9c4fbdf6-693a-4b4d-bb96-ebcd079abe29 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-8295-283/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00607-2019-9 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 10 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė : pareiÅ¡kėjas J. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, ir J. M.) skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, ir atsakovės atstovas), priteisti 38 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis Marijampolės PN 2016 m. lapkričio 23 d.- 2018 m. liepos 23 d. laikotarpiu II-ojo lokalinio sektoriaus trečiajame bÅ«ryje bei 2018 m. liepos 24 d.- 2018 m. gruodžio 24 d. laikotarpiu Å¡io sektoriaus aÅ¡tuntajame bÅ«ryje.

J. M. teigė, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, buvo priverstas jausti gėdÄ ir pažeminimÄ naudojantis tualetu, prausyklomis. Tvirtino, kad dėl nepakankamo unitazų ir pisuarų skaičiaus tekdavo laukti eilėse, be to, Marijampolės PN II-ojo lokalinio sektoriaus tualetai įrengti taip, kad žeminamas žmogaus orumas. Teigė, kad tualetuose a nėra įrengtos ventiliacijos, todėl patalpos durys laikomos pravertos, dėl ko kiti asmenys iÅ¡ prausyklos arba pro langÄ stebėdavo, kaip pareiÅ¡kėjas naudojasi tualetu.

PareiÅ¡kėjo tvirtinimu, tokios kalinimo sÄ lygos žeidė žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , žalojo sveikatÄ bei sukėlė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus (b. l. 1-3). Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepimu prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas bausmę Marijampolės PN 2016 m. lapkričio 30 d. – 2017 m. rugpjūčio 6 d. laikotarpiu atliko II-ojo lokalinio sektoriaus trečiajame bÅ«ryje, o 2018 m. liepos 31 d. – 2018 m. gruodžio 24 d. laikotarpiu – II-ojo lokalinio sektoriaus aÅ¡tuntajame bÅ«ryje.

Marijampolės PN paaiškino, kad II-ojo lokalinio sektoriaus trečiasis ir ketvirtasis būriai yra viename aukšte, todėl skaičiuojamas bendras nuteistųjų skaičius. Atsakovės atstovas, remdamasis Marijampolės PN l-ojo Resocializacijos skyriaus viršininko 2019 m. rugpjūčio 7 d. pažymos Nr. 14/07-4345 (toliau – ir Pažyma) duomenimis, nurodė, kad 2016 m. lapkričio 30 d. - 2017 m. rugpjūčio 6 d. laikotarpiu Marijampolės PN II-ojo lokalinio sektoriaus trečiajame ir ketvirtajame būryje buvo iki 134 nuteistųjų;

šiuose būriuose įrengta po 3 unitazus ir 3 pisuarus, t. y. šių būrių nuteistieji naudojosi 12 kietųjų įrenginių ir vienas įrenginys teko 11 nuteistųjų. Teigė, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose, po kurias galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. iki 22.30 val., o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Marijampolės PN nurodė, kad pataisos įstaigoje yra įvairių patalpų – biblioteka, koplyčia ir kt., visose šiose patalpose yra sanitariniai mazgai, kuriais pareiškėjas galėjo naudotis.

Pažymėjo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, kuriame nebuvo numatyta sanitarinio mazgo įrengimo ir įrenginių skaičiaus, todėl pareiškėjo skundas dėl per mažo sanitariniame mazge esančių įrenginių skaičiaus nuo 2017 m. sausio 1 d. yra nepagristas. Atsakovės atstovas, remdamasis Pažymoje pateiktais duomenimis, tvirtino, kad kietaisiais įrenginiais galėjo naudotis 180 nuteistųjų (12 kietųjų įrenginių x 15 nuteistųjų).

