9c3af4d2-0fa0-4d3b-aa56-e88b4088eb00 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-466-1017/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02845-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. liepos 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, sekretoriaujant Ilonai Banel, dalyvaujant skundÄ padavusiam M. J., nukentėjusiajam K. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio ir deklaravusio gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9332-2019 panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-9332-2019 M. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2019 m. vasario 6 d., apie 15.50 val., Vilniuje, Kalvarijų g., ties pastatu Nr. 171, vairuodamas marÅ¡rutinį autobusÄ Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keitė važiavimo kryptį, t. y. rikiavosi iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nedavė kelio gretima antra eismo juosta važiuojančiam automobiliui Subaru, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. K., priversdamas vairuotojÄ keisti važiavimo kryptį, ir iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui ir eismo dalyviams, t. y. marÅ¡rutinio autobuso keleiviams ir Subaru vairuotojui; Å¡iais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 104 punktus. Jam paskirta administracinė nuobauda – 200 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – atėmimas teisės vairuoti kelių transporto priemones 4 mėnesius (b. l. 8-9).

Vilniaus miesto apylinkės teismui M. J. pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti minėtÄ nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukti. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad:

1) nutarimas priimtas neobjektyviai, neiÅ¡tyrus visų eismo įvykio įrodymų ir faktų visumos. PareiÅ¡kėjas skunde neigia nutarime nustatytÄ eismo įvykio mechanizmÄ ir savo kaltę, nurodydamas, jog eismo įvykis kilo dėl Subaru automobilio vairuotojo K. K. Kelių eismo taisyklių pažeidimo, o bÅ«tent dėl to, kad pastarasis atliko draudžiamÄ veiksmÄ â€“ lenkė jo vairuojamÄ autobusÄ draudžiamoje vietoje, važiuodamas prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, kirsdamas dvi iÅ¡tisines linijas, po ko iÅ¡sigandęs prieÅ¡prieÅ¡ai važiuojančio automobilio, staiga stabdė, metėsi į deÅ¡inę pusę, užkabindamas autobusÄ Å¡onine dalimi.

Minėtos aplinkybės yra užfiksuotos autobuso Solaris priekinio ir Å¡oninio vaizdo kameromis. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei kaltės. Tai ne pareiÅ¡kėjo veiksmai iÅ¡provokavo Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkimÄ per dvi iÅ¡tisines juostas, nes autobuso vairuotojas neiÅ¡važiavo staiga į antrÄ eismo juostÄ , jis rodė kairį posÅ«kį, važiavo mažu – 30/40 km/h greičiu, jo gabaritai vientisi, automobilio Subaru Legacy vairuotojas turėjo puikiÄ galimybę matyti kelio dalyvius ir jų veiksmus, tačiau jis važiavo dvigubai didesniu nei autobuso greičiu.

Taigi, pareiÅ¡kėjo nuomone, Å¡iuo atveju nėra ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyto požymio – vertimo kitÄ eismo dalyvį staiga keisti eismo kryptį. Jo vairuojamas autobusas pradėjo rikiuotis į antrÄ eismo juostÄ , kuria važiuoti KET taisyklės jam nedraudžia, jo veiksmai Subaru vairuotojui buvo matomi iÅ¡ toli, todėl Å¡is turėjo galimybę sustoti ir praleidęs autobusÄ važiuoti iÅ¡ paskos, tačiau jis pasirinko laisva valia autobuso lenkimÄ prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, kertant dvi iÅ¡tisines linijas.

2) Ä® eismo įvykio vietÄ atvykęs pareigÅ«nas netinkamai iÅ¡tyrė eismo įvykio aplinkybes, todėl surašė į jį tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, vadovaudamasis iÅ¡ esmės tik transporto priemonių iÅ¡sidėstymu kelyje bei didesne dalimi K. K. paaiÅ¡kinimais, neperžiÅ«rėjęs autobuse įrengtų dviejų vaizdo kamerų įrašų. Skunde nurodoma, kad bylos tyrimas buvo atliktas tendencingai ir neprofesionaliai, ignoruojant paties K. K. paaiÅ¡kinimuose nurodytus faktus, kuriuose jis pripažino daręs lenkimo manevrÄ , iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo paimtas paaiÅ¡kinimas, neatsižvelgiant į jo streso bÅ«senÄ , pradžioje tyrimo, prieÅ¡ suraÅ¡ant protokolÄ , buvo peržiÅ«rėtas tik vienos autobuso kameros vaizdo įraÅ¡as, jo buvo praÅ¡oma raÅ¡yti pakartotinį paaiÅ¡kinimÄ namuose, o kitam vairuotojui leista perraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ , netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai pakeisti bylÄ tiriantį ir nagrinėjantį pareigÅ«nÄ , bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

3) VPK pateikti vaizdo įraÅ¡ai yra ne vienodo lygiagretumo, skirtingos trukmės, nors abi kameros fiksuoja tuo pačiu metu ir laiku. Priekinės kameros vaizdo įraÅ¡as pateiktas nuo Kareivių-Kalvarijų sankryžos, o antras įraÅ¡as iÅ¡ salono kameros, kai autobusas Solaris jau antroje eismo juostoje, o automobilis Subaru Legacy pradeda lenkimÄ nuo galinės dalies autobusui. Subaru lenkimas prasidėjo nuo Kalvarijų g. 165, ir tęsėsi iki Kalvarijų g. 173 9 sekundes, jo greitis buvo vienodas ir nekintantis, kas rodo jo sÄ moningÄ tikslingÄ , chuliganiÅ¡kÄ autobuso lenkimÄ .

4) PareiÅ¡kėjas pabrėžė, jog jis 6 metus dirba profesionaliu autobuso vairuotoju, virÅ¡ 20 metų vairuoja transporto priemones, teisė vairuoti transporto priemones yra jam bÅ«tina kasdien, nes darbas – vienintelis jo pragyvenimo Å¡altinis, specialiosios teisės atėmimas yra neproporcinga ir neteisinga bausmė vairuotojui (b. l. 2-5). Institucija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ â€“ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, atsiliepime į skundÄ prašė jo netenkinti.

Institucija nurodė palaikanti 2019 m. gegužės 8 d. nutarimÄ . Vilniaus aps. VPK KPV AVS vyresnysis specialistas A. T. iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , atsižvelgdamas į byloje surinktus duomenis, lengvinančias aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino tinkamai, pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Asmens patraukimo atsakomybėn motyvai yra iÅ¡dėstyti 2019 m. gegužės 8 d. nutarime.

Asmuo padarė vienÄ iÅ¡ grubiausių KET pažeidimų, pavojingai vairavo transporto priemonę – autobusÄ , tokiais veiksmai sukėlė pavojų eismo saugumui. Teismų praktikoje konstatuota, kad administracine nuobauda turi bÅ«ti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Nagrinėjant bylÄ , teisingai iÅ¡aiÅ¡kintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį ir jo padarymo aplinkybes, skirta administracinė nuobauda sankcijos ribose.

Keisti skundžiamo nutarimo nėra pagrindo (b. l. 1). Teismo posėdžio metu M. J. palaikė savo skundÄ ir nurodė, kad 2019 m. vasario 6 d. jis važiavo Kalvarijų gatve (duomenys neskelbtini) marÅ¡ruto autobusu, stodamas kiekvienoje stotelėje. Automobilių nebuvo, jis važiavo į Naujakiemio stotelę, prieÅ¡ais jį važiavo du autobusai. Jis iÅ¡važiavo iÅ¡ stotelės, pavažiavo pirmÄ ja eismo juosta, pažiÅ«rėjo per veidrodį, kad nieko nėra ir persirikiavo į kitÄ juostÄ . Liko kampas autobuso ant juostos ir pamatė per veidrodį atlekiantį Subaru, tačiau Å¡is automobilis buvo nuo jo toli.

Kai jis važiavo pirma juosta, antroji juosta buvo tuščia. Kadangi autobusas trumpas, jo galas negalėjo likti kitoje juostoje ir jis negali bÅ«ti nematomas. Jis pastebėjo atlekiantį automobilį Subaru, kai autobuso priekis jau 70 procentų buvo antroje juostoje, o galas buvo likęs pirmoje, pastebėjo jo Å¡viesas, pažiÅ«rėjo atstumÄ . Paskui jis persirikiavęs važiavo tiesiai, atlėkė iÅ¡ galo Subaru automobilis ir nestabdydamas važiavo tiesiai per dvi iÅ¡tisines linijas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ .

Subaru vairuotojas nestabdė, o privažiavęs prie autobuso galinio Å¡ono, nuvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ . Automobilis Subaru buvo galingas, vairuotojas paspaudęs akceleratorių galėjo aplenkti autobusÄ , tačiau jis važiavo per dvi iÅ¡tisines juostas, lenkė, tada stabdė priekyje autobuso, įvyko kontaktas. Jis negalėjo suprasti, kodėl vairuotojas taip elgiasi. Paskui peržiÅ«rėjęs vaizdo įraÅ¡us pamatė, jog eismo įvykis įvyko dėl to, kad iÅ¡ priekio Subaru prieÅ¡prieÅ¡inėje juostoje važiavo kitas automobilis, kurio vairuotojas nepasimetė ir persirikiavo į pirmÄ eismo juostÄ , o Subaru vairuotojas iÅ¡sigando pamatęs iÅ¡ priekio atvažiuojantį automobilį ir metėsi į autobusÄ juostÄ .

Pradžioje policijai buvo pateiktas tik vienas priekinės kameros įraÅ¡as, kitas buvo nepateiktas iki to laiko, kol virÅ¡ininkas jo neatleido. Jis skundė policijos pareigÅ«nų veiksmus, kad jie yra Å¡aliÅ¡ki, neiÅ¡reikalavo vaizdo įraÅ¡o. Jis pats namuose parašė paaiÅ¡kinimÄ , pateikė vaizdo įraÅ¡Ä . Byloje esantį paaiÅ¡kinimÄ (b. l.

24) rašė 2019 m. vasario 6 d. įvykio vietoje (b. l. 74). PareiÅ¡kėjas M. J. 2019 m. vasario 6 d. paaiÅ¡kinime nurodė, jog 2019 m. vasario 6 d. jis vairavo vieÅ¡ojo transporto autobusÄ Solaris Urbino, (duomenys neskelbtini). Važiavo link Baltupių. Kelio danga – asfaltas Å¡lapias, kelio žymėjimas matomas gerai. Važiuodamas pastebėjo, kaip privažiavęs iÅ¡ galo automobilis kirto iÅ¡ karto dvi iÅ¡tisines ir lenkė prieÅ¡inga kryptimi. Po to staiga padarė staigų veiksmÄ Ä¯ deÅ¡inę ir užkabinęs autobusÄ , užtvėrė jam keliÄ .

Užtvėręs keliÄ Å¡lagbaumo forma, automobilis Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi keleivių buvo pilnas autobusas, staigiai stabdyti negalėjo dėl žmonių saugumo, jų sveikatos iÅ¡saugojimo. PastÅ«męs Subaru apie vienÄ metrÄ , autobusas sustojo. Tada Subaru Legacy pariedėjo į deÅ¡inę link Å¡aligatvio ir sustojo, tokį automobilių iÅ¡sidėstymÄ rado atvykę policijos pareigÅ«nai. Žmonės sakė, kad nenukentėjo (b. l. 24). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis K.

K. nurodė, kad jis važiuodamas iÅ¡ darbo įsuko iÅ¡ Žvalgų gatvės į Kalvarijų gatvę, kur yra stotelė. Pamatęs, kad pirma juosta yra užimta, prieÅ¡ J. Kazlausko autobuso stotelę jis iÅ¡ karto persirikiavo į antrÄ juostÄ , nes už autobuso stotelės buvo laisva, ir važiavo link SantariÅ¡kių. Važiuodamas matė pirma eile važiuojant pilna autobusų. Pavažiavus pamatė, kad autobusas bando rikiuotis į jo eilę. Kadangi buvo arti autobuso, jo nuomone, autobuso vairuotojas jį matė.

Jis iÅ¡sigando, pagalvojo, kÄ Å¡is daro, galvojo jį praleis, tada autobusas užbaigs manevrÄ , bet toliau pamatė, kad autobusas manevruoja į jo juostÄ . Kai autobusas pradėjo rikiuotis į jo juostÄ , jis buvo nuo autobuso maždaug 20-50 metrų atstumu. Autobusui pradėjus rikiuotis, jis nestabdė, nes tikėjosi, jog autobusas jį praleis. Gale buvo pilna maÅ¡inų, jei staiga stabdytų, įvyktų avarija. Kai pamatė, kad autobusas dar labiau skuba persirikiuoti, jis jau buvo prie autobuso. Kadangi vairuotojas piktybiÅ¡kai baigė persirikiavimÄ , todėl bandė lenkti, užvažiavo ant dvigubos iÅ¡tisinės juostos.

Pravažiuodamas autobusÄ matė, kad „nepraslys“. Jo Subaru buvo užlindęs prieÅ¡ autobusÄ , autobusas toliau tęsė persirikiavimÄ ir stuktelėjo į jo automobilio Subaru užpakalines dureles, užkabino jo sparnÄ , ir automobilį Subaru apsuko prieÅ¡ais autobuso priekį. Ä® galines dureles smÅ«gį gavo, kai važiavo pro autobusÄ , jį iÅ¡ karto užmetė prieÅ¡ autobusÄ ir pasuko. Jį užkabino priekiniu vairuotojo pusės autobuso kampu. Mano, kad autobuso vairuotojas kaltas, nes autobusui pora sekundžių reikėjo nesirikiuoti ir jis bÅ«tų pravažiavęs. Jis važiavo maždaug 50 km/h greičiu.

Nesuprato, kodėl autobusas jam keliÄ uždarė. Matė, kad autobuso vairuotojas pasižiÅ«rėjo į veidrodėlį ir vis tiek rikiavosi: jis arba nematė jo, arba ir toliau piktybiÅ¡kai rikiavosi. Jis autobuso nelenkė, važiavo antra eile, o autobusas įlindo į jo važiuojamÄ juostÄ . Schemoje matyti, kad autobuso galas yra ne pirmoje eilėje, ne pilnai persirikiavęs. Grįžti į pirmÄ eismo juostÄ jis nebandė, jį užkabino autobusas, todėl įvyko eismo įvykis. PaaiÅ¡kinimÄ rašė iÅ¡ karto po eismo įvykio.

Bylos nagrinėjimo metu jam pasakė, kad jo paaiÅ¡kinimas nelabai koks, davė pavyzdį ir liepė užpildyti trÅ«kstamas detales. Kai jis paskaitė ir papildė paaiÅ¡kinimÄ , tÄ paaiÅ¡kinimÄ pridėjo prie pirmojo. Jo klaida, kad abu paaiÅ¡kinimus datavo vasario 6 data. B. l. 22 yra pirmas jo paaiÅ¡kinimas po įvykio, o b. l. 23 – antras paaiÅ¡kinimas. PareiÅ¡kėjui irgi buvo pasiÅ«lyta paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ , tačiau Å¡is jo nerašė. Jis laukė tris mėnesius, negalėjo tyrėjas nagrinėti bylos be pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimo.

Jam buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, jis sumokėjo baudÄ . Jis vairuotoja automobilį nuo 18 metų, nei karto neturėjo jokio eismo įvykio, buvo tikras, kad autobusas jį praleis (b. l. 74-76). Ä®vykio aplinkybės nurodytos ir nukentėjusiojo K. K. 2019 m. vasario 6 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose. Pirmame paaiÅ¡kinime K. K. nurodė, kad 2019 m. vasario 6 d., apie 16.00 val. važiavo Kalvarijų gatve link Jeruzalės antra eile, lenkė autobusÄ , važiuojantį pirma eile.

Staiga autobuso vairuotojas pradėjo sukti į antrÄ eilę, jam nebaigus aplenkti ir trenkė priekiniu buferiu į jo Subaru Legacy užpakalines (deÅ¡inės pusės) keleivio duris. Jį užsuko prieÅ¡ais autobuso priekį ir autobusas stÅ«mė jį kurį laikÄ nestodamas. Sugadintas visas deÅ¡inys Subaru Å¡onas, pradedant nuo užpakalinių durelių, baigiant priekiniu sparnu. Mano, kad Å¡imtu procentų kaltas autobuso vairuotojas, nes jis buvo jį praktiÅ¡kai jau aplenkęs. Pirmas smÅ«gis buvo į užpakalines (deÅ¡inės pusės) keleivio duris (b. l. 22).

Antrame paaiÅ¡kinime K. K. nurodė, kad 2019 m. vasario 6 d. apie 16.00 val. vairavo jam priklausantį lengvÄ jį automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsiai pilkos spalvos, įjungtomis trumpomis Å¡viesomis. Važiavo Kalvarijų gatve nuo Žvalgų gatvės link Jeruzalės. Oro sÄ lygos buvo geros, važiuojamoji dalis Å¡iek tiek drėgna, matomumas geras, eismas vyksta dviem juostomis. Važiavo antra juosta, nes pirmoji buvo užimta kitų automobilių, važiavo 40-50 km/h greičiu.

Pirma eismo juosta prieÅ¡ jį pradėjo važiuoti marÅ¡rutinis autobusas. Jam priartėjus prie autobuso, jis pradėjo rikiuotis į antrÄ eismo juostÄ , kuri buvo užimta, nes jo automobilio priekis jau buvo maždaug prie autobuso vidurinės dalies, vien vertinant pagal jo ilgį. Kadangi paskui jo automobilį važiavo kiti automobiliai, todėl staigiai stabdyti nenorėjo, dėl to, kad iÅ¡ paskos važiavę automobiliai neatsitrenktų į jo automobilį. Tikėjosi, kad autobuso vairuotojas pamatys jo automobilį, važiuojantį Å¡alia jo ir nedarys manevro į antrÄ juostÄ .

Deja autobuso vairuotojas tikriausiai nepamatė jo automobilio ir padarė dar staigesnį manevrÄ persirikiuodamas į antrÄ eilę. Vengdamas susidÅ«rimo su autobusu, Å¡iek tiek pasitraukė link dvigubos iÅ¡tisinės linijos, paskutiniu momentu nevalingai iÅ¡važiavo viena automobilio puse maždaug 0,5 m už iÅ¡tisinės dvigubos linijos. Automobilių iÅ¡ priekio prieÅ¡prieÅ¡ine kryptimi nebuvo. Supratęs, kad autobuso vairuotojas pamatė jo automobilį, ir nebaigia persirikiuoti į antrÄ juostÄ , bandė pats aplenkti autobusÄ ir tęsti važiavimÄ antra eismo juosta.

Tačiau automobilis kliudė jo automobilio užpakalinį bamperį ir užpakalines dureles su savo priekiniu bamperio kraÅ¡tu jo automobilį užsuko skersÄ , prieÅ¡ais autobuso priekinį bamperį, ir keletÄ metrų autobusas stÅ«mė jo automobilį Å¡onu. Sulankstytas visas jo automobilio Å¡onas, užpakalinis sparnas, abi durelės ir priekinis sparnas (b. l. 23). Ä®vykio aplinkybės nurodytos ir BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenyse, M.(J.) praneÅ¡ant apie eismo įvykį, jog Kalvarijų g. 171, link Baltupių susidÅ«rė vieÅ¡asis autobusas Nr. (duomenys neskelbtini) Solaris, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) su automobiliu Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Policijos pareigūno I. (I.) A. 2019 m. vasario 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. vasario 6 d., 15.50 val. iš VPK OVS gautas pranešimas, kad Vilniuje, Kalvarijų g. 171, susidūrė automobilis Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir maršrutinis autobusas Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Atvykę nurodytu adresu pamatė automobilį Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas K.

K. paaiÅ¡kino, jog važiavo Kalvarijų gatve link Jeruzalės antra eismo juosta ir gretima eismo juosta važiavęs autobusas Solaris, valst. Nr. HBV iÅ¡ pirmos eismo juostos ėmė rikiuotis į antrÄ . Vairuotojas vengė susidÅ«rimo, tačiau jam nepavyko. Autobuso Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. J. paaiÅ¡kino, kad važiavo Kalvarijų gatve link Jeruzalės, jau pilnai persirikiavęs iÅ¡ pirmosios eismo juostos į antrÄ , kai staiga jo vairuojamÄ autobusÄ lenkė automobilis „Subaru“, kuris iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir aplenkdamas jo autobusÄ kliudė jo priekinę dalį.

Žmonės nenukentėjo. Darytina iÅ¡vada, kad autobuso vairuotojas rikiuodamasis iÅ¡ pirmos eismo juostos į pirmÄ jÄ [turi bÅ«ti antrÄ jÄ , teismo vertinimu raÅ¡ymo apsirikimo klaida], nepamatė ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio Subaru, nedavė jam kelio, todėl įvyko susidÅ«rimas. Autobuso vairuotojas negalėjo atsakyti, kÄ jis veikė antroje eismo juostoje, sakė paaiÅ¡kinimo neraÅ¡ysiantis, nes viskas bus vaizdo įraÅ¡e (autobuse yra įrengta vaizdo stebėjimo-filmavimo įranga).

Abu vairuotojai kaltę neigia (b. l. 6). Eismo įvykio vietos, esančios Vilniuje, Kalvarijų g., schemoje matyti eismo įvykio vieta, automobilių iÅ¡sidėstymas: autobusas Solaris antroje eismo juostoje, Å¡iek tiek pakrypęs į kairę (nuo galinio deÅ¡inio rato 3,8 m, nuo priekinio kairio rato – 4.00 m. iki deÅ¡inio kelkraščio), pirmoje eismo juostoje už 0,4 m prieÅ¡ais autobusÄ , 45 laipsnių kampu pakrypęs į deÅ¡inę automobilis Subaru Legacy (b. l. 20). Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti automobilių Subaru Legacy, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bei autobuso Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: Subaru apgadinta priekinės deÅ¡inės pusės durys, užpakalinės deÅ¡inės pusės durys, priekinis deÅ¡inės pusės sparnas, užpakalinis deÅ¡inės pusės sparnas, autobusui Solaris – priekinis bamperis, priekinis stiklas, bagažinės dangtis, priekinis deÅ¡inės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas (b. l. 21). VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) pateikė į bylÄ du vaido įraÅ¡us, darytus autobuso Solaris, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priekine ir šonine vaizdo kamera. Abiejų vaizdo įrašų trukmė labai skiriasi; priekine vaizdo kamera ilgesnis, prasidedantis likus 4 min 15 s. iki eismo įvykio, šonine vaizdo kamera labai trumpas – prasidedantis likus 6 s. iki eismo įvykio (b. l. 43, 63). Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. kovo 26 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-24727-2019 ir K. K. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, dėl to, kad jis 2019 m. vasario 6 d. apie 15.50 val.

Vilniuje, Kalvarijų g., ties pastatu Nr. 171, vairavo automobilį Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo antra eismo juosta, atsiradus kliūčiai – besirikiuojančiam į jo eismo juostÄ autobusui Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nestabdė vairuojamo automobilio, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , lenkė autobusÄ , grįždamas į eismo juostÄ susidÅ«rė su autobusu, tuo pažeidė KET 127 ir 128 punktų reikalavimus (b. l. 10).

Skundas netenkintinas. Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 str.). Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingÄ situacijÄ sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokiÄ pat pavojingÄ situacijÄ sukėlęs įvažiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno Å¡imto septyniasdeÅ¡imt iki dviejų Å¡imtų trisdeÅ¡imt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų Å¡imtų iki Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų (2017 09 26 įstatymo Nr. XIII-640 redakcija).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ M. J. paaiÅ¡kinimų teisme ir raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, K. K. paaiÅ¡kinimų teisme bei raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) pateiktų vaizdo įrašų, I. A. tarnybinio praneÅ¡imo, eismo įvykio vietos schemos su pridėtais papildomais duomenimis bei kitų byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. vasario 6 d., apie 15.50 val., Vilniuje, Kalvarijų g., ties pastatu Nr. 171, M. J. vairuojamas marÅ¡rutinis autobusas keitė važiavimo kryptį, t. y. rikiavosi iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ , rikiavimosi metu K.

K. vairuojamas automobilis, važiuojantis antroje eismo juostoje autobusui iÅ¡ kairės pusės, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , po ko abi transporto priemonės susidÅ«rė. Abu eismo įvykio dalyviai skirtingai vertina priežastis, dėl kurių automobilio Subaru vairuotojas iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir lenkė autobusÄ iÅ¡ kairės. PareiÅ¡kėjas nesutinka, kad tokie K. K. manevrai buvo nulemti jo veiksmų, o bÅ«tent rikiavimosi į antrÄ eismo juostÄ , nepraleidus Å¡ia eismo juosta važiuojančio automobilio Subaru.

Jis tvirtina, kad rikiavosi į antrÄ eismo juostÄ , įsitikinęs, kad tam nėra kliūčių, pilnai persirikiavo ir jam jau judant antra eismo juosta, jį iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, pažeisdamas KET reikalavimus, t. y. kirsdamas dvigubÄ iÅ¡tisinę linijÄ ir iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , autobusÄ iÅ¡ kairės lenkė iÅ¡ paskos važiavusio automobilio Subaru vairuotojas, po to iÅ¡sigandęs kliÅ«ties – prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojančio automobilio, staiga bandė sugrįžti į antrÄ eismo juostÄ ir susidÅ«rė su Å¡ioje eismo juostoje važiavusiu autobusu.

Tuo tarpu K. K. duodamas paaiÅ¡kinimus teisme ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad jis važiavo antra eismo juosta, kai jo nematydamas arba tyčia piktybiÅ¡kai tęsdamas persirikiavimo manevrÄ autobuso vairuotojas pradėjo rikiuotis iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ jÄ , jo automobiliui jau iÅ¡ esmės susigretinus su autobusu, dėl ko jis buvo priverstas, kad nesusidurtų su autobusu, iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Jis tikėjosi, kad autobuso vairuotojas jį pastebės ir rikiavimosi manevro nebaigs, tačiau autobuso vairuotojas vis tiek baigė manevrÄ , iÅ¡ esmės jį „iÅ¡stumdamas“ iÅ¡ jo eismo juostos į prieÅ¡prieÅ¡inę, dėl ko jis buvo priverstas lenkti autobusÄ važiuodamas prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta.

PareiÅ¡kėjas savo nekaltumÄ ir pozicijÄ grindžia byloje pateiktais autobuso viduje sumontuotų vaizdo kamerų įraÅ¡ais. Atkreiptinas dėmesys, kad nei viena Å¡ių kamerų nefiksuoja vaizdo iÅ¡ autobuso galo, todėl iÅ¡ esmės jais nėra užfiksuotas momentas, kaip ir kokiu greičiu automobilis Subaru judėjo ir kokiu atstumu buvo nuo autobuso, kai Å¡is pradėjo rikiuotis iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ jÄ . Vis dėl to autobuso Å¡onine kamera užfiksuotos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiÅ¡kėjas raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime bei teisme netiksliai nurodė eismo įvykio aplinkybes – autobusas nebuvo pilnai persirikiavęs iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ ir nevažiavo visiÅ¡kai tiesiai, kai automobilis Subaru pasirodė jo kairiajame Å¡one.

Å onine vaizdo kamera užfiksuotas vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad autobusas rikiavosi į kairę (iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ eismo juostÄ ) tuo metu, kai pro jį antra eismo juosta jau važiavo automobilis Subaru. Sulėtinus įraÅ¡Ä , įraÅ¡o pradžioje matyti Å¡alia autobuso laisva jo judėjimo krypties eismo juosta, jos kairiame Å¡one matyti dviguba iÅ¡tisinė linija, pereinanti į punktyrinę, po to vėl į iÅ¡tisinę, ir matyti, kaip kairė autobuso pusė priartėja prie dvigubos iÅ¡tisinės juostos, kai juodas automobilis Subaru važiuoja pro autobuso Å¡onÄ .

IÅ¡tisinė linija, skirianti prieÅ¡prieÅ¡ines eismo juostas visiÅ¡kai iÅ¡nyksta iÅ¡ kameros regos lauko bÅ«tent tuo metu, kai automobilio Subaru galas dar tebematyti Å¡alia autobuso priekinės dalies. Sustabdžius Å¡io vaizdo įraÅ¡Ä momentu, kai Å¡alia autobuso pasimato Subaru priekinė dalis, matyti, kad Å¡is automobilis dar visiÅ¡kai telpa pirmoje eismo juostoje, važiuoja ja, kai greta esantis autobusas dar yra pirmoje eismo juostoje, tačiau automobiliui judant pro autobusÄ , dėl nuosekliai siaurėjančios antros eismo juostos, kuriÄ vis labiau užima autobusas, Subaru automobilis palaipsniui judėdamas traukiasi į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ .

Minėtos aplinkybės patvirtina K. K. teiginį, kad jis važiavo savo kraÅ¡tine (antra) eismo juosta, tačiau autobuso rikiavimosi metu, pasitraukė į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kadangi jo važiuojamÄ jÄ užėmė autobusas. Å is vaizdo įraÅ¡as patvirtina vairuotojo K. K. parodymus, jiems neprieÅ¡tarauja, Å¡ių duomenų pagrindu bylÄ nagrinėjęs pareigÅ«nas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog M. J. vairuodamas marÅ¡rutinį autobusÄ Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rikiavosi iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ , neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nedavė kelio gretima antra eismo juosta važiuojančiam automobiliui Subaru, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), priversdamas jo vairuotojÄ keisti važiavimo kryptį, ir iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ . PareiÅ¡kėjas ginčija ir K. K. nubaudimÄ pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, nurodydamas, kad bÅ«tent Subaru vairuotojo veika turėjo bÅ«ti kvalifikuojama pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes tai jis lenkė autobusÄ , iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kirsdamas iÅ¡tisinę dvigubÄ linijÄ . Teismo vertinimu pareiÅ¡kėjas nepagrįstai raÅ¡ytiniuose K.

K. paaiÅ¡kinimuose nurodytas frazes, kad jis lenkė autobusÄ , vertina kaip jo kaltės pripažinimÄ . IÅ¡ paaiÅ¡kinimo konteksto matyti, kad K. K. Å¡iÄ frazę vartojo ne lenkimo manevro, numatyto KET 3.9 punkte prasme (lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ). Savo paaiÅ¡kinime K. K. vartojo šį žodį ta prasme, kad jis važiavo antra eismo juosta pro autobusÄ važiuojantį pirma eismo juosta:

„važiavau Kalvarijų gatve link Jeruzalės antra eile, lenkiau autobusÄ , važiuojantį pirma eile“, t. y. ne kad persirikiavo lenkimo manevrui į kitÄ juostÄ , o tiesiog judėdamas gretima eismo juosta pravažinėjo Å¡alia kitoje juostoje važiuojantį autobusÄ . Eismo įvykio aplinkybes tyrę vietoje policijos pareigÅ«nai ir nutarimÄ priėmęs pareigÅ«nas teisingai vertino, kad iÅ¡važiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ buvo padarytas ne tikslu aplenkti autobusÄ , o siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo su juo, automobiliui Subaru jo važiuojamoje eismo juostoje nebelikus vietos dėl autobuso persirikiavimo.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms atmetami, kaip nepagrįsti, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad pareigÅ«nas nepagrįstai pirmenybę teikė K. K. parodymams, neatsižvelgė į vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotas aplinkybes. Vien tai, kad pareiÅ¡kėjo įrodymų vertinimas nesutampa su Institucijos vertinimu, nereiÅ¡kia, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad pareiÅ¡kėjas M. J. 2019 m. vasario 6 d., apie 15.50 val., Vilniuje, Kalvarijų g., ties pastatu Nr. 171, vairuodamas marÅ¡rutinį autobusÄ Solaris, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), keitė važiavimo kryptį, t. y. rikiavosi iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ , neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nedavė kelio gretima antra eismo juosta važiuojančiam automobiliui Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. K., priversdamas vairuotojÄ keisti važiavimo kryptį, ir iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui ir eismo dalyviams, t. y. marÅ¡rutinio autobuso keleiviams ir Subaru vairuotojui, Å¡iais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 101, 104 punktus.

Ä®vertinus visumÄ paminėtų aplinkybių, abejonių dėl M. J. veiksmų kvalifikacijos pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį teismui nekyla, jo kaltė įrodyta tinkamai nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad bÅ«tent K. K., o ne pareiÅ¡kėjas buvo nubaustas už paties eismo įvykio sukėlimÄ , o bÅ«tent už tai, kad bandydamas grįžti į eismo juostÄ susidÅ«rė su autobusu. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui paskirta nuobauda už pavojaus sukėlimÄ savo Kelių eismo taisyklių pažeidimu, nes jis privertė kitÄ vairuotojÄ staiga keisti važiavimo kryptį, dėl ko vėliau kilo eismo įvykis.

Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų procesinių pažeidimų. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad atvykę eismo įvykio tirti pareigÅ«nai nenustatė kaltininko, slapta surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame apkaltino autobuso vairuotojÄ , neiÅ¡tyrę visų įrodymų, eismo įvykio aplinkybes nustatė, remdamiesi daugiausiai K. K. parodymais, kurie neatitiko tiesos. Pagal Patrulių veiklos instrukcijos 47 punktÄ Policijos patrulis nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimÄ (pareiÅ¡kimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėjÄ Ä¯ policijos įstaigÄ tokiam protokolui suraÅ¡yti <...>.

Pagal instrukcijos 49 punktÄ , iÅ¡ įvykio vietos policijos patrulis budėtojui pateikia Å¡iuos dokumentus arba vienÄ iÅ¡ jų: iÅ¡samų tarnybinį praneÅ¡imÄ (su įteikto Å¡aukimo Å¡aknele), administracinio teisės pažeidimo protokolÄ su medžiaga, pareiÅ¡kimÄ . Tarnybinis praneÅ¡imas turi bÅ«ti suraÅ¡ytas iÅ¡samiai, aiÅ¡kiai ir tiksliai įvardytos aplinkybės, informacija turi bÅ«ti pagal galimybes patikrinta. IÅ¡ minėtų nuostatų matyti, kad tarnybinis praneÅ¡imas yra vienas iÅ¡ byloje surenkamų duomenų įforminimo dokumentų, skirtų bylÄ tiriančiam pareigÅ«nui.

Jį raÅ¡antis pareigÅ«nas neprivalo jo suraÅ¡yti pažeidėjo akivaizdoje, juo labiau, jei jis nėra pareigÅ«nas savo kompetencijos ribose priimantis nutarimÄ dėl pažeidimo. Su Å¡iuo dokumentu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali susipažinti susipažindamas su visa bylos medžiaga. Tai nėra galutinis dokumentas, kuriuo nustatoma asmens kaltė, todėl jame padaryta iÅ¡vada dėl eismo įvykio mechanizmo nėra privaloma bylÄ nagrinėjančiam ir nutarimÄ priimančiam pareigÅ«nui.

BylÄ nagrinėjantis pareigÅ«nas byloje surinktus duomenis vertina savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis įrodymų visuma ir savo vidiniu įsitikinimu. Kad A. T. kitaip vertino situacijÄ , įrodo tai, kad jis surašė protokolus ir paskyrė nuobaudÄ abiem vairuotojams, konstatavęs, kad kiekvienas jų pažeidė KET reikalavimus. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad policijos pareigÅ«nai neatsižvelgė į jo stresinę bÅ«senÄ , nepasiÅ«lė iÅ¡kviesti greitosios medicinos pagalbos, streso, psichologinio sukrėtimo atveju.

Patrulių veiklos instrukcijos 32 punktas nustato, kad aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes, reikia įvertinti įvykio dalyvių psichinę ir emocinę bÅ«senÄ , todėl jautriai reaguojančiam asmeniui reikia leisti nusiraminti, pagal 33 punktÄ , bendraujant su nukentėjusiuoju, kurio sveikatos bÅ«klė yra akivaizdžiai sutrikusi, pirmiausia reikėtų pasiÅ«lyti jam suteikti pagalbÄ ir tik vėliau apklausti jį apie įvykio aplinkybes. PareiÅ¡kėjas savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad dėl eismo įvykio niekas nenukentėjo, jis pats jokių sužalojimų nepatyrė, policija pagal BIRT žiÅ«ryklės duomenis atvyko ne iÅ¡ karto, o po pusvalandžio nuo praneÅ¡imo Bendrajam pagalbos centrui.

Teismo vertinimu, tai buvo pakankamas laiko tarpas nusiraminti, juolab pamačius, kad eismo įvykio pasekmės tik techninės – materialinė žala transporto priemonėms, didelės žalos, įskaitant ir asmenų sužalojimo, išvengta. Pagal minėtas Instrukcijos nuostatas, siūlyti medicininę pagalba kyla pareiga tik tuomet, kai asmens psichinės sveikatos būklė yra akivaizdžiai sutrikusi, tačiau šiuo atveju to policijos pareigūnai nenustatė, pareiškėjo skundų dėl blogos savijautos neužfiksuota.

Be to, kaip teigia pats pareiÅ¡kėjas skunde, tÄ patvirtino ir K. K. teisme, jam tyrimo metu policijos skyriuje, ar net namie buvo siÅ«loma paraÅ¡yti iÅ¡samesnį paaiÅ¡kinimÄ , kuriame pareiÅ¡kėjas galėjo nuosekliau ir nebÅ«damas streso įtakoje nurodyti eismo įvykio aplinkybes, tačiau jis tai daryti atsisakė. Taip pat nelaikytina dokumentų klastojimu ir tai, kad eismo įvykio dalyviams buvo pasiÅ«lyta paraÅ¡yti tikslesnį paaiÅ¡kinimÄ , negu buvo pateiktas eismo įvykio dienÄ . ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 punktas suteikia teisę administracinį nusižengimÄ tiriančiam pareigÅ«nui apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iÅ¡ Å¡ių asmenų raÅ¡ytinius parodymus.

Å i nuostata negali bÅ«ti traktuojama, kad asmuo gali bÅ«ti apklausiamas ar iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimas paimamas tik vienÄ kartÄ . Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigÅ«nas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

ANK 616 straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu <...> nagrinėti administracinio nusižengimo bylÄ Ä¯galiotas pareigÅ«nas nusprendžia, kad paaiÅ¡kinimai yra nepakankami ir bÅ«tina juos papildyti, institucija, gavusi administracinio nusižengimo protokolÄ ir kitÄ bylos medžiagÄ , registruotu paÅ¡tu siunčia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam praÅ¡ymus pateikti paaiÅ¡kinimus dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Prireikus praÅ¡ymas pateikti parodymus, eksperto iÅ¡vadÄ ar specialisto paaiÅ¡kinimÄ pateikiamas ir liudytojams, ekspertams ir specialistams.

Å ioje dalyje nurodyti paaiÅ¡kinimai ir parodymai turi bÅ«ti pateikti per keturiolika kalendorinių dienų nuo praÅ¡ymo iÅ¡siuntimo dienos. Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis, jei bylÄ tiriantis pareigÅ«nas mato, kad pirminiai raÅ¡ytiniai asmenų paaiÅ¡kinimai nepakankamai iÅ¡samÅ«s, ne dėl visų sprendimo priėmimui aktualių aplinkybių pasisakyta, jis turi teisę, papraÅ¡yti pateikti patikslintÄ paaiÅ¡kinimÄ , kuriame bÅ«tų nurodyta trÅ«kstama informacija, kas Å¡iuo atveju ir buvo padaryta.

Teisme K. K. patvirtino, kad pareigÅ«nas jo prašė papildomo paaiÅ¡kinimo dėl to, kad pirmasis buvo neiÅ¡samus. Abu K. K. paaiÅ¡kinimai yra byloje, nei vienas jų nebuvo nuslėptas, jie bylÄ nagrinėjančio pareigÅ«no ir skundÄ nagrinėjančio teismo vertinami. ANK 577 straipsnio 2 dalies 3 punktas bei 579 straipsnio 1 straipsnio 3 dalis nustato teisę tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek nukentėjusiajam teikti paaiÅ¡kinimus į bylÄ raÅ¡tu, aukščiau minėtos ANK 616 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato terminÄ pateikti paaiÅ¡kinimÄ per 14 dienų, iÅ¡ ko darytina iÅ¡vada, jog papildomas paaiÅ¡kinimas nebÅ«tinai turi bÅ«ti suraÅ¡omas bylÄ nagrinėjančioje institucijoje, todėl bylÄ tiriančio pareigÅ«no pasiÅ«lymas atneÅ¡ti namie raÅ¡ytÄ paaiÅ¡kinimÄ Ä¯ bylÄ , yra ne administracinio nusižengimo teisenos pažeidimas, o proceso dalyvio procesinių teisių realizavimo iÅ¡raiÅ¡ka.

Juolab kad, kaip skunde nurodė pareiÅ¡kėjas, dėl emocinio susijaudinimo jis negalėjo pateikti pilnaverčio ir iÅ¡samaus paaiÅ¡kinimo pareigÅ«nui įvykio metu. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo netenkintas jo praÅ¡ymas po administracinio nusižengimo protokolo jam suraÅ¡ymo pakeisti bylÄ nagrinėjantį pareigÅ«nÄ . Tokį praÅ¡ymÄ grindė tuo, kad jis nesutiko su pareigÅ«no sprendimu, aplinkybės ir medžiaga buvo iÅ¡nagrinėtos neobjektyviai. Pagal ANK 576 straipsnį proceso dalyviai turi teisę reikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ administracinio nusižengimo tyrimÄ ar nagrinėjimÄ atliekantiems pareigÅ«nams.

ReiÅ¡kiant nuÅ¡alinimÄ , mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyti nuÅ¡alinimo pagrindai ir sÄ lygos. SprendimÄ dėl administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigÅ«no nuÅ¡alinimo priima institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. IÅ¡ Vilniaus aps. VPK kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininko E. T. 2019 m. balandžio 16 d. raÅ¡to (b. l.

28) matyti, kad jis iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo 2019 m. balandžio 12 d. praÅ¡ymÄ , kuriuo be kitų reikalavimų buvo praÅ¡ymas nuÅ¡alinti jo bylÄ nagrinėjantį pareigÅ«nÄ A. T., ir jo netenkino. Toks sprendimas priimtas nepažeidžiant ANK 576 straipsnio ir BPK 58, 60 straipsnio nuostatų. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo argumentų matyti, kad jis kaltina jo bylÄ nagrinėjusį ir skundžiamÄ nutarimÄ priėmusį pareigÅ«nÄ nekompetentingumu ir neobjektyvumu, kadangi jis eismo įvykio aplinkybes vertino ir eismo įvykio mechanizmÄ bei jo dalyvių kaltę nustatė ne taip, kaip tai vertina pats pareiÅ¡kėjas.

NuÅ¡alinimo pagrindu negali bÅ«ti laikomas asmens įsitikinimas, kad jis yra nekaltas ir bylos duomenys nepatvirtina jo kaltumo. Rinkti kaltę patvirtinančius ar paneigiančius duomenis, vertinti jų pakankamumÄ , objektyvumÄ yra bylÄ nagrinėjančio pareigÅ«no/teismo pareiga, jų visuma vertinama prieÅ¡ priimant sprendimÄ suraÅ¡yti nutarimÄ , kuriuo paskiriama nuobauda ar nutraukiama bylos teisena. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tai, kad pareiÅ¡kėjui nepriimtinos pareigÅ«no iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, jis savaip interpretuoja byloje surinktus įrodymus ir vertina juos savo naudai, nėra pagrindas kaltinti pareigÅ«nÄ neobjektyvumu ir tai negali bÅ«ti nuÅ¡alinimo pagrindas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog bylÄ nagrinėjęs pareigÅ«nas netenkino jo praÅ¡ymo atlikti raÅ¡ytinį bylos nagrinėjimÄ . ANK 616 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimÄ pagal administracinio nusižengimo padarymo vietÄ , tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu gali bÅ«ti surengtas žodinis bylos nagrinėjimas.

Taigi administracinių nusižengimų bylų teisenos normos numato dvi bylos nagrinėjimo formas. PareiÅ¡kėjui suraÅ¡ytame administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad jam nepateikus praÅ¡ymo surengti bylos nagrinėjimo žodine tvarka ir neatvykus į bylos nagrinėjimÄ , byla bus nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Taigi buvo nurodyta, jog jei jis atvyks protokole nurodytu laiku, byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo matyti, kad jis atvyko į žodinį bylos nagrinėjimÄ protokole nurodyta data, kuriame pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti vaizdo įraÅ¡Ä ir atidėti bylos nagrinėjimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ anksčiau aptartų aplinkybių, tyrėjui pirminiai paaiÅ¡kinimai buvo nepakankamai informatyvÅ«s, todėl tam, kad tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kintų eismo įvykio aplinkybes, jis priėmė pagrįstÄ sprendimÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Å iuo sprendimu ne ribojamos proceso dalyvių procesinės teisės, prieÅ¡ingai, buvo siekta iÅ¡samiau detaliau iÅ¡tirti bylÄ . BylÄ tiriantis pareigÅ«nas negali bÅ«ti atsakingas dėl to, kad jam VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) pateikė tik vienos autobuso kameros (priekinės) vaizdo įraÅ¡Ä .

Nustačius aplinkybę, kad byloje yra reikÅ¡mingas ir kitos kameros (Å¡oninės) vaizdo įraÅ¡as, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, antrasis įraÅ¡as gautas, abu įraÅ¡ai žiÅ«rėti ir vertinti tiek bylÄ tiriančio pareigÅ«no, tiek teismo. Atkreiptinas dėmesys, kad ne policijos pareigÅ«nai sutrumpino antrÄ jį vaizdo įraÅ¡Ä , toks jis buvo pateiktas tiek policijai, tiek teismui. Teismui iÅ¡reikalauti ilgesnio Å¡oninės autobuso kameros vaizdo kameros įraÅ¡o nepavyko, nes juo disponavusi VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) įrašų nesaugojo (b. l. 68).

Kai policija gavo antrÄ vaizdo įraÅ¡Ä , jau buvo praėję 10 dienų, kurias bendrovės teigimu saugomi kamerų įraÅ¡ai, todėl nustačius, jog įraÅ¡as yra labai trumpas, iÅ¡reikalauti ilgesnio, jau nebuvo objektyvios galimybės. Apibendrinant konstatuotina, kad pareigÅ«nui nagrinėjant bylÄ ne teismo tvarka, nebuvo padaryta jokių esminių procesinių pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo teisingumui ar pažeistų pareiÅ¡kėjo procesines teises. Dėl nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo ir dydžio nustatymo.

Pagal ANK 22 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Å¡io kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog iÅ¡nagrinėjus administracinio nusižengimo bylÄ Å¡io kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rÅ«Å¡ys parenkamos iÅ¡ Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rÅ«Å¡ių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Å¡io kodekso 35 straipsnyje, ir kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Å¡io kodekso 36 straipsnyje, ir kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ . Pagal Å¡io paties straipsnio 3 dalies nuostatas, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ .

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).

ANK 420 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatė transporto priemonės savininkui (valdytojui) sankcijÄ â€“ baudÄ nuo 170 eurų iki 230 eurų. NutarimÄ priėmęs pareigÅ«nas konstatavo, jog nėra nustatyta M. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl paskyrė sankcijoje numatytÄ vidurkį atitinkančiÄ baudÄ â€“ 200 eurų. Taip pat 420 straipsnio 5 dalis nustato, jog už Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių.

NutarimÄ priėmęs pareigÅ«nas paskyrė M. J. mažesnį nei numatytas vidurkis administracinio poveikio priemonės terminÄ â€“ 4 mėnesius. Skunde M. J. nurodė, kad bauda ir administracinio poveikio priemonė jam paskirta neproporcingos ir nepagrįstos, neatsižvelgiant į tai, kad jis 20 metų vairuoja transporto priemones, 6 metus yra profesionalus autobuso vairuotojas, teisė vairuoti jam yra reikalinga kasdien darbinei veiklai. IÅ¡ Administracinių nusižengimų registro matyti, kad jis yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ne vienÄ kartÄ , nuobaudos galioja (b. l. 13-17), jis baustas ir už eismo įvykio sukėlimÄ , vairuojant autobusÄ .

Pažymėtina, jog M. J. padarytas nusižengimas yra vienas iÅ¡ pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukėlęs realų pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, bÅ«tent dėl Å¡io nusižengimo, kuris privertė kitos transporto priemonės vairuotojÄ pavojingai manevruoti (iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ), vėliau kilo eismo įvykis. Å iuo atveju M. J. atsakomybę Å¡velninančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Duomenys apie pareiÅ¡kėjo padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių Å«kiu, ypač kai vienas jų padarytas jam vairuojant vieÅ¡Ä jį transportÄ , neigiamai charakterizuoja jį kaip vairuotojÄ ir leidžia pagrįstai teigti, kad ankstesnės nuobaudos savo tikslų nubaustojo atžvilgiu nepasiekė. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, rÅ«pintis Å¡eimos nariais, užtikrinti patogų Å¡eimos narių judėjimÄ kasdieniais Å¡eimos poreikiais, nelaikytinos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ taikyti Å¡velnesnes nuostatas bei neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam bÅ«tina, privalėjo bÅ«ti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimÄ , bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek kitiems asmenims dar prieÅ¡ darydamas pažeidimÄ . Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemonėmis siekiama asmens nubaudimo ir prevencinių tikslų (ANK 22 str.).

Dėl to vien tik administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį tenkinančios administracinės nuobaudos (baudos) paskyrimas, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Kartu pažymėtina, kad faktas, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra argumentas, sudarantis pagrindÄ jos neskirti ar jÄ neproporcingai Å¡velninti. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, taikant prevencines priemones bei pažeidėjo nubaudimÄ , prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, siekį užkirsti keliÄ galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, o pažeidėjo ar jo Å¡eimos interesas negali bÅ«ti dominuojantis prieÅ¡ vieÅ¡Ä jį interesÄ (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-530-397/2017, AN2-469-785/2017).

Teismas sprendžia, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo M. J. paskirta teisinga nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, tinkamai įvertinus nusižengimo pobÅ«dį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Dėl nurodyto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, n u t a r i a : netenkinti pareiÅ¡kėjo M.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundo ir palikti nepakeistÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 8 d. nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-9332-2019. Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Giedrė Norvilienė