2021-04-07 Nr. AB-6866-3-63-3-01500-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-876-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01500-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 17.3.3; 17.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Ž. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Ž. L., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, M. M. ir Valstybinei miškų tarnybai dėl administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir prokuroras), padavė teismui prašymą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. kovo 28 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statybos leidimas) atlikti maitinimo paskirties neypatingojo pastato kavinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad:

2.1. Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2018 m. liepos 12 d. gautas Administracijos 2018 m. liepos 11 d. raštas Nr. (19.4.)-D3-2250 dėl viešojo intereso gynimo, kuriame prašoma spręsti viešojo intereso gynimo klausimą dėl galbūt neteisėtai išduoto statybos leidimo panaikinimo. Nurodytų aplinkybių pagrindu pradėtas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad Ž. L. 1995 m. vasario 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo „medinį namelį, esantį (duomenys neskelbtini), be vietos nusikėlimui”. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (toliau – ir NTR) išrašo duomenų nustatyta, kad pastatas – kavinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kavinė, pastatas, ginčo pastatas), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas vadovaujantis Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-387-02/2002, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad šis 134,44 kv. m ploto pastatas yra nekilnojamasis turtas.

Pastatas yra valstybinės žemės sklype, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT). Žemės sklypas nebuvo formuojamas ginčo pastatui eksploatuoti, o pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą buvo formuojamas kaip miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kurio teritorijoje buvo minėtu teismo sprendimu įregistruotas ginčo pastatas. Palangos miesto savivaldybė 1997 m. sausio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 25/97ŪK-205 (toliau – ir Nuomos sutartis) išnuomojo 400 kv. m valstybinės žemės plotą ginčo pastatui eksploatuoti.

Minėtoje sutartyje pažymėta, kad valstybinės žemės nuomos terminas – 3 metai. Administracija 2017 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. D3-1043 atsisakė Ž. L. formuoti sklypą ir nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog tariamas pastatas sugriuvęs, sudegęs, apleistas ir neeksploatuojamas, teritorija apleista, neprižiūrėta, o žemės sklypas prie šio pastato liekanų nenaudojamas. Ž. L. 2018 m. vasario 6 d. pateikė NŽT Palangos skyriui prašymą išduoti sutikimą atlikti gaisro metu apgadinto pastato kapitalinį remontą, o NŽT Palangos skyrius 2018 m. vasario 21 d. raštu Nr. 16SD-302-(14.16.104.) „Dėl sutikimo atlikti kapitalinio remonto darbus” (toliau – ir 2018 m. vasario 21 d. raštas) pateikė asmeniui informaciją, kad nagrinėjamu atveju sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju neprivalomas.

Taigi NŽT Palangos skyrius neišreiškė sutikimo, neprieštaravimo ar kitokio pritarimo pastato kapitalinio remonto darbams atlikti. Atsižvelgiant į NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 21 d. raštą ir kitus privalomus dokumentus statybos leidimui gauti, statybos leidimą atlikti ginčo pastato kapitalinio remonto darbus 2018 m. kovo 28 d. statytojui Ž. L. pagal projektuotojo M. M. 2017 m. parengtą projektą Nr. 2013-KP-05 (toliau – ir Projektas) išdavė Administracija.

2.2. Teritorijos, kurioje yra ginčo pastatas, planavimo dokumentas yra Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas). Detaliojo plano kvartalo Nr. 1 sprendiniuose nurodyta: objektas 12.L. – laikinas pastatas (baras, daiktų saugojimas, nuoma, dušai 15 vietų): nugriovus pastatą užstatymo plotas nedalinamas, laikinas pastatas siūlomas su šlaitiniu stogu; kraigo aukštis iki 6 m: laikinas nuomojamo sklypo plotas 400 kv. m (20 m x 20 m); maksimalus laikino pastato užimamas plotas – 20 proc. Ginčo pastatas patenka į Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601, teritoriją, kuri priskiriama MRe – ekstensyvaus pritaikymo (miško parkai) kraštovaizdžio tvarkymo zonai.

2.3. Šiuo atveju ginčo žemės sklypas buvo suformuotas NŽT Palangos skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 16SK-248-(14.16.110.) „Dėl žemės sklypo (Palangos miestas, 108 kvartalas 29, 30, 32, 48, 51 sklypai) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir NŽT 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimas) pagal Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 (Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1046 redakcija), todėl buvo reikalingas NŽT sutikimas išduoti statybos leidimą pastato kapitaliniam remontui. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT, patikėjimo teise valdanti valstybinės žemės sklypą, 2018 m. vasario 21 d. rašte neišreiškė valstybinės žemės patikėtinio pritarimo ar nepritarimo ginčo pastato kapitaliniam remontui atlikti, išduodant Statybos leidimą buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos.

2.4. Ginčo atveju viešojo administravimo subjektas – Administracija, išdavė Statybos leidimą, kuris prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms, todėl, prašant panaikinti neteisėtą Statybos leidimą, yra ginamas viešasis interesas. Prokuroras nepraleido prašymo teismui padavimo termino.

3. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo prašymą, atsižvelgiant į tai, kad realiai nėra paties statinio, kurį leista tariamai kapitaliai remontuoti, o pagal specialaus plano sprendinius tai yra miškas, su pareiškėjo prašymu sutiko, prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

4. Atsakovas Ž. L. atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė prašymą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Statybos leidimas neatitinka pagrindų, dėl kurių jis turėtų būti panaikintas. Tokių pagrindų nėra ir negali būti, nes Statybos leidimas yra išduotas visiškai teisėtai. Pareiškėjo motyvas, kad leidimas negalėjo būti išduotas dėl to, kad nebuvo gautas žemės savininko sutikimas ar pritarimas, yra niekinis, nes jis yra neprivalomas. Šiuo atveju išduotas Statybos leidimas neprieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms, todėl viešo intereso gynimas neturi jokio pagrindo – viešas interesas nėra pažeidžiamas, priešingai – bus kokybiškai sutvarkytas pastatas ir teritorija, tarnausiantys poilsiautojams ir gyventojams. Administracijos 2018 m. liepos 11 d. rašte prokuratūrai didžiąja dalimi išdėstyti tiesos neatitinkantys faktai: pateiktos netikslios aplinkybės, esama situacija, neteisingai traktuojami įstatymai, neįvardijami svarbiausi dalykai. Prokuratūra, turėdama tik dalį informacijos, nesurinkusi visų faktinių aplinkybių, neįsigilinusi į tikrąją situaciją vietoje, nepaprašiusi pateikti papildomos informacijos iš objekto savininko, iš Valstybinės miškotvarkos tarnybos, savo skubotai priimtu sprendimu ginti viešąjį interesą, palaiko savivaldybės visiškai neteisėtus, neadekvačius ankstesniems savo sprendimams, veiksmus, galbūt tyčinius trukdžius, kurie neleidžia atstatyti gaisro nuniokoto turto, už kurį iki šiol mokami mokesčiai.

4.2. Visi planavimo dokumentai, schemos, sklypų planai buvo rengiami ar koreguojami vėliau nei buvo pastatytas pastatas su visais inžinieriniais tinklais, todėl visi atsakingi tokių dokumentų rengėjai, derintojai ir tvirtintojai privalėjo matyti ir fiksuoti esamą pastatą bei teritoriją taip, kaip reikalauja įstatymai ir nustatytos tvarkos. Šiuo metu galiojantis Detalusis planas visapusiškai teisingai ir aiškiai apibrėžia ginčo pastatą ir numato sklypo formavimą.

4.3. Atsakovas, pateikdamas medžiagą apie esamą situaciją pareiškėjui, pasinaudojo padėties fiksacija po stiprios audros, kurios metu ant nudegusios kavinės užvirto nulaužti medžiai (dvi nudžiūvusios pušys), buvo apgadinta dalis likusių konstrukcijų, sulaužyta didžioji dalis apsauginės tvoros. Pateiktas prokuratūrai ir teismams vaizdas – klaidinanti informacija.

4.4. Kavinę įsigijo 1995 m. (tai 1980 m. statyta 135 kv. m ploto arbatinė); kadangi arbatinės statybos pirminiai statybų dokumentai, pats projektas ir leidimas nebuvo išlikęs (archyvuose rasti nepavyko – Palangos Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato archyvai buvo sunaikinti), o valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras vien tik su kadastrine byla pastato neregistravo, buvo atlikta statinių ekspertizė ir kreiptasi į teismą dėl nekilnojamojo turto registracijos; teismo keliu kavinė buvo įregistruota; Registro pažymėjime jokių įrašų apie tai, kad pastatas įsigytas nugriovimui, nebuvo; klaidą įvėlė registratorius perregistruojant atnaujintą kadastrinių matavimų bylą; klaidą registratorius ištaisė; esama situacija kavinės ir kiemo statinių teritorijoje – tai laisva, medžiais neapaugusi 6–7 arų dydžio aikštelė; tokia ji buvo nuo statybos pradžios iki dabartinio momento. Valstybinė miškotvarkos tarnyba ir VĮ Miškotvarkos institutas, 2015 m. rengdami valstybinės reikšmės miško planą – du kartus siuntė registruotu laišku pranešimus apie formuojamą miško sklypą bei apie aikštelės prie kavinės suformavimą statinių eksploatavimui, tačiau jis dėl objektyvių priežasčių negavo ir negalėjo dalyvauti sklypo plano derinime. Tuo atveju, jeigu nebūtų įvykusi nelaimė – gaisro nebūtų buvę – kavinė iki šiol būtų buvusi eksploatuojama.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į prokuroro prašymą prašė įvertinti pareiškėjo prašyme išdėstytus reikalavimus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. NŽT atsiliepime nurodė:

5.1. Ginčo pastatas yra valstybinės žemės sklype, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo NŽT. Šis miškų ūkio paskirties rekreacinių miškų naudojimo būdo žemės sklypas buvo suformuotas NŽT Palangos skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu. Žemės sklypas nebuvo formuojamas ginčo pastatui eksploatuoti, o pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą buvo formuojamas kaip miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kurio teritorijoje buvo teismo sprendimu įregistruotas ginčo pastatas. Palangos miesto savivaldybė Nuomos sutartimi išnuomojo valstybinės žemės plotą pastatui eksploatuoti; nuomos sutartyje pažymėta, kad valstybinės žemės nuomos terminas – 3 metai. Nuomos sutarties sudarymo metu valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. NŽT neturi informacijos apie nuomos sutarties galiojimo pratęsimą ar naujai sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis, kurių pagrindais šiuo metu būtų naudojamas žemės plotas ginčo pastatui eksploatuoti.

5.2. Administracija 2018 m. liepos 11 d. rašte Nr. (19.4.)-D3-2250 Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui pateikė netikslią informaciją, kadangi NŽT nėra ir niekada nebuvo sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties, suteikiančios teisę eksploatuoti ginčo pastatą. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nėra sudaryta, todėl neturi galimybių jos nutraukti. NŽT 2017 m. kovo 7 d. raštu Nr. 1SS-954-(8.52E) „Dėl Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų” informavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, kad pagal NŽT nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194, NŽT nepriskirta teisė vertinti stalinių teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre pagrįstumo. Ž. L. pateikė 2018 m. vasario 6 d. prašymą išduoti sutikimą atlikti gaisro metu apgadinto ginčo pastato kapitalinį remontą. Atsižvelgdamas į šį prašymą, NŽT Palangos skyrius 2018 m. vasario 21 d. raštu pateikė asmeniui informaciją, kad nagrinėjamu atveju sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju neprivalomas. Taigi NŽT Palangos skyrius neišreiškė sutikimo, neprieštaravimo ar kitokio pritarimo pastato kapitalinio remonto darbams atlikti.

5.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” (toliau – ir Reglamentas) 50 punktu, tik tais atvejais, kai statinio kapitalinis remontas atliekamas valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype, valstybinės žemės patikėtinio sutikimas ar kitokios rūšies sutartis yra neprivaloma. Nagrinėjamu atveju šių teisės aktų nuostatos galėjo būti pritaikytos ne visai tiksliai, kadangi žemės sklypas buvo formuojamas turint tikslą ne eksploatuoti ginčo pastatą, o pagal Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, ir taip sutapo, kad pastatas pateko į teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribas. Administracija, išduodama statybą leidžiantį dokumentą valstybinės žemės sklype esančiam pastato kapitaliniam remontui atlikti, pažeidė teisės aktų nuostatų reikalavimus, nes neturėjo valstybinės žemės patikėtinio pritarimo atlikti tokius darbus.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į prokuroro prašymą prašė teismo nuožiūra spręsti prašymo teisinio reglamentavimo pagrįstumą dėl administracinio akto panaikinimo. Inspekcija atsiliepime nurodė, kad:

6.1. Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Klaipėdos departamentas) 2018 m. gegužės 15 d. gavęs Administracijos direktorės raštą Nr. (4.12.)-D3-1330, remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 10 straipsnio 1 dalimi, ir, vadovaujantis Inspekcijos viršininko 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1V-17 patvirtintu Planavimo sąlygų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi, išduotų prisijungimo sąlygų ar specialiųjų reikalavimų teisėtumo ir atsisakymo išduoti prisijungimo sąlygas ar specialiuosius reikalavimus teisėtumo tikrinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), atliko Statybos leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimą. Patikrinimas buvo atliekamas, remiantis Administracijos direktorės rašte pateikta informacija, 2018 m. gegužės 24 d. pateikta papildoma informacija, buvo vertinamas NŽT 2017 m. kovo 7 d. raštas Nr. 1SS-954-(8.52E). Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-387-02/2002 konstatuota, kad ginčo pastatas yra nekilnojamasis turtas, nuosavybės teise priklausantis Ž. L.

6.2. Remiantis pateiktais duomenimis, Nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs; statinys patenka į 9,0196 ha dydžio Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Atliekant Statybos leidimo teisėtumo patikrinimo procedūrą, buvo remtasi pateiktais dokumentais, įskaitant ir NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 21 d. raštu, kuriame aiškiai ir konkrečiai nurodoma, jog atliekant statinio kapitalinio remonto darbus žemės sklype, kurio nuosavybės teise nevaldo statytojas, - sutartis, sutikimas ar susitarimas su žemės sklypo savininku ar valdytoju neprivalomas. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan., statytojo teisė gali būti įgyvendinama net ir tuomet, kai nėra suformuoti žemės sklypai. NTR išraše nurodyta, kad pastatas priklauso Ž. L. nuosavybės teise. Teisę atlikti statinio kapitalinį remontą minėtas asmuo gali įgyvendinti, nors nevaldo žemės sklypo nuosavybės teise.

6.3. Be to, buvo vertinamas ir faktas, jog statinys patenka į Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano, patvirtinto aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601, teritoriją, kuri priskiriama MRe – ekstensyvaus pritaikymo (miško parkai) kraštovaizdžio tvarkymo zonai. Šiame teritorijų planavimo dokumente, kaip ir detaliajame Palangos miesto centrinės dalies plane, esminiai reikalavimai nustatyti naujų statinių statybai planuojamoje teritorijoje, o ne remonto darbams, todėl statinio kapitalinio remonto (atstatymo) projekto sprendiniai neprieštarauja specialiojo plano sprendiniams, konstatavus, jog statinio statybos darbų rūšis – kapitalinis remontas. Įvertinus prašymą išduoti statybos leidimą ir prie jo pridėtus dokumentus, atlikus patikrinimą, remiantis konkrečiais reikalavimais, 2018 m. birželio 15 d. surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. SLD-30-180615-00072 (toliau – ir Aktas), kuriame pateikta patikrinimo išvada – statybos leidimas išduotas teisėtai. Klaipėdos departamentas, atlikdamas minėtą patikrinimą, rėmėsi konkrečiais tuo metu prie prašymo išduoti statybos leidimą pateiktais dokumentais.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į prokuroro prašymą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Aplinkos misterijos nuomone, jei suformuotame žemės sklype, kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas, o patikėjimo teise valdo NŽT, planuojama vykdyti kapitalinio remonto darbus, privaloma gauti NŽT sutikimą (sutartį, susitarimą). Jeigu statinys yra žemės sklype, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, negalima laikyti, kad toks pastatas yra nesuformuotame žemės sklype. Statybą leidžiančiam dokumentui gauti turi būti pateikiamas aiškus atitinkamos institucijos sprendimas – sutikimas (sutartis, susitarimas) dėl planuojamų statybos (kapitalinio remonto) darbų. Institucijos nurodymas, kad jos sutikimas (sutartis, susitarimas) neprivalomas, neprilygintinas jos pritarimui ar nepritarimui statybos darbams.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. M. atsiliepime į prokuroro prašymą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:

8.1. Ž. L. 2013 m. kreipėsi į M. M., kaip į atestuotą architektą, dėl ginčo pastato. Įvertinus atsakovo pateiktus dokumentus, 2013 m. rugsėjo 19 d. buvo kreiptasi į Administraciją dėl specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo, pateikiant visu privalomuosius dokumentus. Administracija 2013 m. spalio 9 d. išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus pastato statybai Nr. 314, kurie išduodami, kai rengiant naujai statomų ir (ar) rekonstruojamų ypatingų ir (ar) neypatingų statinių projektus be kitų statinio projekto dalių privaloma statinio projekto architektūrinė dalis ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 20 straipsnio nustatytais atvejais neparengti detalieji planai ir statyba konkrečiame sklype leidžiama. Administracija, išduodama specialiuosius architektūros reikalavimus pastato statybai, aiškiai suprato atsakovo ketinimus apie numatomą veiklą (pastato kapitalinį remontą (atstatymą)), bei pripažino atsakovo, kaip statytojo, teisę ir priėmė sprendimą leisti organizuoti projekto rengimą. Žemės sklypo formavimo darbai ginčo teritorijoje buvo vykdomi 2015 m. Sklypo formavimo darbai atlikti neįvertinus esamos situacijos (teritorijos užstatymo), taip grubiai pažeidžiant atsakovo ir trečiųjų asmenų interesus bei teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus (Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius).

8.2. Palangos miesto savivaldybei 2017 m. gruodžio 28 d. pateiktas Projektas ir pradėtos derinimo procedūros su kompetentingomis institucijomis, iš kurių gavus pastabas, visos pastabos buvo įvertintos, nurodyti trūkumai buvo ištaisyti ir įstatymo nustatyta tvarka pateikti motyvuoti paaiškinimai, pagrįsti teisės aktų nuostatomis. Administracija 2018 m. kovo 28 d. išdavė leidimą atlikti statinio kapitalinį remontą. Rengiant paaiškinimus į kompetentingų institucijų paklausimus, 2018 m. vasario 6 d. buvo kreiptasi į NŽT Palangos skyrių dėl sutikimo atlikti kapitalinio remonto darbus ir 2018 m. vasario 21 d. buvo gautas motyvuotas, teisės aktais pagrįstas atsakymas, kuriame aiškiai nurodyta, kad atliekant pastato kapitalinio remonto darbus žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas, sutartis nėra privalomas. Šiuo atsakymu NŽT nepateikė atsakovui jokių papildomų reikalavimų.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė sprendimą dėl prašymo priimti teismo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:

9.1. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas, kuris atsakovui nuomojamas pagal Nuomos sutartį ne žemės ūkio veiklai, patenka į miškų ūkio paskirties (rekreaciniai miškai) 9,0196 ha dydžio žemės sklypą, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo NŽT. Šie miškai Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo” pakeitimo” priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams.

9.2. Valstybinės reikšmės miškų plotai ir jų ribos tikslinamos vadovaujantis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo”, nustatyta tvarka. Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo procedūra šiuo metu neužbaigta, pasiūlymas tikslinti Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, išbraukiant iš valstybinės reikšmės miškų plotų 0,015 ha teritoriją, kuri neatitinka miškui keliamų reikalavimų, galėtų būti pateiktas tik baigus teisminius ginčus. Ž. L. 2019 m. rugsėjo 19 d. prašymu kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą dėl valstybinės reikšmės miškų schemos patikslinimo, prašydamas organizuoti kadastrinių duomenų patikslinimą (pakoreguoti ribas ir plotą). 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. R2-2105-(39.6) pateikta informacija, kad prašymo nagrinėjimas sustabdytas, nes Regionų apygardos administraciniame teisme Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla.

9.3. NŽT Palangos skyrius 2018 m. vasario 21 d. raštu neišreiškė valstybinės žemės patikėtinio pritarimo ar nepritarimo pastato kapitaliniam remontui atlikti, todėl Administracija, išduodama statybą leidžiantį dokumentą valstybinės žemės sklype esančiam pastato kapitaliniam remontui atlikti, pažeidė Statybos įstatymo ir Reglamento nuostatų reikalavimus, t. y. neturėjo valstybinės žemės patikėtinio – NŽT, pritarimo atlikti tokius darbus.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą tenkino, panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 28 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti maitinimo paskirties neypatingojo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus. Teismas nusprendė sprendimui įsiteisėjus panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuria iki sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdytas Administracijos 2018 m. kovo 28 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)galiojimas.

11. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilęs dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 28 d. išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikta teisė statytojui Ž. L. atlikti maitinimo paskirties (negyvenamosios paskirties pastatai) neypatingojo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus, teisėtumo, ginant viešąjį interesą.

12. Teismas padarė išvadą, kad valstybinės žemės apsauga ir disponavimo ja teisėtumas yra neabejotinai susijęs su visos visuomenės interesu, t. y. viešuoju interesu. Administracinės bylos šalys nekelia ginčo dėl to, kad nekilnojamasis daiktas, kuriam išduotas ginčo statybos leidimas, patenka į teritoriją, esančią valstybinės reikšmės miškų plotuose bei pajūrio juostoje. Teismas, įvertinęs prokuroro prašyme nurodytų materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimų pobūdį, taip pat ginčo žemės sklypo teritoriją, pripažino, jog prokuroro įvardintas imperatyvių teisės normų pažeidimas, išduodant statybą leidžiantį dokumentą, laikytinas viešuoju interesu, nes padaryti teisės pažeidimai turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių (visuomenės dalies), valstybės ar visos visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams.

13. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepraleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnyje nustatyto termino paduoti prašymą teismui.

14. Teismas nustatė, jog atsakovas Ž. L. 1995 m. vasario 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo pastatą – kavinę, adresu (duomenys neskelbtini). NTR išraše nurodyta, jog aptariamas nekilnojamasis daiktas įsigytas nugriovimui, o Nekilnojamojo turto registre įregistruotas vadovaujantis Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-387-02/2002. Minėtu sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ginčo 134,44 kv. m ploto pastatas yra nekilnojamasis turtas. 1995 m. vasario 14 d. pirkimo– pardavimo sutarties 1 punktas patvirtina aplinkybę, jog atsakovas Ž.

L. nusipirko medinį namelį, adresu (duomenys neskelbtini), be vietos nukėlimui. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ginčo pastatas yra valstybinės žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). NTR išrašas patvirtina, jog minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o valstybinės žemės patikėjimo teise jį valdo NŽT. Iš aptariamo išrašo, be kita ko, matyti, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas NŽT Palangos skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu. Ginčo žemės sklypas yra suformuotas pagal Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, patvirtintą Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154. 1997 m. sausio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog Palangos miesto savivaldybė 1997 m. sausio 10 d. atsakovui Ž.

L. išnuomojo 400 kv. m valstybinės žemės plotą, adresu (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės nuomos terminas – iki 3 metų. Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 21 d. rašto „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto” nustatyta, jog atsakovas Ž. L. buvo informuotas apie tai, jog išnagrinėjus atsakovo 2016 m. lapkričio 22 d. bei 2016 m. gruodžio 14 d. prašymus organizuoti ginčo žemės sklypo formavimo bei pertvarkymo projektą bei Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 22 d. nuomonę, Administracijos specialistai 2017 m. kovo 15 d. atliko ginčo teritorijos patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr.

1. Nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad ginčo pastatas yra sugriuvęs, sudegęs, apleistas ir neeksploatuojamas, o teritorija – apleista, neprižiūrėta, žemės sklypas prie šio pastato liekanų – nenaudojamas, apaugęs medžiais, krūmais, žole, priverstas įvairių šiukšlių ir atliekų. Padaryta išvada, kad ginčo žemės pastato liekanos nėra bei negali būti naudojamos pagal paskirtį, pastatas nefunkcionuoja ir nėra eksploatuojamas. Atsakovo Ž. L. 2018 m. vasario 6 d. prašymas „Dėl sutikimo atlikti pastato kapitalinį remontą” patvirtina, jog jis kreipėsi į NŽT Palangos skyrių, prašydamas, jeigu yra būtina, išduoti sutikimą atlikti gaisro metu apgadinto ginčo pastato kapitalinį remontą.

NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 21 d. rašte nurodyta, kad, išnagrinėjus minėtą atsakovo 2018 m. vasario 6 d. prašymą, informuojama, jog Reglamento 1.05.01:2017 6 priedu, atliekant pastato kapitalinio remonto darbus žemės sklype, kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), - sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju neprivalomas. Administracija, atsižvelgusi į minėtą NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 21 d. raštą bei kitus privalomus dokumentus statybos leidimui gauti, 2018 m. kovo 28 d. išdavė statytojui Ž.

L. pagal projektuotojo M. M. 2017 m. parengtą Projektą Statybos leidimą, kuriuo leista atlikti ginčo pastato kapitalinio remonto darbus.

15. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktais, 3 straipsnio 5 dalimi, 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 27 straipsnio 2 dalimi, 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu, 27 straipsnio 8 dalimi, Reglamento 13.2, 13.3, 50 punktais, Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi. Teismas, apibendrinęs nurodytą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad statybą leidžiančio dokumento (kai jis privalomas) turėjimas yra sąlyga, be kurios nėra galimas statytojo teisės įgyvendinimas. Pagal aptartas teisės aktų nuostatas statytojo teisė gali būti įgyvendinama, gavus statybą leidžiantį dokumentą. Tiek, kiek tai susiję su statybą leidžiančio dokumento išdavimu statytojui, kuris nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo žemės sklypo, kuriame planuojama statyba, statybą leidžiančio dokumento išdavimas tokiais atvejais siejamas su papildomu reikalavimu – išskyrus tam tikras išimtis, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Šio reikalavimo nesilaikymas sudaro prielaidas neišduoti statybą leidžiančio dokumento.

16. Teismas padarė išvadą, kad Administracijai išduodant 2018 m. kovo 28 d. statybą leidžiantį dokumentą, statytojas Ž. L. nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldė ginčo žemės sklypo, kuriame planuojama atlikti kapitalinio remonto darbus. Tokiu atveju, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu bei Reglamento 50 punktu, išduodant statybą leidžiantį dokumentą, privalėjo būti pateikta sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku – šiuo atveju valstybinės žemės patikėtinio NŽT sutikimas (susitarimas) atlikti maitinimo paskirties (negyvenamosios paskirties pastatai) neypatingojo ginčo pastato kapitalinio remonto darbus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Reglamento 6 punkte įtvirtinti tam tikri atvejai, kada yra privaloma gauti tam tikrų subjektų rašytinius pritarimus statinio projektui iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte bei Reglamento 50 punkte aiškiai įtvirtinta, jog statant valstybinėje žemėje privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Iš NŽT 2018 m. vasario 21 d. rašto turinio matyti, kad ji šiame rašte neišreiškė Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto bei Reglamento 50 punkto reikalavimus atitinkančio valstybinės žemės patikėtinio pritarimo ar susitarimo ginčo pastato kapitaliniams remontui atlikti. Be kita ko, NŽT atsiliepime į pareiškėjo prašymą paaiškino, kad minėtame rašte neišreiškė sutikimo, neprieštaravimo ar kitokio pritarimo ginčo pastato kapitalinio remonto darbams atlikti.

17. Teismas nurodė, kad pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad Administracijai, išduodant Statybos leidimą, nebuvo užtikrinti visi privalomieji reikalavimai tokiam statybą leidžiančiam dokumentui gauti, t. y. nebuvo gautas valstybinės žemės patikėtinio pritarimas (susitarimas) atlikti statybą leidžiančiame dokumente nurodytus statybos darbus. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalimi bei Reglamento 13.2 punktu, atsakovas Administracija negalėjo nagrinėti atsakovo Ž. L. prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kol jam nebuvo pateikti visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai (šiuo atveju NŽT pritarimas). Be kita ko, Administracijos atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad yra pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl valstybės tarnautojų, kurie išdavė Statybos leidimą, veiksmų teisėtumo. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Administracijos išduotas Statybos leidimas pažeidžia Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto, 27 straipsnio 8 dalies, Reglamento 13.2 bei 50 punktų nuostatas, todėl yra neteisėtas. Teismas, nustatęs, kad ginčijamas Statybos leidimas naikintinas pažeidus imperatyviuosius Statybos įstatymo bei Reglamento reikalavimus, dėl kitų ginčo šalių atsiliepimuose išdėstytų argumentų nepasisakė.

III. 18. Atsakovas Ž. L. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

18.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. formaliai pritarė prokuroro argumentui dėl viešojo intereso buvimo, tačiau viešojo intereso turinio neatskleidė, o toks sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikai ir išaiškinimams viešojo intereso gynimo bylose; teismo sprendimas prieštarauja nuosekliai Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai ir joje suformuotoms „visuomenės intereso“ turinio atskleidimo taisyklėms; teismas padarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Teismo sprendime pateiktas esminio šiai administracinei bylai teisingai išspręsti įrodymo – NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 21 d. rašto Nr. 16SD-302-(14.16.104.), vertinimas paneigia bet kokią teisinio tikrumo galimybę ir prieštarauja ne tik pamatiniams teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bet ir bet kokiai logikai apskritai. Teismo sprendimą palikus galioti, būtų sukurtas teisminis precedentas ir tam tikru mastu paveiktos ir konstitucines vertybės – pamatinis teisingumo (teisinės valstybės) principas, reikalavimai užtikrinti teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą, būtinumą užtikrinti asmens, kuris paklusta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, pasitikėjimą valstybe ir teise.

18.2. Apeliantas kreipėsi į NŽT Palangos skyrių aiškiai prašydamas pateikti sutikimą atlikti ginčo pastato kapitalinio remonto darbus. NŽT 2018 m. vasario 21 d. raštu išreiškė aiškią poziciją, jog jokių prieštaravimų dėl pastato kapitalinio remonto neturi. Tuo atveju, jei patikėtinis nesutinka su pastato rekonstrukcija ar statybą leidžiančio dokumento išdavimu, jis privalo atlikti Reglamento 13.2 ir 13.3 punktuose veiksmus, tačiau šiuo atveju absoliučiai jokie veiksmai, kurie leistų pagrįstai spręsti apie NŽT prieštaravimą pastato kapitaliniam remontui, nebuvo atlikti. NŽT raštas negali būti vertinamas niekaip kitaip, kaip sutikimas, kad būtų atlikti pastato kapitalinio remonto darbai.

18.3. Šioje byloje yra pateikti du bylai teisingai išspręsti reikšmingi Inspekcijos parengti dokumentai: Aktas, kuriuo konstatuota, jog Statybos leidimas išduotas teisėtai; 2018 m. birželio 22 d. Klaipėdos departamento išvada Nr. 2D-8705(16.2E), kuria dar kartą konstatuota, jog statybos leidimas išduotas teisėtai, papildomai nurodant, kad leidimas išduotas rekonstrukcijai (atstatymui), o ne naujo objekto statybai. Teismas nepasisakė apie nurodytus galiojančius administracinius teisės aktus.

18.4. Iš prokuroro prašymo turinio akivaizdu, kad prokuroras neįvykdė savo pareigos pagrįsti, kuo pasireiškia viešojo intereso pažeidimai ir kaip jo pareikšti reikalavimai leistų šį interesą apginti. Nagrinėjamoje byloje, konstatavęs vien nustatytų procedūrų pažeidimą, teismas turėjo pareigą pagrįsti, kaip ir kodėl teismo sprendimu konstatuotas procedūrinis pažeidimas nulėmė pamatinių visuomenės vertybių (viešojo intereso) pažeidimą, kuo konkrečiai pasireiškė pamatinių visuomenės vertybių pažeidimas ir kaip patenkinti prokuroro reikalavimai leidžia šias pažeistas pamatines vertybes apginti. Prokuroras neginčija materialiosios apelianto teisės atstatyti jam nuosavybės teise priklausantį pastatą ir nei vienu sakiniu neteigia, kad atstatymas pažeistų esmines, pamatines visuomenės (ar jos grupės) vertybes. Tokių argumentų nėra ir teismo sprendime. Kad viešasis interesas šiuo atveju neegzistuoja, akivaizdžiai patvirtina ir visų keturių trečiaisiais asmenimis į bylų įtrauktų valstybės institucijų pozicija. Nei viena institucija nenurodė, kad ginčo Statybos leidimas kokiu nors būdu pažeistų viešąjį interesą jų veiklos srityje.

18.5. Šios bylos kontekste ypatingai svarbu ir tai, kad atsakovas, apeliantui 2018 m. kovo 28 d. išdavęs Statybos leidimą, praėjus beveik 4 mėnesiams nuo statybos leidimo išdavimo, pakeitė nuomonę ir raštu kreipėsi į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo. EŽTT nagrinėjamose bylose dėl nuosavybės teisių primena, kad bet koks nuosavybės apribojimas turi būti ne tik nustatytas įstatymu, būtinas demokratinėje visuomenėje ir siekti teisėto tikslo, o taip pat atitikti proporcingumo reikalavimą. EŽTT savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad teisės į nuosavybę apribojimas turi atitikti „primygtinį socialinį poreikį“. Nei prokuroras, nei teismas skundžiamu sprendimu neatskleidė viešojo intereso pažeidimo turinio.

18.6. Atsakovas, kuris ir išdavė Statybos leidimą, neabejotinai žinojo (galėjo ir turėjo žinoti) apie tariamą jo neteisėtumą, prašymu dėl viešo intereso gynimo kreipėsi į prokurorą ne per įstatymą nustatytą vieno mėnesio terminą, o praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo Statybos leidimo išdavimo dienos. Įvertinus tai, kad šioje byloje atsakovas, pasinaudodamas prokuroro teise ginti viešąjį interesą ir prisidengdamas viešuoju interesu, veikia kaip ieškovas prieš apeliantą, terminas paduoti prašymą teismui turėtų būti skaičiuojamas ne nuo dienos, kai prokuroras gavo atsakovo kreipimąsi, o nuo Statybos leidimo išdavimo dienos, nes kitoks termino skaičiavimas vienareikšmiškai sudaro prielaidas įteisinti piktnaudžiavimą teise kreiptis į teismą ir pažeidžia teisinio tikrumo bei teisinių santykių stabilumo principus. LVAT praktikoje pripažįstama, kad subjektas, kuris kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, negali turėti daugiau teisių ir pareigų negu asmenys, ginantys galbūt pažeistas subjektines teises. Prokuroras turėjo kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo viešai paskelbto pranešimo „Infostatyba“ duomenų bazėje dienos, t. y. ne vėliau, kaip iki 2018 m. balandžio 28 d.

18.7. Byloje esančiame galiojančiame (aktualiame) NTR išraše jokio įrašo (žymos) apie pastato įsigijimą nugriovimui nėra. Teismas sprendimą grindė negaliojančiu NTR išrašu ir nesivadovavo byloje esančiais dokumentais, kurie patvirtina, jog NTR išraše buvo padaryta klaida. Be to, iš kadastro duomenų matyti, kad pastate buvo naudojamos visos komunikacijos.

18.8. Apeliantas yra įsitikinęs, kad tiek NŽT Palangos skyriaus, tiek atsakovo veikimas išduodant apeliantui Statybos leidimą ir su juo susijusius dokumentus, lėmė teisėtus apelianto lūkesčius sėkmingai vykdyti pastato kapitalinio remonto darbus. EŽTT taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog panašiose bylose ypač svarbus gero administravimo principas, kuris valstybės institucijas įpareigoja veikti rinkamai ir nuosekliai.

19. Pareiškėjas prokuroras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

19.1. NŽT tiek atsiliepime į pareiškėjo prašymą, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtame 2018 m. vasario 21 d. rašte neišreiškė sutikimo, neprieštaravimo ar kitokio pritarimo ginčo pastato kapitalinio remonto darbams atlikti. NŽT kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus su ieškiniu, kuriuo prašė teismo įpareigoti pastato savininką pašalinti nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą – atlaisvinti užimtą valstybinę žemę, pašalinant teritorijoje valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), esantį sunykusį pastatą, išregistruojant pastatą iš NTR (civilinė byla Nr. e2-4077-588/2018).

19.2. Atsakovo apeliaciniame skunde minimi Inspekcijos patikrinimo aktai nėra tie aktai, kurie sukeltų teisines pasekmes. Šiuo atveju ginčijamas Statybos leidimas yra aktas sukeliantis pasekmes. Minėti patikrinimo aktai yra institucijos pozicija nesukelianti teisinių pasekmių.

19.3. Teismas aptardamas įvykių eigą ir konstatuodamas faktines aplinkybes nesivadovavo pareiškėjo minimu NTR išrašu priimdamas sprendimą. Teismo sprendimas yra priimtas vadovaujantis motyvais, kad NŽT sutikimas turėjo būti, nes „statybą leidžiančio dokumento išdavimas tokiais atvejais siejamas su papildomu reikalavimu – išskyrus tam tikras išimtis, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Šio reikalavimo nesilaikymas sudaro prielaidas neišduoti statybą leidžiančio dokumento“.

19.4. Miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes miškų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalus naudojimas ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė.

19.5. Pagal teismų formuojamą praktiką, tai, kad asmuo elgėsi sąžiningai, jo veiksmai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl imperatyvių teisės aktų reikalavimų pažeidimais sukeltų pasekmių.

19.6. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2018 m. liepos 12 d. gavo Administracijos prašymą dėl viešojo intereso gynimo, kuriame buvo pateikta informacija apie galimą viešojo intereso pažeidimą. Prokuroras prašymą teismui per EPP pateikė 2018 m. rugpjūčio 13 d. pasirašydamas elektroniniu parašu (2018 m. rugpjūčio 12 d. buvo sekmadienis). Atsižvelgiant į tai, prokuroras nepraleido ABTĮ 29 straipsnyje nustatyto termino paduoti prašymą administraciniam teismui.

20. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas ir teisingas. Teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, ištyrė rašytinius įrodymus bei įsigilino į nagrinėjamo klausimo esmę.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

22. NŽT atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad NŽT nėra ir nebuvo sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties, suteikiančios teisę eksploatuoti pastatą. NŽT Palangos skyrius 2018 m. vasario 21 d. rašte neišreiškė sutikimo, neprieštaravimo ar kitokio pritarimo pastato kapitalinio remonto darbams atlikti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai neturėtų sudaryti pagrindo panaikinti ginčijamo teismo sprendimo.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad:

23.1. Valstybinė miškų tarnyba sutinka su teismo sprendimu ir motyvais jame, kad valstybinės žemės apsauga ir disponavimo ja teisėtumas yra neabejotinai susijęs su visos visuomenės interesu, t. y. viešuoju interesu.

23.2. Valstybinė miškų tarnyba sutinka su teismo motyvais nurodytais sprendime, kad pareiškėjas nepraleido ABTĮ 29 straipsnyje nustatyto termino paduoti prašymą teismui, o apelianto motyvas, kad apie išduotą Statybos leidimą viešai buvo skelbiama „Infostatyba“ duomenų bazėje, yra atmestinas, nes šią informaciją galėjo žinoti tik pats atsakovas – Administracija, o ne pareiškėjas.

23.3. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimu nustatytos tikrovės neatitinkančios faktinės aplinkybės, t. y. kad Ž. L. 1995 m. vasario 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo pastatą – kavinę, adresu (duomenys neskelbtini), nugriovimui, tačiau ši faktinė aplinkybė jau nurodyta Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-387-02/2002, todėl apelianto motyvas, kad tik šiame sprendime teismas nustatė nurodytą faktinę aplinkybę, yra atmestinas.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti pilna apimtimi.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas visiškai neįvertino Inspekcijos dviejų parengtų ir teismui pateiktų dokumentų: 1) 2018 m. birželio 15 d. patikrinimo aktą Nr. SLD-30-180615-00072 ir 2) 2018 m. birželio 22 d. Klaipėdos departamento išvadą Nr. 2D-8705(16.2E). Šiais dokumentais valstybės kontroles funkcijas vykdančios institucijos nustatė, kad Statybos leidimas 2018 m. kovo 28 d. buvo išduotas teisėtai. Minėti valstybės institucijų aktai nebuvo ginčijami, jie galiojantys.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą palieka apeliacinės instancijos teismui spręsti, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan., statytojo teisė gali būti įgyvendinama net ir tuomet, kai nėra suformuoti žemės sklypai. Inspekcijos 2018 m. birželio 15 d. Akte pateikta patikrinimo išvada – Statybos leidimas išduotas teisėtai.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino teisės aktus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2018 m. vasario 21 d. rašto „Dėl sutikimo atlikti kapitalinio remonto darbus” vertinimo, t. y., ar šiuo raštu žemės sklypo, ant kurio stovi ginčo statinys, patikėtinis, Nacionalinė žemės tarnyba, davė atsakovui Ž. L. sutikimą atlikti statinio kapitalinio remonto darbus, ar ne.

31. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 5 dalies 6 punkto nuostatas, tais atvejais, kai žemės sklypo, kuriame rengiamasi vykdyti statybą, nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą gali būti išduotas, jeigu pateikiama sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo savininku ar valdytoju.

32. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad sutartis, sutikimas ar susitarimas su žemės sklypo savininku ar valdytoju dėl statinio kapitalinio remonto yra tie įstatymu leistini dokumentai (įrodymai), kurie patvirtina žemės sklypo savininko ar valdytojo valią, jog jis sutinka, kad jo žemės sklype būtų vykdomi atitinkami statybos darbai.

33. Tai, kad pagal šį teisinį reglamentavimą buvo būtina gauti žemės sklypo valdytojo – Nacionalinės žemės tarnybos, sutikimą statinio kapitaliniam remontui vykdyti, apeliantas neginčija.

34. Nagrinėjamu atveju atsakovas Ž. L. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2018 m. vasario 21 d. raštą „Dėl sutikimo atlikti kapitalinio remonto darbus” vertina kaip sutikimą vykdyti minėtus darbus.

35. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2018 m. vasario 21 d. rašte, atsakant į atsakovo Ž. L. 2018 m. vasario 6 d. prašymą, nurodyta, kad vadovaujantis Statybos techninio reglamento 1.05.01:2017 6 priedu, atliekant pastato kapitalinio remonto darbus žemės sklype, kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), - sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju neprivalomas. Vertinant atsakovo 2018 m. vasario 6 d. prašymo pobūdį („Dėl sutikimo atlikti pastato kapitalinį remontą”) ir atsakymo į jį turinį matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2018 m. vasario 21 d. raštu nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta šios institucijos valia dėl sutikimo atsakovui vykdyti kapitalinio remonto darbus. Šiuo atveju sutikimas vykdyti šiuos darbus galėtų būti tik spėjamas ar numanomas, nes, Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus nuomone, žemės sklypo valdytojo sutikimas tokiais atvejais nėra privalomas. Tačiau toks teiginys, kad sutikimas neprivalomas, yra klaidingas, nes neatitinka minėtų Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 5 dalies 6 punkto reikalavimų, dėl ko tariamai duotas sutikimas negalėtų būti pripažintas teisėtu ir šiuo aspektu.

36. Minėta, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 5 dalies 6 punkto nuostatas leistinais dokumentais (įrodymais), kurie patvirtina žemės sklypo savininko ar valdytojo valią, jog jis sutinka, kad jo žemės sklype būtų vykdomi atitinkami statybos darbai, yra sutartis, sutikimas ar susitarimas su žemės sklypo savininku ar valdytoju. Akivaizdu, kad Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2018 m. vasario 21 d. raštas „Dėl sutikimo atlikti kapitalinio remonto darbus” neatitinka leistino dokumento (įrodymo) kriterijų, dėl ko priešingi šiuo klausimu atsakovo Ž. L. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei atmetami.

37. Tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius nevertino savo 2018 m. vasario 21 d. rašto kaip sutikimo atsakovui vykdyti kapitalinio remonto darbus, patvirtina ir vėlesnis, 2018 m. rugsėjo 26 d., Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus kreipimasis į teismą su ieškiniu, reikalaujant atsakovą Ž. L. atlaisvinti užimtą valstybinę žemę bei pašalinti sunykusį pastatą (žr. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinę bylą Nr. e2-4077-588/2018; e2-25-588/2021).

38. Nepagrįsti ir tie atsakovo Ž. L. apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad prokurorui nebuvo teisinių procesinių prielaidų bei sąlygų šioje byloje ginti viešąjį interesą.

39. Administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

40. Administracinių teismų praktikoje aiškinant viešojo intereso sąvoką ir kriterijus yra konstatuota, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal viešąjį interesą ginančių subjektų skundus (prašymus), apibendrinimo 1.2 skirsnį).

41. Byloje nustatyta, kad ginčo statinys stovi ant teritorijos, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis: Rekreacinių miškų sklypai; šis žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje); patenka į teritoriją, esančią valstybinės reikšmės miškų plotuose bei pajūrio juostoje; jam nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: XIX. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos; XXVI. Miško naudojimo apribojimai.

42. Ši žemės sklypo geografinė padėtis bei naudojimo paskirtis ir būdas patvirtina, kad ši teritorija objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, dėl ko priešingi šiuo klausimu atsakovo Ž. L. apeliacinio skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais bei atmetami.

43. Administracinių teismų praktikoje taip pat konstatuota, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-585-2005, 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 ir kt.).

44. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos prokuratūra prašymą iš atsakovo, Palangos miesto savivaldybės administracijos, dėl viešojo intereso gynimo gavo 2018 m. liepos 12 d. Prokuroras prašymą teismui pateikė 2018 m. rugpjūčio 14 d. (prašymo pasirašymo elektroniniu parašu data – 2018 m. rugpjūčio 13 d.), kadangi 2018 m. rugpjūčio 12 d. buvo sekmadienis (savaitgalis), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad terminai, nustatyti ABTĮ 29 straipsnyje, nebuvo praleisti.

45. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Ž. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys