2020-04-01 Nr. AB-6633-3-61-3-03449-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-314-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03449-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga (toliau – ir Sąjunga, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 3R-211(AG-209/01-2015); panaikinti atsakovo Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) projekto paraiškos Nr. NOR-LT10-VRM-01-006 (toliau – ir Paraiška) naudos ir kokybės vertinimą kaip nepagrįstą; įpareigoti atsakovą atlikti naują vertinimą, dalyvaujant kompetentingam kultūros paveldo vertybių restauravimo specialistui; įpareigoti atsakovą skirti 150 000 Eur finansavimą pareiškėjo projektui Nr. NOR-LT10-VRM-01-006; pratęsti (atnaujinti) projekto pradžios vykdymo ir užbaigimo terminus, projekto įgyvendinimui suteikiant 7 mėnesių laikotarpį, nes dėl skundo nagrinėjimo finansavimas gali būti skirtas vėliau, nepaliekant laiko vykdyti projektą; jei paaiškėtų, kad projekto įvertinimas iš naujo ir finansavimo skyrimas pagal Europos ekonominės erdvės gebėjimų stiprinimo programą LT10 yra nebeįmanomas dėl pasibaigusios programos LT10, pareiškėjas prašė iš atsakovo priteisti 150 000 Eur žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad „Hardanger ogg Voss“ muziejus ir istorinių laivų restauravimo centras (Hardanger, Norvegijos Karalystė) (toliau – ir Centras), pareiškėjas ir Klaipėdos jūrų muziejus pagal Europos ekonominės erdvės programos LT10 „Gebėjimų stiprinimas“ kvietimą parengė projektinį pasiūlymą „Gelbstint Lady Sophie: bendradarbiavimas ir gebėjimų stiprinimas saugant ir restauruojant istorinius medinius laivus“. Nebuvo jokios projektų konkurencijos, visų projektinių pasiūlymų prašoma lėšų suma buvo gerokai mažesnė už LT10 programai skirtas tikslines lėšas, todėl programos fonde liko daug nepanaudotų lėšų. Iš atsakovo pareiškėjas 2015 m. birželio 9 d. gavo vertinimą, jog pareiškėjo projektas nepateko tarp finansuojamų projektų, nes pagal Agentūros vertinimo rezultatus surinko 31,5 balo.

3. Pareiškėjas manė, kad projekto vertinimas buvo atliktas nekompetentingai, neteisingai ir netinkamai, vadovaujantis prielaidomis, o ne tikruoju projekto turiniu, dėl kurio atsakovas neprašė jokių patikslinimų arba paaiškinimų, jei kilo neaiškumų. Pareiškėjo projektinį pasiūlymą vertinęs vienintelis vertintojas, vadovaujantis Agentūros žodžiu pateikta informacija, nebuvo kompetentingas kultūros paveldo apsaugos ir kilnojamojo kultūros paveldo restauravimo srityje. Vertinimas buvo atliktas neturint kompetencijos ir nesuvokiant projekto esmės ir tikslų, o vertintojo pateikti pasvarstymai deklaratyvūs, neretai nelogiški, prieštaringi ir paviršutiniški.

4. Pareiškėjas nurodė konkrečius punktus, kuriuose projektas nepagrįstai įvertintas:

4.1. dėl 2.1.1 vertinimo kriterijaus pareiškėjas paaiškino, kad projektas bus įgyvendinamas visose savivaldybėse, tačiau vertintojai nepagrįstai nustatė, jog jis bus įgyvendinamas tik vienoje – Šilutės savivaldybėje. Projekte buvo numatytas ir kitų savivaldybių ir probleminių teritorijų dalyvavimas. Kadangi projekto veiklos apimtų daugiau nei vieną regioninį centrą ir daugiau nei vieną probleminę ar tikslinę teritoriją, vertintojas turėjo skirti 20 balų. Vertintojas net nepasiūlė patikslinti nuostatos dėl projekto įgyvendinimo visose savivaldybėse, o darė prielaidą, kad projektas bus įgyvendinamas tik Šilutės savivaldybėje;

4.2. dėl 2.1.4 vertinimo kriterijaus pareiškėjas nurodė, kad buvo numatytos maksimalios projekto veiklos ir rezultatų viešinimo priemonės (internetinė svetainė, filmai, publikacijos, bukletai, seminarai, pristatymai lietuvių ir anglų kalbomis ir kt.). Tačiau projekto viešinimas įvertintas tik 3 balais, nors nepateikta jokių kritinių pastabų dėl projekto viešinimo priemonių. Nesant jokių objektyvių pastabų, vertinimas turėjo būti maksimalus – 5 balai;

4.3. dėl 2.2.1 vertinimo kriterijaus pareiškėjas paaiškino, kad jame nepagrįstai teigiama, jog projekto tikslai „neaiškūs“, o tikslas tik „iš dalies pagrįstas“ ir nepateikiama jokių argumentų, nors vertintojas privalėjo kreiptis į pareiškėjus dėl patikslinimo ir detalesnio paaiškinimo, jei iškilo neaiškumų. Projekto pagrindimas yra aiškus, ir jei projekto vertinimą būtų atlikęs paveldo restauratorius, tokių klausimų, kaip „neaišku ar projekto tikslai yra laivo restauracija ar gebėjimų stiprinimas“ nekiltų. Akivaizdu, kad restauratorių mokymas yra susijęs su manualiniais ir praktiniais gebėjimais ir teoriniai mokymai neatsiejami nuo praktinio darbo, restauruojant meno ar kitus paveldo objektus. Pareiškėjo nuomone, skirtinas balas turėjo būti ne 3, o 8;

4.4. 2.2.3 vertinimo kriterijuje vertintojas įvardijo labai plačią tikslinės grupės apimtį, nurodė, kad naudą gaus įvairios asmenų grupės iš įvairių Lietuvos savivaldybių, tačiau įvertino tik 3 balais, nepateikiant jokios kritikos. Tai nepagrįsta ir deklaratyvu ir vertinimas turėjo būti aukštesnis – 9 ar 10 balų;

4.5. dėl 2.4.1 vertinimo kriterijaus pažymėta, kad projekte dalyvauja partneris iš Norvegijos – Centras, galintis suteikti vertingos patirties, restauruojant istorinius laivus. Partnerystė yra tęstinė ir sėkmingas šio projekto įgyvendinimas suteiktų postūmį restauruojant Lietuvos jūrinį paveldą. Tačiau vertintojas skyrė tik 3,5 balo (vietoje 9 balų), nepateikdamas pagrįstų argumentų;

4.6. dėl 2.4.2 vertinimo kriterijaus pareiškėjas paaiškino, kad, priešingai, nei teigia vertintojas, bendradarbiavimas yra tęstinis ir leistų vykdyti panašius projektus ateityje, panaudojant įgytą patirtį ir gebėjimus, todėl įvertinimas turėjo būti ne 4,5, o 8–9 balai;

4.7. dėl 2.5.2 vertinimo kriterijaus pareiškėjas paaiškino, kad vertinant projekto naudą horizontaliųjų politikų principams, projektui nepagrįstai neskirta balų. Paveldo apsauga, mokymai ir gebėjimų stiprinimas saugant Lietuvos technologinį ir kultūrinį paveldą, senuosius amatus (laivadirbystę), jūrines tradicijas, gebėjimą buriuoti ir valdyti burinius laivus, saugant aplinką ir skatinant naudoti transporto priemones, naudojančias atsinaujinančius energijos šaltinius (vėją), visiškai atitinka darnaus vystymosi politikos prioritetus, tačiau vertintojas net nežinojo, kad paveldo ir aplinkos apsauga yra viena iš kertinių darnaus vystymosi politikos krypčių. Projekte nurodyta, jog siekiama, kad jame aktyviai dalyvautų vaikai ir moterys, skatinant lyčių lygybę ir vienodas galimybes. Todėl vertinimas turėjo būti 5 balai.

5. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas darė išvadą, kad ginčo projektui nepagrįstai ir nemotyvuotai neskirti 49 balai, kuriuos pridėjus prie projektui skirtų 31,5 balo, jų bendra suma siektų 80,5 balų ir projektas būtų finansuojamas. Būtinybė motyvuoti viešojo administravimo subjekto priimamus sprendimus akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje laikomasi pozicijos, kad sprendimas turi būti motyvuotas. Procesine prasme nemotyvuotas administracinis aktas, kuris daro neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, yra netinkamas ir negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja subjekto teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę. Nemotyvuotas sprendimas turi būti panaikintas.

6. Pateiktame atsiliepime atsakovas Agentūra su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė iš esmės analogiškas faktines aplinkybes, kaip ir pareiškėjas skunde, ir pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde prašė panaikinti Komisijos sprendimą, skunde nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kodėl Komisijos sprendimas turėtų būti panaikintas. Atsakovo nuomone, Komisija išsamiai įvertino visas faktines bylos aplinkybes, išnagrinėjo Paraiškoje pateiktą informaciją, įvertino pareiškėjo ir atsakovo tiek raštu, tiek posėdžio metu žodžiu pateiktus įrodymus ir argumentus, bei vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, priėmė teisėtą ir išsamiai motyvuotą sprendimą, įrodantį, jog atsakovas Paraišką įvertino tinkamai ir pagrįstai jam skyrė 31,5 balo. Atsakovo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad Paraiškai galėjo būti suteikta daugiau balų, todėl atsakovas nurodė, kad atskirai nepasisakys dėl kiekvieno Komisijos argumento, kadangi su jais visiškai sutinka.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodoma aplinkybė, jog pagal LT10 programą kvietime nebuvo jokios paraiškų konkurencijos, bei programai skirtų lėšų, yra visiška nesusijusi su Paraiškos vertinimu. Paraiškų vertinimas atliekamas griežtai vadovaujantis patvirtinta Finansavimo krypties projekto naudos ir kokybės vertinimo metodika (toliau – ir Metodika). Naudos ir kokybės vertinimas atliekamas siekiant iš visų pateiktų paraiškų atrinkti geriausius ir programos siekiamus rezultatus labiausiai atitinkančius projektus.

9. Atsakovas nurodė teisinį reglamentavimą, kuriuo vadovaujasi skirdamas kvalifikuotus vertintojus ir paaiškino, kad L. J. ir K. V. atskirai užpildytos ir pasirašytos Finansavimo krypties projekto naudos ir kokybės vertinimo metodikos tik patvirtina, kad Paraišką vertino du Agentūros paskirti vertintojai, bet ne vienas vertintojas. Trečiasis vertintojas nebuvo skirtas, nes dviejų vertintojų suteikti balai buvo panašūs. Paskirti vertintojai turi ilgametę tiek įvairių projektų vertinimo, tiek projektų valdymo patirtį, todėl Agentūra neturėjo pagrindo abejoti jų kompetencija. Be to, vienas iš vertintojų – L. J. turi patirties vertinant paraiškas (projektus), susijusias su kultūros paveldo objektų tvarkyba ir išsaugojimu, nors tokia patirtis nagrinėjamu atveju nebuvo būtina, kadangi programa LT10 nėra orientuota į kultūros paveldo apsaugą.

10. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 1V-40 patvirtintų Gairių pareiškėjams gauti paramą pagal 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programą LT10 „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“ (toliau – ir Gairės) 6, 27.4 punktais ir pažymėjo, kad, kaip matyti iš Gairėse įvardintų prioritetinių sričių, nė viena veikla nėra susijusi su kultūros paveldo apsauga, todėl pareiškėjo argumentai dėl būtinybės Paraišką vertinti kultūros paveldo specialistui ir visi teiginiai, orientuoti į kultūros paveldo apsaugą, nagrinėjamu atveju yra neatitinkantys pagrindinio Gairių tikslo ir prioritetinių LT10 programos veiklų, kurioms finansuoti ir buvo teikiamos paraiškos. Pareiškėjo projekto tikslas – laivo restauravimas, neatitiko LT10 programos tikslų.

11. Dėl pareiškėjo argumentų, kad atsakovas neprašė jokių patikslinimų, paaiškinimų bei papildymų, vertinant Paraišką, atsakovas pažymėjo, kad vertintojai, atlikdami naudos ir kokybės vertinimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais ir Paraišką vertino pagal joje ir jos prieduose pateiktą informaciją bei dokumentus. Gairių 81 punktas numato galimybę (teisę), bet ne pareigą vertintojams kreiptis į pareiškėją. Siekiant užtikrinti visų pareiškėjų lygiateisiškumą, vertinant paraiškas naudos ir kokybės vertinimo etape pagal šią programą nebuvo kreiptasi nei į vieną pareiškėją su tokiais prašymais.

12. Atsakovas nurodė konkrečius naudos gavėjus, kuriuos pareiškėjas nurodė projekte, ir pažymėjo, kad pareiškėjas skunde jų nurodė daugiau, nei jų buvo nurodyta projekte. Kadangi Paraiškoje buvo nurodyta tik viena tikslinė teritorija – Šilutės savivaldybė ((duomenys neskelbtini)), 5 balai skirti visiškai pagrįstai. Tuo tarpu maksimalūs 20 balų pagal šį kriterijų galėtų būti skiriami tik tuo atveju, jeigu projekto veiklos būtų įgyvendinamos daugiau nei vienoje tikslinėje teritorijoje ir daugiau nei vienoje probleminėje teritorijoje arba regioniniame centre. Balai už bendradarbiavimą su D. K. baldų restauravimo dirbtuve Raseiniuose negalėjo būti skiriami, nes tai yra paslaugų teikėjai, o ne naudos gavėjai.

13. Atsakovas neginčijo fakto, kad Paraiškos A dalies skiltyje „14. Viešinimas“ ir kartu su Paraiška pateiktame projekto viešinimo plane numatytos viešinimo priemonės, tačiau dalis šių priemonių – interneto svetainė, renginiai, yra privalomos, todėl Paraiškos vertinimo metu negalėjo būti vertinamos. Be to, pareiškėjo nurodytos viešinimo priemonės buvo skirtos ir prieinamos tik Lietuvos visuomenei. Nebuvo jokios informacijos apie konkrečius veiksmus / priemones, skirtas ir viešai prieinamas Norvegijos visuomenei. Be to, pareiškėjas skundo 2 punkte nurodė, kad visos viešinimo priemonės, pristatymai numatyti lietuvių ir anglų kalbomis, tačiau minėtame viešinimo plane apskritai nėra jokios informacijos apie kalbas.

14. Dėl 2.2.1 vertinimo kriterijaus atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog šiam vertinimui buvo skirta 3 balai, kadangi pareiškėjui buvo skirta 3,5 balo. Numatyta projekto trukmė (12 mėn.) viršija Gairių 36 punkte numatytą trukmę. Projekto veiklos aprašytos neišsamiai, nėra aišku, kaip bus vykdomos konkrečios veiklos, kas dalyvaus veiklose, kokia konkreti veiklų trukmė, koks bus kiekvienos veiklos rezultatas ir kaip jis prisidės prie projekto rezultato. Dėl 2.2.2 vertinimo kriterijaus atsakovas paaiškino, kad projekto tikslas yra tik iš dalies pagrįstas, nes nėra aišku, kaip projekto veiklos atitinka projekte identifikuotą problemą (laivų restauravimo gebėjimų trūkumą). Paraiškoje taip pat trūksta informacijos, kokie tikrieji projekto tikslai, t. y. ar laivo restauracija, ar restauravimo gebėjimų stiprinimas, ar komerciniai, mokomieji plaukiojimai.

15. Atsakovas pabrėžė, kad Metodika (Gairių 4 priedas) aiškiai apibrėžia atvejus, kada ir kokie balai yra skiriami. Paraiškoje pateikta informacija apie skirtingų sričių specialistus (savanoriai, jaunimas, profesionalai) iš įvairių Lietuvos regionų ir restauratorius iš Norvegijos (t. y. vienos srities ir vieno regiono specialistai). Pagal Metodiką, tokiu atveju turi būti skiriami 3 balai. Galimybė skirti 9 balus pagal vertinimo skalės aprašymą apskritai yra neįmanoma, nes tokio balo tiesiog nėra. 10 balų turi būti skiriama tik tuomet, kai projekto tikslinė grupė apima skirtingus regionus / savivaldybes ir skirtingų sričių specialistus Lietuvoje ir Norvegijoje. Įvertinus Paraiškoje ir jos prieduose esančią informaciją, vertintojų skirtas balas (3 balai) yra pagrįstas ir atitinka Metodikos reikalavimus.

16. Paraiškos vertinimo metu buvo nustatyta, kad didžioji dalis projekto veiklų vykdomos Lietuvos Respublikoje, partnerio įsitraukimas nėra detaliai pagrįstas, be to, partnerystės tęstinumas neaprašytas ir nepatvirtintas. Įvertinus abiejų vertintojų balus, šiam kriterijui skirta 3,5 balo. Skunde pareiškėjas teigė, kad partnerystė yra tęstinė, tačiau nei Paraiškoje, nei kartu su ja patiekiamuose dokumentuose nėra pateikiama informacija apie ankstesnį bendradarbiavimą su Norvegijos partneriu. Todėl tokie balai šiam vertinimo kriterijui skirti pagrįstai, griežtai laikantis Metodikos reikalavimų ir remiantis Paraiškoje bei jos prieduose pateikta informacija. Pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, kad bendradarbiavimas yra tęstinis ir leistų vykdyti panašius projektus ateityje, panaudojant įgytą patirtį ir gebėjimus. Pareiškėjo atveju vienas vertintojas skyrė 5, o kitas 4 balus, t. y. iš viso šiam kriterijui buvo skirta 4,5 balo, kaip ir numato Metodika. Metodika leidžia skirti 8–9 balus, jei projekto tęstinumas atsispindi projekto paraiškoje ir yra detaliai pagrįstas. Tačiau pareiškėjo atveju, atsižvelgiant į Paraiškoje pateiktą informaciją ir aukščiau išdėstytus argumentus, nebuvo pagrindo skirti maksimalaus galimo balo. Pareiškėjas Paraiškoje nepateikė informacijos apie projekto metu įgytų įgūdžių tolimesnį naudojimą, joje taip pat nėra informacijos apie konkrečius planuojamus projekto rezultatų tęstinumą užtikrinančius veiksmus. Vadovaujantis Metodika, 3–5 balai skiriami tik tuo atveju, jei projekto rezultatų tęstinumas, sprendžiant problemas prioritetinėse srityse, yra detaliai ir aiškiai pagrįstas, tačiau tokios informacijos Paraiškoje nėra, todėl pareiškėjui buvo pagrįstai skirta 1,5 balo.

17. Pareiškėjo skunde teigiama, kad nebuvo tinkamai įvertinta, jog „paveldo apsauga ir mokymai paveldo apsaugos srityje yra vienas iš darnaus vystymo prioritetų“ ir už tai nebuvo skirta nė vieno balo. Pagal šį vertinimo kriterijų buvo vertinama, ar projekto veiklos turi teigiamą poveikį horizontaliųjų politikų principams (lygių galimybių ir lyčių lygybės, darnaus vystymosi ir gero valdymo). Pareiškėjas Paraiškoje nepateikė konkrečių veiksmų ar priemonių, kuriomis būtų daromas teigiamas poveikis minėtiems principams. Paraiškoje nurodyti teiginiai negali būti vertinami kaip teigiamas poveikis, nes tai yra teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymasis. Vertinant poveikį darnaus vystymo principui, vadovaujantis Metodika, buvo vertinama, ar projektas turi teigiamą poveikį bent vienam iš darnaus vystymosi aspektų: aplinkosaugos, socialinis, ekonomikos arba regiono vystymosi. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pateikta Paraiška buvo skirta Škotijoje statytam ir Europoje plaukiojusiam laivui restauruoti, kuris nėra įtrauktas į Lietuvos kultūros paveldo objektų sąrašą, Paraiškai negalėjo būti skirta balų už šio kriterijaus atitikimą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nei paveldo apsauga, nei mokymai paveldo apsaugos srityje nėra darnaus vystymo prioritetai. Tai priskiriama prie darnaus vystymosi tikslų ir uždavinių kultūros savitumo išsaugojimo srityje. Abu vertintojai šiam kriterijui skyrė 0 balų, nes projekto veiklos būtų turėję neutralų poveikį išvardintiems horizontaliosios politikos principams. Vadovaujantis Metodika, maksimalūs 5 balai skiriami tik tais atvejais, jei projekto veiklos turėtų teigiamą poveikį visiems išvardintiems horizontaliosios politikos principams, todėl Paraiškai skirti maksimalų balą nebuvo jokio pagrindo.

18. Pareiškėjo prašymas pratęsti (atnaujinti) projekto pradžios vykdymo ir užbaigimo terminus, projekto įgyvendinimui suteikiant 7 mėnesių laikotarpį, taip pat pervertinti jo Paraišką ir skirti 150 000 Eur paramos lėšų, negali būti įgyvendinamas, nes tiek projektų išlaidų tinkamumo terminas, tiek visa LT10 programa, jau yra pasibaigusi ir negali būti pratęsta. Dėl įpareigojimo skirti finansavimą pareiškėjo Paraiškai, atsakovas pažymėjo, kad, net jeigu ir nebūtų pasibaigusi LT10 programa ir projektų išlaidų tinkamumo finansuoti terminas, toks įpareigojimas prieštarautų teisės aktams, kadangi Agentūrai nėra suteikta funkcija priimti sprendimus dėl finansavimo skyrimo.

19. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, jog Paraiškos vertinimo metu buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai arba atsakovo atstovai, vertindami Paraišką, neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktus. Skunde nėra jokių argumentų ar įrodymų, jog pareiškėjas ne tik kad patyrė žalą, bet ir kad tos žalos dydis yra būtent 150 000 Eur. Agentūra darė prielaidą, kad pareiškėjas prašo teismo priteisti negautas pajamas, kurių dydį pareiškėjas prilygina Paraiškos sumai. Atsakovo teigimu, Agentūros sprendimas buvo priimtas laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje keliamų reikalavimų.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Panaikino Komisijos 2017 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 3R-211(AG-209/01-2015). Pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Agentūros projekto paraiškos Nr. NOR-LT10-VRM-01-006 naudos ir kokybės vertinimą, įpareigoti atsakovą atlikti naują vertinimą, dalyvaujant kompetentingam paveldo vertybių restauravimo specialistui ir įpareigoti atsakovą skirti 150 000 Eur finansavimą pareiškėjo projektui paliko nenagrinėtus. Nutraukė administracinę bylą dėl pareiškėjo reikalavimo pratęsti (atnaujinti) projekto pradžios vykdymo ir užbaigimo terminus, projekto įgyvendinimui suteikiant 7 mėnesių laikotarpį, nes dėl skundo nagrinėjimo finansavimas gali būti skirtas vėliau, nepaliekant laiko vykdyti projektą. Likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

21. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. balandžio 7 d. Agentūroje užregistruota pareiškėjo kartu su partneriais – biudžetine įstaiga „Lietuvos jūrų muziejus“ ir Centru, planuojamo įgyvendinti projekto „Gelbstint „Lady Sophie“: bendradarbiavimas ir gebėjimų stiprinimas išsaugant ir restauruojant istorinius medinius laivus“ paraiška. Agentūra atliko Paraiškos naudos ir kokybės vertinimą ir 2015 m. birželio 3 d. raštu Nr. 2015/2-4321 pranešė pareiškėjui, kad jo Paraiškai projektų naudos ir kokybės vertinimo etape buvo suteikti 31,5 balo, todėl, vadovaujantis Gairių 78 punktu, pareiškėjui surinkus mažiau nei 50 balų, projektas yra nefinansuojamas ir atmetamas. Komisija 2017 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 3R-211(AG-209/01-2015) pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2015 m. birželio 3 d. rašto Nr. 2015/2-4321 teisėtumo ir pagrįstumo atmetė.

22. Pagal Gairių 69 punkto nuostatas, paraiškų vertinimas ir projektų atranka yra atliekama Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 1K-135 patvirtintų 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų ir projektų finansavimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka. Teismas vadovavosi Gairių 70, 78 punktais, Taisyklių 168–172, 196–198 punktais, Agentūros direktoriaus 2013 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 2013/8-132 patvirtintos 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų administravimo veiklos vadovo Paraiškų vertinimo procedūros (toliau – ir Procedūra) dalies „Paraiškos vertinimo planavimas ir organizavimas“ 8–10 punktais, Procedūros dalies „Projektų naudos ir kokybės vertintojų paskyrimas, jų funkcijos“ 1, 2 punktais, Procedūros dalies „Projektų naudos ir kokybės vertinimas“ 7, 10, 11, 22 punktais, Procedūros dalies „Paraiškų vertinimo rezultatų teikimas Programos operatoriui, Pareiškėjų informavimas apie naudos ir kokybės vertinimo rezultatus, Pareiškėjų informavimas apie pakeistą projektų prioritetiškumą, Pareiškėjų informavimas apie paramos skyrimą (neskyrimą)“ 7 punktu ir pažymėjo, kad Paraišką vertino Agentūros vyresnysis projektų vadovas K. V. ir Agentūros projektų vadovė L. J. (Komisijos bylos I t. b. l. 47–54). Nagrinėjamuoju atveju, atliekant Paraiškos vertinimą, reikiamos kvalifikacijos ekspertai, kaip numatyta Taisyklių 171 punkte, Procedūros dalies „Projektų naudos ir kokybės vertinimas“ 10 punkte, nebuvo pasitelkti.

23. Teismas vadovavosi Taisyklių 388–390, 394 punktais, Procedūros dalyje „Skundų dėl vertinimo rezultatų nagrinėjimas“ aprašyta procedūra ir pažymėjo, jog iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad tuo atveju, jeigu paraiškos vertinimą atliko Agentūros darbuotojai, o ekspertai vertinant paraišką nebuvo pasitelkti, Agentūros veiksmai arba neveikimas, vertinant pareiškėjo prašymą, per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius Agentūros veiksmus arba neveikimą, skundžiami programos operatoriui – šiuo atveju Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (toliau – ir VRM). Tokia apskundimo tvarka išaiškinta pareiškėjui Agentūros 2015 m. birželio 3 d. rašte Nr. 2015/2-4321, kuriuo pareiškėjui buvo pranešta apie Paraiškos vertinimo rezultatus. Ir tik tuo atveju, jeigu pareiškėjo skundą išnagrinėjusi VRM jo netenkintų, šios institucijos sprendimas galėtų būti skundžiamas pareiškėjo pasirinkimu Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui. Aplinkybė, kad pareiškėjas žinojo apie tai, jog jo Paraiškai vertinti nebuvo pasitelkti ekspertai, aiškiai nurodyta pareiškėjo skunde ir tai yra vienas iš argumentų, kuriuo pareiškėjas rėmėsi ginčydamas Paraiškos vertinimo rezultatus.

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo prašomam panaikinti Agentūros projekto paraiškos Nr. NOR-LT10-VRM-01-006 naudos ir kokybės vertinimui nustatyta išankstinė skundų nagrinėjimo tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo. Teismas pažymėjo, kad nors Agentūra apie Paraiškos įvertinimą pranešė pareiškėjui 2015 m. birželio 3 d. raštu Nr. 2015/2-4321 ir pareiškėjas šio sprendimo priėmimo metu yra praleidęs terminą skundui VRM dėl Paraiškos vertinimo pateikti, pareiškėjas vis tik turi teisę pasinaudoti termino atnaujinimo institutu. Esant šioms aplinkybėms, skundo reikalavimas panaikinti Agentūros projekto paraiškos Nr. NOR-LT10-VRM-01-006 naudos ir kokybės vertinimą paliktas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 str. 1 p.).

25. Vyriausioji administracinių ginčų komisija (šiuo metu – Lietuvos administracinių ginčų komisija) negalėjo nagrinėti pareiškėjo skundo, kuriam nustatyta kitokia nagrinėjimo tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 str. 2 d. 2 p., 12 str. 2 d. 1 p. (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, Komisijos 2017 m. liepos 21 d. sprendimas Nr. 3R-211(AG-209/01-2015) panaikintas (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p.).

26. Teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovą atlikti naują vertinimą, dalyvaujant kompetentingam paveldo vertybių restauravimo specialistui ir įpareigoti atsakovą skirti 150 000 Eur finansavimą pareiškėjo projektui yra išvestiniai reikalavimai, susiję su antruoju pareiškėjo reikalavimu panaikinti Agentūros projekto paraiškos Nr. NOR-LT10-VRM-01-006 naudos ir kokybės vertinimą kaip nepagrįstą, nes tik pareiškėjo skundą dėl Paraiškos vertinimo išnagrinėjus programos operatoriui – VRM, ji spręstų, ar reikalingas pakartotinis pareiškėjo projekto vertinimas, taip pat ar įvertinus pareiškėjo projektą pakartotinai, jam gali būti skiriama prašoma 150 000 Eur paramos suma.

27. Pareiškėjo reikalavimas pratęsti (atnaujinti) projekto pradžios vykdymo ir užbaigimo terminus, projekto įgyvendinimui suteikiant 7 mėnesių laikotarpį, nes dėl skundo nagrinėjimo finansavimas gali būti skirtas vėliau, nepaliekant laiko vykdyti projektą, teismo vertinimu, negali būti nagrinėjamos bylos dalyku, nes byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su šiuo reikalavimu ir kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl projekto pradžios vykdymo ir užbaigimo termino pratęsimo (atnaujinimo), todėl administracinė byla dėl šio pareiškėjo reikalavimo nutraukta (ABTĮ 103 str. 1 p.).

28. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 150 000 Eur žalos atlyginimą, tuo atveju, jei paaiškėtų, kad projekto įvertinimas iš naujo ir finansavimo skyrimas pagal Europos ekonominės erdvės gebėjimų stiprinimo programą LT10 yra nebeįmanomas dėl pasibaigusios programos LT10. Teismas pažymėjo, kad patirta žala nėra visuotinai žinoma aplinkybė. Pareiškėjas, nurodęs šį reikalavimą pateiktame skunde, jokių argumentų, susijusių su šiuo reikalavimu, nenurodė. Nesant pareiškėjo argumentų viešajai atsakomybei atsirasti (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), taip pat neturint jokių įrodymų, kad pareiškėjas dėl Agentūros veiksmų būtų patyręs prašomo priteisti dydžio žalą, toks pareiškėjo reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu, todėl negali būti tenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

III. 29. Pareiškėjas Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria byla nutraukta ir (arba) skundas atmestas, ir šią dalį bylos perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

29.1. Pareiškėjo vertinimu, ginčui dėl Agentūros projekto paraiškos Nr. NOR-LT10-VRM-01-006 naudos ir kokybės vertinimo rezultatų nėra numatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo procedūra. Pareiškėjas teismui skundė Agentūros projekto paraiškos Nr. NOR-LT10-VRM-01-006 naudos ir kokybės vertinimo rezultatus, išdėstytus individualiame administraciniame akte, o ne Taisyklių 388 punkte nurodytus Agentūros veiksmus arba neveikimą, kaip procesą, susijusį su paraiškos administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimu bei naudos ir kokybės vertinimo procedūrų nesilaikymu. Skundų dėl ekspertinio projektų naudos ir kokybės vertinimo rezultatų programos operatorius, nurodytas Taisyklių 388 punkte, nenagrinėja. Teismas savo iniciatyva pakeitė skundo dalyką ir pagrindą, nors pareiškėjas skunde aiškiai nurodė, kad skundžia Agentūros projekto paraiškos Nr. NOR-LT10-VRM-01-006 naudos ir kokybės vertinimo rezultatus.

29.2. Dėl teismo argumento, kad nagrinėjamu atveju, atliekant Paraiškos vertinimą, reikiamos kvalifikacijos ekspertai nebuvo pasitelkti, pareiškėjas pažymi, kad absoliučiai visi Agentūros vertinimai įgyvendinant priemonę Nr. Nr. NOR-LT10-VRM-01-006 buvo atlikti tik Agentūros darbuotojų, nepasitelkiant išorės ekspertų. Išorės ekspertų dalyvavimas nėra privalomas, nes vertinimą atlieka Agentūros darbuotojai ir (ar) šios institucijos pasitelkti nepriklausomi ekspertai. Pareiškėjas vadovaujasi Taisyklių 171, 172 punktais, Procedūros dalies „Projektų naudos ir kokybės vertintojų paskyrimas, jų funkcijos“ 1 punktu ir pažymi, kad jeigu vertintojams prireikia papildomų atitinkamos srities specialiųjų žinių, papildomai gali būti pasitelkiami reikiamos kvalifikacijos ekspertai, kurie turi pareikšti nuomonę dėl projekto atitikties tam tikram atrankos kriterijui. Išorės ekspertų nedalyvavimas atliekant vertinimą nėra vertinimo procedūros pažeidimas, nes pati Agentūra sprendžia, ar jos darbuotojams, kaip vertintojams, užtenka kvalifikacijos vertinimui atlikti.

29.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovą atlikti naują vertinimą ir įpareigoti atsakovą skirti finansavimą yra išvestiniai reikalavimai, pripažįsta, kad pareiškėjas iš tiesų skundžia Agentūros projekto paraiškos Nr. NOR-LT10-VRM-01-006 naudos ir kokybės vertinimo rezultatus, kaip individualų administracinį aktą, o ne Paraiškos administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimo bei naudos ir kokybės vertinimo procedūrų nesilaikymą. Neaišku, kodėl teismas pažymėjo, kad programos operatorius VRM turėtų spręsti, ar reikalingas pakartotinis pareiškėjo projekto vertinimas, jei galiojantis Paraiškos naudos ir kokybės vertinimas nėra panaikintas.

29.4. Pareiškėjas nesutinka su teismo motyvais atmesti reikalavimą priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą. Pareiškėjas siekė būtent žalos dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo, todėl, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas neprivalėjo įrodinėti konkrečių atsakovo pareigūnų kaltės. Priemonė Nr. NOR-LT10-VRM-01-006 yra pasibaigusi, todėl teismas privalėjo spręsti dėl žalos, kurią pareiškėjas patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dydžio ir jos atlyginimo, nes pareiškėjas įrodė visas sąlygas, būtinas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Teisės į žalos atlyginimą atsiradimui nereikalaujama, kad neteisėti valstybės valdžios institucijos aktai būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka. Teismas privalėjo įvertinti atsakovo veiksmų teisėtumą ir pasekmes, kurias sukėlė šie veiksmai, dėl kurių pareiškėjas neteko 150 000 Eur dydžio paramos.

29.5. Atsakovu šioje byloje turėjo būti patraukta ne Agentūra, o valstybė, atstovaujama VRM, kaip programos operatoriaus. Teismas turėjo imtis priemonių šiam netikslumui ištaisyti. Byloje nedalyvavo valstybės institucija, kuri yra atsakinga už vertinimo rezultatų teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ta valstybės institucija, kuri būtų buvusi tinkamas Lietuvos valstybės atstovas procese, kas sudaro pagrindą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

30. Atsakovas Agentūra pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Jei teismas nuspręstų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko pareiškėjo skundo dalį nenagrinėtą, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl pareiškėjo skundo dalies palikimo nenagrinėta ir dėl šios dalies palikti galioti Komisijos sprendimą, likusią teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

31. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo skunde teismui persipina procedūriniai ir neprocedūriniai klausimai, todėl teismas, atlikęs pareiškėjo skundo turinio kompleksinį teisinį vertinimą, turėjo teisę konstatuoti, kad toks skundas turėjo būti paduotas programos operatoriui –VRM. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde atskirai nieko nepasisako dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, tačiau, jeigu teismas nuspręstų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtą, atsakovo nuomone, teismas turėtų atsižvelgti, jog Komisijos sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Nors pareiškėjas skunde prašė panaikinti Komisijos sprendimą, tačiau net neginčijo minėto sprendimo pagrįstumo, t. y. nepateikė jokių argumentų ir įrodymų dėl Komisijos sprendimo. Atsakovas, pritardamas Komisijos sprendimui, pakartotinai nurodo argumentus dėl Paraiškos įvertinimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo. Atsakovas akcentuoja, kad paraiškų vertinimas vyksta griežtai vadovaujantis patvirtinta Metodika, kurioje yra pateikta vertinimo skalė su balais, nurodyta, kada, už ką ir kokie konkrečiai balai gali būti skiriami. Todėl vertintojai, vertindami paraiškoje ir jos prieduose pateiktą informaciją bei dokumentus, neturi jokios interpretavimo laisvės ir negali nukrypti nuo vertinimo skalėse aprašytų balų skyrimo tvarkos. Atsakovas pažymi, kad detalus pagrindimas ir argumentai, kodėl Paraiškai buvo skirti konkretūs balai pagal kiekvieną vertinimo kriterijų atskirai, buvo nurodyti atsakovo atsiliepime Komisijai ir pirmosios instancijos teismui.

32. Dėl 150 000 Eur žalos atlyginimo priteisimo atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nei skunde, nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, jog jo Paraiškos vertinimo metu buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai arba atsakovo atstovai, vertindami Paraišką, nesielgė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktus. Taip pat nenurodyta jokių argumentų ar įrodymų, kad pareiškėjas ne tik kad patyrė žalą, bet ir kad žalos dydis yra būtent 150 000 Eur. Pareiškėjas skunde pateikė tik samprotavimus, nepagrįstus jokiais įrodymais, jog Paraiškai neskirti papildomi 49 balai. Atsakovo sprendimas priimtas laikantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Jame aiškiai nurodyta, kokiais teisės aktais remiantis buvo atliktas Paraiškos vertinimas ir priimtas sprendimas, taip pat pateikta faktinė Paraiškos informacija pagal kiekvieną vertinimo kriterijų, nurodyta apskundimo tvarka. Sprendimas pasirašytas kompetentingo subjekto. Pareiškėjas neįrodė nė vienos iš trijų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Atsakovo vertinimu, pareiga atlyginti žalą atsiranda tai institucijai, dėl kurios neteisėtų aktų tokia žala atsirado. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundė atsakovo 2015 m. birželio 3 d. sprendimą dėl Paraiškos naudos ir kokybės vertinimo rezultatų, todėl atsakovas šioje byloje pagrįstai yra Agentūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Paraiška buvo atmesta 2015 m. birželio 3 d. raštu Nr. 20156/2-4321 (toliau – ir Raštas), vadovaujantis Gairių 78 punktu, t. y. naudos ir kokybės vertinimo etape projektui suteikus mažiau kaip 50 balų (31,5 balo).

34. Gairių 78 punkte (redakcija, galiojusi 2015 m. birželio 3 d.) buvo pasisakyta: „Nustačius, kad paraiška ir projektas atitinka visus paraiškos administracinės atitikties ir projekto tinkamumo finansuoti vertinimo reikalavimus, paraiška teikiama naudos ir kokybės vertinimui, kurio metu nustatoma projekto atitiktis Gairių 4 priede nurodytiems specialiesiems prioritetiniams projektų atrankos kriterijams. Projekto naudos ir kokybės vertinimo etape projektui suteikiamas balas, kuris yra balus suteikusių vertintojų balų vidurkis. Jei projektui naudos ir kokybės vertinimo metu suteikiama mažiau kaip 50 balų, projektas nefinansuojamas ir paraiška yra atmetama“.

35. 33 punkte nurodyta faktinė aplinkybė ir 34 punkte išdėstytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad Agentūra apskritai veikė jai suteiktų įgalinimų ribose.

36. Nėra disputo dėl to, kad Sąjunga turėjo teisę nesutikti su Raštu, grįstu projekto naudos ir kokybės vertinimu (nepakankamu balų skaičiumi projektui finansuoti), todėl Raštą iš pradžių apskundė Komisijai, po to, nesutikdama su Komisijos sprendimu, pasinaudojo ir teismine gynyba, ginčydama tiek Komisijos sprendimą, tiek projekto Paraiškos naudos ir kokybės vertinimą, tačiau pirmosios instancijos teismas, šios nutarties 23–25 punktuose išdėstytų argumentų pagrindu, Komisijos sprendimą panaikino, o reikalavimą dėl Agentūros projekto paraiškos naudos ir kokybės vertinimo paliko nenagrinėtą.

37. CPVA (Agentūros – teismo pastaba) veiksmus arba neveikimą, susijusius su paraiškos administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimu bei naudos ir kokybės vertinimo procedūrų nesilaikymu, pareiškėjas gali apskųsti programos operatoriui raštu per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius CPVA veiksmus arba neveikimą. Skundų dėl ekspertinio projektų naudos ir kokybės vertinimo rezultatų programos operatorius nenagrinėja (Taisyklių 388 p.; redakcija, galiojusi Rašto surašymo metu).

38. Išdėstyta nuostata leidžia teigti, kad programos operatoriui buvo suteikta teisė patikrinti Agentūros veiksmus arba neveikimą tiek, kiek tai sietina su paraiškos administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimu bei naudos ir kokybės vertinimo procedūrų nesilaikymu, dėl ko šioje byloje ginčas nekilo. Pareiškėjas nesutiko su projekto naudos ir kokybės vertinimo rezultatu, o šia apimtimi programos operatoriui teisės akto leidėjas jokių įgalinimų nesuteikė, todėl Sąjunga galėjo kreiptis tiek į Komisiją, tiek į teismą.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai aiškino Taisyklių XI skyrių (Skundų nagrinėjimas). Net ir tuo atveju, jei Paraiškos vertinimas buvo atliktas Agentūros darbuotojų, galbūt neturinčių eksperto statuso, tai vis tiek buvo projekto naudos ir kokybės vertinimas, kurio metu suteikti balai nulėmė Paraiškos atmetimą, t. y. buvo atliktas ne administracinės procedūros veiksmas, o Paraiškos turinio analizė bei jos vertinimas (suteikta mažiau nei 50 balų), kurio patikra nebuvo suteikta programos operatoriui, kaip teisingai ir pastebėta apeliaciniame skunde (žr. nutarties 29.1 p.).

40. Tokiu atveju, pareiškėjas ar projekto vykdytojas, nesutinkantis su CPVA, programos operatoriaus ar koordinavimo institucijos sprendimais, gali juos skųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Taisyklių 394 p.). Nors pirmosios instancijos teismas nutarties 23 punkte ir buvo nurodęs Taisyklių 394 punktą, tačiau jį, dėl pirmiau išdėstytų priežasčių, interpretavo netinkamai – programos operatorius nebuvo įgalintas patikrinti, kiek buvo pagrįstas projekto naudos ir kokybės vertinimas. Visa tai lemia, kad tiek apskųsto teismo sprendimo dalis dėl Komisijos sprendimo, tiek teismo sprendimo dalis dėl Agentūros atlikto projekto paraiškos naudos ir kokybės vertinimo, negali būti pripažinta teisėtomis, todėl yra naikintinos ir perduotinos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

41. Be nutarties 40 punkte paminėtų skundo reikalavimų peržiūrėjimo turi būti atlikta ir kitų skundo reikalavimų (žr. nutarties 1 p.) pakartotinė patikra, kadangi jie betarpiškai susiję su reikalavimu dėl Komisijos sprendimo panaikinimo ir reikalavimu dėl Agentūros atlikto projekto paraiškos naudos ir kokybės vertinimo panaikinimo. Todėl pirmosios instancijos teismo ir kita sprendimo dalis (nutarties 20 p., 26–28 p.) taip pat yra naikintina – visa byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti visą bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius