9c3ff7dc-e441-4c56-a7c0-c39fb81d3a82 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja                         Civilinė byla Nr. 2A - 46 - 252 - 2014Rima Šimbelytė                                                Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03388-2013-1                                                Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                     35.4; 121.14; 121.21; 126.8 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 6 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Jonaitienės, Birutės Valiulienės,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. Č. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4498-400-2013 pagal ieÅ¡kovės R. Č. ieÅ¡kinį atsakovams K. P. B., S. B. dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančia 2012-11-14 reikalavimo perleidimo (pirkimo – pardavimo) sutartį Nr. 12-11-14, sudarytÄ tarp atsakovo K.

P. B. ir atsakovės S. B., bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2009-02-04 nutartimi UAB „Verslo resursai“ iškelta bankroto byla ir jos bankroto administratoriumi paskirtas atsakovas K. P. B.. Bendrovės bankroto bylos nagrinėjimo metu bendrovės bankroto administratorius pareiškė ieškinį R. Č., kaip buvusiai bendrovės direktorei, dėl žalos atlyginimo. Panevėžio apygardos teismas 2010-12-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš R.

Č. bendrovės naudai 40 627,24 Lt bei 5 procentus metinių palÅ«kanų. Be to, ieÅ¡kovė 2011-06-03 Panevėžio apygardos teismo nutartimi pripažinta bendrovės kreditore, turinčia 69 854,33 Lt kreditorinio reikalavimo teisę. IeÅ¡kovės manymu, BUAB „Verslo resursai“ bankroto administratorius K. P. B., 2012-11-14 sudaręs reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 12-11-14 ir perleidęs ieÅ¡kovės BUAB “Verslo resursai“ 40 627,24 Lt su 5 procentų metinių palÅ«kanų skolÄ už 4 000 Lt savo sÅ«naus žmonai S. B., pažeidė CK 6.101 str. 5 d. nustatytas imperatyvias normas gauti tokiam pardavimui ieÅ¡kovės sutikimÄ , taip pat BUAB „Verslo resursai“ ir jos kitų kreditorių interesus bei iÅ¡ esmės sumažino bendrovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu priteisė iÅ¡ atsakovės R. Č. ieÅ¡kovo BUAB „Verslo resursai“ naudai 40 627,24 Lt ir 5 procentus metinių palÅ«kanų. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieÅ¡kovÄ , bankrutavusiÄ UAB „Verslo resursai“ pakeitė į ieÅ¡kovę S. B. ir iÅ¡davė jai vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 40 627,24 Lt su 5 procentais metinių palÅ«kanų nuo Å¡ios sumos už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovės R.

Č.. Šiame sprendime konstatuota, kad reikalavimo teisių perleidimo 2012 m. lapkričio 14 d. sutarties tarp BUAB „Verslo resursai“ ir S. B. pagrindu pasikeitė ieškovas iš BUAB „Verslo resursai“ į S. B.. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartyje konstatavo, kad iš BUAB „Verslo resursai“ kreditorių susirinkimo 2011 m. gruodžio 14 d. protokolo Nr. 06 turinio matyti, jog kreditoriai susirinkime nutarė 40 627,24 Lt reikalavimo teisę su 5 procentais metinių palūkanų parduoti iš varžytynių susirinkime nustatyta tvarka ir kainomis (Kreditorių susirinkimo protokolo 2.1 – 2.15 punktai).

Nepardavus Å¡ios reikalavimo teisės dviejose varžytynėse, daugiau varžytynių nebevykdyti, įpareigoti bankroto administratorių 40 627,24 Lt reikalavimo teisę su 5 procentų metinių palÅ«kanų parduoti skelbiant laisvÄ pardavimÄ už didžiausiÄ pirkėjo raÅ¡tiÅ¡ku pareiÅ¡kimu pasiÅ«lytÄ kainÄ Ä¯galiojant administratorių pasiraÅ¡yti reikalavimo teisės prikimo – pardavimo sutartį bei Å¡io reikalavimo teisę įrodančių dokumentų priėmimo – perdavimo aktÄ .

IÅ¡ Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. Č. buvo pateikusi skundus dėl BUAB „Verslo resursai“ minėtų kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Tačiau Panevėžio apygardos teismas 2012 m. vasario 23 d. nutartimi R. Č. skundÄ atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo nutartį paliko nepakeistÄ . Å ių teismų sprendimai turi prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamoje byloje.

Pažymėjo, kad 2011-12-14 kreditorių susirinkimas nenustatė mažiausios Å¡ios reikalavimo teisės pardavimo kainos, todėl netenkinti S. B. pareiÅ¡kimo dėl reikalavimo teisės pirkimo už 4 000 Lt nebuvo jokio pagrindo, tuo labiau, kad daugiau jokių raÅ¡tiÅ¡kų pareiÅ¡kimų dėl reikalavimo teisės pirkimo negauta. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės argumentu, kad 2012-11-14 reikalavimo perleidimo (pirkimo – pardavimo) sutartis Nr. 12-11-14, sudaryta tarp atsakovo K. P. B. ir atsakovės S. B., iÅ¡ esmės pažeidė bendrovės kreditorių teises, nes, LITEKO sistemos duomenimis, bendrovei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ kreditorių skolos sudarė 676 892,44 Lt.

Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentÄ , kad sudarant minėtÄ reikalavimo perleidimo sandorį bankroto administratorius privalėjo gauti ieÅ¡kovės leidimÄ , nes toks imperatyvas įstatymu nėra įtvirtintas. Be to, teismas nenustatė kitų jokių pažeidimų sudarant 2012-11-14 reikalavimo perleidimo sutartį, iÅ¡skyrus tai, kad sandorio Å¡alys yra susijusios vedybų giminystės ryÅ¡iais ir Å¡is faktas galimai yra specialiosios etikos taisyklių pažeidimas, kuris teismo nuomone, neįtakoja 2012-11-14 reikalavimo perleidimo sandorio teisėtumo.

Dėl tokių aplinkybių, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog bankroto administratorius, sudarydamas 2012-11-14 reikalavimo perleidimo (pirkimo – pardavimo) sutartį Nr. 12-11-14, padidino bendrovės nuostolius, tuo pažeisdamas jos kreditorių ir kartu ieÅ¡kovės teises.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad sprendimas yra priimtas netinkamai aiÅ¡kinant ir taikant materialinės bei procesinės teisės normas, netinkamai vertinant ir aiÅ¡kinant byloje nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus, nukrypstant nuo vieningos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos.

Konstatuodamas bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumÄ , teismas vien dėl Å¡ios priežasties visiÅ¡kai netyrė ir nevertino Å¡ių sprendimų vykdymo teisėtumo, t. y. ar atsakovas, sudarydamas ginčijamÄ reikalavimo perleidimo sutartį, nepažeidė CK 6.101 str. 5 d. įtvirtinto draudimo perleisti reikalavimo teisę be skolininko sutikimo, jei kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikÅ¡mės, bei tai, ar atsakovas, perleisdamas 40 627,24 Lt su 5 procentų metinių palÅ«kanų reikalavimo teisę savo sÅ«naus žmonai už daugiau nei 10 kartų mažesnę sumÄ , nepažeidė CK 1.5 str.

įtvirtinto imperatyvaus sÄ Å¾iningumo reikalavimo. Teigia, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė buvo ne tik bendrovės skolininkė, tačiau ir kreditorė, kuriai priklauso reikalavimo teisė į bendrovę. Priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl ieÅ¡kovės santykio su bendrove, nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad reikalavimo perleidimo sutartimi pasikeitus ieÅ¡kovės kreditoriui iÅ¡ bendrovės į atsakovę, tuo buvo pažeistos ieÅ¡kovės, kaip bendrovės kreditorės, interesai, bei ieÅ¡kovės, kaip skolininkės teisės, kadangi kuo didesnę sumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės bÅ«tų atgavusi bendrovė, tuo didesnę dalį bÅ«tų galėjusi atgauti iÅ¡ bendrovės ieÅ¡kovė.

Tuo tarpu reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisė į 40 627,24 Lt su 5 procentų metinių palÅ«kanų suma naujajam kreditoriui buvo perleista vos už 4 000 Lt. Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad kreditoriaus asmuo ieÅ¡kovei turi esminę reikÅ¡mę, todėl atsakovas, sudarydamas ginčijamÄ sandorį, neabejotinai privalėjo vykdyti CK 6.101 str. 5 d. įtvirtintÄ imperatyvÄ . Be to, teismas, padaręs prielaidÄ , jog atsakovas, sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartį su savo sÅ«naus žmona, pažeidė specialiųjų etikos normų reikalavimus, t. y. veikė nesÄ Å¾iningai, atitinkamai siekdamas objektyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ privalėjo Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡tirti ir įvertinti ne tik etikos normų kontekste, bet ir civilinės materialiosios teisės normų ir jų pažeidimo kontekste.

Taip pat teismas, padarydamas nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčijama sutartis ieÅ¡kovės ir kitų bendrovės kreditorių interesų nepažeidžia, nepagrįstai neanalizavo visų nurodytų actio Pauliana sÄ lygų ir dėl jų sprendime nepasisakė.Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas K. P. B. praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad pati ieÅ¡kovė R. Č., kaip buvusi UAB „Verslo resursai“ vadovė ir savininkė, neįvykdė įsiteisėjusio Panevėžio apygardos teismo sprendimo civ. byloje Nr. 2-965-280/2010 ir nesumokėjo bankrutavusiai UAB „Verslo resursai“ 40 627,24 Lt teismo priteistos žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo Å¡ios sumos.

Jei R. Č. bÅ«tų įvykdžiusi teismo sprendimÄ , bÅ«tų geriausiai patenkinti ne tik jos, kaip bankrutavusios UAB „Verslo resursai“ kreditorės, interesai, bet ir visų įmonės kreditorių interesai. Kad administratorius bankroto proceso metu elgėsi sÄ Å¾iningai, įrodo teismų nutartys ir sprendimai, iÅ¡ kurių matyti, jog visos R. Č. sukurtos prielaidos yra niekinės. Nemano, kad administratorius galėjo pažeisti specialiųjų etikos normų reikalavimus, nes giminystė sukelia teisines pasekmes tik įstatymų numatytais atvejais (CK 3.130 str.):

S. B. (marti) ir K. P. B. (uoÅ¡vis) sieja svainystės santykis, o svainystė teisines pasekmes sukelia tik įstatymų numatytais atvejais (CK 3.136 str.).Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė S. B. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ bei skirti apeliantei iki 20 000 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, iki 50 procentų Å¡ios baudos skiriant S. B. patirtoms sÄ naudoms procese kompensuoti. Nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį, tinkamai motyvavo priimtÄ sprendimÄ .Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo teisėtam ir pagrįstam sprendimui panaikinti.

Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, argumentais ir motyvais, todėl iÅ¡samiai jų nekartoja, o pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė nepagrįstai tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo teisminės praktikos Å¡ios kategorijos bylose. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesÄ , tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ tarp Å¡alių, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, neįrodė.

PrieÅ¡ingai apeliantės argumentams, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , akivaizdu, jog reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 12-11-14 su naujuoju kreditoriumi S. B. sudaryta sÄ Å¾iningai, nepažeidžiant galiojančių įstatymo nuostatų, vadovaujantis protingumo principu bei siekiant kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės ir visų jos kreditorių interesus.Bankroto instituto paskirtis yra apginti nemokaus skolininko kreditorių teises ir kartu apsaugoti paties nemokaus skolininko teisėtus interesus.

Bankroto proceso koncentracija ir ekonomiÅ¡kumas užtikrina kreditorių ir nemokaus skolininko interesų apsaugÄ , nes operatyvus bankroto procedÅ«rų atlikimas padeda sutaupyti administravimo iÅ¡laidas ir garantuoja geresnį kreditorių reikalavimų patenkinimÄ . Ä®BÄ® 33 str. nustatyta bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir perdavimo tvarka. Å ioje normoje nereglamentuota reikalavimo teisės pardavimo (perleidimo) tvarka, tačiau nurodyta, kad kitas turtas (kurio pardavimo tvarka nereglamentuota) parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka.

Tai reiÅ¡kia, kad kreditorių susirinkimas sprendžia, kokia tvarka ir už kokiÄ kainÄ turi bÅ«ti parduota reikalavimo teisė. Pirmos instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, kÄ Panevėžio apygardos teismas 2012 m. vasario 23 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi. Å ių 2011 m. gruodžio 14 d. BUAB „Verslo resursai“ kreditorių susirinkimo nutarimų pagrindu BUAB „Verslo resursai“ ir S. B. 2012 m. lapkričio 14 d. pasirašė reikalavimo perleidimo (pirkimo – pardavimo) sutartį Nr. 12-11-14.

Taigi akivaizdu, jog Ä®BÄ® nuostatos, reglamentuojančios įmonės turto pardavimÄ , nebuvo pažeistos. Apeliantė nurodo, kad reikalavimo perleidimo sandoris, sudarytas be jos sutikimo, pažeidžia jos teises, nes kreditoriaus asmuo jai turi esminę reikÅ¡mę (CK 6.101 str. 5 d.) ir sandorį ji ginčija Å¡iuo pagrindu, todėl teismas, spręsdamas ginÄÄ ir konstatuodamas bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumÄ , vien dėl Å¡ios priežasties visiÅ¡kai netyrė ir nevertino Å¡ių sprendimų vykdymo teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo skundo argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad bendruoju reikalavimo perleidimo atveju kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui (CK 6.101 str. 1 d.). Be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimÄ , jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikÅ¡mės. AiÅ¡kinant CK 6.101 str. 5 d. pažymėtina, kad įstatyme neapibrėžti atvejai, kai kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikÅ¡mę.

Tai vertinamoji sÄ voka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2011). Dėl to įstatyme įtvirtintos sÄ lygos „kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikÅ¡mę“ turinį konkrečioje byloje nustato teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusÄ , jų tarpusavio santykių pobÅ«dį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes. Pavyzdžiui, pasisakydamas dėl kreditoriaus asmens skolininkui esminio reikÅ¡mingumo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į savitarpio paskolos pobÅ«dį, kredito unijos ir jos narių statusÄ , kredito unijai suteikus paskolÄ savo nariui yra bÅ«tent toks atvejis, kai kreditoriaus asmuo turi skolininkui esminę reikÅ¡mę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009).

Nagrinėjamu atveju vien naujoji kreditorė, kaip nurodo apeliantė, negali bÅ«ti aplinkybė, kaip turinti esminę reikÅ¡mę skolininkei, dėl kurios reikalavimas negali bÅ«ti perleistas. Akivaizdu, jog Å¡iuo atveju skolininkės teisinė padėtis dėl kreditorės pasikeitimo nesikeičia, t. y. jos teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu netampa blogesnė už buvusiÄ pradiniam kreditoriui. BÅ«tent kreditoriaus asmens reikÅ¡mingumas skolininkui grindžiamas jų tarpusavio susiklosčiusių teisinių santykių pobÅ«džio reikÅ¡mingumu, o ne emociniu ryÅ¡iu.

Be to, Å¡ios aplinkybės turi egzistuoti dar iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Taip pat atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog, kaip minėta, ji nenurodo argumentų, iÅ¡skyrus siekį iÅ¡ esmės atlikti prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ (apeliantės teigimu, kuo didesnę sumÄ iÅ¡ jos bÅ«tų atgavusi bendrovė, tuo didesnę dalį bÅ«tų galėjusi atgauti iÅ¡ bendrovės ji pati, tuo tarpu reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisė į 40 627,24 Lt su 5 procentų metinių palÅ«kanų suma naujajai kreditorei buvo perleista vos už 4 000 Lt), kuris bankroto byloje negalimas, kuo pradinis kreditorius jai reikÅ¡mingesnis, negu naujasis.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliantės R. Č. argumentÄ , kad teismas netinkamai taikė CK 6.101 str. 5 d. R. Č. apeliuoja į tai, kad atsakovas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su savo sÅ«naus žmona. Tačiau, kaip matyti, 2011-12-14 kreditorių susirinkimas nenustatė mažiausios Å¡ios reikalavimo teisės pardavimo kainos, kreditorių nutarime nėra jokių apribojimų dalyviams, pagrindinė sÄ lyga laisvo pardavimo dalyviui – raÅ¡tiÅ¡ku pareiÅ¡kimu pasiÅ«lyti savo kainÄ , o laimi tas, kas raÅ¡tiÅ¡ku pareiÅ¡kimu pasiÅ«lo didžiausiÄ kainÄ .

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad bÅ«tų buvę gauta daugiau raÅ¡tiÅ¡kų pareiÅ¡kimų dėl reikalavimo teisės pirkimo. Tokiu bÅ«du, administratoriui K. P. B. nebuvo jokio juridinio pagrindo netenkinti S. B. raÅ¡tiÅ¡ko pareiÅ¡kimo dėl reikalavimo teisės pirkimo už jos pasiÅ«lytÄ kainÄ .Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta, kad reikalavimo perleidimas naujam kreditoriui labiau suvaržė ar iÅ¡plėtė apeliantės prievoles, negu jas turėjo pradinis kreditorius.

Kadangi ginčijamas sandoris apeliantės interesų nepažeidė, tai teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų, grindžiamų actio Pauliana instituto nuostatomis, nepasisako.Atsakovė S. B., vadovaudamasi CPK 95 str., praÅ¡o skirti apeliantei iki 20 000 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, jog CPK 95 str. 1 d. numatytos dvi bÅ«tinos sÄ lygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimÄ procesine teise kilti, tai yra Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini Å¡alies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sÄ moningai sukeliama kitai proceso Å¡aliai esminė žala. Vienos Å¡alies procesinių teisių įgyvendinimu negali bÅ«ti pateisinamas kitos Å¡alies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokiÄ procesinę teisę.

Viena proceso Å¡alis privalo teisiÅ¡kai gerbti kitÄ Å¡alį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis Å¡alis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė R. Č. įstatymų nustatyta tvarka pareiÅ¡kė apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimo.

Vien aplinkybė, kad apeliacinis skundas netenkinamas, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog R. Č. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Å iuo atveju apeliantė gali laisvai naudotis savo subjektinėmis teisėmis ir nevaržoma pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dÄ , kuris, nenustačius įstatymų pažeidimų, negali bÅ«ti vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės S. B. praÅ¡ymas už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skirti apeliantei R. Č. baudÄ atmestinas.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui teisinės reikÅ¡mės neturi.

Remdamasi aukščiau iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir proceso teisės normos taikytos tinkamai, byla iÅ¡spręsta teisingai, dėl to nėra įstatyminio pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ (CPK 263, 329-330 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                      Birutė Jonaitienė                                                                                                      Nijolė Danguolė Smetonienė                                                                                Birutė Valiulienė