9c3889e6-6cd9-4e18-b1d0-eaef3ef3465c · Kauno apygardos administracinis teismas

S P R E N D I M A SAdministracinė byla Nr. I-577-644/2017Proceso Nr. 3-62-3-02262-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 14 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas V. M. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-6) nurodė, kad 2016 m. sausio-vasario mėn. buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nežmoniÅ¡komis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad į Laisvės atėmimo vietų ligoninę buvo atvežtas dėl plaučių tuberkuliozės, minėtu laikotarpiu atliko drausminę nuobaudÄ kamerų tipo patalpose.

Neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, kad į pasivaikščiojimo kiemelį buvo vedamas tik vienÄ valandÄ per parÄ , o esant blogam orui pareigÅ«nai atsisakydavo iÅ¡vesti į laukÄ . Mano, kad jis turėjo bÅ«ti vedamas pasivaikščioti po dvi valandas per parÄ . Pažymėjo, kad kameroje nebuvo Å¡ilto vandens, dėl ko drabužius skalbė po Å¡altu vandeniu, tam nepritaikytose kriauklėse. Drabužius džiovino ant lovų galų, nes kameroje nebuvo džiovyklų, dėl to jautė pažeminimÄ .

Mano, jog atsakovo atstovas laikydamas pareiÅ¡kėjÄ netinkamomis sÄ lygomis pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 3 straipsnio, Konstitucijos 21 straipsnio, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas ir kitus galiojančius teisės aktus. Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l. 39A-40) pareiÅ¡kėjas akcentavo, kad ginčo laikotarpiu iÅ¡ baudos izoliatoriaus kameros buvo vedamas pasivaikščioti tik vienÄ valandÄ per parÄ , nors vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 3 dalimi, kaip asmuo sergantis tuberkulioze, turėjo teisę į dviejų valandų pasivaikščiojimÄ per parÄ . Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 46-48, 72-73) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Pažymėjo, kad skunde nurodytu laiku pareiÅ¡kėjui Ligoninės direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. NB-PR-23 už psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimÄ buvo paskirta drausminė nuobauda - 11 parų uždarymas į baudos izoliatorių, į kurį pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas 2016 m. vasario 3 d. Pagal pareiÅ¡kėjo bausmės vykdymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 146 straipsnio 2 dalį, baudos izoliatoriuje nuobaudÄ atliekantiems nuteistiesiems buvo leidžiama kasdien pasivaikščioti gryname ore po vienÄ valandÄ .

Pažymėjo, kad Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso reikalavimų. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato reikalavimo tiekti karÅ¡tÄ vandenį į palatas, tačiau Ligoninėje yra sudarytas Å¡ilto vandens tiekimo grafikas, užtikrinantis teisę visiems pacientams pasinaudoti karÅ¡tu vandeniu. Pažymėjo, kad pacientai, kurių sveikatos bÅ«klė leidžia apsitarnauti patiems, asmeninius rÅ«bus gali iÅ¡siskalbti palatoje ar prausykloje.

Pacientams papraÅ¡ius, palatiniai sanitarai iÅ¡duoda indÄ , kuriame pacientai gali iÅ¡siskalbti savo drabužius. Džiovinami asmeniniai drabužiai kieme ar palatose. PareiÅ¡kėjas dėl kalinimo sÄ lygų, susijusių su ginčo dalyku, į Ligoninės administracijÄ kreipėsi vienÄ kartÄ - 2016 m. rugsėjo 16 d. skundu dėl apribotos teisės į pasivaikščiojimÄ gryname ore. Mano, kad pareiÅ¡kėjas skunde apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ .

Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.Skundas netenkintinasPareiÅ¡kėjas teismui pateikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninės baudos izoliatoriaus kameroje netinkamomis sÄ lygomis 2016 m. sausio - vasario mėn., t. y. sergančiam plaučių tuberkulioze asmeniui nesuteikiant pakankamai pasivaikščiojimų, neaprÅ«pinant Å¡iltu vandeniu, neturint galimybės iÅ¡siskalbti ir iÅ¡sidžiovinti asmeninių drabužių.Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, kad ginčo laikotarpiu į pasivaikščiojimo kiemelį buvo vedamas tik vienÄ valandÄ per parÄ . Pažymėjo, kad sirgo plaučių tuberkulioze, todėl, remiantis BVK 145 straipsnio 3 dalimi, kaip asmuo sergantis tuberkulioze, turėjo teisę į dviejų valandų pasivaikščiojimÄ per parÄ .Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. sausio 20 d.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus nutarimu Nr. NB-PR-23 už psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimÄ pareiÅ¡kėjui V. M. buvo paskirta drausminė nuobauda - uždarymas į baudos izoliatorių 11 parų. PareiÅ¡kėjas į baudos izoliatorių nuobaudai atlikti buvo uždarytas 2016 m. vasario 3 d. (b. l. 8, 39). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl analogiÅ¡kų aplinkybių kreipėsi į Ligoninės administracijÄ (b. l. 38). Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2016 m. spalio 19 d. raÅ¡te Nr. 7–PR-806 (b. l. 8, 39) bei atsiliepime į skundÄ pažymėjo, kad pagal pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo metu galiojusiÄ BVK 146 straipsnio 2 nuostatÄ , baudos izoliatoriuje nuobaudÄ atliekantiems nuteistiesiems buvo leidžiama pasivaikščioti gryname ore kasdien po valandÄ .Teismas pažymi, taip pat ir pareiÅ¡kėjas atsikirtime nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas baudos izoliatoriaus kameroje (ne kamerų tipo patalpoje), todėl atsakovo atstovas suteikdamas pareiÅ¡kėjui teisę pasivaikščioti, pagrįstai vadovavosi BVK 146 straipsnio 2 dalimi (akto redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d.), pagal kuriÄ baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomiems nuteistiesiems leidžiama kasdien po vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Nenustačius, jog atsakovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl per trumpų pasivaikščiojimų atmestini.PareiÅ¡kėjas teigia, jog į kamerÄ nebuvo tiekiamas karÅ¡tas vanduo, dėl ko drabužius skalbė po Å¡altu vandeniu, tam nepritaikytose kriauklėse. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims suteikiama galimybė vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, o karÅ¡to vandens tiekimas į kameras nėra numatytas, todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės taip pat nebuvo pažeistos.

Bylos duomenimis, Ligoninėje yra sudarytas Å¡ilto vandens tiekimo grafikas, užtikrinantis pacientų teisę pasinaudoti karÅ¡tu vandeniu (b. l. 24).PareiÅ¡kėjas nurodo, kad drabužius skalbė tam nepritaikytose kriauklėse, tačiau iÅ¡ atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad drabužių skalbimui nuteistieji yra aprÅ«pinami specialiais indais. Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės pasinaudoti palatinių sanitarų iÅ¡duodamais indais drabužiams skalbti. Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjas baudos izoliatoriaus kameroje buvo laikomas 11 parų nuo 2016 m. vasario 3 d., todėl jo argumentai apie galimybės iÅ¡siskalbti ir iÅ¡sidžiovinti drabužius neturėjimÄ , nevertintini, kaip galėję bÅ«ti pagrindu žalai priteisti.

Kita vertus, pareiÅ¡kėjas tik nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės dėl drabužių skalbimo ir džiovinimo pažeidė jo teises, tačiau minėtų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas atsakovui raÅ¡tu bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas dėl nepatogumų skalbiant ar džiovinant asmeninius drabužius, ar, kad jam bÅ«tų atsisakyta iÅ¡duoti tam skirtas priemones. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl atmestini.PareiÅ¡kėjas skunde reiÅ¡kia pretenzijas dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio (esant blogam orui atsisakė vesti pasivaikščioti), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Å ioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimÄ , nenustatyta.Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Laisvės atėmimo vietų ligoninės) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                  Audrius Grauželis