A-438-1825-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-1825-12

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01886-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovui K. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. P., M. M., S. P., E. V., J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. P., M. M., S. P., E. V., J. V. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugpjūčio 2 d. raštuose Nr. 48SS(14.48.45)-1934, Nr. 48SS-(14.48.45)-1932, Nr. 48SS-(14.48.45)-1931, Nr. 48SS-(14.48.45)-1935, Nr. 48SS-(14.48.45)-1930 nurodė E. P., M. M., S. P., E. V., J. V. atlaisvinti valstybinę žemę ir sutvarkyti ją taip, kad būtų tinkama naudoti pagal žemės naudojimo paskirtį.

Pareiškėjai skunde prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 48SS-(14.48.45)-1934, 2011 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 48SS-(14.48.45)-1932, 2011 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 48SS-(14.48.45)-1931, 2011 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 48SS-(14.48.45)-1935, 2011 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 48SS-(14.48.45)-1930, kuriuose įforminti reikalavimai pareiškėjams atlaisvinti valstybinę žemę Neries g., Nemenčinės m., Vilniaus r. sav., ir sutvarkyti ją taip, kad būtų tinkama naudoti pagal žemės naudojimo paskirtį.

Paaiškino, kad žemėtvarkos skyrius, atlikęs patikrinimą vietoje, nustatė, kad pareiškėjai užpylė prie jų privačių žemės sklypų buvusį atvirą griovį Neries g., Nemenčinės m., Vilniaus r. sav., ir neteisėtai naudojasi atitinkamo dydžio valstybinės žemės sklypais, besiribojančiais su jų privačiais sklypais, kurių adresai atitinkamai yra Neries g. (duomenys neskelbtini). Kadangi griovys, dėl kurio užpylimo kilo ginčas, neatitiko savo paskirties (vanduo juo nepratekėdavo, o bėgdavo į Neries g. Nr. (duomenys neskelbtini) sklypus ir juose esančių namų rūsius ir juos užpildavo), tai prie Neries g. sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrengta vamzdžių sistema su pravalos šuliniais, tai užtikrino vandens nutekėjimą iki Neries g. sklypų Nr. (duomenys neskelbtini). Šių sklypų gyventojai iš valstybės išsipirko valstybinės žemės sklypus, kuriuose buvo griovio dalis, o griovio dalį ties jų sklypais užpylė žemėmis. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 2.15 punktą, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, gali būti parduodami be aukciono privačių žemės sklypų savininkams, jeigu laisvi valstybinės žemės sklypai neviršija 0,04 ha ir juose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Nagrinėjamu atveju taip ir yra, nes ginčo valstybinės žemės sklypai, kuriuos pareiškėjai siekia įsigyti, yra įsiterpę tarp pareiškėjų privačių žemės sklypų ir jų negalima suformuoti kaip atskirų žemės sklypų. Be to, ginčo valstybinės žemės sklypai yra nedideli (383 kv. m, 244 kv. m, 400 kv. m, 377 kv. m, 196 kv. m) ir jų, kaip atskirų žemės sklypų, negalima suformuoti, todėl kitiems asmenims, išskyrus Neries g. sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojus, jais naudotis nenaudinga. Skunde pažymoje, jog pardavus ginčo sklypus pareiškėjams, bus įteisintas šių žemės sklypų naudojimas.

Atsakovas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjai yra užpylę žemėmis prie savo žemės sklypų esantį atvirą griovį ir neteisėtai naudojasi valstybine žeme prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, nes aptvėrė ją tvoromis, taip padidino savo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų plotus. Prašymus išsipirkti įsiterpusius žemės plotus prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pareiškėjai pateikė 2011 m. rugpjūčio 25 d., t. y. daugiau nei po 2 mėnesių nuo nustatytų pažeidimų konstatavimo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 21 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ZN-(14.48.73.)-72. Prašymo išsipirkti įsiterpusį valstybinės žemės plotą padavimas nesuteikia teisės naudotis tuo žemės plotu, kurį ketinama išsipirkti. Pagal Taisyklių 2.15 ir 3 punktus nagrinėti asmenų prašymus dėl įsiterpusių valstybinės žemės plotų išsipirkimo yra priskirta Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai, kuri ir priima sprendimą parduoti žemės sklypą arba atsisakyti tenkinti prašymą; ne pareiškėjai turi teisės nuspręsti, kad jiems privalo būti parduoti įsiterpę valstybinės žemės plotai prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Pareiškėjai teigia, kad griovį užpylė siekdami apsaugoti savo turtą (namo rūsius nuo užliejimo), tačiau nepateikia įrodymų, pagrindžiančių šią jų turtui kilusią grėsmę. Teiginys, kad Neries g. sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai yra iš valstybės išsipirkę valstybinės žemės sklypus, kurie ribojosi su šiais sklypais, ir juose buvusią griovio dalį užpylė žemėmis, nėra tikslus, nes atviras griovys ties Neries g. sklypais Nr. (duomenys neskelbtini) nėra užpiltas, o šių sklypų savininkams yra leista išsipirkti valstybinės žemės plotus tik iki minėto griovio, jo neįskaičiuojant į išperkamą plotą, t. y. žemės plotas, kuriame yra griovys, nėra parduotas, o likęs valstybine žeme. Be to, vienas iš pareiškėjų prašomų išsipirkti valstybinės žemės sklypų pagal Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus komisijos patikrinimo vietoje atliktus preliminarius matavimus neatitinka Taisyklių nustatyto maksimalaus įsiterpusio žemės ploto dydžio – 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose. Neries g. 36 sklypo savininkė E. V. yra užėmusi 485 m2 (0,0485 ha) valstybinės žemės plotą, todėl jis negali būti laikomas įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių ir Vilniaus rajono savivaldybės patikėjimo teise valdomų melioracijos statinių Nemenčinės mieste nėra.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Teismas konstatavo, jog byloje ginčas kyla dėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 2 d. rašto Nr. 48SS-(14.48.45)-1934, 2011 m. rugpjūčio 2 d. rašto Nr. 48SS-(14.48.45)-1932, 2011 m. rugpjūčio 2 d. rašto Nr. 48SS-(14.48.45)-1931, 2011 m. rugpjūčio 2 d. rašto Nr. 48SS-(14.48.45)-1935, 2011 m. rugpjūčio 2 d. rašto Nr. 48SS-(14.48.45)-1930, kuriuose įforminti reikalavimai pareiškėjams atlaisvinti valstybinę žemę Neries g., Nemenčinės m., Vilniaus r. sav., ir sutvarkyti ją taip, kad būtų tinkama naudoti pagal žemės naudojimo paskirtį, teisėtumo ir pagrįstumo. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistė, patikrinusi faktus dėl valstybinės žemės užėmimo ir atviro griovio užpylimo, nustatė, kad žemės sklypų Nr. 26, 28, 30, 32, 34, 36, 38, 40 savininkai yra savavališkai užėmę valstybinę žemę, ją aptverdami tvoromis. Žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugpjūčio 2 d. raštuose pareiškėjams nurodė, kad jie privalo atlaisvinti valstybinę žemę ir sutvarkyti ją taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal žemės naudojimo paskirtį, arba skubiai pateikti dokumentus, kurių pagrindu ja naudojasi. Pareiškėjai Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2011 m. rugpjūčio 25 d. pateikė prašymus dėl papildomo žemės sklypo, esančio Neries g., Nemenčinės seniūnijoje, Vilniaus r., pardavimo. Žemėtvarkos skyrius 2011 m. spalio 11 d. pareiškėjus informavo, kad žemės sklypo dalis, kurią užima atviras vandens griovys, bei jo priežiūrai (eksploatacijai) reikalinga teritorija negali būti parduota ar išnuomota.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Todėl sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą, visų pirma, turi būti įvertinti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 2 d. raštų (toliau – ir Skundžiami raštai) pobūdis. Taigi, teismo nuomone, turi būti nustatyta, ar Skundžiami raštai pagal ABTĮ laikytini teisės aktu ar veiksmu, t. y. ar jie pareiškėjams sukelia kokių nors teisinių pasekmių – suteikia ar panaikina kokias nors teises, nustato pareigas.

Įvertinęs šių raštų turinį, teismas padarė išvadą, kad pagal savo turinį Skundžiami raštai iš esmės yra informacinio pobūdžio. Iš jų turinio matyti, kad pareiškėjai yra informuojami apie vykdytą žemės naudojimo patikrinimo faktą, jo rezultatus. Taigi pareiškėjai skundžiamuose raštuose informuojami apie tam tikras atsakovės nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad, atsakovės manymu, jie yra savavališkai užėmę valstybinę žemę, ir tai, kad jų atžvilgiu gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Vertindamas Skundžiamų raštų pobūdį teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Teismas pažymėjo ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 6.1 punkte yra nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, nustatę šių nuostatų 4.1 - 4.7 punktuose nurodytų valstybinės ir privačios žemės reikalavimų pažeidimus, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka, surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus. Kaip matyti iš Nuostatų turinio, juose administracinės atsakomybės realizavimas nėra siejamas su išankstiniu tariamą ar tikrą pažeidimą padariusio asmens perspėjimu ar įpareigojimu pašalinti teisės pažeidimą. Nuostatų 6.1 punkte įtvirtintos teisės normos turinys rodo, kad atsakovas, nustačiusi savavališką valstybinės žemės užėmimo faktą, turi pareigą teisės aktų nustatyta tvarka surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisėjų kolegija 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2638/2011 konstatavo, kad „nors šiuo raštu pareiškėja įpareigojama atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę, ir informuojama, kad jos atžvilgiu gali būti taikoma administracinė atsakomybė, toks įpareigojimas negali būti traktuojamas kaip pareiškėjai sukeliantis kokias nors teisines pasekmes“. LVAT taip pat konstatavo, kad savavališkai užėmęs valstybinę žemę subjektas ir be atskiro įpareigojimo turi pareigą be teisinio pagrindo neužimti žemės ir, atitinkamai, ją savavališkai užėmęs, turi pareigą atlaisvinti savavališkai užimtą žemę.

Be to, tokio įpareigojimo surašymo galimybės prieš surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nenumato pirmiau nurodyti teisės aktai. Taigi nors atsakovui nėra teisinių kliūčių informuoti suinteresuotus subjektus apie jo nustatytas faktines aplinkybes ir raginti juos pašalinti pažeidimą, toks informavimas ir raginimas, kaip minėta, savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali stabdyti ar trukdyti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio, nustatančio administracinę atsakomybę už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą bei naudojimą ir vengimą juos grąžinti, nuostatų matyti, kad toks įpareigojimas negali būti traktuojamas kaip administracinės atsakomybės realizavimas, nes ATPK 45 straipsnio sankcijoje yra numatyta tik piniginė bauda, be to, toks įpareigojimas (informacinis raštas), atsižvelgiant į Nuostatų 6.1 punktą, nėra būtina prielaida taikyti ATPK 45 straipsnį.

Taigi, pirmosios instancijos teismo nuomone, skundžiamų raštų įteikimas nėra būtina sąlyga, kurią atsakovas turi įvykdyti spręsdamas pareiškėjų administracinės atsakomybės klausimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 1049/2010). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog visi pareiškėjų ir atsakovės argumentai dėl faktinių aplinkybių galėtų būti reikšmingi sprendžiant pareiškėjų administracinės atsakomybės klausimą, jei atsakovas nuspręstų priimti sprendimus dėl administracinės atsakomybės realizavimo pareiškėjų atžvilgiu.

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, padarė išvadą, kad skundžiami Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 2 d. raštai nėra teisės aktai ar veiksmai pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jie pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl pagrindo tenkinti skundą nėra.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota byloje Nr. A858-2638/2011 ir joje pateiktais išaiškinimais, be to, pareiškėjų nuomone, tokio pobūdžio ginčas apskritai turėjo būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Statybos įstatymo 28 straipsnis).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjai ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 2 d. raštus Nr. 48SS(14.48.45)-1934, Nr. 48SS-(14.48.45)-1932, Nr. 48SS-(14.48.45)-1931, Nr. 48SS-(14.48.45)-1935, Nr. 48SS-(14.48.45)-1930, kuriais jiems buvo nurodyta atlaisvinti valstybinę žemę, esančią Neries g., Nemenčinės m., Vilniaus r. sav., ir sutvarkyti ją taip, kad būtų tinkama naudoti pagal žemės naudojimo paskirtį.

Iš ginčijamų raštų matyti, kad jais pareiškėjai yra informuojami apie Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atliktą 2011 m. birželio 21 d. žemės naudojimo patikrinimą bei atitinkamo akto Nr. 48ZN-(14.48.73.)-72 tuo klausimu surašymą. Minėtu aktu buvo konstatuota, kad pareiškėjai, būdami žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkais, savavališkai užėmė greta esančią valstybinę žemę, ją aptvėrė tvoromis bei užpylė atvirą griovį.

Šių faktinių aplinkybių, t. y., kad savavališkai yra užimti atitinkami valstybinės žemės plotai, pareiškėjai neginčija.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalies ir ją įgyvendinančių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 4.7; 6.1 punktų nuostatas, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo paskirtiems teritorinių padalinių valstybės tarnautojams yra pavesta tikrinti, ar žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių, taip pat įstatymų saugomų interesų, o nustačius tokio pobūdžio pažeidimus, suteikta teisė surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, t. y., asmenis pažeidusius šiuos reikalavimus patraukti juos atsakomybėn, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnį atsako asmenys, kurie savavališkai užėmė bei naudoja žemės, miško, vandens telkinius ir vengia juos grąžinti.

Aptartas teisinis reguliavimas lemia, kad pareiškėjų inicijuotas ginčas yra kilęs iš administracinių teisės pažeidimų teisinių santykių, kurie yra reguliuojami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ir kitų įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2 straipsnio 1 dalis).

Toks ginčo pobūdis savo ruožtu lemia, kad pareiškėjų ginčijami atsakovo raštai bei Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 21 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ZN-(14.48.73.)-72, yra sudėtinė administracinių teisės pažeidimų bylos dalis, kuria konstatuojamas faktinis atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnį pagrindas.

Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo teismuose tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK dvidešimtasis skirsnis) ir negali būti tapatinama su ginčų viešojo ar vidaus administravimo srityje nagrinėjimo tvarka, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (ABTĮ 15 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso dvidešimtojo skirsnio nuostatas ginčus dėl nutarimų, priimtų administracinio teisės pažeidimo byloje, teisėtumo yra priskirta nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams.

Tačiau ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 291 straipsnį, teismui gali būti skundžiami tik nutarimai, priimti administracinio teisės pažeidimo byloje.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos nutarimų rūšys, kurias gali priimti administracinio teisės pažeidimo bylą, išnagrinėjusi institucija, o būtent: skirti administracinę nuobaudą; nutraukti bylą; motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui).

Iš šio teisinio reguliavimo taip pat darytina išvada, kad įrodymai, užfiksuoti įvairaus pobūdžio dokumentuose ir kita informacinė medžiaga, sudaranti faktinį administracinio teisės pažeidimo bylos pagrindą, negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku teisme, bylą nagrinėjant pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso taisykles, kol nėra priimtas atitinkamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje.

Tokio pobūdžio dokumentai gali būti tik įrodymų vertinimo dalyku teisme, sprendžiant ginčą iš esmės dėl administracinio teisės pažeidimo byloje priimto nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, t.y., jie gali tapti vertinimo dalyku teisme tik po to, kai yra priimtas atitinkamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad tokio pobūdžio ginčas, kurį inicijavo pareiškėjai yra nepriskirtinas nei administracinių teismų, nei bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijai, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas, nutraukiant bylą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas; 101 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas