2022-04-06 Nr. AB-8155-3-61-3-05050-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1917-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05050-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Y. H. A., N. F. H. Al-A. bei F. A. A. (F. A. A.), Z. A. A. (Z. A. A.), M. A. A. (M. A. A.) ir Z. A. A. (atstovaujamų įstatyminių atstovų – tėvų – A. Y. H. A. ir N. F. H. Al-A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. Y. H. A., N. F. H. Al-A. bei F. A. A. (F. A. A.), Z. A. A. (Z. A. A.), M. A. A. (M. A. A.) ir Z. A. A. (atstovaujamų įstatyminių atstovų – tėvų – A. Y. H. A. ir N. F. H. Al-A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai A. Y. H. A., N. F. H. Al-A., F. A. A., Z. A. A., M. A. A. ir Z. A. A. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 21M43365 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčių sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 6K-2277 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios išvyko iš (duomenys neskelbtini) – A. Y. H. A. (toliau – ir pareiškėjas) dirbo saugumo žvalgyboje ir todėl gavo grupuotės (duomenys neskelbtini) grasinimų, buvo mušamas, jautėsi nesaugiai. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti pareiškėjus į kilmės valstybę bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.

3. Pareiškėjų teigimu, jie nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Pareiškėjai pateikė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių jie negali pasilikti kilmės šalyje, kadangi kyla grėsmė jų saugumui, gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjų nuomone, jų pasakojimą patvirtino kilmės šalies informacija, kad (duomenys neskelbtini) yra grasinimų ir nužudymų dėl užimamų pareigų. Aplinkybė, kad pareiškėjai negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigė galinčios kilti jiems grėsmės.

4. Pareiškėjai taip pat nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta juos išsiųsti į kilmės valstybę. Pareiškėjų nuomone, draudimas atvykti yra maksimalus ir visiškai neproporcingas jų lūkesčiui gauti prieglobstį. Atsakovas išsiuntimą ir draudimą atvykti argumentavo tuo, kad pareiškėjai neturėjo teisės kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturėjo ryšių su Lietuvos Respublikos. Jų nuomone, vien toks pareiškėjų veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

5. Pareiškėjų teigimu, jiems turėjo būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas skundą nagrinėjant Komisijoje. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negalėjo būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, jog tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo istorija savaime nelemia pabėgėlio statuso jam ir jo šeimai suteikimo. Asmens pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį su šeima išvykti iš (duomenys neskelbtini) (grupuotės persekiojimas ir smurtas) buvo bendro pobūdžio, neišsamus, jokių konkrečių detalių ar realių įrodymų apie tariamai patirtus grasinimus pareiškėjai nepateikė. Pareiškėjų abstrakti istorija savaime neleido nei nustatyti potencialų persekiotoją, nei identifikuoti jo motyvus, tikslus ir galimybes persekioti pareiškėjus. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Migracijos departamento teigimu, teiginio, jog (duomenys neskelbtini) įprasta sulaukti grasinimų ir nužudymų dėl užimamų pareigų, nepatvirtina kilmės valstybės informacija.

8. Atsakovas teigė, kad tai, jog į Lietuvos Respubliką pareiškėjai atvyko neteisėtai pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų, pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas. Be to, tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdami grąžinimo jie gali pasislėpti, todėl nuspręsta išsiųsti juos į kilmės valstybę ir uždrausti atvykti. Migracijos departamentas pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 2 dalį užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, todėl maksimalus laikotarpis nustatytas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjai kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

9. Atsakovas paaiškino, kad žodinis bylos nagrinėjimas ikiteismine tvarka numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjų skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjų skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių neįvardijo ir patys pareiškėjai.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimo 3 bei 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti A. Y. H. A., N. F. H. Al-A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo A. Y. H. A., N. F. H. Al-A. atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai teismas pakeitė ir Komisijos sprendimą.

11. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių nurodytus argumentus, konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Teismo vertinimu, pareiškėjai neįrodė jokių konkrečių aplinkybių dėl jiems individualiai kilusių pavojų. Nors darytina prielaida, jog A. Y. H. dirbo Saugumo ir Žvalgybos skyriuje, kadangi pateikė atitinkamą pažymėjimą, tačiau byloje nėra patikimų duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo pateikiamą informaciją apie tai, kad jis buvo persekiotas ar sumuštas. Pareiškėjų istorija savaime turi vidinių trūkumų, keliančių abejonių dėl jos tikrumo. Pateikta istorija yra abstrakti, nepasižymi nuoseklumu ir detalumu, yra prieštaringa. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, jog prieglobsčio prašytojas būtų persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Tai pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog (duomenys neskelbtini) pareigūnai, kariai ar (duomenys neskelbtini) veikiančios grupuotės domisi pareiškėju, o pareiškėjo nurodyti epizodai, kuomet jis tariamai susidūrė su persekiojimo veiksmais yra abstraktūs ir nedetalūs, taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovas, tyrimo metu įvertinęs pareiškėjo nurodytus motyvus, kuriais jis grindė prieglobsčio prašymą, pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, jog pareiškėjams kilmės šalyje gresia persekiojimui prilygstantys veiksmai. Teismas nurodė, kad pareiškėjų istorija savaime turi vidinių trūkumų, keliančių abejonių dėl jos tikrumo, pateikta istorija abstrakti, nepasižymėjo nuoseklumu ir detalumu, prieštaringa. Teismas vertino, kad Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo teiginiai, kad jam gresia persekiojimas ar kankinimai, yra tik subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis.

12. Nagrinėjamu atveju teismas padarė išvadą, kad taip pat nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą, nes papildomos apsaugos suteikimą pareiškėjai grindė tais pačiais argumentais, kaip ir suteikti pabėgėlio statusą. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje su pareiškėjais bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jie bus tokiu būdu baudžiami. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės. Atsižvelgus į tai, teismo įsitikinimu, pareiškėjai neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

13. Migracijos departamentas rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. gairėmis apie padėtį (duomenys neskelbtini), kuriose nurodyta, kad nei vienoje iš (duomenys neskelbtini) provincijų beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pagal EPPB 2021 m. gaires, pareiškėjų nurodytoje gyvenamojoje vietoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjai nenurodė jokių duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus (duomenys neskelbtini), kurie nulemtų poreikį koreguoti EPPB vertinimą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjai neatitiko ne tik papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, bet ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

14. Teismo įsitikinimu, Migracijos departamentas darė pagrįstą išvadą, kad tikėtina, jog atsisakius suteikti pareiškėjams prieglobstį, jie vengdami grąžinimo gali pasislėpti. Teismas įvertino, kad pareiškėjams taikytina priemonė išsiuntimas į kilmės valstybę ir draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad būtų pateiktas prašymas savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Tačiau teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjų A. Y. H. A., N. F. H. Al-A. atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam pažeidimui. Atsižvelgęs į tai, jog nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai nelegaliai įteisino savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padarė kokius nors kitus teisės pažeidimus, teismas nustatė, kad pareiškėjų atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu.

15. Teismas padarė išvadą, kad buvo pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams A. Y. H. A., N. F. H. Al-A. atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 16. Pareiškėjai A. Y. H. A., N. F. H. Al-A., F. A. A., Z. A. A., M. A. A. ir Z. A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjai taip pat prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pageidauja būti išklausyti tiesiogiai.

17. Pareiškėjai teigia, jog teismas netinkamai įvertino pareiškėjų pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimui.

18. Pareiškėjai nurodo, kad kilmės šalies informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) didžiulę politinę ir karinę įtaką turi (duomenys neskelbtini) partijos ir karinės grupuotės. (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjams kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjai gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą. Be to, pareiškėjų šeima priskirtina padidintos rizikos grupei pagal kriterijus: moteris bei nepilnamečiai vaikai, todėl jiems suteiktina papildoma apsauga.

19. Pareiškėjai nurodo, kad EPPB gairės, kuriomis vadovavosi atsakovas, yra rekomendacinio pobūdžio, o bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Be to, apibendrintoji informacija yra iki 2020 m. spalio mėn., taigi, vienerių metų senumo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

20. Pareiškėjų teigimu, (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų, tačiau pareiškėjų prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos kaip vien tik ekonominės, nes gali būti lemtos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje. Pareiškėjų manymu, atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad, pareiškėjų nuomone, nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti pareiškėjų nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste.

21. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsakovas nurodo, jog tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėjus, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjai savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš juos valstybė naudoja neteisėtas ekonominio poveikio priemones, kad jie yra persekiojami, diskriminuojami, kad dėl jų individualių savybių jiems neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tokių aplinkybių pareiškėjai nenurodė ir savo skunde.

23. Nagrinėjant pareiškėjų prašymą buvo įvertinta būtent pareiškėjų individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nors moterys ir vaikai priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti į patiriamos diskriminacijos mastą ir dažnumą konkretaus asmens atveju. Įvertinus prieglobsčio prašytojų pasakojimą kilmės valstybės informacijos kontekste, nenustatyta pagrindo prielaidai, jog prieglobsčio prašytojai priklauso kuriai nors iš pažeidžiamų grupių. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja yra jauna, visą gyvenimą gyveno (duomenys neskelbtini), pažįsta vietinius papročius ir kultūrą, taip pat (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjų giminės – pareiškėjos teigimu, kai jos vyras tariamai susidūrė su problemomis, buvo atvažiavęs pareiškėjos brolis ir išvežė ją su vaikais į kitą miestą, taigi, (duomenys neskelbtini) pareiškėja turi vyriško palaikymo tinklą. Vaikai nėra nelydimi nepilnamečiai, pareiškėjai nebuvo nurodę, kad jų vaikai susiduria su diskriminacija ar netinkamu elgesiu dėl savo amžiaus, taigi, tyrimo metu pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjų vaikai susidurs su padidinta rizika susidurti su netinkamu elgesiu dėl beatodairiško smurto. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų pareiškėjai apeliaciniame skunde nepateikė.

24. Teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį motyvus, ir buvo įvertinta būtent pareiškėjų prašymo kontekste aktuali kilmės valstybės informacija.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 21M43365, kuriuo pareiškėjams nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, taip pat Komisijos 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 6K-2277, kuriuo minėtas Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimas paliktas nepakeistas, pagrįstumo ir teisėtumo.

26. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyti, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

28. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėjus atstovavo advokatas. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jie pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjų prašymas netenkinamas.

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjų prieglobsčio prašymo tyrimą, įvertinęs individualią pareiškėjų situaciją, išanalizavęs jų nurodytus argumentus, atsižvelgęs į naujausius duomenis apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, padarė pagrįstą išvadą, jog individuali asmeninė grėsmė pareiškėjams grįžti į kilmės šalį nenustatyta, prieglobstis ir papildoma apsauga pareiškėjams nesuteiktina. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjams nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas, skaičiuojamas nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra neproporcingas, šį terminą sutrumpino iki 2 metų, taip pat iki 2 metų sutrumpino duomenų (perspėjimo dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimo terminą.

30. Pareiškėjai su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie karinių grupuočių veiksmus kilmės valstybėje ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo.

31. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

32. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

34. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, kad grupuotė (duomenys neskelbtini) grasino pareiškėjui, nes jis dirbo Saugumo ir Žvalgybos skyriuje, kuriame buvo sulaikyti 3 minėtos grupuotės asmenys, o iš jo buvo reikalaujama informacijos apie juos bei apie kitus teroristus.

37. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjų pasakojimas apie įvykius, paskatinusius išvykti iš kilmės valstybės yra abstraktaus pobūdžio, neišsamus, kelia abejonių dėl jo tikrumo. Pareiškėjas A. Y. H. A. apklausos Migracijos departamente metu teigė, kad tuo metu, kai ginkluoti vyrai atvyko į jo namus, namie nieko nebuvo, o tuo tarpu jo žmona apklausos metu nurodė, kad tuo metu ji ir vaikai buvo namie. Pareiškėja nurodė, kad į jos šeimos namus atvykę asmenys buvo ginkluoti, tačiau negalėjo įvardinti kaip jie atrodė. Pirminės apklausos metu pareiškėjas negalėjo nurodyti grupuotės, kuri jam grasino, o po to jau nurodė (duomenys neskelbtini) grupuotę.

Kartu pažymėtina, jog jie nenurodė, kad pareiškėja ir jų vaikai buvo sulaukę kokių nors grasinimų (pareiškėjos teigimu, kadangi vyras atsisakė teikti informacija, dabar jau kyla grėsmė visai šeimai), tačiau, anot jų, patirti grasinimus kilmės valstybėje yra įprasta. Nepaisant tariamai patirtų grasinimų, ieškoti šeimai saugesnės vietos gyventi (duomenys neskelbtini) pareiškėjai nebandė, taip pat neminėjo, kad dėl patirtų grasinimų ar persekiojimo būtų kreipęsi pagalbos į valstybės institucijas. Atkreiptinas demesys, jog duomenų, leidžiančių teigti, kad kilmės valstybė negalėtų pareiškėjams suteikti apsaugos nuo tariamo jų persekiojimo, pareiškėjai nepateikė.

Tokių duomenų nenustatė ir Migracijos departamentas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, jų apklausose teiktus paaiškinimus, kitą bylos (taip pat Migracijos departamento pateiktos užsieniečių bylos) medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjų prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjų kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjai nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jų baimę kilmės valstybėje tapti smurto aukomis, būti pagrobtais, kankinamais.

Minėtame Migracijos departamento Sprendime akcentuota, kad (duomenys neskelbtini) gubernijoje, iš kurios atvyko pareiškėjai, vyksta tokio žemo lygio smurtas, jog apskritai nėra jokios realios rizikos, kad civilis gali būti asmeniškai paveiktas dėl besąlygiško smurto. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.

38. Pareiškėjai teigia, kad EPPB pateikti duomenys yra tik rekomendaciniai ir atspindi 2020 metų spalio informaciją, todėl yra per seni, tačiau, pažymėtina, kad pareiškėjai jokiais teisiniais argumentais ir bylos faktais nepaneigė naujausių EPPB pateiktų duomenų apie padėtį (duomenys neskelbtini). Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1353-968/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1394-629/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1408-552/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1338-602/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1339-815/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1432-815/2022; 2022 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1282-552/2022; kt.). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį.

39. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojami kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.).

40. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jie bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas arba jie galėtų tokiu būdu būti baudžiami. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, priešingai nei teigia pareiškėjai, byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjų kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojams turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo. Pareiškėjų atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamuose sprendimuose. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

42. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. Y. H. A. ir N. F. H. Al-A. bei F. A. A. (F. A. A.), Z. A. A. (Z. A. A.), M. A. A. (M. A. A.) ir Z. A. A. (atstovaujamų įstatyminių atstovų – tėvų – A. Y. H. A. ir N. F. H. Al-A.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė