A-662-3130-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A662-3130/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00078-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu pareiškimu (b. l. 72-74) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Skyrius, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2011 m. birželio 10 d. Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-50-110610-00003 įvykdymo terminą nuo nustatyto 2012 m. kovo 13 d. pratęsti 24 kalendoriniams mėnesiams, Skyriaus 2011 m. birželio 10 d. Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-50-110610-00004 įvykdymo terminą nuo nustatyto 2012 m. kovo 13 d. pratęsti 24 kalendoriniams mėnesiams, Skyriaus 2011 m. birželio 10 d. Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-50-110610-00005 įvykdymo terminą nuo nustatyto 2012 m. kovo 13 d. pratęsti 24 kalendoriniams mėnesiams, Skyriaus 2011 m. birželio 10 d. Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-50-110610-00006 įvykdymo terminą nuo nustatyto 2012 m. kovo 13 d. pratęsti 24 kalendoriniams mėnesiams.

Pareiškėjas paaiškino, jog Skyrius, remdamasis savavališkos statybos aktais, 2011 m. birželio 10 d. surašė jam Reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-50-110610-00003, REI-50-110610-00004, REI-50-110610-00005, REI-50-110610-00006 (toliau – ir Reikalavimai), kuriais įpareigojo jį iki 2011 m. gruodžio 12 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes. Vėliau šių reikalavimų įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2012 m. kovo 13 d. Pareiškėjas nurodė, jog jo gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiemo rūsys, esantys (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. sav., šiuo metu yra laikomi pastatytais ant valstybei priklausančio žemės sklypo, kuris yra įsiterpęs į jam nuosavybės teise priklausančius du žemės sklypus ir dėl šių sklypų ribų nustatymo vyksta ginčas bendrosios kompetencijos teisme. Kol vyksta teisminis procesas, negalima įteisinti nelegalių statybų. Tam, kad galėtų įteisinti savavališką statybą, pareiškėjui reikia daugiau laiko, nes dokumentų tvarkymas trunka ilgai. Visos šios priežastys rodo, jog dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių pareiškėjas negali nustatytu terminu įvykdyti Reikalavimų, todėl mano, kad jo pareiškimas turėtų būti patenkintas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimais (b. l. 43-45, 78-79) prieštaravo pareiškėjo reikalavimams ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Pažymėjo, jog Reikalavimų įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2012 m. kovo 13 d., o pareiškėjas dėl termino pratęsimo kreipėsi tik 2012 m. kovo 26 d., t. y. praėjus dviem savaitėms po nustatyto termino. Ši aplinkybė, Skyriaus nuomone, daro pareiškėjo reikalavimą nepagrįstu, kadangi galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjant civilinę bylą bendrosios kompetencijos teisme, jei išsispręs klausimas teigiamai, pareiškėjui bus leista detaliuoju planu prisijungti tą žemės sklypą ar nusipirkti, todėl teismas būtent civiliniame procese gali įpareigoti pareiškėją parengti reikalingus dokumentus savavališkai rekonstruotam pastatui įsiteisinti, todėl Reikalavimų įvykdymo termino pratęsimas administraciniame procese šiuo atveju yra perteklinis.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo R. M. prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 28 straipsnio nuostatas. Pažymėjo, jog Statybos įstatymas nenustato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą reikalavimui įvykdyti, turi kreiptis į Skyrių ar teismą. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 37 punktu, pagal kurį statytojas arba statinio ar žemės sklypo naudotojas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas nuo reikalavimo įvykdymo termino pabaigos, gali pateikti Inspekcijai motyvuotą prašymą pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą. Taigi Reglamentas nustato 3 darbo dienų terminą kreiptis į Skyrių su prašymu pratęsti terminą reikalavimui įvykdyti. Tačiau jokiame teisės akte nėra nustatyto termino, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su analogišku prašymu. Remiantis lingvistiniu Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimu bei atsižvelgiant į šios nuostatos ir Reglamento 37 punkto tikslą, pažymėta, jog minėtos teisės aktų normos skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Todėl teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus Reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012).

Teismas nustatė, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas reikalavimui įvykdyti, turi kreiptis į teismą su prašymu pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, tačiau tik iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas R. M. dėl Reikalavimų įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs Reikalavimų įvykdymo terminas, todėl kolegija manė, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimų nėra pagrindo. Teismas nurodė Statybos įstatymo 28 straipsnio 6, 7 dalies nuostatas ir pažymėjo, kad statytojas turi galimybę teisminio proceso, vykstančio civiline tvarka, metu įsiteisinti nelegalias statybas.

III. Pareiškėjas R. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą ir bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 100-101).

Nurodo, kad Statybos įstatymas nenustato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą reikalavimui įvykdyti, turi kreiptis į Instituciją ar teismą. Remiasi Reglamento 7 punktu ir teigia, jog jokiame teisės akte nėra nustatyto termino, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su analogišku prašymu, dėl šios priežasties nurodo, jog asmuo gali kreiptis į teismą bet kuriuo metu, netgi ir po to, kai jau suėjo nustatytas terminas reikalavimui įvykdyti, tačiau šis terminas negali būti pratęstas ilgiau kaip įstatyme nustatytam maksimaliam terminui.

Pareiškėjo manymu, per visą nustatytą įstatymu maksimalų terminą galima kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo. Aiškinimas, kad į teismą galima kreiptis tik nepasibaigus Inspekcijos nustatytam terminui, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, nes be pakankamo įstatyminio sureguliavimo būtų apribota asmens teisė kreiptis į teismą. Jeigu Statybos įstatymas nenustato konkretaus termino, iki kada asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo, tai toks terminas negali būti taikomas.

Negalima aiškinti įstatymo siaurinamai, pažeidžiant asmenų teises. Tik įstatymu gali būti nustatyta, iki kada asmuo turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pratęsti nurodymo įvykdymo terminą. Pažymi, kad teisės aktai ne tik kad nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, tačiau ir tokios sąvokos iš viso nevartoja. Taigi pasibaigus reikalavime nustatytam terminui prašymas pratęsti tokį terminą gali būti paduodamas per visą maksimalų įstatyme nustatytą galimą terminą. Pareiškėjo pateiktas prašymas sukeltų teisines pasekmes, nes būtų nustatytas terminas reikalavime nurodytiems trūkumams pašalinti.

Argumentuoja, kad jeigu įstatymu nėra nustatytas terminas dėl kreipimosi į teismą, joks terminas negali būti nustatomas tik aiškinant įstatymą. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 576, 577, 578 straipsniai nustato galimybę atnaujinti įstatymo nustatytus terminus. Taigi iš principo galima būtų atnaujinti ir tą terminą, kuris buvo praleistas dėl to, kad iki nustatyto papildomo termino reikalavimui įvykdyti nebuvo kreiptasi į teismą. Tačiau Panevėžio apygardos administracinis teismas teigia, jog kategoriškai negalima kreiptis į teismą, jeigu tai daroma po termino įvykdyti reikalavimą pabaigos.

Toks teismo aiškinimas, pareiškėjo manymu, pažeidžia teisę kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, kuri numatyta CPK.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 109-110) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjo konstitucinė teisė kreiptis į teismą nėra pažeista ir pritaria pirmosios instancijos teismo išdėstytiems argumentams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. birželio 10 d. reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-50-110610-00003, Nr. REI-50-110610-00004 ir Nr. REI-50-110610-00005 įvykdymo terminus nuo nustatytų 2012 m. kovo 13 d. pratęsti 24 kalendoriniams mėnesiams.

Byloje nustatyta, kad statytojui R. M. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos skyrius surašė savavališkos statybos aktus: 2011-05-27 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-50-110527-00012 (dėl gyvenamojo namo statybos), 2011-05-30 savavališkos statybos aktus Nr. SSA-50-110530-00013 (dėl ūkinio pastato statybos), Nr. SSA-50-110530-00015 (dėl kiemo rūsio statybos) ir Nr. SSA-50-110530-00016 (dėl ūkinio pastato rekonstravimo). Skyriaus vedėjas, išnagrinėjęs savavališkos statybos aktus, 2011-06-10 surašė R. M. reikalavimus Nr. REI-50-110610-00003, REI-50-110610-00004, REI-50-110610-00005, REI-50-110610-00006 pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. pareikalavo iki 2011 m. gruodžio 12 d. nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę bei išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis. Statytojo prašymu, minėtų reikalavimų įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2012 m. kovo 13 d. Pareiškėjas, siekdamas įteisinti savavališkas statybas, pasibaigus nustatytam reikalavimų įvykdymo terminui, 2012 m. kovo 26 d. kreipėsi į teismą dėl reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas - projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

Remiantis lingvistiniu Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimu bei atsižvelgiant į šios nuostatos bei Reglamento 37 punkto tikslą, pažymėtina, jog minėtos teisės aktų normos skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Todėl darytina išvada, jog šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus Reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012). Iš minėtų Statybos įstatymo nuostatų darytina išvada, jog reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimo procedūroje egzistuoja du elgesio variantai – asmuo turi teisę: 1) kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba 2) iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Antruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą ir kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos jau pratęsė šį terminą 3 mėnesiams, tačiau asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-454/2012).

Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo, taikytino ir administraciniams teismams (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas), taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose), teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau suformuota praktika panašiose bylose. Tokios praktikos netaikymas galėtų būti pagrįstas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Iš aukščiau nurodytų nutarčių matyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuota vienareikšmiška pozicija Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo prasme. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Įvertinus šiai bylai aktualų teisinį reguliavimą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas reikalavimui įvykdyti, turi kreiptis į teismą su prašymu pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, tačiau tik iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. M. dėl reikalavimų įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs reikalavimų įvykdymo terminas ... >. Todėl atmestini R. M. apeliacinio skundo argumentai, kad asmuo gali kreiptis į teismą bet kuriuo metu, netgi ir po to, kai jau suėjo nustatytas terminas reikalavimui įvykdyti.

Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjos ir atsakovo apeliacinius skundus, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Dalia Višinskienė Skirgailė Žalimienė