9c4aa6bc-00a4-4540-8d76-20bfb263a479 · Å akių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-802-876/2012;Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00629-2012-1;  Procesinio sprendimo kategorijos: 125.4; 116.1. (N) (S) Å AKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 14 d.Å akiai Å akių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai UrbÅ¡taitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei L. Å ., atsakovui G. Å ., trečiajam asmeniui G. Å ., byloje teikiančios iÅ¡vadÄ institucijos atstovei Indrei Jurjonienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L.

Å . ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo atsakovui G. Å ., trečiuoju asmeniu byloje esant G. Å ., iÅ¡vadÄ byloje teikiant Å akių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovė L. Å ., palaikydama ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , paaiÅ¡kino, kad su G. Å . yra susilaukusi dviejų nepilnamečių vaikų: 2003 m. liepos 4 d. gimusio L. Å . ir 2004 m. birželio 3 d. gimusio T. Å ., kurių gimimo liudijimuose įraÅ¡yti neteisingi duomenys – nurodyta, jog jų tėvas yra atsakovas G.

Š.. Šie neteisingi duomenys nurodyti dėl to, kad vaikai gimė būnant santuokoje su atsakovu. Kadangi L. Š. ir T. Š. tėvas yra G. Š., ieškovė prašo nuginčyti tėvystę. Su G. Š. L. Š. dar iki santuokos nutraukimo negyveno daugiau nei šešerius metus, bendro ūkio nevedė ir jokių santykių nepalaikė, išsituokė 2009 m. Nuo 2002 m. pradžios iki dabar, ieškovė teigia, gyvenanti su G. Š.. Sūnų L. ir T. pradėjimo metu intymius santykius ieškovė turėjo tik su G.

Å ., abu sÅ«nÅ«s pažįsta jį kaip savo tėvÄ , artimai bendrauja. L. Å . neabejoja G. Å . tėvyste, ir jis pats niekada jos neneigė. Atsižvelgiant į tai, G. Å . negali bÅ«ti vaikų tėvu, nors ir įraÅ¡ytas juo gimimo liudijimuose. Šį faktÄ taip pat patvirtina ir aplinkybė, jog nutraukiant santuokÄ su atsakovu klausimai dėl L. ir T. gyvenamosios vietos bei iÅ¡laikymo nebuvo sprendžiami, iÅ¡laikymo vaikams G. neteikė. L. Å . praÅ¡o pripažinti, kad 2003 m. liepos 4 d. gimusio L. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. birželio 3 d. gimusio T.

Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraÅ¡e įraÅ¡yti duomenys apie jų tėvÄ yra neteisingi, t. y. tėvu jų gimimo akto įraÅ¡e G. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡ytas nepagrįstai. Ji taip pat nurodo, kad siekdama nuginčyti tėvystę nori, jog bÅ«tų nustatyta tikroji jos sÅ«nų L. ir T. kilmė.Atsakovas G. Å . su ieÅ¡kiniu sutiko. Nurodė, kad jis nėra vaikų biologinis tėvas. IÅ¡laikymo jiems neteikė. Atsakovas negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl taip ilgai laukė ir nenuginčijo jų tėvystės. Santuokoje negyveno nuo 2002 m.

Su L. ir T. bendrauja kaip dėdė, jie žino, jog jis nėra jų tėvas, o kiti vaikai – jo, ir bendrauja su juo kaip su tėvu.Trečiasis asmuo G. Š. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad jis yra tikras vaikų tėvas. Su vaikais bendrauja kaip tėvas, kartu gyvena. Su G. vaikai bendrauja kaip su dėde, jų santykiai normalūs. Teigė, kad ieškinį rašė advokatė, ir jis negali paaiškinti, kodėl nėra reikalavimo nustatyti tėvystę. Taip pat nurodė, kad tėvystės klausimas buvo uždelstas dėl jų kaltės. Tvarkytis pradėjo, kai ėmė spausti savivaldybė, jog bus nutrauktos išmokos.

Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad skyrius neturi įtikinamų duomenų, jog G. Š. galėtų būti biologinis T. Š. ir L. Š. biologinis tėvas, tačiau vaikai jį pripažįsta savo tėvu. Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius ieškiniui neprieštaravo, tačiau teismui pateiktoje išvadoje pažymėjo, jog tikslinga nustatyti tėvystę tikrajam nepilnamečių vaikų T. ir L. tėvui, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos CK 3.161 str.

įtvirtintas nuostatas, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Å akių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius teigė, jog L. Å . nurodė, jog nuo 2012 m. pradžios su G. Å . ir nepilnamečiais vaikais – T. Å ., L. Å ., E. Å . bei M. Å . – gyvena trijų kambarių nuomojamame name. Ji taip pat nurodė, kad E. ir M. tėvas yra G. Å ., o L. ir T. – G. Å .. Jis tinkamai prižiÅ«ri vaikus, tarp jų susiklostę artimi tarpusavio santykiai. G. Å . iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovei taip pat teigė esantis abiejų vaikų tėvas.

Abu sÅ«nÅ«s jį pažįsta kaip tėvÄ .IeÅ¡kinys pagrįstas ir tenkintinas.Teismas, remdamasis L. Å . ieÅ¡kiniu ir ieÅ¡kovės, atsakovo, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais, Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada ir nuomone dėl tėvystės nuginčijimo bei nustatymo, taip pat byloje esančiais kitais įrodymais – tuo, kad ieÅ¡kovės sÅ«nus L. Å . gimė 2003 m. liepos 4 d., o T. Å . 2004 m. birželio 3 d., t. y. prieÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo G. Å . santuokos, sudarytos 1992 m. vasario 15 d., nutraukimÄ 2009 m. gruodžio 22 d. (b. l. 28, 29, 30); tuo, kad jų tėvu tik dėl to, jog vaikų gimimo momentu buvo L.

Å . sutuoktinis, buvo įraÅ¡ytas G. Å . (b. l. 5, 6); tuo kad ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo G. Å . pripažįsta, kad nuo 2002 m. kartu gyvena ir veda bendrÄ Å«kį; tuo, kad atsakovas G. Å . neabejoja, jog L. Å . bei T. Å . yra jo sÅ«nÅ«s, rÅ«pinosi jais anksčiau ir dabar, juos augina; motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovė teigia, jog 2003 m. liepos 4 d. gimusio L. Å . ir 2004 m. birželio 3 d. gimusio T. Å . tėvas nėra G. Å ., o yra G. Å ., su kuriuo ji faktiÅ¡kai gyvena, tuo, kad atsakovas G. Å . buvo įraÅ¡ytas atsakovės sÅ«naus tėvu tik todėl, kad Å¡alys nebuvo iÅ¡situokusios, nors faktiÅ¡kai kartu negyveno; atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo sutinka su ieÅ¡kiniu; tuo, kad institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, prieÅ¡taravimų ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniui nereiÅ¡kia, ieÅ¡kinys pripažintinas pagrįstu bei tenkintinu visiÅ¡kai.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas, siekiant nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę.

Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nurodo, jog būtina nuginčyti tėvystę tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Kitaip sakant, tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Šis principas, be kita ko, reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to turi būti siekiama išsiaiškinti, koks sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

Lietuvos Respublikos CPK 376 str. 4 d. numatyta, kad, jeigu byloje pareikÅ¡tas vienas iÅ¡ įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytÄ alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ .Konstatuotina, jog Å¡iuo sprendimu nuginčijus nepilnamečių T. ir L. tėvystę, tikslinga nustatyti tėvystę tikrajam nepilnamečių vaikų tėvui G.

Å ., nors L. Å . ieÅ¡kinyje konkrečiai prašė pripažinti tik tai, kad (duomenys neskelbtini). gimusio L. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimusio T. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraÅ¡e įraÅ¡yti duomenys apie jų tėvÄ yra neteisingi, t. y. tėvu jų gimimo akto įraÅ¡e G. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡ytas nepagrįstai, vadinasi, nuginčyti tėvystę. Pažymėtina, kad pati ieÅ¡kovė nurodė, jog siekdama nuginčyti tėvystę nori, kad bÅ«tų nustatyta tikroji jos sÅ«naus L. ir sÅ«naus T. kilmė.

Šį klausimÄ kėlė ir vaiko teisių apsaugos skyrius, savo iÅ¡vadoje nurodydamas, kad tikslinga nustatyti tėvystę tikrajam nepilnamečių vaikų T. ir L. tėvui. Kaip jau buvo minėta, kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, taip pat ir tėvystės nustatymo klausimas, turi bÅ«ti sprendžiamas prioritetiÅ¡kai atsižvelgiant į vaiko interesus. Å iuo atveju konstatuotina, jog teismui nepripažinus tikrojo vaikų tėvo, tėvystės nuginčijimas pažeistų vaikų interesus, nes nebÅ«tų užtikrinta, kad vaikai neliks be tėvo.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, pripažintina, kad G. Š. yra ieškovės L. Š. sūnų Luko ir T. Š. tėvas.Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. gegužės 29 d. ir 2012 m. spalio 26 d. sprendimai, iš kurių matyti, kad L. Š. 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 2 d. nurodytu atveju) mokėjimo (b. l.

4) iki 2013 m. balandžio 30 d. CPK 96 str. 1 d. nustatyta, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. IÅ¡ atsakovo, kaip iÅ¡ Å¡alies, formaliai pralaimėjusios civilinę bylÄ , valstybei turėtų bÅ«ti priteistas 288 Lt žyminis mokestis ir 14,73 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos. Tačiau CPK 96 str. 5 d. numato, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 96 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. Visų proceso dalyvių elgesys nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-802-876/2012 buvo tinkamas, o vertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos, teismas privalo konstatuoti, jog abi proceso Å¡alys turėjo vienodÄ suinteresuotumÄ teismine tvarka nuginčyti tėvystę, nustatyti tėvystę bei pakeisti įraÅ¡Ä gimimo liudijimuose, todėl tai įvertinęs teismas sprendžia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių paskirstytinos lygiomis dalimis.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš atsakovo valstybei priteistina 144 Lt žyminio mokesčio dalis ir 7,37 Lt valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 79, 80, 96 str., 268 str. 5 d., 394-399 str., Lietuvos Respublikos CK 3.149, 3.151, 3.152 str., teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį tenkinti visiškai.Pripažinti, kad atsakovas G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra ieškovės L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus L.

Š., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.Pripažinti, kad L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)Pripažinti, kad atsakovas G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra ieškovės L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.Pripažinti, kad L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)Priteisti iš atsakovo G.

Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) 144 Lt (vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt keturių litų) žyminio mokesčio dalį ir 7,37 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme. Teisėja                                                                                                                                     Judita Sungailaitė