9c4ba77e-e2aa-47b2-b15e-981e66d15b01 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-393-650/2023

Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00414-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.2. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 2 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (ieÅ¡kovės) PlusPlus Capital AS atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2023 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės PlusPlus Capital AS ieÅ¡kinį atsakovui D. M., tretiesiems asmenims I. M., antstolei B. T. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė PlusPlus Capital AS Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams pateikė ieškinį Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.66 straipsnio pagrindu atsakovui D. M., tretiesiems asmenims I. M., antstolei B. T. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2023 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui D. M. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu.

3. Teismas konstatavo, jog iÅ¡ prie ieÅ¡kinio pridedamų dokumentų matyti, kad teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi veiksmai, susiję su Å¡ios bylos faktinėmis aplinkybėmis (notaro vykdomasis įraÅ¡as, antstolio vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas atsakovo atžvilgiu ir kt.) atlikti bÅ«tent Klaipėdos mieste. Duomenų apie tai, jog atsakovas faktiÅ¡kai gyvena (duomenys neskelbtini) nėra. Teismų informacinėje sistemoje esanti informacija patvirtina prieÅ¡ingai – nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ esant ieÅ¡kinyje nurodytu ir deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Teismas vertino Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, kad teikdamas procesinius dokumentus teismui kitose civilinėse bylose atsakovas D. M. nurodė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ esant adresu Klaipėdos mieste. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje nėra informacijos apie galimÄ atsakovo darbo vietÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kinta teisė su tapačiu pareiÅ¡kimu kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismÄ arba ieÅ¡kovės pasirinkimu (ir turint duomenų) pagal atsakovo D. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai

4. Skųsdama Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2023 m. balandžio 28 d. nutartį, apeliantė (ieÅ¡kovė) PlusPlus Capital AS praÅ¡o nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais:

4.1. Atsakovas savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) deklaravo 2021-07-26, t.y. pakankamai neseniai, todėl tikėtina, jog tai yra jo aktualus adresas, kuriuo jis gyvena ir gali priimti gaunamÄ korespondencijÄ . Antstolė savo 2023 m. balandžio 4 d. patvarkyme dėl informacijos pateikimo apie vykdymo eigÄ (ieÅ¡kinio 6 priedas) nurodo, jog atsakovas nuo 2005 metų yra vedęs ir jo sutuoktinė deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Å ios aplinkybės, papildomai patvirtina, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

4.2. Notaro vykdomasis įraÅ¡as atliktas 2013 metais ir nuo to laiko vykdant priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ buvo realizuotas atsakovui priklausęs nekilnojamasis turtas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas vis dar gyvena Klaipėdoje.

4.3. IeÅ¡kovas neturi prieigos prie LITEKO sistemos, todėl negali spręsti dėl atsakovo veiksmų ir gyvenamosios vietos nurodymo kitose bylose. Be to, teismas nenurodė tikslios atsakovo gyvenamosios vietos Klaipėdos mieste, todėl ieÅ¡kovas net negalėtų kreiptis į Klaipėdos miesto teismÄ , nes nežino jo tikslios gyvenamosios vietos.

4.4. PareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamÄ jį turtÄ , o tokiu atveju vadovaujantis CPK 31 str. nuostatomis taikomas iÅ¡imtinis teismingumas - tokie ieÅ¡kiniai teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu Atsakovo sudarytÄ vienaÅ¡alį sandorį (palikimo nepriėmimÄ ), dėl ko jis neįgijo nuosavybės į nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos rajone bei taikyti restitucijÄ natÅ«ra. Kadangi ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas ir nuosavybės teisės į jį, ieÅ¡kinys teismingas nekilnojamojo turto buvimo vietos teismui. Nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti taikomos iÅ¡imtinio teismingumo taisyklės o ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui, t. y. arba Å iaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)Å«mams, arba Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mams. Teisė pasirinkti vienÄ iÅ¡ kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieÅ¡kovui, atitinkamai ieÅ¡kovas pagrįstai ir nepažeisdamas procesinės teisės normų kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)Å«mus.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kaip neteismingÄ ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

7. Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismÄ prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygas, priimdamas ieÅ¡kinį, teismas privalo aiÅ¡kinti ex officio. Civilinės bylos teisingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iÅ¡ pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybÄ . Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

8. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto ieÅ¡kinio matyti, kad ji ginčija atsakovo D. M. veiksmus – palikimo nepriėmimÄ ir savo kreditorinio reikalavimo įvykdymui siekia nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ paveldimo turto dalį, kurios savo neveikimu atsisakė skolininkas: 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., 3/32 dalis pastato- tvarto, 3/32 dalis pastato-Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., ¾ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). bei ¾ dalis kito A. M. palikimo dalį sudarančio turto. IeÅ¡kovė nurodo, kad ieÅ¡kinio teismingumui turėtų bÅ«ti taikytinos iÅ¡imtinio teismingumo nuostatos, numatytos CPK 31 straipsnio 1 dalyje, nes ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas ir teisės į jį.

9. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. CPK 29 straipsnyje nustatyta bendroji teismingumo taisyklė – pagal atsakovo fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ ar, atitinkamai, pagal juridinio asmens buveinę. IÅ¡imtinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismÄ , kuris turi nagrinėti bylÄ . CPK 31 straipsnyje įtvirtina imperatyvioji norma, kad ieÅ¡kiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ , dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu yra teismingi nekilnojamojo daikto ar jo pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Å i įstatymo leidėjo nuostata reiÅ¡kia, jog nebÅ«tinai turi bÅ«ti pareikÅ¡tas reikalavimas į atitinkamÄ turtÄ t. y. sprendžiant ieÅ¡kinio teismingumo klausimÄ , esminę reikÅ¡mę turi ieÅ¡kinio dalyko suformulavimas. IeÅ¡kinio dalyku suprantamas atsakovui pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

10. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, ieÅ¡kovė nagrinėjamu atveju suformulavo Å¡iuos materialinius reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo atsisakymÄ nuo palikimo (palikimo nepriėmimÄ ) 2) leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį turtÄ , kurio savo neveikimu atsisakė D. M.: 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., 3/32 dalis pastato- tvarto, 3/32 dalis pastato-Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., ¾ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). bei ¾ dalis kito A. M. palikimo dalį sudarančio turto.

11. IeÅ¡kinys grindžiamas argumentais, kad ieÅ¡kovės naudai yra vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovo D. M.. Antstolis, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nustatė, kad (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė I. M. 2021 m. balandžio 12 d. iÅ¡davė paveldėjimo teises liudijimÄ pagal įstatymÄ , kuriuo nurodyta, kad palikėjo mirusio A. M. paveldimÄ turtÄ sudaro: 1/2 dalis buto, kurio bendras plotas 61,31 kv. m,, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). sav.; 1/8 dalis pastato – tvarto, kurio bendras užstatytas plotas 116,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis pastato – Å«kinio pastato, kurio bendras užstatytas plotas 26,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). sav.; žemės sklypas, kurio plotas 3,2200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi visÄ turtÄ paveldėjo mirusiojo palikėjo sutuoktinė I. M., ieÅ¡kovės vertinimu, tokie atsakovo D. M., kaip pirmos eilės įpėdinio, veiksmai (palikimo nepriėmimas ir savo turtinės padėties pabloginimas) pažeidžia ieÅ¡kovės (kreditorės) teises gauti savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ skolininko turto.

12. IÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko matyti, kad ieÅ¡kovė, kaip kreditorė, savo reikalavimÄ gina CK 6.66 straipsnio nuostatomis IeÅ¡kinio patenkinimo atveju, atsakovui bÅ«tų sugrÄ Å¾inta turtinė teisė į mirusio tėvo A. M. palikimÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas tarp Å¡alių yra kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ , nes ieÅ¡kiniu siekiama pripažinti atsakovo paveldėjimo teises į mirusio tėvo palikimo dalį, ta apimtimi sumažinant trečiojo asmens I. M. daiktines teises į priimtÄ palikimÄ .

13. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant bendrojo ir iÅ¡imtinio teritorinio teismingumo atribojimo klausimÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę turi nagrinėjamo ginčo sÄ saja su nekilnojamojo daikto teisiniu režimu. Bet kuriuo atveju, nustačius, kad ginčas tarp Å¡alių kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ , ieÅ¡kinys turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas nekilnojamojo daikto ar jo pagrindinės dalies buvimo vietos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-1075/2020).

14. Nagrinėjamu atveju pagal atsižvelgiant į nekilnojamojo turto registro duomenis ir nurodytas atsakovui D. M. priklausančias paveldėti turto dalis, į kurias ieÅ¡kovė siekia nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir Å¡ių nekilnojamųjų daiktų dalių vertes, konstatuotina, kad pagrindinė ginčijamo turto dalimi laikytinas turto objektas - žemės sklypas, esantis Klaipėdos rajone, kurio buvimas atitinkamai sÄ lygojo Klaipėdos notaro įgaliojimus mirusio A. M. paveldėjimo procedÅ«rose, todėl ir ieÅ¡kovės keliamas ginčas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas nekilnojamojo turto (pagrindinės jo dalies) buvimo teritorijos ribose veikiančio teismo - Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«muose.

15. Nors pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį, rėmėsi bendrojo teritorinio teismingumo taisykle, o nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti taikytinos iÅ¡imtinio teismingumo taisyklės, tačiau visgi tinkamai konstatuotas ginčo teismingumas Klaipėdos apylinkės teismui ir pagrįstai atsisakyta ieÅ¡kinį priimti. Taikant iÅ¡imtinio teismingumo taisykles ginče dėl daiktinių teisių neturi reikÅ¡mės, kad atsakovas savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo (duomenys neskelbtini).

16. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ tam teismui, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytų absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

n u t a r i a:

Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2023 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Alma Jurgelienė