2021-03-31 Nr. CB-3101-2-69-3-21409-2019-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1567

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21409-2019-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2021 m. kovo 18 d. gautu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neradenta“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Neradenta“ ieškinį atsakovams Ž. L. ir S. L. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys N. L., V. P., atstovaujama įstatyminio atstovo R. P., R. P..

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad:

1) netinkamas reikalavimo dėl žalos atlyginimo regreso tvarka atsiradimo momento nustatymas lėmė esminį materialiosios teisės normos, įtvirtintos CK 6.280 straipsnio 1 dalyje, pažeidimą, lėmusį neteisėtų procesinių sprendimų priėmimą. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį reikalavimą kreiptis dėl žalos atlyginimo regreso tvarka žalą atlyginęs asmuo įgyja tik tada, kai yra atlyginta visa žala, t. y. ginčo atveju ieškovė įgijo teisę pareikšti ieškinį atsakovams tik tada, kai sumokėjo visą žalo atlyginimą, o ne tada, kai žalos atlyginimo klausimas dar buvo sprendžiamas baudžiamojoje byloje.

Žalą ieškovė pradėjo atlyginti nukentėjusiesiems tik tada, kai buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje. Kol buvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, jokie reikalavimai dėl žalos atlyginimo regreso tvarka negalėjo būti teikiami, nes tam nebuvo jokio faktinio pagrindo (žalos, padarytos kito asmens, atlyginimo fakto) ir jokio teisinio pagrindo. Teisę kreiptis į atsakovus dėl žalos atlyginimo regreso tvarką atsirado tik 2019 m. rugpjūčio 19 d., kai atsakovams buvo sumokėtas žalos atlyginimas;

2) spręsdami klausimą dėl termino atnaujinimo ieškiniui dėl žalos atlyginimo regreso tvarka pateikti, bylą nagrinėję teismai neįvertino byloje esančių įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, jog ieškovė dėl savo kaltės praleido terminą, per kurį galėjo pareikšti reikalavimą mirusiosios įpėdiniams (CK 5.62 straipsnis);

3) teismai visiškai nevertino Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko 2020 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilines bylas nagrinėjantys teisėjai buvo nušalinti nuo civilinės bylos Nr. e2-3049-962/2020 nagrinėjimo, toje nutartyje nurodytų aplinkybių bei fakto, jog šio teismo teisėjai, spręsdami ieškinio priėmimo klausimą, buvo šališki, dėl ko užtruko ieškinio priėmimas. Ieškinys buvo pateiktas 2019 m. balandžio mėnesį, o priimtas tik 2020 m. sausio 20 d.. todėl teismai, nurodydami, kad ieškovė kreipėsi į teismą 2019 m. gruodžio 31 d., netinkamai nustatė ieškovės kreipimosi į teismą dieną;

4) teismai netinkamai vertino ir tyrė byloje esančius įrodymus, tokiu būdu pažeisdami CPK 183, 185 straipsniuose įtvirtintas proceso teisės normas ir priimdami neteisingą sprendimą

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių nustatymu, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas įrodymų netiria ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnyje, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Neradenta“ (į. k. 134564795) 728 (septynis šimtus dvidešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. kovo 16 d. Swedbank banko mokėjimo nurodymu Nr. 81.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas