Legislator Case Law & Legislation
9c460b3a-5cc1-4b72-ae0d-92f06ebb7b0d AI generated

9c460b3a-5cc1-4b72-ae0d-92f06ebb7b0d · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 9c460b3a-5cc1-4b72-ae0d-92f06ebb7b0d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir V. C. atskirÄ jį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. I. ieÅ¡kinį atsakovams V. C. ir R. C. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais Civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu,n u s t a t ė :          IeÅ¡kovas A. I. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiomis dovanojimo sutartis, kurias sudarė atsakovai 2010 m. kovo 23 d. dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Legislator headnote

AI generated

9c460b3a-5cc1-4b72-ae0d-92f06ebb7b0d · Vilniaus apygardos teismas: Nurodė, kad teismas laikinÄ sias apsaugos priemones taikė pagrįstai, nes yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovo argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįsti, atsakovas neatsižvelgia į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ir vieta civilinio proceso teisėje. Atsakovai nesÄ Å¾iningais veiksmais apsunkina kreditorių galimybes patenkinti jų turimus reikalavimus, be to, atsakovė neturi pakankamai turto, ieÅ¡kinio suma yra didelė, todėl taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones buvo bÅ«tina.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                    Civilinė byla Nr. S2-992-798/2011                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03221-2010-8                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 110.1. (S)                                                                    VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2011 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Antano Rudzinsko, kolegijos teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Vytauto Zeliankos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R.

C. ir V. C. atskirÄ jį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. I. ieÅ¡kinį atsakovams V. C. ir R. C. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais Civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu,n u s t a t ė :          IeÅ¡kovas A. I. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiomis dovanojimo sutartis, kurias sudarė atsakovai 2010 m. kovo 23 d. dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Ä® atsakovės V. C. perleistÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nukreipti ieÅ¡kovo A. I. 139 329 Lt reikalavimÄ , nustatant Å¡iam žemės sklypui priverstinę hipotekÄ , likusiÄ po kreditoriaus reikalavimo patenkinimo žemės sklypo vertės dalį gražinti atsakovei. Ä® atsakovės perleistÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nukreipti ieÅ¡kovo A. I. 139 329 Lt reikalavimÄ , nustatant žemės sklypui priverstinę hipotekÄ , likusiÄ po kreditoriaus reikalavimo patenkinimo žemės sklypo vertės dalį gražinti atsakovei, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas bei taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 2 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės V. C. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kuriÄ atsakovė pasiskolino 36 000 eurų, kuriuos grÄ Å¾inti įsipareigojo iki 2008 m lapkričio 2 d. Å is atsakovės įsipareigojimas nebuvo užtikrintas jokiomis prievolių užtikrinimo priemonėmis. Atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė, skolos negražino, ieÅ¡kovui kreipusis į teismÄ , atsakovė savo turtÄ neatlygintinai perleido sÅ«nui R. C.. Tokie atsakovės veiksmai, ieÅ¡kovo manymu, pažeidžia jo kaip kreditoriaus interesus, nes atsakovė sumažino savo turtÄ , nebeturi jo tiek, kad galėtų įvykdyti savo įsipareigojimÄ ieÅ¡kovui.

Atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas nėra likvidus, jo nebÅ«tų galima realizuoti už rinkos ar mažesnę kainÄ per protingÄ laikÄ . IeÅ¡kovui žinoma kitų atsakovės V. C. kreditorių reikalavimų suma yra 193 380,50 Lt. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad tokios aplinkybės neabejotinai pasunkina ieÅ¡kovo teises ir galimybes patenkinti savo piniginį reikalavimÄ atsakovei bei tai, kad egzistuoja visos Actio Pauliana taikymo sÄ lygos. Atsakovė savo nesÄ Å¾iningais veiksmais parodė, kad neketina vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, areÅ¡tuojant atsakovui R.

C. priklausančius žemės sklypus, kuriuos jam neatlygintai perleido atsakovė.            Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir areÅ¡tavo R. C. vardu registruotus žemės sklypus, esančius Jurgelionių kaime. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas dėl atsakovės V. C., kaip skolininkės, sudarytų sandorių, kurių ji neprivalėjo sudaryti ir kuriais yra pažeidžiami ieÅ¡kovo interesai, nuginčijimo.

Teismas sprendė, kad yra pagrindas manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, todėl laikinosios apsaugos priemonės yra taikytinos.             Atsakovai dėl teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė teismo panaikinti 2010 m. gruodžio 30 d. Trakų rajono apylinkės nutartį, iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teismui atsisakius tenkinti atskirÄ jį skundÄ , pakeisti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, panaikinant atsakovo R. C. vardu registruotų žemės sklypų areÅ¡tÄ ir taikant įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės perleidimo draudimo, tokiÄ nutartį leidžiant vykdyti skubiai.           Atsakovai nurodė, kad skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsta, pažeidžianti laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principus, Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

Atsakovai neginčijo fakto, kad atsakovė V. C. perleido savo sÅ«nui R. C. žemės sklypus, tačiau nurodė tai atlikę todėl, kad atsakovė V. C. dėl savo amžiaus neatitinka teisės aktuose įtvirtintų kriterijų, numatytų asmenims, galintiems pretenduoti į Lietuvos kaimo plėtros paramÄ , todėl ieÅ¡kovo teiginiai dėl atsakovų nesÄ Å¾iningumo yra nepagrįsti. Atsakovai pažymėjo, kad ieÅ¡kovas savo praÅ¡yme nepateikė jokių objektyvių argumentų, kurie pagrįstų galimÄ ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimÄ ar atsakovo siekį perleisti žemės sklypus tretiesiems asmenims.

Atsakovų manymu, vien ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas teisme nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jų taikymÄ reikia pagrįsti, įrodyti realiÄ grėsmę, kad teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdytas, o ieÅ¡kovas to neįrodė, todėl nutartis turi bÅ«ti panaikinta. Be to, skundžiama teismo nutartis yra grindžiama vien prielaida, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, o teismo sprendimai ir nutartis vien prielaidomis grindžiami bÅ«ti negali. Atsakovų nuomone, teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesuteikė atsakovams galimybės pateikti atsiliepimus, neįsitikino jų taikymo bÅ«tinybę, ieÅ¡kovas akivaizdžiai laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ naudoja kaip spaudimÄ atsakovams, todėl jo praÅ¡ymas turi bÅ«ti atmestas.

Be to, ieÅ¡kovas neįrodė, kad ieÅ¡kinio suma atsakovams yra didelė, o ir didelė ieÅ¡kinio suma nėra besÄ lyginis pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsakovas teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančiu atsakovo ketinimus perleisti ginčo sklypus tretiesiems asmenims, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas Å¡ioje byloje yra neproporcingas siekiamiems tikslams ir iÅ¡kreipia proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .             IeÅ¡kovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ su atsakovų argumentais nesutiko, prašė palikti Trakų rajono apylinkės teismo skundžiamÄ nutartį nepakeistÄ , atsakovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkinti, o panaikinus ar pakeitus skundžiamÄ nutartį, nutarties neleisti vykdyti skubiai.

Nurodė, kad teismas laikinÄ sias apsaugos priemones taikė pagrįstai, nes yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovo argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįsti, atsakovas neatsižvelgia į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ir vieta civilinio proceso teisėje. Atsakovai nesÄ Å¾iningais veiksmais apsunkina kreditorių galimybes patenkinti jų turimus reikalavimus, be to, atsakovė neturi pakankamai turto, ieÅ¡kinio suma yra didelė, todėl taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones buvo bÅ«tina.

IeÅ¡kovas teigia, kad teismas ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principų nepažeidė, nes areÅ¡tuotais sklypais atsakovai naudotis gali, suvaržyta yra tik disponavimo teisė. Teismas pagrįstai nustatė, kad yra reali grėsmė, kad praneÅ¡imas atsakovams apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimÄ sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , todėl šį praÅ¡ymÄ nagrinėjo atsakovams nepraneÅ¡us. IeÅ¡kovo nuomone, laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pagrįstai ir tinkamai, todėl neturėtų bÅ«ti naikinamos ar keičiamos.             Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).            Atskirasis skundas atmestinas.           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK329 str.) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas (Žin., 2006, Nr. 102-3957). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirÄ jį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jų ribų.

           Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus, pateiktus dokumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis CPK 144-145 straipsnio nuostatomis, pripažino, kad ieÅ¡kovo A. I. ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys sudaro faktinį ir teisinį pagrindÄ atsakovams V. C. ir R. C. atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nekilnojamojo turto areÅ¡tÄ .

Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiÅ¡kia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas (Å¡iuo atveju- Å¡alių susitarimu ginčas sprendžiamas arbitražo teisme), kuriuo patenkintas ieÅ¡kinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ . Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar bÅ«tina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat teisę spręsti dėl bÅ«tinų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių masto. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo.

Be to, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, turi bÅ«ti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones taip pat turi bÅ«ti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti bÅ«simo teismo sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vienÄ ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymÄ bei kartu iÅ¡vengti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo arba pasidarymo nebeįmanomu.

Taigi laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp Å¡alių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, Å¡alių ginÄÄ iÅ¡sprendus, bÅ«tų neapsunkintas ir apskritai bÅ«tų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).            Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia 2010 m. kovo 23 d. 0,6670 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį sudarytÄ tarp atsakovų V.

C. ir R. C.; pripažinti negaliojančia 2010 m. kovo 23 d. 0,9506 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį sudarytÄ tarp atsakovų V. C. ir R. C., nukreipti į atsakovės V. C. perleistÄ 0,6670 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo A. I. 139 329 Lt piniginį reikalavimÄ nustatant nurodytam žemės sklypui priverstinę hipotekÄ , likusiÄ po kreditoriaus reikalavimo patenkinimo, o likusiÄ Å¾emės sklypo vertę grÄ Å¾inti atsakovei V.

C.; nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovės V. C. perleistÄ 0,9506 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo A. I. 139 329 Lt piniginį reikalavimÄ nustatant Å¡iam žemės sklypui priverstinę hipotekÄ , likusiÄ po kreditoriaus reikalavimo patenkinimo Å¡io žemės sklypo vertės dalį grÄ Å¾inant atsakovei V. C..          Atskirajame skunde atsakovai remiasi aplinkybėmis, jog teismo nutartis yra nemotyvuota nepagrįsta, pažeidžianti laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principus, Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

Atsakovai atlikdami nekilnojamojo turto perleidimo sandorius nebuvo nesÄ Å¾iningi, nes nekilnojamasis turtas atsakovės sÅ«nui buvo perleistas siekiant pretenduoti į Lietuvos kaimo plėtros paramÄ . Taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių argumentų, kurie pagrįstų galimÄ ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimÄ ar atsakovo siekį perleisti žemės sklypus tretiesiems asmenim, nes vien ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas teismui nesudarė pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jų taikymÄ reikėjo pagrįsti, įrodyti realiÄ grėsmę, kad teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdytas, o ieÅ¡kovas to neįrodė, todėl nutartis turi bÅ«ti panaikinta.

Be to, skundžiama teismo nutartis yra grindžiama vien prielaida, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, o teismo sprendimai ir nutartis vien prielaidomis grindžiami bÅ«ti negali. Atsakovų nuomone, teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesuteikė atsakovams galimybės pateikti atsiliepimus, neįsitikino jų taikymo bÅ«tinybę, ieÅ¡kovas akivaizdžiai laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ naudoja kaip spaudimÄ atsakovams, todėl jo praÅ¡ymas turi bÅ«ti atmestas.

Be to, ieÅ¡kovas neįrodė, kad ieÅ¡kinio suma atsakovams yra didelė, o ir didelė ieÅ¡kinio suma nėra besÄ lyginis pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsakovas teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančiu atsakovo ketinimus perleisti ginčo sklypus tretiesiems asmenims, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas Å¡ioje byloje yra neproporcingas siekiamiems tikslams ir iÅ¡kreipia proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Teisėjų kolegija su atsakovų argumentais nesutinka.        Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ .

Å is pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiÅ¡kai be motyvų. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius iÅ¡nagrinėto ginčo aspektus, tai negali bÅ«ti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ teismo sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), todėl teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu atskirojo skundo argumentÄ , kad teismo nutartis yra nemotyvuota ir tai nesudaro pagrindo skundžiamÄ jÄ nutartį panaikinti.         Pažymėtina, jog Civilinio proceso įstatymas nereikalauja, kad sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bÅ«tų įvertintas ieÅ¡kinio pagrįstumas.

Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, vertinamos kitos aplinkybės – grėsmė, jog ateityje galimas palankus ieÅ¡kovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas (CPK144 str.), tuo pačiu vertinamas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. IeÅ¡kinio pagrįstumo klausimas vertinamas bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, priimant sprendimÄ dėl ginčo. Taigi apelianto argumentai, susiję su ieÅ¡kinio pagrįstumu, bei ieÅ¡kovo prielaidomis dėl ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.

Remiantis CPK 145 straipsnio antrÄ ja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principais. Å ie principai reiÅ¡kia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba Å¡ie nuostoliai bÅ«tų minimalÅ«s. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia tam tikrus nepatogumus ar ribojimus proceso Å¡aliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, negu bÅ«tina pareikÅ¡tiems reikalavimams užtikrinti.

Teisėjų kolegija pastebi, jog nagrinėjamu atveju, laikinosios apsaugos priemonės taikymas nepagrįstai neriboja atsakovų teisių, kadangi teismo draudimas taikomas tik ginčo žemės sklypams, kurie yra ginčo dalykas byloje ir lieka nepaneigta aplinkybė, jog atsakovai nesiims veiksmų galinčių apsunkinti teismo sprendimo, jei jis bus palankus ieÅ¡kovui įvykdymo, nes netaikant laikinųjų apsaugos priemonių liktų neužkirstas kelias atsakovų galimybei perleisti turtÄ tretiesiems asmenims, tuo apsunkinat teismo sprendimo įvykdymÄ bei galimai skatinant tolimesnį Å¡alių bylinėjimÄ si, bylinėjimosi iÅ¡laidų augimÄ bei neleistų pasiekti teismo sprendimu siekiamų tikslų teisinio ginčo iÅ¡sprendimo tarp Å¡alių, kad iÅ¡ esmės prieÅ¡tarautų Civilinio proceso kodekso įtvirtintam proceso ekonomijos ir koncentruotumo principams (CPK 7 str.).Bylos medžiaga rodo, kad ieÅ¡kinio suma yra lygi 41 300 Lt sumai, kuri teisėjų kolegijos vertinimu fiziniams asmenims yra reikÅ¡minga ir nors atsakovai atskirajame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog ieÅ¡kinio suma atsakovams yra didelė, o ir didelė ieÅ¡kinio suma nėra besÄ lyginis pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau pagrindo sutikti su Å¡iuo argumentu teisėjų kolegija neturi, nes teismo procesas trunka tam tikrÄ laiko tarpÄ ir jo pradžioje net esant gerai atsakovų finansinei bÅ«klei, bylos nagrinėjimo metu ji gali iÅ¡ esmės pasikeisti, tuo apsunkinant ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ .Nesutikdami su skundžiamÄ ja teismo nutartimi atsakovai atskirajame skunde nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamÄ jÄ nutartį pažeidė CPK 148 straipsnio nuostatas ir nesudarė galimybės atsakovams pateikti atsiliepimų į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.CPK 148 straipsnio pirmojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos nepraneÅ¡us atsakovui iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks praneÅ¡imas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ .

Taigi teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog praneÅ¡imas apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ , priklauso teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ manyti, kad praneÅ¡imas atsakovui apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ apsunkins jų taikymÄ arba padarys jį nebeįmanomÄ , ir iÅ¡spręsti šį klausimÄ nepranešęs atsakovui, kadangi teismas nustatė, jog ieÅ¡kinio suma yra didelė.

Prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos turi bÅ«ti taikomos operatyviai (CPK 148 str. 1 d.). NepraneÅ¡imas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiÅ¡kia Å¡iuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl nepraneÅ¡imo atsakovui apie laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tų neteisingai iÅ¡spręstas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas ar pažeistos atsakovo procesinės teises.          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 337 straipsnio 1 punktu n u t a r i a:           Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ .           Kolegijos pirmininkas                                                                 Antanas Rudzinskas                                                               Teisėjai                                                                                    Goda Ambrasaitė-Balynienė                                                                                                              Vytautas Zelianka