Teigė, kad teisės aktai nenumato sanitariniuose mazguose privalomai įrengti atskyrimus prieÅ¡ais kietuosius įrenginius. Vertino, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus negalėjo pasinaudoti tualetu, yra deklaratyvÅ«s, pažymėjo, kad dėl negalėjimo pasinaudoti tualetu pareiÅ¡kėjas į Marijampolės PN administracijÄ nesikreipė. Remdamasis pateiktomis Marijampolės PN II-ojo lokalinio sektoriaus aÅ¡tuntojo bÅ«rio sanitarinio mazgo nuotraukomis, tvirtino, kad praustuvėje yra įrengti 5 kranai.

Atsakovės atstovas, atsižvelgęs į tai, kad praustuvė skirta nuteistiesiems praustis, tvirtino, kad nagrinėjamu atveju svarbus yra ne praustuvų skaičius, o juose esamų vandens maiÅ¡ytuvų skaičius, todėl vertino, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai apie naudojimÄ si viena praustuve iÅ¡ esmės yra klaidingi, kadangi prie didžiulės praustuvės vienu metu galėjo praustis 5 asmenys. Marijampolės PN, remdamiesi Pažymos duomenimis, tvirtino, kad aÅ¡tuntajame bÅ«ryje 2018 metų III ketvirtyje buvo iki 47 nuteistųjų, 2018 m.

IV ketvirtyje - iki 42 nuteistųjų, o iš viso būryje galėjo būti iki 48 nuteistųjų. Marijampolės PN aštuntajame būryje sanitariniais įrenginiais galėjo naudotis 60 nuteistųjų (4 kietieji įrenginiai x 15 nuteistųjų). Remdamasis fotonuotraukomis, atsakovės atstovas teigė, kad jose aiškiai matyti, jog kietuosius įrenginius skiriančios sienelės įrengtos, todėl pareiškėjo argumentai dėl neužtikrinto privatumo yra nepagrįsti. Remdamasis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 ir 2018 metais atliktų periodinių patikrinimų aktais, tvirtino, kad pataisos įstaigoje pažeidimų nebuvo nustatyta.

Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas į Marijampolės PN administracijÄ , Psichologinę tarnybÄ ir Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl to, kad patalpos galimai neatitinka higienos normų, nesikreipė (b. l. 9-14). Skundas atmetamas. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, patirtÄ Marijampolės PN atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis kalinimo sÄ lygomis. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad J. M. bausmę Marijampolės PN II-ojo lokalinio sektoriaus trečiajame bÅ«ryje atliko nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 6 d., o aÅ¡tuntajame bÅ«ryje – nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. gruodžio 24 d. (b. l. 21).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog kalinimo sÄ lygos Marijampolės PN buvo netinkamos 2016 m. lapkričio 23 d. – 2018 m. liepos 23 d. laikotarpiu II-ojo lokalinio sektoriaus trečiajame bÅ«ryje bei 2018 m. liepos 24 d. – 2018 m. gruodžio 24 d. laikotarpiu II-ojo lokalinio sektoriaus aÅ¡tuntajame bÅ«ryje (b. l. 2). Teismas nenustatė pagrindo abejoti Marijampolės PN pateiktais duomenimis apie J. M. kalinimo laikotarpius, todėl jais remiasi ir daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo laikotarpiai yra nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 6 d., kai pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo bausmę atliko Marijampolės PN II-ojo lokalinio sektoriaus trečiajame bÅ«ryje, ir nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. gruodžio 24 d., kai jis laisvės atėmimo bausmę atliko Marijampolės PN II-ojo lokalinio sektoriaus aÅ¡tuntajame bÅ«ryje (toliau – ir ginčo laikotarpiai).

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant ginÄÄ dėl žalos, kildinamos kalinimo netinkamomis kalinimo sÄ lygomis, taikomas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas, taikymas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - Bausmių vykdymo kodeksas) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė; valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Vertinant įrodymus, vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pagal kuriÄ , atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015); pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.); laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016/2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017).

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, jog neturtinę žalÄ patyrė dėl to, kad ginčo laikotarpiu Marijampolės PN II-ojo lokalinio sektoriaus aÅ¡tuntajame bÅ«ryje 45 žmonėms buvo įrengti tik 3 unitazai, 1 pisuaras, 4 kranai ir 1 duÅ¡as, trečiajame bÅ«ryje – 4 prausyklos, 3 unitazai ir 3 pisuarai, todėl nuolat tekdavo laukti eilėse ir kentėti nepatogumus. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normos (toliau – ir AprÅ«pinimo normos) nustatė, kad pataisos įstaigos prausykloje turi bÅ«ti įrengta po 1 praustuvę 10 asmenų, tualete – po 1 klozetÄ arba 1 unitazÄ 12 asmenų.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Aprūpinimo normų redakcijoje sanitarinio mazgo įrengimas ir įrenginių skaičius nenumatytas. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (toliau – ir Aprūpinimo inventoriumi normos), įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d., bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

Atsižvelgus į tai, kad Marijampolės PN, pateiktais duomenimis, II-ojo lokalinio sektoriaus trečiasis ir ketvirtasis bÅ«riai yra viename aukÅ¡te, darant iÅ¡vadas, atsižvelgiama į bendrÄ Å¡ių bÅ«rių nuteistųjų skaičių. Bylos duomenimis, nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 6 d. Å¡iuose bÅ«riuose buvo iki 134 nuteistųjų; 2018 m. liepos- rugsėjo mėnesiais aÅ¡tuntajame bÅ«ryje buvo iki 47 nuteistųjų, 2018 m. spalio-gruodžio mėnesiais – iki 42 nuteistųjų (b. l. 21);

Marijampolės PN II-ojo lokalinio sektoriaus trečiajame bÅ«ryje yra 3 unitazai, 3 pisuarai, 1 praustuvė su 7 vandens kranais; ketvirtajame bÅ«ryje – 3 unitazai, 3 pisuarai, 1 praustuvė su 6 vandens kranais; aÅ¡tuntajame bÅ«ryje – 3 unitazai, 1 pisuaras, 1 praustuvė su 5 vandens kranais (b. l. 9-14, 39-59). Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindÄ Marijampolės PN pateiktus duomenis vertinti kaip neteisingus ir keliančius pagrįstų abejonių dėl patikimumo, todėl jais remiasi.

Pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimo su priedais kopijas, duomenų apie ginčo laikotarpiais buvusį nuteistųjų skaičių, jiems naudotis skirtų įrenginių skaičių neginčijo ir kitokių duomenų nepateikė. Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad 2016 m. lapkričio 30 d. -2017 m. rugpjūčio 6 d. laikotarpiu Marijampolės PN II-ojo lokalinio sektoriaus trečiajame ir ketvirtajame būriuose 1 pisuaras arba tualetas teko 11 nuteistųjų, 1 vandens kranas – 10 nuteistųjų; 2018 m. liepos- rugsėjo mėnesiais aštuntajame būryje 1 unitazas ar pisuaras teko 11 nuteistųjų, 1 vandens kranas – 9 nuteistiesiems; 2018 m. spalio - gruodžio mėnesiais 1 unitazas ar pisuaras teko 10 nuteistųjų, 1 vandens kranas – 8 nuteistiesiems.

Darydamas išvadas, teismas atsižvelgia į tai, jog nors Aprūpinimo normos ir Aprūpinimo inventoriumi normos numato, kiek turi būti įrengta praustuvių atitinkamam skaičiui nuteistųjų, tačiau praustuvės paskirtis yra prausimasis naudojant vandenį, todėl esminę reikšmę turi tai, kiek kranų yra įrengta praustuvėje bei kiek nuteistųjų gali ja naudotis. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, sprendžiama, jog ginčo laikotarpiais praustuvių (kartu su jose įrengtu kranų kiekiu) ir unitazų bei pisuarų skaičius atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo J.

M. skundo teiginiai dėl per mažo Å¡ių įrenginių kiekio atmetami kaip nepagrįsti. Be to, J. M. teigė, kad neturtinę žalÄ sukėlė Marijampolės PN II-ojo lokalinio sektoriaus trečiajame ir aÅ¡tuntajame bÅ«riuose netinkamai įrengti tualetai: vienam asmeniui naudojantis unitazu, kitas asmuo stovėdavo prieÅ¡ais ir naudodavosi pisuaru, tualetuose nebuvo ventiliacijos, kiti asmenys iÅ¡ prausyklos arba pro langÄ stebėdavo pareiÅ¡kėjas Maksimovas naudojasi tualetu. EŽTT praktikoje yra nurodyta, kad vertinant, ar nebuvo virÅ¡yta priimtina kentėjimo riba, prie veiksnių, nulemiančių Å¡ios ribos virÅ¡ijimÄ , priskirtinas ir galimybės privačiai naudotis tualetu nebuvimas.

Pagal EŽTT praktikÄ , privatumas naudojantis tualetu priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi bÅ«ti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat Å¡ios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu iÅ¡vadÄ , kad kalinimo sÄ lygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95), 2002 m. liepos 15 d. sprendimÄ byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99).

EŽTT praktikoje kalinamo asmens privatumo pažeidimas naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindÄ pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sÄ lygos virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumÄ ) paprastai konstatuojamas tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiÅ¡kai ar visiÅ¡kai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., 2008 m. spalio 9 d. sprendimÄ byloje Moiseyev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 62936/00) 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09), 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12).

Taigi, aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiÅ¡kai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir Å¡iems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal EŽTT praktikÄ paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti. Atsakovės atstovo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad unitazai vienas nuo kito atskirti dalinėmis pertvaromis (b. l. 39-59). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu, kuris buvo įrengtas ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, visiÅ¡kai atskirtoje nuo gyvenamųjų patalpų.

Taigi, nepaisant to, kad J. M. galėjo bÅ«ti suteiktas nevisiÅ¡kas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, prieÅ¡ingai nei kamerų atveju, tualetais Å¡ioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant, EŽTT paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Ä®vertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiais naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, todėl nėra prielaidų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ .

Vertinant pareiÅ¡kėjo teiginius, jog naudodamasis tualetu bÅ«davo stebimas kitų asmenų pro langÄ , atsižvelgiama į tai, kad byloje pateiktos fotonuotraukos (b. l. 42, 44) leidžia teigti, jog Å¡alia vieno iÅ¡ unitazų esantis langas yra uždengtas, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo naudojantis tualetu laikytini nepagrįstais. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, jog iÅ¡ J. M. ar kitų nuteistųjų ginčo laikotarpiu bÅ«tų gauta skundų dėl neužtikrinto privatumo naudojantis tualetu ar pisuarais.

Vertinant pareiškėjo teiginius dėl netinkamo tualetų patalpų ventiliavimo, atsižvelgiama į tai, kad iš atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų (b. l. 39-59) matyti, jog Marijampolės PN II-ojo lokalinio sektoriaus trečiajame, ketvirtajame ir aštuntajame būriuose yra įrengta ventiliavimo sistema, ir tai leidžia teigti, kad šių patalpų vėdinimas buvo užtikrinamas. Be to, sprendžiant dėl nurodyto pareiškėjo teiginio pagrįstumo, atsižvelgiama į visuomenės sveikatos priežiūros institucijų atliktų Marijampolės PN patikrinimų rezultatus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA.4-432 (23.22.4.14.4.12) bei 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte Nr. (4-21 15.4.8)PA-7992 nurodyta, kad atliktų patikrinimų metu Marijampolės PN Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta (b. l. 24-26, 27-29).

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jis dėl netinkamos tualetų patalpų ventiliacijos bÅ«tų kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar kitas kompetentingas institucijas, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys dėl netinkamos patalpų ventiliacijos atmetamas. Minėta, kad valstybės vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis), nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, sprendžiama, kad byloje nenustatyta Marijampolės PN ir (ar) jų pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nenustačius vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Dėl Å¡ios priežasties pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos priteisimo nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: pareiÅ¡kėjo J.

M. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Dalytė Zlatkuvienė