2026-05-27 Nr. AB-11141-3-61-3-00245-2026-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-948-442/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00245-2026-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Z. V. ir K. Ž. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Z. V. ir K. Ž. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai Z. V. ir K. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti: 1) Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2025 m. gruodžio 19 d. raštą, 2) Lietuvos Respublikos Prezidento 2024 m. birželio 13 d. dekreto Nr. IK-1367 dalį, kuria K. R. buvo paskirta dirbti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja.

II. Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Teismas, susipažinęs su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2025 m. gruodžio 19 d. raštu, nustatė, kad raštas yra informacinio pobūdžio ir pats savaime jokių padarinių pareiškėjams nesukelia. Šiame rašte pateikta bendro pobūdžio informacija apie teisėjų statusą, nepriklausomumą, atleidimo pagrindus, paaiškinant, kad asmenys gali Teisėjų etikos ir drausmės komisijai pateikti motyvuotą teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui (teisėjams), kuris (kurie), jų nuomone, pažeidė teisėjams keliamus etikos ir drausmės reikalavimus. Tai, kad tokio pobūdžio Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos raštai negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir skundą dėl tokių raštų atsisakytina priimti, nurodoma ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjų skundo dalį dėl Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2025 m. gruodžio 19 d. raštą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme, nes jis yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjams teisinių padarinių nesukelia (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų skundo dalies dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2024 m. birželio 13 d. dekreto Nr. 1K-1367 panaikinimo, pažymėjo, kad pareiškėjų skundas savo turiniu yra susijęs ne su visu aptariamu dekretu, bet tik su ta dalimi, kuria K. R. buvo paskirta dirbti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškiu rūmų teisėja.

Teismas vadovavosi ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 84 straipsniais, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą, kuriuo buvo ne atliekamas viešasis administravimas, o įgyvendinama valstybės valdžia – formuojama teisminė valdžia (asmuo skiriamas teisėju).

Teismas darė išvadą, kad Lietuvos Respublikos Prezidento veiksmai priimant 2024 m. birželio 13 d. dekretą Nr. IK-1367 nėra viešasis administravimas ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis), todėl šią skundo dalį taip pat atsisakytina priimti.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjų skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjai atskirajame skunde akcentuoja, kad jie skundžia Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos neveikimą, iš skundžiamo rašto turinio matyti, kad Prezidento kanceliarija atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundą, dėl jo nepriėmė jokio sprendimo. Pareiškėjų skundo pagrindas – Prezidento kanceliarijos atsisakymo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjai turi teisę reikalauti, kad jų (ieškovų) ieškinį nagrinėtų teisingas teismas ir pareiškėjų teisė į teisminę gynybą nebūtų suvaržyta ir Prezidento pareiga šią konstitucinę teisę užtikrinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti: 1) Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2025 m. gruodžio 19 d. raštą, 2) Lietuvos Respublikos Prezidento 2024 m. birželio 13 d. dekreto Nr. IK-1367 dalį, kuria K. R. buvo paskirta dirbti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškiu rūmų teisėja.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra nurodęs, kad administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015), taip pat negali būti teikiamas skundas dėl informacinio pobūdžio dokumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-502/2022).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016, 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-113-502/2022).

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo rašto turinio akivaizdžiai matyti, jog jis yra informacinio pobūdžio, jame pateikta bendro pobūdžio informacija apie teisėjų statusą, nepriklausomumą, atleidimo pagrindus, paaiškinant, kad asmenys gali Teisėjų etikos ir drausmės komisijai pateikti motyvuotą teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui (teisėjams), kuris (kurie), jų nuomone, pažeidė teisėjams keliamus etikos ir drausmės reikalavimus. Taigi, rašte pareiškėjams paaiškinta, kaip jie gali ginti savo galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus, tačiau nesuformuluota jokių privalomo pobūdžio patvarkymų, sukeliančių jiems teisines pasekmes, todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundo pirmąjį reikalavimą.

Pareiškėjai antruoju skundo reikalavimu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento 2024 m. birželio 13 d. dekreto Nr. IK-1367 dalį, kuria K. R. buvo paskirta dirbti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Pažymėtina, kad administracinis teismas nagrinėja suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas įstatymų leidėjo yra priskirtas jo kompetencijai ir nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.), o administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 5 straipsnyje (taip pat kituose Konstitucijos straipsniuose, nustatančiuose valstybės valdžią vykdančių valstybės institucijų įgaliojimus) įtvirtintas valdžių padalijimo principas reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios yra atskirtos, pakankamai savarankiškos; tarp jų turi būti pusiausvyra; kiekviena valdžios institucija turi jos paskirtį atitinkančią kompetenciją, kurios konkretus turinys priklauso nuo to, kokiai valstybės valdžiai ši institucija priklauso, nuo jos vietos tarp kitų valstybės valdžios institucijų bei įgaliojimų santykio su kitų valstybės valdžios institucijų įgaliojimais; Konstitucijoje tiesiogiai nustačius tam tikros valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti kitai valstybės valdžios institucijai ar atsisakyti; tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. kovo 5 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. liepos 11 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. birželio 6 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, kad Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Teismo konstitucinio statuso ypatumai, susiję su valstybės valdžios vykdymu ir valstybės valdžių padalijimu, inter alia suponuoja tai, jog šios institucijos negali perimti viena kitos konstitucinių įgaliojimų, taigi ir teismai, į kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su prašymais išnagrinėti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktus arba kitaip pasireiškiančią šių institucijų veiklą, negali perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų, t. y. už šias valdžios institucijas priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti minėtų valdžios institucijų išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu.

Įvertinus pareiškėjų skundo turinį, matyti, jog pareiškėjų siekiamos teisinės pasekmės nėra siejamos su viešojo administravimo sritimi, o siejamos būtent su Prezidentui suteiktais įgaliojimais (skirti apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keisti jų darbo vietas; įstatymo numatytais atvejais teikti Seimui atleisti teisėjus) (Konstitucijos 84 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios funkcijos įgyvendinimo teisėtumo tikrinimas būtų traktuojamas kaip kišimasis į veiklą, kuria įgyvendinama Respublikos Prezidento valdžia, o taip būtų pažeidžiamas valdžių padalijimo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-472-822/2021).

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Prezidento veiksmai priimant 2024 m. birželio 13 d. dekretą Nr. IK-1367 nėra viešasis administravimas ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis), todėl šią skundo dalį pagrįstai atsisakė priimti.

Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjų skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų Z. V. ir K. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė