9c4e7146-1663-487f-9daf-457ccae15eaf · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-254-924/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15464-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.14; 2.6.8.12; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pilarta“ dėl skolos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 249,99 Eur skolÄ , 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė tiekė elektros energijÄ , galiÄ ir reaktyviÄ jÄ energijÄ , kartu suteikiant elektros energijos persiuntimo paslaugÄ ir kitas susijusias paslaugas, namui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas).

Objektui yra rezervuota 8 kW leistinoji naudoti galia. 2014 m. lapkričio 20 d. į ieÅ¡kovę kreipėsi L. J., kuri nurodė, jog pardavė objektÄ S. ir Z. S., kurie savo ruožtu pardavė objektÄ uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB ) „Pilarta“. IeÅ¡kovė 2014 m. gruodžio 23 d. parengė elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį ir iÅ¡siuntė atsakovei. PasiraÅ¡ytos sutarties ieÅ¡kovė negavo. Laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. susidarė 249,99 Eur įsiskolinimas.

Prie ieškovės elektros tinklų yra prijungti atsakovei nuosavybės teise priklausantys vidaus tinklai. Galios dedamosios apibrėžimas bei mokėjimo tvarka nustatyti AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarkoje, patvirtintoje Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Tarnyba) 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03E-627 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr.O3E-570 „ Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarkos, Visuomeninių elektros energijos kainų ir jų taikymo tvarkos bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ visuomeninių elektros energijos kainų ir jų taikymo tvarkos paskelbimo“ pakeitimo“ (toliau - Tvarka).

Tvarkos 3 punkte galios dedamoji apibrėžiama kaip vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvienÄ vartotojo objektÄ nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto. Atsakovės objektui ieÅ¡kovė yra rezervavusi 8 kW leistinÄ jÄ naudoti galiÄ . Tik tokiu atveju, jei atsakovė iÅ¡reikÅ¡tų valiÄ demontuoti iki jos objekto nutiestus ieÅ¡kovės tinklus, nebeliktų pagrindo jų eksploatuoti ir reikalauti iÅ¡ atsakovės atitinkamų mokesčių.

Taisyklių 100 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektÄ elektros energijÄ , reaktyviÄ jÄ elektros energijÄ ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

2. Atsakovė UAB „Pilarta“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovė niekada nesikreipė į ieÅ¡kovę ir neprašė teikti elektros energijos persiuntimo paslaugos, sutartis su ieÅ¡kove nepasiraÅ¡yta. Atsakovė niekada nėra įgijusi namo ar kito objekto ieÅ¡kovės nurodomu adresu, kuriam bÅ«tų tiekta elektros energija. 2006 m. balandžio 7 d. sutartimi atsakovė iÅ¡ sutuoktinių S. S. ir Z.

S. nupirko 0,8096 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kadastro adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iame žemės Å«kio paskirties žemės sklype nebuvo ir nėra įrengtų atsakovei kokia nors nuosavybės forma valdomų įrenginių, statinių ar kita, kuriuose vartojama elektros energija ir kurie bÅ«tų prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos, Å¡iame žemės sklype nėra įrengta elektros apskaitos prietaisų.

L. J. 2001 m. vasario 23 d. pardavė, o S. S. nupirko 2,4233 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tai ne tas pats žemės sklypas, kurį atsakovė 2006 m. balandžio 7 d. nupirko iÅ¡ sutuoktinių S. S. ir Z. S.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė bei priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ valstybei 14 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos apmokėti skolÄ už rezervuotÄ 8 kW leistinÄ jÄ naudoti galiÄ nesant tarp Å¡alių sudarytos raÅ¡ytinės energijos pirkimo-pardavimo sutarties. Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė su ieÅ¡kove nėra sudariusi elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties.

5. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės nurodomÄ aplinkybę, kad prie ieÅ¡kovės elektros tinklų yra prijungti atsakovei nuosavybės teise priklausantys vidaus tinklai. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovei priklausiusiame žemės sklype bÅ«tų įrengtų atsakovei kokia nors nuosavybės forma valdomų įrenginių, statinių ar pastatų, kuriuose vartojama elektros energija ir kurie bÅ«tų prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ar bÅ«tų įrengti elektros apskaitos prietaisai.

Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė negali bÅ«ti laikoma vartotoja ar nuosavybės teisėtais pagrindais valdanti vartotojo objektÄ Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 50 ir 51 dalių prasme. Pažymėjo, jog esant tokiai faktinei situacijai nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovei kilo pareiga mokėti už rezervuotÄ galiÄ Taisyklių 100 punkto, numatančio, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektÄ elektros energijÄ , reaktyviÄ jÄ elektros energijÄ ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas, pagrindu.

Konstatavęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog tas faktas, kad atsakovė 2017 m. rugpjūčio 25 d. apmokėjo 110,83 Eur (2019-10-23 priskaitymų ir mokėjimų už suvartotÄ elektros energijÄ ataskaita nuo 2016-08-31 iki 2019-10-23) nesukuria atsakovei prievolės sumokėti ieÅ¡kovės reikalaujamÄ sumÄ .

6. Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos ir neįrodė reikalavimo dėl skolos priteisimo pagrįstumo, t. y. kad atsakovei kilo pareiga mokėti už rezervuotÄ galiÄ 1999 m. lapkričio 2 d. sutarties pagrindu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. IeÅ¡kovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog prie ieÅ¡kovės elektros tinklų yra prijungti atsakovei nuosavybės teise priklausantys vidaus tinklai, todėl atsakovė negali bÅ«ti laikoma vartotoja ar nuosavybės teisėtais pagrindais valdanti vartotojo objektÄ Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 50 ir 51 dalių prasme. IeÅ¡kovės teigimu, aplinkybė, jog elektros energija nėra vartojama, nepaneigia atsakovės pareigos mokėti dedamosios galios mokestį.

Byloje buvo įrodyta, jog ieÅ¡kovė įsipareigojo atsakovei suteikti galimybę naudotis 8 kW galios elektros energija ir Å¡iÄ pareigÄ vykdė, t. y. ieÅ¡kovė rezervavo atsakovei atitinkamÄ galiÄ ir jos negali suteikti kitiems vartotojams, už kÄ vartotojas (atsakovė) pagal Tvarkos 3 punktÄ ir privalo mokėti „abonentinį mokestį“ - galios dedamÄ jÄ , kuris mokamas nepriklausomai nuo suvartotos elektros energijos kiekio ir elektros energijos vartojimo fakto. IeÅ¡kovė tinkamai vykdo savo įsipareigojimus, yra rezervavusi atsakovei numatyto dydžio galios energijÄ ir yra pasirengusi bet kuriuo metu atkurti atsakovei elektros energijos tiekimÄ .

Atsakovė apie tai, jog yra rezervuota galia žinojo ir dalį skolos susidariusios nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. apmokėjo, tai patvirtina iÅ¡raÅ¡as ir atsakovės atstovo pasisakymas teismo posėdžio metu. 7.2. Teismo sprendime atliktas atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų vertinimas, turėjo esminės įtakos neteisingam bylos iÅ¡sprendimui ir kartu pažeidė vienÄ iÅ¡ pagrindinių civilinio proceso tikslų, įtvirtintų CPK 2 straipsnyje - asmenų pažeistų ar ginčijamų materialiųjų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimÄ .

IeÅ¡kovė taip pat teigia, kad atsakovės objektui ieÅ¡kovė yra rezervavusi 8 kW leistinÄ jÄ naudoti galiÄ . Tik tokiu atveju, jei atsakovė iÅ¡reikÅ¡tų valiÄ demontuoti iki jos objekto nutiestus ieÅ¡kovės tinklus, nebeliktų pagrindo jų eksploatuoti ir reikalauti iÅ¡ atsakovės atitinkamų mokesčių. Tokio praÅ¡ymo atsakovė ieÅ¡kovei nepateikė. Pažymi, jog prisijungiant prie elektros tinklų prisijungimo įmokoje yra įskaičiuotas mokestis už kiekvienÄ galios kilovatÄ . Nepaisant to, jog atsakovė sutarties dėl elektros energijos tiekimo objektui nebuvo ir nėra sudariusi, elektra objekte nebuvo ir nėra vartojama, atsakovė privalo mokėti mokesčius už leistinÄ jÄ naudoti galiÄ .

8. Atsakovė UAB „Pilarta“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde vadovaujasi Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos nuomone, jog objekto kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų elektros tinklų, tiesioginės linijos, savininkas, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, privalo mokėti galios dedamÄ jÄ nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto.

Kadangi Tvarkoje nenustatyta jokių Å¡ios nuostatos taikymo iÅ¡imčių, minėtas mokestis mokamas net ir tuomet, kai vartotojas neturi objektyvios galimybės vartoti elektros energijÄ (nutrauktas elektros energijos tiekimas). Taip yra todėl, kad net ir nutraukus elektros energijos tiekimÄ objektui, kurio įrenginiai yra prijungti prie elektros tiekimo tinklų, tinklų operatorius yra priverstas rezervuoti leistinÄ naudoti galiÄ , jos neperskirstant kitiems vartotojams, o paliekant vartotojui galimybę paÅ¡alinus energijos nutraukimo priežastis, vartotojui pageidaujant vėl naudoti tiekiamÄ elektros energijÄ .

Atsakovės teigimu, tokia Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos iÅ¡sakyta nuomonė negali bÅ«ti taikoma sprendžiant šį konkretų ginÄÄ . Jokie atsakovei priklausančiame žemės sklype įrenginiai nėra ir negali bÅ«ti prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų elektros tinklų, tiesioginės linijos, nes tokių įrenginių atsakovės sklype nebuvo ir nėra, atsakovė pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo tik žemės sklypÄ be jokių įrenginių ar pastatų. 8.2.

IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad Å¡ioje civilinėje byloje yra nustatyta, kad prie ieÅ¡kovės elektros tinklų yra prijungti atsakovei nuosavybės teise priklausantys vidaus tinklai. IeÅ¡kovė į civilinę bylÄ nėra pateikusi jokių įrodymų apie atsakovės sklype esančius ir atsakovei priklausančius vidaus tinklus, atsakovė apie jokius jos sklype esančius vidaus tinklus nežino, ieÅ¡kovė nepateikė neva atsakovės sklype esančių vidaus tinklų brėžinių ar schemų, nėra ir niekada nebuvo atsakovės sklype įrengtų vidaus tinklų, kurie bÅ«tų prijungti prie energijos tiekimo tinklų, taip pat nėra ir negali bÅ«ti tokių vidaus tinklų įrengimo dokumentų, jų priėmimo aktų ir pan. 8.3.

Atsakovė nesutinka su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe dėl jos žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o duomenų interpretavimo taip, kaip supranta ieÅ¡kovė. Nurodo, jog kaip teisingai nurodė sprendimÄ priėmęs teismas, atsakovė nusipirko tik dalį žemės sklypo, kuris anksčiau priklausė L. J., nusipirkto žemės sklypo paskirtis buvo žemės Å«kio paskirties žemė. Atsakovės ir L. J. nesiejo jokie sutartiniai santykiai, o toks nekilnojamojo turto objektas, dėl kurio buvo sudarytos ieÅ¡kovės nurodomos sutartys, atsakovei įsigyjant žemės sklypÄ nebeegzistavo (žemės sklypas buvo padalintas). 8.4.

L. J. 2001 m. vasario 23 d. pardavė, o S. S. iÅ¡ jos nupirko 2,4233 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tai yra ne tas pats žemės sklypas, kurį atsakovė 2006 m. balandžio 7 d. nupirko iÅ¡ S. S. ir Z. S., todėl nepagrįstas ieÅ¡kovės teiginys, kad L. J. pardavė žemės sklypÄ (ieÅ¡kinyje - Objektas) S. ir Z. S., nes iÅ¡ 2,4233 ha žemės sklypo atsakovei parduota tik dalis - 0,8096 ha atskirtas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį S. ir Z.

S. pardavė UAB „Pilarta“, todėl Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o 12 p. Kita informacija ir nurodyti buvusio viso sklypo, iÅ¡ kurio atidalintas atsakovo sklypas, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). 8.5. Apeliacinio skundo motyvas, kad atsakovė 2017 m rugpjūčio 25 d. apmokėjo 110,83 Eur taip pripažindama, kad supranta savo pareigÄ , nesukuria atsakovei prievolės sumokėti ieÅ¡kovės reikalaujamÄ 249,99 Eur sumÄ , nes pati ieÅ¡kovė per atstovę nurodė, kad reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo atsakovei pareikÅ¡tas iÅ¡imtinai tuo pagrindu, jog buvusi turto savininkė nurodė, kad įsiskolinimas turėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komas iÅ¡ naujų savininkų ir pateikė teismo aptartas pirkimo-pardavimo sutartis. 8.6.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovės objektui ieÅ¡kovė yra rezervavusi 8 kW leistinÄ jÄ naudoti galiÄ ir iÅ¡ to kildina atsakovės pareigÄ už leistinÄ naudoti galiÄ . Su tokiu ieÅ¡kovės argumentu atsakovė nesutinka - atsakovei net nėra žinoma, o ieÅ¡kovė teismui nepateikė įrodymų apie tai, kad iki atsakovės objekto yra nutiesti kokie nors ieÅ¡kovės tinklai, kurių buvimas leistų tinklų operatoriui rezervuoti leistinÄ jÄ naudoti galiÄ , jos nepaskirstant kitiems vartotojams.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

10. Energijos pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymÄ bei vykdymÄ reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – CK) XXIII skyriaus septintojo skirsnio normos, kurios taikomos ir aprÅ«pinant elektros energija (CK 6.391 str.). CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos iÅ¡teklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtÄ energijos tiekimo tinklÄ sutartyje numatytos rÅ«Å¡ies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektÄ energijÄ sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumÄ bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumÄ .

Pagal Å¡io straipsnio 3 dalies nuostatÄ , energijos tiekimo vartotojams (pirkimo – pardavimo) sutartis yra vieÅ¡oji sutartis (CK 6.161 str.). Tai reiÅ¡kia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energijÄ naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.

11. Pagal CK 6.390 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu abonentas yra juridinis asmuo, tai energijos tiekimo įmonė turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti sutarties CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais. Kitais atvejais energijos tiekimo įmonei suteikta teisė nutraukti, sustabdyti ar apriboti energijos tiekimÄ tik Å¡alių susitarimu arba nustačius įrenginių trÅ«kumus, dėl kurių gresia avarija, kyla pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai arba kai tai bÅ«tina siekiant iÅ¡vengti avarijos ar likviduoti energijos tiekimo tinklų avarijÄ (CK 6.390 straipsnio 3, 4 dalys).

12. Visuomeninės elektros energijos kainos ir jų taikymo tvarkos (toliau – Tvarka), patvirtintos AB „Energijos skirstymo operatorius“ valdybos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu (posėdžio protokolo Nr. 24), 5 punkte numatyta, kad bendrovės elektros energijos vartotojai skirstomi į tris vartotojų grupes: 5.1 punkte apibrėžta, kuriems fiziniams asmenims ir kokiems šių asmenų objektams gali būti taikomi pirmosios grupės vartotojams priskirti kainos ir tarifai – tai yra vartotojas turi būti fizinis asmuo, o jo objektas, į kurį tiekiama elektros energija turi būti gyvenamosios paskirties.

Antros grupės vartotojams priskiriami vartotojai (iÅ¡skyrus pirmos grupės (buitinius) vartotojus), kurių leistinoji naudoti galia yra 30 kW ir mažiau, trečiosios grupės vartotojai – vartotojai (iÅ¡skyrus pirmosios ir antrosios grupės vartotojus), kurių leistinoji naudoti galia virÅ¡ 30 kW. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų (Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotÄ elektros energijÄ ataskaitos nuo 2016-08-31 iki 2019-10-23) matyti, jog atsakovė objekte adresu (duomenys neskelbtini), buvo priskirta antrosios grupės vartotojams, kurių objektų leistina naudoti galia yra 30 kW ir mažiau.

Pagal Elektros energijos kainų ir tarifų taikymo tvarkÄ vartotojas privalo mokėti abonentinį mokestį - galios dedamÄ jÄ , kuris mokamas nepriklausomai nuo suvartotos elektros energijos kiekio ir elektros energijos vartojimo fakto.

13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir L. J. buvo sudarę dvi elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis namui, esančiam (duomenys neskelbtini): 1998 m. spalio 2 d. (vartotojo kodas (duomenys neskelbtini)), rezervuota 10 kW leistinoji naudoti galia ir 1999 m. lapkričio 2 d. (vartotojo kodas (duomenys neskelbtini)), rezervuota 8 kW leistinoji naudoti galia. Sutartis sudaryta 1999 m. lapkričio 2 d. (rezervuota 8 kW leistinoji naudoti galia) ieškovės buvo perrašyta komerciniam vartotojui – atsakovei UAB „Pilarta“. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė su ieškove nėra sudariusi elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties.

14. IÅ¡ į bylÄ pateiktų pirkimo - pardavimo sutarčių matyti, kad 2001 m. vasario 23 d. L. J. pardavė, o S. S. nupirko 2,4233 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 2006 m. balandžio 7 d. sutartimi atsakovė iÅ¡ sutuoktinių S. S. ir Z. S. nupirko 0,8096 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kadastro adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ 2020 m. spalio 6 d. VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡o taip pat matyti, kad atsakovei ginčui aktualiu laikotarpiu priklausė 0,8096 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

15. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 249,99 Eur skolÄ (dedamosios galios mokestį), konstatavęs, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės nurodomÄ aplinkybę, kad prie ieÅ¡kovės elektros tinklų yra prijungti atsakovei nuosavybės teise priklausantys vidaus tinklai. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovei priklausiusiame žemės sklype bÅ«tų įrengtų atsakovei kokia nors nuosavybės forma valdomų įrenginių, statinių ar pastatų, kuriuose vartojama elektros energija ir kurie bÅ«tų prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ar bÅ«tų įrengti elektros apskaitos prietaisai.

Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė negali bÅ«ti laikoma vartotoja ar nuosavybės teisėtais pagrindais valdanti vartotojo objektÄ Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 50 ir 51 dalių prasme. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nesutinka su Å¡ios iÅ¡vados pagrįstumu teigdama, jog aplinkybė, kad elektros energija nėra vartojama, nepaneigia atsakovės pareigos mokėti dedamosios galios mokestį. Byloje buvo įrodyta, jog ieÅ¡kovė įsipareigojo atsakovei suteikti galimybę naudotis 8 kW galios elektros energija ir Å¡iÄ pareigÄ vykdė, t. y. ieÅ¡kovė rezervavo atsakovei atitinkamÄ galiÄ ir jos negali suteikti kitiems vartotojams, už kÄ vartotojas (atsakovė) pagal Tvarkos 3 punktÄ ir privalo mokėti „abonentinį mokestį“ - galios dedamÄ jÄ , kuris mokamas nepriklausomai nuo suvartotos elektros energijos kiekio ir elektros energijos vartojimo fakto.

16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad L. J., su kuria ieÅ¡kovė buvo sudariusi dvi elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis namui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2001 m. vasario 23 d. pardavus, o S. S. nupirkus 2,4233 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei atsakovei UAB „Pilarta“ 2006 m. balandžio 7 d. sutartimi iÅ¡ sutuoktinių S. S. ir Z. S. nusipirkus 0,8096 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), žemė sklypo naudojimo paskirtis – žemės Å«kio, ieÅ¡kovė ir toliau skaičiavo atsakovei galios mokestį už namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), taikydama objektui leistinÄ 8 kW galiÄ . Vadinasi, ieÅ¡kovė atsakovei nepriklausančiam objektui, taikė tokiÄ leistinÄ galiÄ , dėl kurios buvo susitarta ieÅ¡kovės su L. J. 1999 m. lapkričio 2 d. sutartimi. Atskiro susitarimo dėl leistinos galios nustatymo ieÅ¡kovė su atsakove sudariusios nebuvo.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, situacija, kuomet L. J. 2001 m. vasario 23 d. pardavus, o S. S. nupirkus 2,4233 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei atsakovei „UAB „Pilarta“ 2006 m. balandžio 7 d. sutartimi iÅ¡ sutuoktinių S. S. ir Z. S. nusipirkus 0,8096 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), L. J. su ieÅ¡kove 1999 m. lapkričio 2 d. sudarytos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos automatiÅ¡kai buvo perkeltos atsakovei, kaip objekto savininkei, paneigia sutarties uždarumo principÄ , kurio turinys kasacinio teismų praktikoje aiÅ¡kinamas kaip bendroji sutarčių teisės taisyklė, kad sutartis susaisto tik jos Å¡alis, todėl, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis, turi teisinės įtakos tik jos Å¡alių tarpusavio teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-145/2003; 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010).

IeÅ¡kovė nepaaiÅ¡kino, kodėl, kokiu pagrindu, nesant susitarimo su atsakove, ji namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris kaip nustatyta bylos duomenimis atsakovei įsigyjant žemės sklypÄ netgi nebeegzistavo, taikė leistinÄ jÄ galiÄ , dėl kurios buvo susitarta su L. J..

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė automatiÅ¡kai perkėlusi 1999 m. lapkričio 2 d. sutarties nuostatas atsakovei, nebuvo pakankamai rÅ«pestinga, kadangi neiÅ¡siaiÅ¡kino atsakovės valios dėl teisinių santykių sukÅ«rimo ir sudarytinos elektros energijos sutarties sÄ lygų. IeÅ¡kovė elgėsi ne pagal įprastai verslui keliamus aukÅ¡tesnius elgesio standarto reikalavimus, todėl ji privalo prisiimti savo pasyvaus elgesio pasekmes.

19. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

20. Bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

21. Elektros energetikos įstatymo (toliau – EEÄ®) 2 straipsnio 48 dalyje numatyta, kad vartotojas – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energijÄ vartojimo tikslams. Vartotojo objektas – vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas objektas (įrenginys, statinys ar kita), kuriame vartojama elektros energija (EEÄ® 2 straipsnio 49 dalis).

22. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kove, kad pagal 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 03E-627 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr.O3E-570 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarkos bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ visuomeninių elektros energijos kainų ir jų taikymo tvarkos paskelbimo“ pakeitimo“ (toliau - Tvarka), 4 punktÄ galios dedamoji apibrėžiama kaip vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvienÄ vartotojo objektÄ nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto.

Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės nurodomÄ aplinkybę, kad prie ieÅ¡kovės elektros tinklų yra prijungti atsakovei nuosavybės teise priklausantys vidaus tinklai, kad atsakovei priklausiusiame žemės sklype bÅ«tų įrengtų atsakovei kokia nors nuosavybės forma valdomų įrenginių, statinių ar pastatų, kuriuose vartojama elektros energija ir kurie bÅ«tų prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos, ar bÅ«tų įrengti elektros apskaitos prietaisai, atsakovė negali bÅ«ti laikoma vartotoja ar nuosavybės teisėtais pagrindais valdanti vartotojo objektÄ EEÄ® 2 straipsnio 48 ir 49 dalių prasme.

23. Be to pažymėtina, jog iÅ¡ į bylÄ pateiktų pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad 2001 m. vasario 23 d. L. J. pardavė, o S. S. nupirko 2,4233 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 2006 m. balandžio 7 d. sutartimi atsakovė iÅ¡ sutuoktinių S. S. ir Z. S. nupirko 0,8096 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kadastro adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ 2020 m. spalio 6 d.

VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovei ginčui aktualiu laikotarpiu priklausė 0,8096 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡ byloje pateiktų pirkimo-pardavimo sutarčių bei 2020 m. spalio 6 d. VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡o apie žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) negalima neabejotinai teigti, jog atsakovei UAB „Pilarta“ priklausęs žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra L.

J. 2001 m. vasario 23 d. parduoto 2,4233 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, t.y. atsakovė nusipirko tik dalį žemės sklypo, kuris anksčiau priklausė L. J.. Iš byloje pateikos 2001 m. vasario 23 d. L. J. ir S. S. sudarytos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties bei 2006 m. balandžio 7 d. sutuoktinių S. S. ir Z. S. ir atsakovės UAB „Pilarta“ sudarytos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties turinio, matyti, jog skiriasi ne tik žemės sklypų unikalūs numeriai, tačiau taip pat ir žemės sklypų kadastro numeriai bei registro numeriai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės pateikti „Creditinfo“ duomenys atsakovės nurodytų aplinkybių, t.y., kad atsakovė nusipirko tik dalį (0,8096 ha iš 2,4233 ha) žemės sklypo, kuris anksčiau priklausė L. J., nepaneigia (CPK 197 str. 2 d.).

