Legislator Case Law & Legislation
9c548e23-d0c0-4cd1-a39d-d1098a75f1eb AI generated

9c548e23-d0c0-4cd1-a39d-d1098a75f1eb · Kauno apylinkės teismas

Case Number 9c548e23-d0c0-4cd1-a39d-d1098a75f1eb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1-1517-530/2013Proceso Nr. 1-20-1-00808-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.4; 1.2.25.4.1; 1.1.8.6.2; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3; 2.3.6.4.                                                                       KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 9 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam K.

Legislator headnote

AI generated

9c548e23-d0c0-4cd1-a39d-d1098a75f1eb · Kauno apylinkės teismas: iÅ¡gyveno, stengėsi rÅ«pintis nukentėjusiÄ ja. Žinodamas jo tam tikras vertybes, matė kaip jis pergyveno, kai iÅ¡ jo buvo pareikalauta didelė pinigų suma. Žino jo materialinę bÅ«klę, jo mama fizikai neįgali, ja rÅ«pinasi, stengiasi, dirba papildomai, kad iÅ¡laikytų Å¡eimÄ ir rÅ«pintųsi mama. Puikiai supranta ir mato, jog nukentėjusioji mielas ir malonus žmogus, o jos artimieji nelaimę paverčia verslo planu. PraÅ¡o civilinį ieÅ¡kinį pareikÅ¡tÄ Ä¯monei atmesti. Ä®monės turtas yra apdraustas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1-1517-530/2013Proceso Nr. 1-20-1-00808-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.4; 1.2.25.4.1; 1.1.8.6.2; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3; 2.3.6.4.                                                                       KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 9 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam K.

R., nukentėjusiajai M. B., jos atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, civiliniams atsakovams: AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T., UAB „Vector ir Ko“ atstovui R. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1981-07-15 Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis UAB „Vector ir Ko“ vadybininku, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d..Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:             K.

R. 2012 m. gruodžio 11 d. apie 11.17 val. Kaune, R. Kalantos g. vairuodamas automobilį Audi A3, v. n. (duomenys neskelbtini) ir, važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 34 pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iÅ¡ kairės pusės perėjoje važiuojamÄ jÄ dalį baigiančios pereiti pėsčiosios M.

B., jÄ parbloÅ¡kė ir padarė kÅ«no sužalojimÄ , sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .             Kaltinamasis K. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012-12-11 buvo labai sudėtingos eismo sÄ lygos, kelio danga pasidengus Å¡lapiu sniegu, todėl įvykio metu nebuvo galimybės sustabdyti automobilį. Jam važiuojant antra eismo juosta link Å¡eÅ¡to forto, staiga prieÅ¡ jį persirikiavo iÅ¡ pirmos eismo juostos nenustatyto valstybinio numerio automobilis „Peugeot“ ir sustojo prie perėjos.

Jis bandė automobilį apvažiuoti ir per jį nepamatė einančios perėja nukentėjusiosios. Stabdant buvo įjungęs ir garso signalÄ , bandė sukti link bordiÅ«ro, bandė trenktis į stulpÄ , kad neužkliudytų nukentėjusiosios M. B., bet vis tiek sniego danga atmetė atgal ir automobilio kairiuoju kampu kliudė M. B.. Nemano, kad tai buvo aplaidumas ar neatsakingumas, nebuvo virÅ¡ytas greitis, buvo blaivus, automobilis techniÅ¡kai tvarkingas, draustas, susiklostė netinkama situacija. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kad sukėlė žmogui skausmÄ ir diskomfortÄ .

Po nelaimės tris kartus lankėsi ligoninėje pas M. B., bandė susitarti dėl žalos atlyginimo, padėjo po truputį materialiai, bet pareikalavus jos žentui R. P. 30000 Lt už žalos atlyginimÄ ir susitaikymÄ , kad liktų neteistas ir iÅ¡saugotų vairuotojo pažymėjimÄ , suprato, kad jo geri norai nėra svarbu, tik noras gauti pinigų. Jis supranta, kas yra nelaimė Å¡eimoje, bet neturi tokių santaupų, turi tik įsipareigojimus kredito įstaigoms. RÅ«pinasi savo fiziÅ¡kai neįgalia motina, savo Å¡eima.

Mano, kad civilinis ieÅ¡kinys neturi virÅ¡yti draudimo įstaigos iÅ¡mokamų sumų. PraÅ¡o civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Mano, kad įmonė UAB „Vector ir Ko“, kurioje jis dirba neturi finansiÅ¡kai atsakyti už jo padarytÄ avarijÄ . VieÅ¡ai atsiprašė nukentėjusiosios M. B..Kaltinamojo kaltė įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais: Nukentėjusioji M. B. paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ Ä—jo per R. Kalantos gatvės pėsčiųjų perėjÄ , kurioje jai apsidairius nebuvo atvažiuojančių automobilių.

Jai įėjus į perėjÄ daugiau nieko neatsimena. Atsigavo tada, kai jÄ kėlė į greitosios med. pagalbos automobilį. Jai paaiÅ¡kino, kad jÄ partrenkė automobilis. Buvo nustatyti kojos, raktikaulio lūžiai, galvos sutrenkimas. Jai buvo atliktos dvi operacijos, 20 dienų gydėsi ligoninėje, po to gydėsi reabilitacinėje įstaigoje ir 2 mėnesius prižiÅ«rėjo dukra N. P.. Po traumos jaučia skausmÄ ir dabar, pilnai savim pasirÅ«pinti negali, padeda dukra. Su kaltinamuoju ligoninėje teko bendrauti tris kartus, padėjo truputį materialiai, atsiprašė.

ReiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį 25000 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ draudimo gavo 7500 Lt iÅ¡mokÄ . L. R. P. paaiÅ¡kino, kad jam nukentėjusioji yra uoÅ¡vienė. Ä®vykus nelaimei jis tvarkė visus reikalus, nes žmona dirba dviem pamainom. Sužinojus, kad jos gydymas truks Å¡eÅ¡is mėnesius, laukia daugiau operacijų, bus reikalinga slauga, kreipėsi į draudimo įstaigÄ , kur buvo paaiÅ¡kina, kad apmoka pagal valstybinius įkainius ir valstybinių ligoninių, jokios pagalbos nesuteikė, pasiÅ«lė kreiptis į savo apylinkės socialinį darbuotojÄ .

IeÅ¡kojo privačios slaugos, sužinojo, jog slauga savaitei privačioje ligoninėje kainuoja 2500 Lt, dviem mėnesiams – 18000 Lt mokant iÅ¡ anksto. Tokių pinigų neturėjo, todėl kreipėsi pagalbos į kaltinamÄ jį, kuris pasakė draudimas sumokės ir ne jo reikalas. Jis jam konkrečios sumos neįvardijo, tik prašė pagalbos ir pasakė, kad jeigu nepadės, pateiks ieÅ¡kinį, padės – nebus piktumų. Kaltinamasis pats įvardijo 30000 Lt, kad jiems draudimas sumokės, jis tokios sumos neprašė.

Jam tikrai daugiau kainavo negu kaltinamasis sumokėjo 300 Lt ligoninėje lankydamas nukentėjusiÄ jÄ . NukentėjusiÄ jÄ slaugė patys savo namuose, dėl to teko keisti darbo grafikus, vaikams studijų grafikus. Nukentėjusiajai po operacijos pirko vaistus nuo skausmo, maitino, pirko biotualetus, nes negalėjo pati savim pasirÅ«pinti. Teigia, kad nukentėjusioji iki įvykio buvo sveika moteris, prižiÅ«rėjo sodÄ , aprÅ«pino visus daržovėm. Jie negali vieni visko prižiÅ«rėti. Neturtinės žalos dydį nusprendė visi pasitarę kartu patariant advokatui.

Patvirtino, kad draudimo iÅ¡mokos dėl 502,42 Lt turtinės žalos ir 6000 Lt neturtinės žalos buvo pervestos į sutuoktinės N. P. sÄ skaitÄ . Civilinio atsakovo atstovas R. K. paaiÅ¡kino, kad jis yra UAB „Vector ir Ko“ vadovas, kaltinamasis jų darbuotojas. Ä®vykio dienÄ darbuotojas K. R. buvo iÅ¡vykęs darbo reikalais automobiliu, jo pavedimu ir darbo santykiais buvo susijęs su įmone. TÄ dienÄ vairavimo sÄ lygos buvo blogos. Apie nelaimingÄ atsitikimÄ sužinojo apie pietus. Vėliau matė kaip K.

R. iÅ¡gyveno, stengėsi rÅ«pintis nukentėjusiÄ ja. Žinodamas jo tam tikras vertybes, matė kaip jis pergyveno, kai iÅ¡ jo buvo pareikalauta didelė pinigų suma. Žino jo materialinę bÅ«klę, jo mama fizikai neįgali, ja rÅ«pinasi, stengiasi, dirba papildomai, kad iÅ¡laikytų Å¡eimÄ ir rÅ«pintųsi mama. Puikiai supranta ir mato, jog nukentėjusioji mielas ir malonus žmogus, o jos artimieji nelaimę paverčia verslo planu. PraÅ¡o civilinį ieÅ¡kinį pareikÅ¡tÄ Ä¯monei atmesti. Ä®monės turtas yra apdraustas.

Įmonės veikla 5 metai nuostolingai, turi įsipareigojimų bankui, turi nelikvidžių prekių.Civilinio atsakovo atstovas G. T. paaiškino, kad šis įvykis buvo administruojamas Lietuvos draudimo žalų skyriuje, nes automobilis buvo apdraustas jų bendrovėje. Buvo du reikalavimai – M. B. ir ligonių kasos. Ligonių kasai kompensuota 5188,61 Lt, tiek kiek buvo pareikšta, nes akivaizdu, kad buvo darytos tam tikros operacijos. M. B. ieškinys susideda iš dviejų dalių: turtinės ir neturtinės žalos.

Kokia neturtinė žala, kad nuspręsti, vienas iš kriterijų yra turtinės žalos dydis. Buvo išspręstas reikalavimas dėl turtinės žalos ir atmestos tik tos gydymo išlaidos (54,12 Lt), kurios nėra siejamos su šio eismo įvykio sužalojimo gydymu. Kita, tiesiogiai susijusios išlaidos su šia trauma, būtent 502,42 Lt buvo kompensuota. Sprendžiant dėl neturtinės žalos, tai visi sveikatos sutrikdymai skirstomi į nežymius, nesunkius ir sunkius sveikatos sutrikdymo mastus. Žiūrint į esamas pasekmes dėl įvykio, į kitus kriterijus, mano, kad tikrai pagrįsta ir teisinga 6000 Lt suma dėl neturtinės žalos.

Remiantis teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiama 10000 Lt ribose, todėl atsižvelgiant į pasekmes, mano 6000 Lt suma reikÅ¡minga, atitinkanti teismų praktikÄ ir turėtų bÅ«ti palikta. Jeigu teismas manytų kitaip, priteisiama iki 10000 Lt, o 25000 Lt reikalavimas neatitinka nei protingumo, nei teisingumo kriterijų, akivaizdžiai per didelis. PaaiÅ¡kino, kad yra skambinama telefonu, žmogaus klausiama, kas įvyko, užregistruojama pati žala. Dažnai negali atvykti, judėti, tada į namus siunčiamas pusiau užpildytas praÅ¡ymas, kuriame iÅ¡dėstytų savo reikalavimus, pridėtų įrodymus.

Sugrįžus praÅ¡ymui iÅ¡ M. B., jiems nekėlė jokių abejonių, kad artimas žmogus, kad pati M. B. raÅ¡tu parašė praÅ¡ymÄ , kad pervestų į jos dukros sÄ skaitÄ . Kadangi yra artimi žmonės, jiems nesukėlė jokių abejonių, kad tie pinigai bus panaudoti M. B. gydymo iÅ¡laidų kompensavimui ir materialinės žalos atlyginimui. Pagal jos praÅ¡ymÄ asmuo turi teisę reikÅ¡ti, jeigu parašė, kad į jos dukros sÄ skaitÄ .Kaltinamojo kaltė įrodyta ir Å¡iais raÅ¡ytiniais įrodymais:

Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-jo bÅ«rio patrulio R. N. tarnybiniu praneÅ¡imu nustatyta, kad 2012-12-11 patruliuodamas gavo iÅ¡ VPK budėtojo praneÅ¡imÄ apie tai, kad R. Kalantos g. 36 įvykęs eismo įvykis, partrenkta moteris. Nuvykęs į įvykio vietÄ rado atvykusiÄ greitÄ jÄ med. pagalbÄ ir automobilį Audi A3, kurio vairuotojas K. R. paaiÅ¡kino, kad važiuodamas link (duomenys neskelbtini) namu pastebėjo iÅ¡ kairės pusės per nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ einančiÄ pėsčiÄ jÄ , ėmė staigiai stabdyti.

Automobilis slydo. Bandė iÅ¡vengti susidÅ«rimo su pėsčiÄ ja sukdamas deÅ¡inėn, bet atsimuÅ¡us į kelkraščio bortelį transporto priemonė grįžo į važiuojamÄ jÄ dalį ir kliudė pėsčiÄ jÄ Â (b. l. 3). Eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, plane, fotonuotraukose užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2012 m. gruodžio 11 d. apie 11.17 val. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-8). Transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolu užfiksuoti automobilio Audi A3, v. n. DOE, iÅ¡oriniai sugadinimo požymiai bei bÅ«klė po eismo įvykio (b. l. 9, 10).

Alkotesterio duomenys patvirtina, kad K. R. eismo įvykio metu buvo blaivus (b. l. 17). Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 259/13(02) M. B. konstatuota kairio smilkinio – momens – pakauÅ¡io sumuÅ¡imai, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, deÅ¡inio raktikaulio lūžis, deÅ¡inio blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo susidaryti nurodyto autoįvykio metu, M. B. sužalojant kaip pėsčiÄ jÄ judančio automobilio dalimis pirminį smÅ«gį suduodant į deÅ¡inį kelį.

Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl deÅ¡inio raktikaulio lūžio, deÅ¡inio blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio lūžio M. B. sveikata buvo sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiui (b. l. 28-29). Nukentėjusiosios M. B. 2013-01-23 praÅ¡ymu AB „Lietuvos draudimas“ atlyginti žalÄ nustatyta, kad prašė draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėti jos dukrai N. P. (b. l. 127). AB „Lietuvos draudimas“ Asmens žalų skyriaus 2013-03-12 sprendimu nustatyta, kad gavėjui iÅ¡mokama suma 6502,42 Lt (b. l. 125).

AB „Lietuvos draudimas“ praneÅ¡imais nustatyta, kad dėl 2012-12-11 eismo įvykio nukentėjusiajai M. B. kompensuojant gydymo iÅ¡laidas ir neturtinę žalÄ yra iÅ¡mokėta 6502,42 Lt (502,42 Lt – gydymo iÅ¡laidos, 6000 Lt – neturtinė žala) draudimo iÅ¡moka jos praÅ¡ymu į jos dukros N. P. sÄ skaitÄ , bei Kauno teritorinei ligonių kasai, kompensuojant už M. B. suteiktas gydymo paslaugas yra iÅ¡mokėta 5188,6 Lt draudimo iÅ¡moka (b. l. 118, 119).Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 1 d., kvalifikacija teisinga, atitinka Å¡io nusikaltimo sudėtį.

Aukščiau aptartų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, eismo įvykio vietos schema, fotolentelės, specialisto iÅ¡vada ir kt.) leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog K. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“). BÅ«tent Å¡is kaltinamojo padarytas KET pažeidimas buvo pagrindinė eismo įvykio, kurio metu nesunkiai sutrikdyta M.

B. sveikata, kilimo priežastis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas bÅ«tent kaltinamojo veiksmais. Kaltinamasis veikÄ padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerÅ«pestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Dėl civilinio ieÅ¡kinio. Nukentėjusioji M. B. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o jos naudai priteisti 11264 Lt dydžio patirtÄ neturtinę žalÄ ir 1014,07 Lt turtinę žalÄ iÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ bei 12736 Lt neturtinę žalÄ iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „Vector ir Ko“, bendroje sumoje – 25014,07 Lt (b. l. 32-48).

Taip pat nukentėjusioji ir jos atstovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo K. R. 2500 Lt iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ (b. l. 139). Nukentėjusioji ieÅ¡kinyje ir posėdžio metu nurodė, kad eismo įvykio metu nukentėjo ne tik fiziÅ¡kai, bet ir moraliÅ¡kai. Kaltinamojo veiksmai sukėlė daug skausmo ir neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų. Taip pat nukentėjo ir jos Å¡eimos nariai, t. y. jos dukra N. P.. Po eismo įvykio negalėjo savarankiÅ¡kai savimi pasirÅ«pinti, negalėjo vaikščioti, priklausoma nuo kitų žmonių.

Byloje nustatyta, kad K. R., vairuodamas automobilį Audi A3, v. n. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis ir dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios M. B. sveikata. Aukščiau minėta transporto priemonė buvo apdrausta civiline atsakomybe, draudikas – AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 12). Nukentėjusio asmens reikalavimo teisės į atsakingÄ už žalÄ asmenį ir draudikÄ atsiranda dviem savarankiÅ¡kais pagrindais, atitinkamai delikto ir civilinės atsakomybės draudimo sutarties.

Nors Å¡ių reikalavimų pagrindai yra savarankiÅ¡ki, įstatyminis reguliavimas nustato jų santykį, iÅ¡skiriantį šį draudimÄ nuo savanoriÅ¡kojo civilinės atsakomybės draudimo. AiÅ¡kinant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) tikslÄ , darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Ä®statyminis Å¡ių santykių reguliavimas nustato, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimÄ turi tenkinti iÅ¡ draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumÄ atlygina transporto priemonės valdytojas (CK 6.254, 6.987 str.).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012-06-11 yra 5000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000 000 eurų dėl žalos turtui. Spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 1014,07 Lt turtinės žalos atlyginimo teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė reikalauja atlyginti už įvykio metu sugadintus daiktus: 500 Lt už nepataisomai suplėšytÄ ir iÅ¡teptÄ striukę, 60 Lt už suplėšytÄ rankinę, 200 Lt už dingusius batus, 200 Lt už sukruvintus, apgadintus virÅ¡utinius rÅ«bus (kelnes, megztukÄ , Å¡alikÄ , pirÅ¡tines, kepurę) ir 556,49 Lt už vaistus, medikamentus, tualeto reikmenis, kas sudaro 1516,49 Lt sumÄ . 2013-03-13 civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pervedė 502,42 Lt gydymo iÅ¡laidoms kompensuoti (b. l. 47, 118, 126), todėl reiÅ¡kia ieÅ¡kinį 1014, 07 Lt sumai, neskaičiuojant jau draudimo bendrovės sumokėtus 502,42 Lt.IeÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 str. 1 d. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas.

Jo taikymas reiÅ¡kia, kad nukentėjusįjį reikia grÄ Å¾inti į tokiÄ padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Taigi nukentėjusioji M. B. praÅ¡o priteisti turėtas iÅ¡laidas, kurias ji patyrė dėl eismo įvykio , kuriame ji nukentėjo. AB „Lietuvos draudimas“ nesutiko sumokėti 54,12 Lt, kadangi iÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, jog Å¡ie vaistai nebuvo susiję su patirta trauma eismo įvykio metu ( b.l.126). Teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs įrodymus nustatė, jog nukentėjusioji patyrė traumÄ lauke, žiemos metu, kurį laikÄ ji buvo praradusi sÄ monę, gulėjo ant Å¡lapios, Å¡altos dangos, asmenų mačiusį šį įvykį teigimu ji gulėjo ant asfalto iki atvyko medikai, todėl natÅ«ralu, jog galėjo perÅ¡alti ir jai buvo bÅ«tini vaistai ir nuo perÅ¡alimo ligų.

Be to, akivaizdu ir tai jog eismo įvykio metu yra apgadinami rÅ«bai, avalynė. Nors ir nepateikė teismui įrodymų, kad bÅ«tent tiek striukės ( žieminės) vertė 500 Lt, batų- 200Lt o visų kitų rÅ«bų ir rankinės vertė – 260 Lt, tačiau teismas daro iÅ¡vadÄ , jog praÅ¡oma suma nėra per didelė, ar neprotinga, todėl turi bÅ«ti atlyginta. Teismas įvertinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, juos pagrindžiančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinys dėl patirtos turtinės žalos įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkinas visa apimtimi ( BPK 115str.1d.).

Kadangi turtinė žalos atlygis nevirÅ¡ija draudimo sumos , pastaroji – 1014, 07 Lt priteistina iÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimo“. IeÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies. Spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į LR CK 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Specialistų nustatyti kÅ«no sužalojimai, taikytas gydymas, nukentėjusiosios parodymai ir medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ai (b. l. 28-29, 136) patvirtina, kad M.

B. dėl sukeltų pasekmių jos sveikatai patyrė fizinį skausmÄ , kuris tęsėsi pakankamai netrumpÄ laikÄ , į liekamuosius reiÅ¡kinius sveikatai, kuriuos ji jaučia iki Å¡iol. Dėl Å¡ios priežasties teismas pripažįsta, kad nukentėjusiosios pareikÅ¡tas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiÅ¡kai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo bÅ«do, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingÄ , kuo labiau suÅ¡velninančiÄ neigiamus padarinius kompensacijÄ už asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimÄ laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiÅ¡kumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiÅ¡kia teismo pareigÄ parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

Teismų formuojama praktika rodo, kad nukentėjusiems, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 2000 iki 10000 litų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-200/2010, 2K-215/2010, 2K-7-120/2010, 2K-616/2010, 2K-477/2010, 2K-461/2010 ir kt.). Taigi neturtinės žalos įvertinimÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma. K. R. nusikalstama veika sukėlė pasekmes nukentėjusiajai, ji patyrė traumÄ eismo įvykio metu, kurios metu jai lūžo raktikaulis, lūžo deÅ¡inio blauzdikaulio iÅ¡orinis krumplis ir patyrė lengvÄ galvos smegenų sukrėtimÄ .

Buvo atliktos operacijos. Nukentėjusioji buvo stacionarizuota klinikose nuo 2012-12-11 iki 2013-01-02, vėliau skirtas 2-asis reabilitacijos etapas nuo 2013-02-25 iki 2013-03-17( b.l.38-39). K. R. padaryta veika – neatsargumas, neatidumas, kurie ir lėmė pasekmių atsiradimÄ . Nustatyta ir tai, kad iÅ¡ dalies pasekmių atsiradimÄ sÄ lygojo ir prastos eismo sÄ lygos, buvo žiemos metas, slidu, kai tokiomis sÄ lygomis privalu bÅ«ti atidiems visiems eismo dalyviams. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, dirba (b. l. 110), turi kreditorinių įsipareigojimų (b. l. 112-115, 117), rÅ«pinasi savo fiziÅ¡kai neįgalia motina (b. l. 116).

Po eismo įvykio kaltinamasis lankė nukentėjusiÄ jÄ , jos atsiprašė, teikė jai materialinę pagalbÄ . Byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusioji dėl patirtų traumų Å¡iuo metu negalėtų judėti ar savimi pasirÅ«pinti, jog jai bÅ«tų skirta rÅ«pyba. Todėl teismas atsižvelgdamas į teismų formuojamÄ praktikÄ dėl neturtinės žalos priteisimo ir įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, jog M.

B. patirti iÅ¡gyvenimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo vertintini 8 000 Lt suma, kuri atsižvelgiant į tai jog draudimas dalį neturtinės žalos- 6000 Lt yra atlyginęs, mažintina Å¡ia suma ir likusi 2000 Lt priteistina iÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Likusioje dalyje ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas. IeÅ¡kovė M. B. prašė priteisti proceso iÅ¡laidas – 2500 Lt , kadangi ji tiek sumokėjo advokatui už suteiktÄ teisinę pagalbÄ jÄ atstovaujant teisme ir suraÅ¡ant procesinius dokumentus. Kadangi nukentėjusysis naudojosi kvalifikuoto teisininko paslaugomis, tai yra pasinaudojo jam įstatymo suteiktomis teisėmis, jam turi bÅ«ti atlygintos proceso iÅ¡laidos.

Dėl iÅ¡laidų dydžio.Teismui pateikė įrodymus, kiek kainavo Å¡i paslauga( b.l. 139). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, kaltinamasis po įvykio buvo nuvykęs pas nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ ligoninę, su ja bendravo, jo teigimu sumokėjo kelis Å¡imtus litų vaistams pagal savo finansines galimybes, tai rodė kaltinamojo elgesį nukentėjusio atžvilgiu, kad jis nesiekia iÅ¡vengti atsakomybės. Byloje buvo reiÅ¡kiamas ir nukentėjusios dukters N. P. civilinis ieÅ¡kinys, kurio teismas nepriėmė, kurį taip pat buvo surašęs advokatas L.Jankauskas.

Todėl teismas atsižvelgdamas į visas aplinkybes ir į tai, kad nukentėjusiojo interesus paprastai atstovauja ir prokuroras palaikantis valstybinį kaltinimÄ byloje, manytina jog praÅ¡oma priteisti suma iÅ¡ kaltinamojo yra per didelė. Todėl vadovaujantis LR BPK 106str.2d. Å¡ios iÅ¡laidos atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ ( parengė civilinį ieÅ¡kinį, dalyvavo susipažįstant su ikiteisminio tyrimo medžiaga, atstovavo teisme dviejuose posėdžiuose), sugaiÅ¡tÄ laikÄ , kaltinamojo finansinę padėtį laikytinos per didelėmis ir mažintinos iki 1500 Lt( LR BPK 106 str. 2 d.).Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. K. K. R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti (b. l.

80) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. K. R. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.Kaltinamojo K. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).Kaltinamasis K.

R. neteistas (b. l. 74), administracine tvarka baustas (b. l. 62-73), dėl priklausomybės ligų neregistruotas (b. l. 59), padarė neatsargų nusikaltimÄ , dirba, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 111), rÅ«pinasi savo fiziÅ¡kai neįgalia motina (b. l. 116), todėl pagrįstai laikytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant sankcijoje numatytÄ baudÄ . Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, veikos pobÅ«dį, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – nėra proporcinga ir bÅ«tina poveikio priemonė, todėl neskirtina.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismasn u s p r e n d ž i a :K.

R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 1 d., ir skirti bausmę – 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudÄ .KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Civiliniai ieÅ¡kinį pareikÅ¡tÄ M. B. tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti 1014, 07 Lt ( vienÄ tÅ«kstantį keturiolika litų 07ct.)turtinės žalos ir 2000 Lt ( du tÅ«kstančius) neturtinės žalos iÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, M.

B. naudai. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ K. R. 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) proceso iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios M. B. naudai. Likusioje dalyje praÅ¡ymo netenkinti.Ä®pareigoti nuteistÄ jį K. R. baudÄ per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai.

IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam, kad sumokėjus baudÄ nuteistasis privalo pateikti teismo raÅ¡tinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitÄ (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .     Teisėja             Danutė Giačaitė