9c3d577f-047d-461e-a94a-c48886cd9060 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-1426-992/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36176-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.3.1.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.2.; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.6.4.4.2.; 2.3.6.4.5.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Å elmienė, sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei, dalyvaujant prokurorui Å arÅ«nui Å imoniui, kaltinamajam S. S., nukentėjusiajai J. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. S. (S. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio iÅ¡silavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: S. S. buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui: S. S. 2019 m. rugpjūčio 23 d., apie 16.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2,59 promilės girtumo laipsnis), buitinio konflikto su sugyventine J. B. metu, ranka sudavė vienÄ kartÄ jai per veidÄ , Å¡iais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. B. fizinį skausmÄ . S. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2019 m, rugpjūčio 23 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2.59 promilės girtumo laipsnis), buitinio konflikto metu elgėsi labai agresyviai, žodžiais sudarė pavojingÄ tyčinį poveikį savo sugyventinės J.

B. psichikai, tai yra, žodžiais grasino, kad sudegins jos vasarnamį, verčiant jÄ bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s, neigiami padariniai, todėl nukentėjusioji turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. S. S. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis. S. S. 2019 m. gruodžio 26 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „S. T.“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija. Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. S. parodė, kad bÅ«damas neblaivus grįžo į namelį, kur įvyko konfliktas. Žmona kalbėjo telefonu, kvietė policijos pareigÅ«nus. Jis, norėdamas su žmona pasikalbėti, bandė atimti telefonÄ .

Tuo metu turbÅ«t pirÅ¡tu užkabino J. skruostÄ . Jokių smÅ«gių jis nesudavė. TelefonÄ pirko J., ji juo naudojosi, bet jis telefonÄ sugadino. Grįžęs iÅ¡ policijos J. atsiprašė, abu apie Å¡iÄ situacijÄ kalbėjosi. J. nupirko naujÄ telefonÄ , abu susitaikė. Jam nėra žinoma, kiek kartų buvo kviesti policijos pareigÅ«nai. Iki to laiko, kol jį sulaikė policijos pareigÅ«nai, su Å¡unimi vaikščiojo miÅ¡ke. S. S. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje nepripažino.

PaaiÅ¡kino, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, todėl galbÅ«t galėjo pasakyti kÄ nors panaÅ¡aus, bet tas namas jam yra labai brangus, nes pats jį statė, įdėjo daug darbo, todėl niekada negalėtų namo padegti. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. B. parodė, kad grįžusi į vasarnamį pradėjo tvarkytis. IÅ¡ darbo grįžo neblaivus S. S.. Prasidėjo konfliktai dėl vaikų ir dėl S. S. alkoholio vartojimo.

S. S. priekaiÅ¡tavo, kad jis nuolat geria, nedirba ir neuždirba pinigų. Nutarė kviesti policijos pareigÅ«nus, kad Å¡ie padėtų S. S. iÅ¡varyti iÅ¡ vasarnamio, kadangi viena to padaryti negalėjo. Išėjusi į laukÄ iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Prie jų namų nėra adreso, todėl policijos ekipažo laukė už vartų. Po 20 min. atvažiavę pareigÅ«nai namuose S. nerado. PareigÅ«nai iÅ¡važiavo. Ji tvarkėsi vasarnamį ir po kiek laiko su Å¡unimi grįžo neblaivus S. AntrÄ kartÄ paskambino policijos pareigÅ«nams, nes žinojo, kad jie yra netoliese.

Nespėjo visko pasakyti, S. griebė iÅ¡ jos telefonÄ ir ant kairio skruosto padarė raudonÄ Å¾ymę/įdrėskimÄ , ranka S. jai nesudavė, skausmo ji nepajuto, įdrėskimÄ ant skruosto pirmieji pastebėjo ir jai parodė pareigÅ«nai, liepė jai iÅ¡siimti abdukcijÄ . S. iÅ¡sivežė policijos pareigÅ«nai. Po kelių dienų S. iÅ¡vyko gyventi pas tėvus. PrieÅ¡ Kalėdas jie susitaikė. S. jos atsiprašė, nupirko naujÄ telefonÄ . Å iuo metu gyvena kartu, planuoja susituokti. Dėl grasinimo padegti J.

B. paaiÅ¡kino, kad tai buvo girto žmogaus žodžiai, jokių veiksmų, dėl kurių ji bÅ«tų galėjusi galvoti, kad S. S. namÄ tikrai padegs, nebuvo, tik jo žodžiai. Tokius žodžius S. iÅ¡sakė gal antrÄ kartÄ . Nemano, kad S. galėtų taip pasielgti, kadangi labai daug darbo įdėjo į tÄ namÄ . Ä® teismo klausimÄ , dėl kokių priežasčių nukentėjusioji kvietė policijÄ ir kokios pareigÅ«nų pagalbos jai reikėjo, J. B. atsakė, jog S. S. prieÅ¡ jÄ nesmurtavo, jie barėsi dėl jo alkoholio vartojimo ir kvietė pareigÅ«nus tam, kad jie padėtų S. S. iÅ¡varyti iÅ¡ namų.

Nukentėjusioji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus. BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje užfiksuota, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d., 16.21 val., pranešėja J. B. pakartotinai [pareigÅ«nai kviesti 15.25 val.] kviečia policijos pareigÅ«nus dėl konflikto su sugyventiniu. Fone girdimi vyro keiksmai. RyÅ¡ys su pranešėja nutrÅ«ko (11-13 b. l.). PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas J. B. pareiÅ¡kimas, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d., apie 16.17 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame vasarnamyje, sugyventinis S. S. prieÅ¡ jÄ naudojo fizinį ir psichologinį smurtÄ (1-4 b. l.).

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos BK 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas prieÅ¡ savo artimÄ jį giminaitį ar Å¡eimos narį, sukėlė jam fizinį skausmÄ arba nežymiai sužalojo ar trumpam jį susargdino. BK 140 straipsnio tikslas – apsaugoti žmogų nuo fizinio skausmo sukėlimo. Fizinis smurtas – pavojingas, neteisėtas, tyčinis poveikis kito žmogaus organizmui, atliekamas prieÅ¡ asmens valiÄ arba be jo sutikimo ir galintis pasireikÅ¡ti žmogaus audinių ar organų anatominio vientisumo arba funkcijų pažeidimais, skausmo sukėlimu, judėjimo laisvės apribojimu.

Fizinio smurto padariniai gali bÅ«ti įvairÅ«s: gyvybės atėmimas, sveikatos sutrikdymas, skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimas, laisvės atėmimas ar bejėgiÅ¡kumo bÅ«klės sukėlimas. Fizinis smurtas ne visada sukelia fizinį skausmÄ , o ir ne kiekvienas sukeltas fizinis skausmas yra pavojingas, neteisėtas ir žalingas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajuto skausmÄ ar kitas fizines kančias.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys Nr. 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).

S. S. kaltinamas tuo, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. bÅ«damas neblaivus namuose, buitinio konflikto metu smurtavo prieÅ¡ J. B. ranka suduodamas pastarajai per veidÄ . Pirminės apklausos metu kaltinamasis apskritai neigė sudavęs smÅ«gį J. B. per veidÄ . Vėlesnės apklauso metu ir bylÄ nagrinėjant teisme S. S. neatmetė galimybės, jog konflikto metu galėjo ranka kliudyti nukentėjusiosios skruostÄ . Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad J. B. telefonu kviečiant policijos pareigÅ«nus, esant Å«mioms emocijoms, bandydamas atimti telefonÄ galėjo netyčia sužeisti jai skruostÄ .

Kaltinamojo nurodytas aplinkybes, jog nukentėjusiajai ant skruosto padarytas sužalojimas atsirado bandant paimti iÅ¡ jos telefonÄ , patvirtino ir pati J. B.. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant teisme, nurodė, kad konflikto metu S. S. ranka jai užgavo veidÄ . Detaliau aiÅ¡kindama įvykio aplinkybes teigė, kad S. S. skruostÄ jai užgavo griebdamas iÅ¡ jos telefonÄ tuo metu, kai ji kvietė pareigÅ«nus. PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole, taip pat užfiksuota, jog S. S. griebdamas telefonÄ sudavė jai per skruostÄ .

Vertinant nukentėjusiosios parodymus, seka, kad sužalojimas ant veido atsirado atimant telefonÄ , Å¡iuo atveju negalima konstatuoti, jog S. S. veiksmai buvo nukreipti sukelti fizinį skausmÄ ar kitaip sužaloti J. B.. Tai, jog dėl kaltinamojo veiksmų J. B. patyrė fizinį skausmÄ , užfiksuota tik pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole, daugiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusiosios duoti paaiÅ¡kinimai užfiksuoti iÅ¡ karto po kilusio Å¡eimyninio konflikto, kai J.

B. buvo supykusi ant savo sugyventinio dėl jo elgesio ir siekė jį iÅ¡varyti iÅ¡ namų, neatmetama galimybė, jog nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės dėl fizinio skausmo sukėlimo galėjo bÅ«ti pagrįstos jos emocijomis. Praėjus konfliktinei situacijai, nurimusi nukentėjusioji patyrusi fizinį skausmÄ , nurodė, kad sužalojimo ji pati net nepastebėjo, apie ant skruosto esantį paraudimÄ jai pasakė policijos pareigÅ«nai, kurie patarė kreiptis į specialistus. Nukentėjusioji į medikus nesikreipė, byloje nėra įvertintas sužalojimo mastas.

KompleksiÅ¡kai vertinant konflikto kilimo priežastis, buvusį fizinį kontaktÄ bei tolimesniame tyrime ir bylÄ nagrinėjant teisme duotus nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimus, konstatuotina, jog S. S. neturėjo tikslo sukelti J. B. fizinio skausmo ar jÄ sužaloti. Teismo vertinimu, S. S. veiksmai (galimas bandymas atimti telefonÄ ) nėra priimtini bei adekvatus ginčo sprendimo bÅ«das, atitinkantis tinkamo elgesio taisykles, tačiau vien tai, kad kaltinamasis konflikto metu elgėsi spontaniÅ¡kai ir galbÅ«t netinkamai, negali bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama veika.

Nenustačius S. S. veiksmuose bÅ«tinojo nusikaltimo sudėties požymio – subjektyviosios pusės (tyčios sukelti fizinį skausmÄ ar nežymiai sutrikdyti sveikatÄ ) - S. S. iÅ¡teisintinas. Dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal Å¡iÄ dalį kyla, jei nustatoma, kad žmogus buvo terorizuojamas arba sistemingai bauginamas. Å ioje BK 145 straipsnio dalyje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys:

1) žmogaus terorizavimas grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ arba 2) sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartÄ . Å ios veikos pripažįstamos alternatyviomis, todėl bet kurios iÅ¡ jų padarymas leidžia teigti apie baigtÄ Å¾mogaus terorizavimo ar sistemingo bauginimo nusikalstamÄ veikÄ (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261/2012, 2K-94/2013, 2K-116/2014, 2K-553-942/2015). Grasinimas kaip teisinė sÄ voka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-238-699/2016).

Grasinimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiu, raÅ¡tu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali bÅ«ti iÅ¡sakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar vieÅ¡us pasisakymus. Siekiant iÅ¡vengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebÅ«tų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamÄ jÄ atsakomybę gali užtraukti tik realÅ«s (ne tariami) grasinimai.

Taigi pripažįstant nusikalstamÄ grasinimo pobÅ«dį, bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010,2K-553-942/2015). S. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2.59 promilės girtumo laipsnis), buitinio konflikto metu elgėsi labai agresyviai, žodžiais sudarė pavojingÄ tyčinį poveikį savo sugyventinės J.

B. psichikai, tai yra, žodžiais grasino, kad sudegins jos vasarnamį, verčiant jÄ bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s, neigiami padariniai, todėl nukentėjusioji turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. S. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant teisme nuosekliai neigė grasinęs padegti J. B. sodo namelį. Kaltinamasis neatmetė galimybės, jog žodinio konflikto su J. metu galėjo iÅ¡sakyti tokius žodžius, tačiau jokių ketinimų taip pasielgti jis neturėjo, kadangi į sodo namelį yra įdėjęs daug darbo ir jis jam yra labai brangus.

Teismo posėdyje J. B. parodė, kad vasarnamyje ji susikivirčijo su S. S. ir Å¡is konflikto metu pasakė, kad bet kada gali padegti sodo namelį. Nukentėjusios teigimu, tokius žodžius S. S. iÅ¡sakė tik dėl savo bÅ«senos - neblaivumo. Nemano, kad S. S. galėtų taip pasielgti, kadangi savo darbu labai daug prisidėjo prie vasarnamio tvarkymo ir jam Å¡is namas yra labai brangus. Analizuojant kaltinamojo, nukentėjusiosios duotus paaiÅ¡kinimus bei byloje esančiÄ medžiagÄ , teigtina, kad nėra surinkta jokių duomenų, jog S. S. pasakęs, kad sudegins sodo namelį, bÅ«tų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų, kas sudarytų pagrindÄ manyti, jog savo ketinimus jis žada rimtai įvykdyti.

PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti J. B. iÅ¡ karto po įvykio (2019 m. rugpjūčio 23 d., apie 17.22 val.) duoti paaiÅ¡kinimai, kad neblaivus S. S., iÅ¡girdęs, jog ji ketina kviesti policijÄ , pasakė, jog jeigu ji kvies policijÄ , jis sudegins namÄ . ApibÅ«dindama tolesnius S. S. veiksmus, J. B. nurodė, kad S. S. pasiraitojęs rankoves ketino pakovoti su pareigÅ«nais ir lengvai nepasiduoti. Nenustatyta, jog kaltinamasis bÅ«tų ėmęsis veiksmų, duodančių pagrindÄ manyti, jog jis ketina realiai įvykdyti iÅ¡sakytÄ grasinimÄ ir sudeginti J.

B. priklausantį sodo namelį. Å iuo atveju iÅ¡ įvykio aplinkybių matyti, kad žodžiai apie namo sudeginimÄ buvo iÅ¡sakyti spontaniÅ¡kai, po nukentėjusios iÅ¡sakytų ketinimų kviesti pareigÅ«nus. Nors J. B. teismo posėdyje ir teigė, kad S. S. ir anksčiau yra kartÄ pasakęs panaÅ¡ius žodžius, tačiau iÅ¡ pačios nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimų matyti, kad ji rimtai nevertina tokių kaltinamojo teiginių, netiki, kad S. S. galėtų taip pasielgti. Tai, jog kaltinamojo S. S. elgesys nebuvo bauginantis, patvirtina ir pačios nukentėjusios veiksmai, tai yra, po kaltinamojo teiginių apie namelio sudeginimÄ , nukentėjusioji liko namie ir laukė atvykstančių policijos pareigÅ«nų, todėl negalima konstatuoti, kad nukentėjusioji buvo apimta panikos, iÅ¡gÄ sčio dėl kilsiančių neigiamų pasekmių.

IÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog kaltinime nurodyti įvykiai vertintini kaip spontaniÅ¡ki, iÅ¡provokuoti tarpusavio konflikto, o ne kaip realus grasinimas. Nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, objektyviosios pusės požymių, S. S. iÅ¡teisintinas. Dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. S. nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta.

PaaiÅ¡kino, kad J. B. atvežė į parduotuvę, ten jis nusipirko du butelius Å¡ampano. J. B. nuėjo į netoliese esantį butÄ pasiimti drabužių ir turėjo grįžti į automobilį. Jis norėjo privaryti maÅ¡inÄ arčiau namų, pagalvojo, kad taip bus greičiau, todėl atsisėdęs už vairo pavažiavo kokius 200 metrų, kai jį sustabdė policijos pareigÅ«nai. Po Å¡io įvykio visiÅ¡kai nebevartoja alkoholio, labai daug dirba, kadangi turi įvairių finansinių įsipareigojimų.

Ä®vykio metu vairavo automobilį, priklausantį lizingo bendrovei. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus. Teisiamajame posėdyje J. B. parodė, kad vasarnamyje Å¡ventė Kalėdas, antrÄ Kalėdų dienÄ jokio alkoholio nevartojo, tačiau S. rado, kur iÅ¡gerti. Paprašė, kad ji nuvežtų jį [S. S.] į parduotuvę nusipirkti mineralinio. Nuvežė į Å¡alia esančiÄ parduotuvę, ten jis apsipirko, S. kasoje paprašė Å¡ampano, bet Å¡ampano ji jam nepirko, liepė pasiimti prekes ir eiti į maÅ¡inÄ .

M. S. reikalavo pinigų alkoholiui. Ji tuo metu sėdėjo už automobilio vairo. Padėjusi automobilio raktelius priekyje pasakė, kad eina į butÄ pasiimti drabužių. Grįžusi automobilio neberado. Telefonu su S. susisiekti nepavyko. Jeigu bÅ«tų nepalikusi raktų, tai nebÅ«tų taip nutikę, todėl labai gailisi, kad raktelius paliko maÅ¡inoje, kad nepagalvojo, jog S. gali važiuoti. Po Å¡io įvykio S. alkoholio nevartoja, Å¡iuo metu abu kartu vėl gyvena, S. dirba. Nukentėjusioji atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus.

BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje užfiksuota, kad sustabdytas automobilis Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pirmu pÅ«timu vairuotojui nustatytas 2,04 prom. girtumas; antru pÅ«timu – 2,53 prom. girtumas (b. l. 71). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 2 bÅ«rio vyriausiojo patrulio D. B. 2019 m. gruodžio 26 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 26 d., apie 16.30 val., patruliuojant jo kolega M. R., iÅ¡lipęs iÅ¡ tarnybinio automobilio, gerai apÅ¡viestoje vietoje, su Å¡viesÄ atspindinčiu skrituliu stabdė automobilį Subaru valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas nesustojo ir važiavo toliau. Ä®jungus Å¡vyturėlius bei garso signalÄ pradėjo persekioti automobilį, vairuotojas nekreipė dėmesio ir važiavo toliau. KaÅ¡tonų gatvėje automobilis sustojo. Automobilį vairavo S. S., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Alkotesteriu D. A. 6810 Nr. ARFM – 0451 16.39 val., asmeniui nustatytas 2,06 prom. girtumas; 17.02 val., nustatytas 2,33 prom. girtumas (72 b. l.). 2019 m. gruodžio 26 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti S. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas (105 b. l.).

Alkoholio kiekio matuoklio D. A. 6810 Nr. ARFM-0451 rodmenys patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 26 d., (neįžiÅ«rimas laikas), S. S. nustatytas 2,06 prom. girtumas; 17.02 val., nustatytas 2,38 prom. girtumas (101, 102 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad S. S. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, paaiÅ¡kino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamajam S. S. pareikÅ¡tame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti paaiÅ¡kinimai, tačiau ir teisme apklaustos J.

B. paaiÅ¡kinimai, apie tai, kad įvykio dienÄ S. S. vartojo alkoholį, o jai palikus automobilį su užvedimo rakteliais, S. S. sėdo už vairo ir bÅ«damas neblaivus vairavo transporto priemonę. S. S. kaltę taip pat patvirtina ir policijos pareigÅ«no D. B. tarnybinio praneÅ¡imo duomenys bei alkotesterio rodmenų kvitų duomenys, kurie patvirtina, kad du kartus patikrinus S. S. girtumÄ , abu kartus buvo nustatytas 1,5 promilės girtumÄ Å¾enkliai virÅ¡ijantis girtumas. Visi byloje iÅ¡tirti ir aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad S. S. 2019 m. gruodžio 26 d., apie 16.30 val., Vilniaus r., Pagirių kaime, KaÅ¡tonų g., ties pastatu Nr. 4, vairavo automobilį „S. T.“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kelių eismo taisyklių reikalavimai, draudžiantys neblaiviems asmenims vairuoti transporto priemones, neabejotinai turėjo bÅ«ti žinomi vairuotojo pažymėjimÄ turinčiam S. S.. Asmuo sėsdamas už automobilio vairo suvokė, kad yra neblaivus ir tokios bÅ«senos vairavo automobilį, darytina iÅ¡vada, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes S. S. baudžiamasis įstatymas –BK 2811 straipsnio 1 dalis - pritaikytas tinkamai, veika kvalifikuota teisingai. Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas įvertina tai, kad S. S. padarė vienÄ baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kurios padarymÄ Ä¯statymų leidėjas yra nustatęs baudos arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, suvokiant pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatant, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir jų norint.

BylÄ nagrinėjant teisme nustatyta asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ . Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamÄ jį S. S. charakterizuojančius duomenis – S. S. yra darbingas ir dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta S. S. paskiriant BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ .

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, įvertinus bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , S. S. skirtina 50 MGL (Eur) dydžio bauda. Tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmės paskyrimas atitinka teisingumo principÄ , yra proporcingas nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džiui bei laipsniui. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kadangi BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ S. S. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki penkerių metų.

Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Vertinant tai, kad S. S. savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė iš šio įvykio pasimokęs ir visiškai atsisakęs alkoholio, neteistas, jam nustatytinas baudžiamosios poveikio priemonės termino vidurkis, termino pradžia skaičiuotina nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus nutarimų, kuriais kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 27 d.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Ä®statymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktikÄ nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalÄ baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, transporto priemonė, kuriÄ vairavo S. S. atitinka konfiskuotino turto sÄ vokÄ . IÅ¡ VÄ® Regitra byloje pateiktų duomenų matyti, kad transporto priemonės savininkas yra ne kaltinamasis, o trečiasis asmuo UAB „S.“. Kaip teisme nurodė pats kaltinamasis, automobilį jis pirko iÅ¡simokėtinai, visų įmokų pagal lizingo sutartį jis nėra sumokėjęs. Byloje nėra duomenų, paneigiančių Å¡iuos kaltinamojo teiginius ir patvirtinančius, jog Å¡iuo metu yra sumokėta visa lizingo sutartyje numatyta suma ar sutartis bÅ«tų nutraukta.

Konstatuotina, jog automobilis nei nusikalstamos veikos padarymo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme nuosavybės teise nepriklausė (nepriklauso) S. S.. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, tik kaltininkui priklausantis turtas konfiskuojamas visais atvejais. Tuo tarpu trečiajam asmeniui priklausantis turtas gali bÅ«ti konfiskuojamas tik nustačius esant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytas sÄ lygas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog UAB „S.“ žinojo ar turėjo žinoti, kad lizinguojamas automobilis Subaru B9 Tribeca, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bus naudojamas Baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Kreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Nagrinėjamoje byloje spręstina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo S. S. turi būti išieškota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma.

Teismas nenustatė jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurioms esant konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma turėtų bÅ«ti mažinama. VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės, kuriÄ vairavo S. S., vidutinė rinkos vertė Lietuvoje – 4500 Eur su PVM. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vieningÄ teismų praktikÄ , yra nustatęs taisyklę, kad konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kuriÄ galėtų bÅ«ti įsigytas (parduotas) analogiÅ¡kas automobilis rinkoje, automobilio rinkos vertė rodo tÄ pinigų sumÄ , kuriÄ už analogiÅ¡kÄ automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje) (pavyzdžiui, 2020 m. birželio 19 d.

LAT nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos (2020 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020) ir atsižvelgdamas į tai, kad vidutinės rinkos vertės dalį sudaranti pridėtinės vertės mokesčio suma, pagal pridėtinės vertės mokesčio esmę, yra fiziniam asmeniui privalomai taikoma suma, kurios atskaita naudotis gali tik tam tikrus Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme numatytus kriterijus atitinkantys Å¡io mokesčio mokėtojai juridiniai asmenys, teismas sprendžia, jog nustatant iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡kotinÄ vidutinę rinkos vertę turi bÅ«ti taikoma automobilio Subaru B9 Tribeca vertė su įskaičiuota pridėtinės vertės mokesčio dalimi, Å¡iuo konkrečiu atveju – 4500 Eur.

Dėl kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę ir jų tolesnio taikymo Ikiteisminio tyrimo metu S. S. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teises sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos. S. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d., 17.10 val., iki 2019 m. rugpjūčio 25 d., 10.43 val., ir nuo 2019 m. gruodžio 26 d., 16.30 val., iki 2019 m. gruodžio 27 d., 11.05 val.

Laikinojo sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laikÄ . Dėl civilinių ieÅ¡kinių, proceso iÅ¡laidų, kitų klausimų Civilinio ieÅ¡kinio byloje nėra. Proceso iÅ¡laidų nėra. Daiktai ir dokumentai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – S. S. vardu iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VÄ® „Regitra“. Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 305, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

S. S. (S. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡teisinti jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. S. S. (S. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡teisinti jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje. S. S. (S. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ (tris paras), vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad S. S. neatlikta baudos bausmės dalis sudaro 44 MGL, kas atitinka 2200 Eur (dviejų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų eurų) baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti S. S. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ S. S. konfiskuotinos transporto priemonės – Subaru B9 Tribeca, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ - 4500 Eur (keturis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus). KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ , specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Baudžiamojoje byloje esantį dokumentÄ - S. S. vardu iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VÄ® „Regitra“. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vienÄ iÅ¡ pasirinktų sÄ skaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis:

„bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank F. P. Lietuvos skyrius); Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“;

Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudÄ Ä¯ teritorinės Mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalÄ rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukÅ¡tas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta.

Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti areÅ¡tu.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Viktorija Å elmienė