos nario nušalinimo procedūrą, tačiau nenurodė jokių teisės normų, kurios reglamentuoja komisijos pirmininko (nario) nušalinimą, nušalinimo išsprendimą bei (ne)nušalinimo apskundimo tvarką ir terminus. Ši Rašto dalis yra neišsami, netiksli ir neteisėta, dėl to naikintina kaip neatitinkanti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Tuo pačiu pagrindu naikintina ir Rašto dalis, kurioje atsakovas į pareiškėjo 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 2 klausimą, atsakė vien tik argumentu, kad Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, (toliau – ir Aprašas) VTD nenustatyta galimybė teikti įvertinimo komentarus, nenurodydamas jokių faktinių ir teisinių pagrindų.

5. Atsakovas VTD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Aprašo 26 punkte nustatyta, jog jeigu paaiškėja, kad komisijos narys yra pretendento tėvas, motina (įtėvis, įmotė), vaikas (įvaikis), brolis (įbrolis), sesuo (įseserė), senelis, senelė, vaikaitis, sutuoktinis, sugyventinis ar partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimas giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl komisijos nario nešališkumo, komisijos narys turi nusišalinti. Aprašas nenustato privalomumo per vertinimą klausti pretendentų, ar neturi nušalinimų komisijos nariams. Tai daroma siekiant kuo didesnio skaidrumo bei išsiaiškinti visas aplinkybes dėl galimo šališkumo. Aprašo 22 punkte nustatyta, kad konkursui vykdyti VTD direktorius ar jo įgaliotas kitas VTD valstybės tarnautojas sudaro komisiją. Konkrečiu atveju pretendentų vertinimo komisija buvo sudaryta VTD direktoriaus įsakymu. VTD direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 27V-204 patvirtintas Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamentas (toliau – ir Reglamentas), jo 6.2 ir 8.2 punktuose nustatyta nušalinimo (nusišalinimo) tvarka. Iš Reglamento nuostatų galima suprasti, kad šališkumo (nušalinimo) klausimas paliktas spręsti būtent konkurso komisijai. Konkurse į ŽŪM Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (skelbimo Nr. 46523), dėl kurio pareiškėjas kelia klausimus, Komisija prieš pareiškėjo interviu išsprendė nušalinimo klausimą. Pareiškėjui pareiškus Komisijos pirmininkui D. B. nušalinimą, buvo pradėta nušalinimo procedūra, jos metu Komisijos pirmininkas paaiškino, kad jo dalyvavimas teisminiuose procesuose, kurio šalis yra pareiškėjas, yra sietinas su jo pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos vykdymu. Komisijos pirmininko D. B. pareigybės aprašyme kaip viena iš funkcijų nustatyta, kad jis atstovauja įstaigos interesams teismuose ir kitose institucijose, įstaigose bei organizacijose. Komisijos pirmininkas D. B. pažymėjo, kad teisminiuose procesuose, kuriuose viena iš šalių yra pareiškėjas, atstovauja ne savo asmeniniams, o VTD interesams ir savo, kaip Komisijos nario, pareigas, pretendentų vertinimo metu vykdys skaidriai, objektyviai ir nešališkai. Pareiškėjo pareikštą nušalinimą Komisijos pirmininkui D. B. išnagrinėjo ir sprendimą priėmė Komisijos nariai A. B. ir A. V..

7. Dėl pareiškėjo argumento, kad, atsakydamas į pareiškėjo 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 2 klausimą, VTD jokių faktinių ir teisinių pagrindų nenurodė, atsakovas paaiškino, jog Rašte informavo, kad „Konkursai vykdomi, vadovaujantis Aprašu. Išklausius konkurso garso įrašą, nustatyta, kad pretendentams buvo pateikti vienodi / lygiaverčiai klausimai, susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumu eiti ŽŪM Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Daro išvadą, kad konkurso komisijos nariai tinkamai, objektyviai vykdė bei organizavo pretendentų vertinimo procedūras. Apraše Departamentui nenustatyta galimybė teikti įvertinimo komentarus“. Atsakovas vertino, kad pareiškėjui buvo tinkamai atsakyta, nurodytas motyvas, jog tiek VTD, tiek teismas nėra apeliacinė egzaminavimo (vertinimo komisija) instancija. Pretendentų vertinimo komisija turi diskrecijos teisę vertinti pretendentus.

8. Dėl pretendentų vertinimo komisijos pasitarimo dėl užduodamų klausimų atsakovas nurodė, kad pretendentų vertinimo komisijos nariai vertino pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus, išskyrus klausimus, susijusius su motyvacija, juos vertino visi Komisijos nariai individualiai, integruodami į savo balą. Konkrečias klausimų formuluotes komisijos nariai turi parengti savarankiškai iki komisijos posėdžio dienos ir aptarti juos gali su kitais komisijos nariais komisijos susitikimo metu ne anksčiau kaip vertinimo dieną. Prieš posėdį konkrečiai yra tariamasi tik dėl motyvacijos klausimų. Kiekvienas komisijos narys individualiai vertina atsakymus pagal Aprašo 38 punkte nustatytus vertinimo kriterijus: pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Kiekvienas Komisijos narys turi diskrecijos teisę vertinti pretendentą pagal savo susiformuluotas teisingo atsakymo gaires, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir teisės aktuose nustatytos leistinos vertinimo diskrecijos ribose (vertinti pretendentus skiriant balą nuo 1 iki 10), neviršydamas teisės aktuose suteiktų įgaliojimų. Komisija pretendentų individualų vertinimą vykdė maksimaliai objektyviai, nešališkai ir skaidriai ir atitinkamai nepažeidė pretendentų vertinimo komisijoje procedūros.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą tenkino, panaikino VTD Rašto dalį, kuria atsakyta į pareiškėjo 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 1 ir 2 klausimus, įpareigojo atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 1 ir 2 klausimus ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 272,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

10.1. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 16 d. dalyvavo konkurse į ŽŪM Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas. Pareiškėjas minėto konkurso nelaimėjo. Konkurso metu Komisijos pirmininkui pareiškė nušalinimą, tačiau Komisijos pirmininkas nebuvo nušalintas.

10.2. Pareiškėjas elektroniniu laišku 2021 m. balandžio 17 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas 1) nurodyti teisinį reguliavimą, kuris šiuo konkrečiu atveju reglamentuoja Komisijos pirmininko (nario) D. B. nušalinimo išsprendimo ir jo apskundimo tvarką bei terminus; 2) nurodyti pagal kiekvieną jam užduotą klausimą, kokie buvo nustatyti jo atsakymų trūkumai; 3) peržiūrėti Komisijos posėdžio garso (vaizdo) įrašą ir dėl Komisijos pirmininko (nario) D. B. esamų šiurkščių tarnybinių nusižengimų (iš esmės pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo ir nešališkumo, padorumo, pagarbos žmogui ir valstybei, profesionalumo ir teisingumo principus) pradėti bei atlikti D. B. tarnybinių nusižengimų tyrimą ar tarnybinį patikrinimą, jį atlikus ir nustačius piktnaudžiavimą įgaliojimais ir (ar) kitus šiurkščius nusižengimus, ypač už įstatymų dėl nušalinimo nevykdymą, D. B. skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų už šiurkščius tarnybinius nusižengimus.

10.3. VTD Raštu pateikė pareiškėjui atsakymus į jo užduotus klausimus.

10.4. Pareiškėjas nesutiko su Rašto dalimi, kuria jam buvo atsakyta į jo 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 1 ir 2 klausimus, todėl būtent ši Rašto dalis yra bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas neskundė Rašto dalies, susijusios su atsakymu į jo užduotą 3 klausimą.

11. Teismas vadovavosi VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintais principais, 7 straipsnio 1 dalimi, aptarė VAĮ įtvirtintas prašymo (VAĮ 2 str. 10 d.) ir skundo (VAĮ 2 str. 12 d.) sąvokas, administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus (VAĮ 10 str. 5 d. 5–6 p.), vadovavosi Taisyklių 35, 37 punktais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atsakymo dėl informacijos pateikimo vertinimo aspektu

12. Dėl pareiškėjo 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 1 klausimo, teismas sprendė, kad VTD atsakymas neatitinka išsamumo ir tikslumo kriterijų: Rašte visiškai nenurodytas joks teisinis reglamentavimas, kuris reguliuoja komisijos pirmininko (nario) nušalinimo išsprendimo klausimus, bei tik iš dalies nurodytas teisinis reguliavimas, susijęs su nušalinimo apskundimo tvarka bei terminais, t. y. netiesiogiai iš atsakymo galima suprasti, kad dėl nušalinimo galima pasisakyti skundžiant patį konkurso komisijos sprendimą dėl rezultatų, kuris gali būti skundžiamas VAĮ ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nurodyta tvarka bei terminais. Teismas pažymėjo, kad ir šiuo atveju nenurodyti konkretūs teisės aktų straipsniai, punktai ir pan. Teismas priėjo prie išvados, kad VTD Rašto dalis, t. y. atsakant į pareiškėjo 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 1 klausimą, yra neteisėta ir nepagrįsta, ji neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismas atkreipė dėmesį, jog vien tai, kad pareiškėjas turi teisinį išsilavinimą bei turi žinoti teisės aktų reikalavimus, taip pat ir teisinį reguliavimą, susijusį su komisijos pirmininko (komisijos nario) nušalinimu, jo apskundimu ir pan., neatleidžia atsakovo nuo teisės aktuose įtvirtintų pareigų vykdymo, t. y. tinkamai atsakyti į prašymą pateikti informaciją.

13. Teismas vertino, kad atsakovo atsiliepime pateikta informacija, kuri iš esmės yra nauja, nedaro Rašto dalies teisėta ir pagrįsta. Teismas panaikino Rašto dalį, kuria atsakyta pareiškėjui į 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 1 klausimą, bei įpareigojo atsakovą pareiškėjo 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 1 klausimą išnagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p., 91 str. 1 d. 1 p.).

14. Dėl pareiškėjo 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 2 klausimo teismas analizavo atsakovo Rašto turinį ir priėjo prie išvados, kad VTD atsisakė pareiškėjui pateikti prašomą informaciją, tačiau nenurodė jokio konkretaus teisinio pagrindo (teisės akto, jo straipsnio, dalių ir pan.), kuris jam suteiktų teisę atsisakyti teikti prašomą informaciją. Teismas pripažino, kad atsakovas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 2 klausimo ir tokiu būdu pažeidė VAĮ 10 straipsnio 5 dalį, Rašto dalis, susijusi su atsakymu į pareiškėjo 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 2 klausimą, taip pat yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas minėtą Rašto dalį panaikino (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.) bei įpareigojo atsakovą pareiškėjo 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 2 klausimą išnagrinėti iš naujo.

15. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjo elgesyje galima įžvelgti tam tikrų piktnaudžiavimo savo teisėmis ir administraciniu procesu požymių, tačiau nėra akivaizdžių duomenų, kurie leistų vienareikšmiškai padaryti tokią išvadą bei imtis atitinkamų priemonių. Kadangi nagrinėjamu atveju teismas pareiškėjo skundą pripažino pagrįstu, teismas sprendė, jog nėra galimybės padaryti vienareikšmės išvados dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo.

16. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi ir nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, 0,23 Eur už bankinį pavedimą, mokant žyminį mokestį ir patyrė 450 Eur už advokato teisinę pagalbą, t. y. už skundo teismui surašymą. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti iš esmės neviršija maksimalaus priteistino dydžio už atliktą teisinį veiksmą (skundo surašymą), vertino bylos sudėtingumą (nesudėtinga), advokato darbo ir laiko sąnaudas (minimalios) ir nusprendė, kad 250 Eur yra pagrįstos, racionalios ir būtinos pareiškėjo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė 272,73 Eur (22,50 Eur + 0,23 Eur + 250 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

III. 17. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą ir papildomai priteisti pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, o kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes, skundžiamo teismo sprendimo motyvus bylinėjimosi išlaidų aspektu, vadovaujasi ABTĮ 40 straipsnio 1, 5 dalimis, CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktu ir teigia, kad teismas nenustatė, nevertino ir nepasisakė, kokia pagal Rekomendacijas būtų maksimali priteistina suma už pareiškėjo skundo surašymą šiuo konkrečiu atveju. Kadangi šia apimtimi teismo sprendimas yra be motyvų, todėl jis keistinas, vadovaujantis ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punktu bei administracinių teismų praktika.

19. Pareiškėjas vadovaujasi Rekomendacijų 8.2 punktu, nurodo, kad advokato teisinė paslauga (skundo surašymas) pareiškėjui buvo suteikta 2021 m. birželio mėnesį, t. y. 2021 m. II ketvirtį, ir teigia, kad maksimali priteistina suma už pareiškėjo skundo surašymą sudarytų 3 810,50 Eur (2,5 x 1 524,20 = 3 810,50). Pareiškėjas teismo prašė priteisti 450 Eur, t. y. 11,8 proc. nuo priteistinos maksimalios sumos. Teismo priteista suma (250 Eur) visiškai neatitinka Rekomendacijų ir akivaizdžiai prasilenkia su bet kokiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

20. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1864-502/2018, 23-25 p.; 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3194- 629/2020, 64-67 p.) ir akcentuoja, jog jo turėtos bylinėjimosi išlaidos negali būti mažinamos vien tuo pagrindu, kad jis gina savo teises teisme, nes toks ribojimas prieštarauja ABTĮ 5 ir 6 straipsniams. Teismas visiškai nevertino ir faktinių aplinkybių – jeigu atsakovas VTD būtų tinkamai vykdęs jam nustatytas imperatyvias įstatymines pareigas ir pateikęs atsakymus į pareiškėjo 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 1 ir 2 klausimus, tai ir jokios administracinės bylos teisme, ir jokio atstovo (advokato), ir jokių bylinėjimosi išlaidų nebūtų buvę iš viso. Kadangi visos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo kaltės, todėl ir atsakomybė už tokias pasekmes tenka VTD (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-671-552/2017).

21. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tokiais atvejais (prejudiciniais faktais) jau ne kartą yra pasisakęs bei analogiškose ir paprastesnėse bylose nemažino pareiškėjui dar ir didesnio dydžio bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1981-426/2021; 2021 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-645-541/2021; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, neatsižvelgė į prekių ir paslaugų situaciją Lietuvoje.

22. Atsakovas VTD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjo tikslas yra ne išsiaiškinti atitinkamų teisės normų taikymą, priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas procedūras, tačiau paduoti skundą teismui – siekiant pasipelnyti, piktnaudžiauti procesu ir savo teisėmis. Pagal pareiškėjo skundus dėl VTD organizuojamų konkursų teisėtumo ar prašymus suteikti jam informaciją, susijusią su konkursais, administraciniuose teismuose nagrinėtos / nagrinėjamos 48 bylos (įskaitant ir atskirųjų skundų nagrinėjimą). Visose bylose pareiškėjas duoda pasirašyti skundą ir advokatui T. U.. Pareiškėjas yra vykdęs advokato veiklą, kuri pagal viešai randamą informaciją, yra sustabdyta, tačiau viešoje erdvėje yra nurodyta jo vardo advokatų kontora, kas leidžia manyti, kad ir šiuo metu jis teikia teisines paslaugas, be to, jis buvęs Lietuvos administracinių ginčų komisijos narys. Akivaizdu, kad tai yra pareiškėjo pajamų šaltinis, todėl siekdamas pasipelnyti, skundžia bet kokius VTD veiksmus, nes tai nekainuoja arba kainuoja itin mažai (žyminis mokestis). Atsakovo vertinimu, pareiškėjas pats surašo skundus, duoda juos advokatui T. U. pasirašyti, kad, laimėjimo atveju, galimai pasipelnytų iš valstybės biudžeto. Atkreiptinas dėmesys, kad atsiskaitoma ne pavedimais per bankus, o kasos pajamų orderiu / kvitu. Visose minėtose administracinėse bylose pareiškėjo atstovas pasirodė vos keletą kartų ir pasisakė tik dėl teismo proceso vykdymo. Kitose bylose pareiškėjo atstovas net nesivargina pranešti apie savo nedalyvavimą byloje, o pareiškėjas deklaratyviai prašo susipažinti su konkurso medžiaga, t. y. paprašęs susipažinti su konkursų vaizdo ir garso įrašais, neprisijungia nuotoliniu būdu susipažinti su prašoma medžiaga.

24. Atsakovas nurodo, kad administracinė byla Nr. eI2-3372-535/2021 buvo nutraukta paties pareiškėjo prašymu, priteisiant jam 100 Eur už bylinėjimosi išlaidas (advokato surašytas skundas). Tai paneigia pareiškėjo argumentus dėl neva mažos bylinėjimosi išlaidų priteistos sumos, ar neva tai menamo advokato darbo. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas su panašiais skundais dėl atsisakymo pateikti informaciją jau ne kartą yra kreipęsis į teismą (administracinės bylos: Nr. eI2-3372-535/2021; eI2-5967-764/2021; eI2-2429-1063/2021; eI3-1531-1047/2021), jose pateikia identiškus motyvus. Atsakovo vertinimu, byla nėra sudėtinga, joje nekeliami jokie teisės klausimai, ginčas – tik dėl faktinių aplinkybių. Šiame ginče net ir negalėjo būti kažkokių sudėtingų teisės klausimų, atsižvelgiant į pareiškėjo 2021 m. balandžio 17 d. prašymą.

25. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013 ir teigia, kad skundo parengimas nereikalavo jokių specialių žinių (Rekomendacijų 2 p.), todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, manytina, jog teismo priteista 250 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą yra pagrįsta, atitinkanti suteiktos teisinės paslaugos pobūdį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje kilo ginčas dėl Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gegužės 12 d. rašto Nr. 27D-1350 „Dėl konkurso“ dalies dėl J. K. 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 1 ir 2 klausimų pagrįstumo ir teisėtumo bei pareiškėjo reikalavimų įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančią medžiagą, pareiškėjo skundą tenkino, nes nustatė, kad VTD Rašto dalis, kuria atsakyta į pareiškėjo 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 1 ir 2 klausimus, yra neteisėta ir nepagrįsta, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 1 ir 2 klausimus ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 272,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, teigdamas, kad teismo priteista suma neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad pareiškėjo tikslas yra ne išsiaiškinti atitinkamų teisės normų taikymą, priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas procedūras, tačiau paduoti skundą teismui – siekiant pasipelnyti, piktnaudžiauti procesu ir savo teisėmis.

29. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, pasisako tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje spręstas pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų klausimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

30. Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

31. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad jam turėjo būti priteistos visos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už skundo parengimą, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; ir kt.).

32. Akcentuotina ir tai, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

33. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

34. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktais, didžiausia pareiškėjui priteistina suma už skundo parengimą yra 3 793,50 Eur (pareiškėjas už suteiktas paslaugas sumokėjo 2021 m. rugsėjo 30 d. (2021 m. III ketvirtis), todėl aktualus 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), kuris Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiamais duomenimis sudarė 1 517,40 Eur x 2,5).

35. Nors pareiškėjo prašyta priteisti suma (450 Eur) už skundo parengimą neviršijo didžiausios pagal Rekomendacijas apskaičiuotos galimos priteisti sumos už tokio pobūdžio procesinį dokumentą, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teismui pateikto skundo nedidelę apimtį (skundas – keturi lapai) bei turinį, kilusio ginčo pobūdį (dėl viešojo administravimo subjekto pateiktos informacijos), tai, kad ginčas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, todėl nereikalavo didelių pareiškėjo atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų (advokatas tik parengė skundą teismui, daugiau neatliko jokių teisinių veiksmų, anksčiau taip pat buvo rengęs panašaus turinio pareiškėjo skundus dėl to paties atsakovo veiksmų, todėl jam buvo žinomas teisinis reguliavimas, susijęs su ginčo santykių reglamentavimu, o skundo rengimas nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo ar specialiųjų žinių), atsižvelgusi į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nurodytų aplinkybių visumą ir išsamiai pasisakė dėl jų vertinimo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, tinkamai taikė Rekomendacijų nuostatas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos šiuo aspektu (žr., pvz., 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021 ir joje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų spręsti, kad pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma nėra proporcinga, protinga ir sąžininga.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nurodo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1864-502/2018; 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3194-629/2020) ir akcentuoja, jog jo turėtos bylinėjimosi išlaidos negali būti mažinamos vien tuo pagrindu, kad jis gina savo teises teisme.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinių sprendimų turinį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo jais vadovautis sprendžiant, ar pareiškėjui priteistinos visos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nurodytose bylose, be aplinkybės, kad buvo prašoma priteisti ženkliai mažesnes bylinėjimosi išlaidas nei pagal Rekomendacijas maksimalios priteistinos sumas, buvo atsižvelgiama ir į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, parengtų procesinių dokumentų turinį, kt. Nekvestionuojama pareiškėjo teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, tačiau vien ši aplinkybė savaime nereiškia, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, turi priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgiant į kitas šioje nutartyje išsamiai aptartas aplinkybes.

38. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-1981-426/2021 ir 2021 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-645-541/2021 pažymėtina, jog pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis pirmosios instancijos teismuose priimtais sprendimais.

39. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, nesutikdamas su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nurodo, jog pareiškėjas yra vykdęs advokato veiklą, pats parengia skundą ir paduoda jį pasirašyti advokatui T. U., yra buvęs Lietuvos administracinių ginčų komisijos narys, todėl akivaizdu, kad tokiu būdu siekia pasipelnyti. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas pats pasirenka kokiu būdu ginti savo teises, o tai, kad pareiškėjas turi teisinį išsilavinimą, savaime nepaneigia jo teisės gauti teisinę pagalbą iš kito teisininko ir neeliminuoja patirtų išlaidų fakto. Priešingu atveju, tai pažeistų ABTĮ 47 straipsnyje įtvirtintą principą, jog asmuo gali ginti savo interesus teisme per atstovą.

40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė