9c5606d8-7079-46bb-959a-e10006a3aaef · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-4958-583/2020 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00389-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija: 12.18.1; 14.6; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 30 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, 2020 m. birželio 15 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo VÅ¡Ä® „Gargždų Å¡vara“ praÅ¡ymÄ atsakovams A.

R. ir G. R., dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjas VÅ¡Ä® „Gargždų Å¡vara“ (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi praÅ¡ymu į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovų A. R. ir G. R. (toliau – ir atsakovai) priteisti 133,80 Eur nesumokėtÄ vietinę rinkliavÄ , apskaičiuotÄ laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ dalinio pakeitimo“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d.

Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ . Å ių Nuostatų atitinkamos redakcijos (patvirtintos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415; 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T11-92; 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-494; 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 ir kt.) numatė konkrečius vietinės rinkliavos dydžius, apskaičiuotinus priklausomai nuo nekilnojamojo daikto paskirties. Tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės vieÅ¡osios įstaigos įsteigimo“ buvo įsteigta Klaipėdos rajono savivaldybės VÅ Ä® „Gargždų Å¡vara“, kuriai pavesta administruoti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atsakovams vietinė rinkliava skaičiuojama už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektÄ : pastatÄ â€“ blokuotÄ gyvenamÄ jį namÄ , naudojimo paskirtis gyvenamoji (vieno buto pastatai), esantį (duomenys neskelbtini). Å iam objektui buvo pritaikytas Nuostatų I priede nustatytas vietinės rinkliavos administravimo parametras – viena namų valda kaime. Pagal Nuostatų 25 punktÄ mokėjimo praneÅ¡imas pateikiamas vietinės rinkliavos mokėtojui pagal Registro duomenų bazėje turimÄ nekilnojamojo turto adresÄ arba kitÄ Å¾inomÄ adresÄ .

Viso atsakovams už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota mokėtina vietinė rinkliava - 133,80 Eur. 2020 m. birželio 8 d. nutartimi konstatuota, kad Å¡alims apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai ir nutarta bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas konstatuoja: Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ .

Å io įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio Å¡ios sistemos organizavimo modelio. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011-10-27 sprendimo Nr. T11-672 4 punktu patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatus (redakcijos patvirtintos: 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415; 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T11-92; 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-494; 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 su vėlesniais pakeitimais; 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402; 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-216 patvirtinta nauja Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatų redakcija) (toliau – ir Nuostatai)), reglamentuojančius vietinės rinkliavos mokėjimÄ .

Vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grÄ Å¾inimo ir skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo administravimas pavestas vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo administratoriui, kuriuo paskirta VÅ¡Ä® „Gargždų Å¡vara“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ , pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis.

Vietinės rinkliavos objektas iÅ¡ esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamÄ teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamÄ vietinę rinkliavÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Tai savo ruožtu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobÅ«dis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobÅ«džio mokėjimas, ir ji reglamentuojama vieÅ¡osios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali bÅ«ti laikomas komunaline paslauga (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Toks vietinės rinkliavos aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka ir formuojamÄ praktikÄ kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobÅ«džio įsipareigojimas.

Pareiga mokėti minėtÄ rinkliavÄ atsiranda pagal tokias sÄ lygas, kurios yra numatytos jÄ nustatančiuose teisės aktuose. Kaip jau nurodyta, pareiÅ¡kėjas atsakovų pareigÄ mokėti ginčo rinkliavÄ kildina iÅ¡ Nuostatų, numatančių, kad vietinę rinkliavÄ turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrÄ taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavÄ siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, kad vietinę rinkliavÄ turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrÄ taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavÄ siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. PareiÅ¡kėjas atsakovams apskaičiavo 133.80 Eur vietinę rinkliavÄ , mokėtinÄ laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektÄ : pastatÄ â€“ blokuotÄ gyvenamÄ jį namÄ , naudojimo paskirtis gyvenamoji (vieno buto pastatai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimÄ (duomenys neskelbtini), baigtumas 100 procentų, (duomenys neskelbtini), vietinės rinkliavos apskaičiavimÄ grįsdamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis.

IÅ¡raÅ¡o 2.3; 4.1 punktuose nurodyta, kad nekilnojamasis daiktas nuosavybės teise priklauso A. R. ir G.R. Kadangi atsakovai yra nekilnojamojo daikto savininkai, pagal Nuostatų teisinį reguliavimÄ jie yra vietinės rinkliavos mokėtojai, kuriems kilo prievolė mokėti vietinę rinkliavÄ už atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ . IÅ¡ teismui teikiamos 2020 m. gegužės 13 d. pažymos apie skolÄ ir mokėjimo praneÅ¡imų, nustatyta, kad ginčo laikotarpiu atsakovai nėra sumokėję 133,80 Eur vietinės rinkliavos.

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-216 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatų (toliau – Nuostatų) 22 punktas numato, kad Nekilnojamojo turto (iÅ¡skyrus sodo ir garažo paskirties) objektų savininkai arba jų Ä®galioti asmenys deklaruojantys, kad nekilnojamuoju turto objektu nesinaudojo per praėjusius kalendorinius metus, pateikia Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui tai įrodančius dokumentus (ar jų kopijas) iki einamųjų metų balandžio 1 d.: 22.1. praÅ¡ymÄ â€“ sÄ Å¾iningumo deklaracijÄ (2 priedas); 22.2. licencijuoto elektros energijos tiekėjo pažymÄ apie suvartotos elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus.

Sunaudotas elektros energijos kiekis per kalendorinius metus neturi virÅ¡yti 140 kWh. 22.3. vandens tiekėjo pažymÄ apie suvartotÄ geriamo vandens kiekį už praėjusius metus, kai vanduo teikiamas centralizuotai. Sunaudotas vandens kiekis per metus neturi virÅ¡yti 1 m3. Nuostatų 24 punktas numato, kad pristačius Nuostatų 22, 23 p. atitinkančius nurodytus dokumentus, taikoma vietinės rinkliavos pastovioji dalis remiantis Nuostatų 1 priedo 23 eilute. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei objektyvÅ«s duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiÄ ja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali bÅ«ti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (pvz., žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016). Duomenų, kad atsakovai įvardijamu laikotarpiu teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ir būtų atleisti nuo rinkliavos mokėjimo, nėra.

Taipogi nėra ir duomenų, kurie patvirtintų, kad įvardijamu laikotarpiu nebuvo sukuriamos atliekos ir jos nebuvo Å¡alinamos per atliekų tvarkymo sistemÄ . Kaip jau paminėta, Nuostatų 22 punktas numato, kad nuo vietinės rinkliavos mokesčio kalendoriniais metais atleidžiami vietinės rinkliavos mokėtojai, kai jie pateikia duomenis pagrindžiančius, kad nekilnojamojo turto objektu nesinaudojama Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai atitinkamai nuo 2011 m. rugpjūčio 08 d. ir 2019 m. birželio 11 d. deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ AirijÄ , tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovai kreipėsi dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra galiojančio kompetentingo vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimo dėl atsakovų atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir atliekų tvarkymÄ , nėra pagrindo nepriteisti iÅ¡ atsakovų paskaičiuotÄ vietinės rinkliavos sumÄ už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taipogi yra pažymėta, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimÄ , kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja Å¡io asmens pareigÄ nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavÄ . Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti Å¡iÄ pareigÄ , ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ vykdymo jis gali bÅ«ti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-557-442/2020).

Teismas, vadovaudamasis Nuostatais ir aukščiau iÅ¡dėstytu, konstatuoja, kad atsakovai privalėjo mokėti vietinę rinkliavÄ už visÄ pareiÅ¡kėjo nurodytÄ laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovų priteisiama visa praÅ¡oma suma, t. y. 133,80 Eur. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovams vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.).

Atsakovai tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , todėl pareiÅ¡kėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymÄ (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.). Pagal Civilinio kodekso 4.86 straipsnio 1 dalį, bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita.

Ä®vertinus tai, vietinės rinkliavos mokėjimas yra solidari abiejų atsakovų prievolė. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo VÅ¡Ä® „Gargždų Å¡vara“ praÅ¡ymÄ tenkinti. IÅ¡ atsakovų A. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. R., gim. (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjui VÅ¡Ä® „Gargždų Å¡vara“ solidariai priteisti 133,80 Eur vietinę rinkliavÄ , apskaičiuotÄ laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjas Remigijus Arminas