24. Atmestinas apeliantės argumentas, kad atsakovė apie tai, jog yra rezervuota galia žinojo, nes dalį skolos susidariusios nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. apmokėjo. Byloje pateiktas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys bei 2014 m. lapkričio 20 d. L. J. praÅ¡ymas AB „Lesto“ patvirtina aplinkybę, kad reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo atsakovei pareikÅ¡tas buvo tuo pagrindu, jog buvusi turto savininkė nurodė, kad įsiskolinimas turėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komas iÅ¡ naujų savininkų. Atsižvelginat į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovės argumentas, kad atsakovė apie tai, jog yra rezervuota galia žinojo, nes dalį skolos susidariusios nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. apmokėjo, nesudaro pakankamo pagrindo ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės reikalaujamÄ 249,99 Eur sumÄ .

25. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo sprendimÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertino Å¡alių pateiktus įrodymus, nustatė visas bylos teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes bei padarė pagrįstas bei iÅ¡samiai motyvuotas iÅ¡vadas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip minėta anksčiau, ieškovė jokių įrodymų, kad prie ieškovės elektros tinklų yra prijungti atsakovei nuosavybės teise priklausantys vidaus tinklai, kad atsakovei priklausiusiame žemės sklype būtų įrengtų atsakovei kokia nors nuosavybės forma valdomų įrenginių, statinių ar pastatų, kuriuose vartojama elektros energija ir kurie būtų prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos, ar būtų įrengti elektros apskaitos prietaisai, nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui.

Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei, kad siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.

26. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino materialinės teisės normas, susijusias su galios dedamosios mokesčio mokėjimu, pagrįstai įvertino Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 27. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Atsakovė UAB „Pilarta“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas – 675 Eur už teisinę konsultacijÄ , atsiliepimo į ieÅ¡kinį, tripliko bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ teismui. Byloje pateikia įrodymus apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 2020 m. gruodžio 16 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 9 bei pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 1086874.

29. Kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kinant aktualaus bylos atveju CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymÄ nurodoma, kad dėl iÅ¡laidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo Å¡alis turi teismui raÅ¡tu pateikti praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. PraÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus Å¡alys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iÅ¡ karto dėl visų iÅ¡laidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai bÅ«tų padaryta iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 20 punktas).

30. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovė buvo pateikusi praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme, tačiau iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos pirmosios instancijos teisme nepateikė iÅ¡laidų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei nepriteisė. Å io teismo sprendimo atsakovė neskundė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas už teisinę konsultacijÄ , atsiliepimo į ieÅ¡kinį, tripliko parengimÄ , kurios susidarė pirmosios instancijos teisme bei kurias patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, nėra pagrindo priteisti bei Å¡is praÅ¡ymas atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

31. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) 7 punktÄ rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijų 8 punkte nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

32. Nustatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ nagrinėjamu atveju buvo patirtos 2020 m. gruodžio 16 d. (PVM sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta ir apmokėta 2020 m. gruodžio 16 d.), todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu imamas 2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), kuris pagal vieÅ¡ai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 398,5 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ taikomas 1,3 koeficientas, todėl maksimalus atlygis už apminėto procesinio dokumento parengimÄ sudarytų 1818,05 Eur (1 398,5 Eur x 1,3).

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad į atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas - 675 Eur, įtraukta tiek iÅ¡laidos patirtos pirmosios instancijos teisme, tiek iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas), byla teisiniu požiÅ«riu nėra sudėtinga, skolos suma nedidelė, atsakovei procesinius dokumentus rengė tas pats advokatas kaip ir pirmoje instancijoje, sprendžia priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 150 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pilarta“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 150 Eur (Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Edvardas Paliokas