9c3552cd-e9e6-4e30-b9a5-cddd386e4c16 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1852-362/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01172-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.3 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 18 d. Šiauliai Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,dalyvaujant pareiškėjui G.

L.,nedalyvaujant atsakovo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. L. skundÄ atsakovui Å iaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. 17-IL-40-00556-e „Dėl leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus panaikinimo“ panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas G. L. kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o panaikinti Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. birželio 26 d. sprendimÄ Nr. 17-IL-40-00556-e „Dėl leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus panaikinimo“.Atsakovo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Å iaulių aps.

VPK, Å iaulių AVPK) atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b. l. 37). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jo atstovas bylos nagrinėjime nedalyvaus (b. l. 19).PareiÅ¡kėjas G. L. skunde (b. l. 2–4) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Å iaulių AVPK 2017 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 17-IL-40-00556-e panaikino 2015 m. liepos 2 d. jam iÅ¡duotÄ leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus Nr. Ll-0003866 bei perdavė komisariato ginklų tinkamumo naudoti nustatymo komisijai jam priklausančius ginklus.

Atsakovas savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad dėl panaudoto smurto prieÅ¡ sutuoktinę N. L. padarė nusikaltimÄ , kas jį neigiamai charakterizuoja bei rodo, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Su minėtu atsakovo sprendimu nesutinka. IÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 1-258-914/2017, kurios duomenimis atsakovas grindžia skundžiamÄ sprendimÄ , matyti, kad Å iaulių apylinkės teismas nustatė, jog jis smurtaudamas nežymiai sužalojo Å¡eimos narį, o bÅ«tent – 2016 m. gruodžio 7 d. apie 14.10 val. pradaręs automobilio „Chrysler Pacifica“ kairės pusės priekines dureles ten sėdinčiai sutuoktinei N. L. delnu tyčia trenkė vienÄ kartÄ Ä¯ kairę rankÄ , tuo padarydamas kraujosruvÄ kairiame žaste, tai sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Pirmosios instancijos teismas jau įsiteisėjusiu 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK, BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 37 straipsniu, dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukė. Å iaulių apylinkės teismas darė iÅ¡vadÄ , kad jis padarė inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir nors jo veiksmai ir elgesys netinkamas, tačiau padaryta veika iÅ¡ esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektui ir padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant Å¡iÄ veikÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstÄ , bÅ«tų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas.

Atkreipė dėmesį, kad nukentėjusioji sutuoktinė N. L. civilinio ieÅ¡kinio byloje nereiÅ¡kė, nenurodė patyrusi kokiÄ nors turtinę ar neturtinę žalÄ , minėto 2017 m. birželio 22 d. teismo nuosprendžio neskundė. Incidento metu buvo blaivus, su savimi ginklo neturėjo. VieÅ¡oji tvarka nebuvo sutrikdyta. Nėra duomenų, kad ginklu kada nors bÅ«tų gÄ sdinęs sutuoktinę. Tai, kad incidentas nebuvo reikÅ¡mingas, liudija ir tas faktas, jog N. L. Å iaulių apylinkės teismui pateiktame 2016 m. gruodžio 21 d. ieÅ¡kinyje dėl santuokos nutraukimo nenurodė, kad 2016 m. gruodžio 7 d. prieÅ¡ jÄ smurtavo.

Civilinėje byloje jo kaltę ji grindžia neiÅ¡tikimybe, nesirÅ«pinimu Å¡eima. Sutuoktinė kartais imasi neadekvačių priemonių, per daug sureikÅ¡mina tam tikras aplinkybes arba nesÄ Å¾iningai iÅ¡kraipo faktus. Nurodė, kad atsakovas, priimdamas 2017 m. birželio 26 d. sprendimÄ , rėmėsi tik N. L. pateiktais duomenimis apie 2016 m. gruodžio 7 d. įvykius, tačiau Å¡io įvykio nevertino plačiau, kaip tÄ darė Å iaulių apylinkės teismas. Atsakovas nesigilino į incidento priežastis, pasekmes, nerinko duomenų apie jo elgesį iki incidento ir po jo.

Atkreipė dėmesį, kad darbe, visuomenėje, pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ yra charakterizuojamas teigiamai. Dirba tėvo įsteigtoje įmonėje nuo 2015 metų pardavimų vadovu. Ä®monės savininkė, direktorius bei darbų saugos specialistė apie jį atsiliepia teigiamai (2017 m. liepos 12 d. charakteristika). Darbe gauna atlygį, tad pragyvenimo Å¡altinį turi, save iÅ¡silaiko (2017 m. liepos 12 d. pažyma). Gyvena bute, daugiabučio namo bendrijos pirmininkas apibÅ«dina jį kaip draugiÅ¡kÄ , bendraujantį su kaimynais, besirÅ«pinantį bendrijos reikalais bei saugia kaimynyste (kita 2017 m. liepos 12 d. charakteristika).

Nurodė, kad 2016/2017 metų žiemÄ sulaikė daugiabučio namo kieme asmenį, nuleidinėjusį orÄ automobilių padangoms, bei perdavė jį policijos pareigÅ«nams, taip pat kvietė policijÄ malÅ¡inant konfliktÄ daugiabučio namo laiptinėje. Å iaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas 2007 m. sausio mėn. įteikė jam padėkos raÅ¡tÄ už pagalbÄ ir pilietiÅ¡kumÄ sulaikant teisės pažeidėjÄ . Tuomet buvo teigiama, kad jo pagalba yra ne tik taurus gestas, bet ir kilnus poelgis vardan miesto saugumo (2007 m. sausio mėn. padėkos raÅ¡tas).

Yra LMŽD (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio narys. Nuo 2008 m. iki 2009 m. atliko stažuotę, o nuo 2009 m. yra medžiotojas. Minėto bÅ«relio pirmininkas 2017 m. liepos 13 d. charakteristikoje nurodė, kad jis yra draugiÅ¡kas, pareigingas, nekonfliktuoja su aplinkiniais (2017 m. liepos 13 d. charakteristika). Leidimas laikyti (neÅ¡ioti) ginklus reikalingas tik dėl medžioklės. Atsakovui priėmus skundžiamÄ sprendimÄ iÅ¡nyko jo hobis, nebegali medžioti. Nėra baustas administracine tvarka už netinkamÄ ginklų laikymÄ .

Nėra duomenų, kad keltų sutuoktinei grėsmę. Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. jis ir sutuoktinė gyvena atskirai. Dėl paminėtų aplinkybių nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto. Mano, kad jo pavojingumas įvertintas netinkamai. PraÅ¡o jo skundÄ tenkinti.Atsakovas Å iaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (b. l. 18–19) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka.

Nurodė, kad rėmėsi 2017 m. birželio 22 d. Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BPK, BPK) 303 straipsnio 4 dalimi, 304–307 straipsniais, LR BK 37 straipsniu, nusprendė G. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukė. G. L. atlikti neteisėti veiksmai N. L. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymÄ traktuojami kaip smurtas artimoje aplinkoje.

Pats nusikaltimo padarymo faktas yra pakankamas pagrindas panaikinti jam iÅ¡duotÄ leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus siekiant iÅ¡vengti galimybės naudoti ginklus kaip didesnio pavojaus Å¡altinį. Todėl, atsižvelgiant į Å iaulių apylinkės teismo nustatytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir vadovaujantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu (B ir C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui) bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d.

įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 5-V-172 redakcija) patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir Å¡audmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 92.3 punktu (leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklus panaikinamas atsiradus Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡skyrus 8 punktÄ , nurodytoms sÄ lygoms), mano, kad Å iaulių aps. VPK priimtas teisingas sprendimas panaikinti G. L. iÅ¡duotÄ leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus. 2017 m. birželio 29 d.

G. L. raÅ¡tu Nr. 40-S-26842(1.19) buvo informuotas apie priimtÄ sprendimÄ panaikinti jam Å iaulių aps. VPK iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. Ll-0003866 laikyti (neÅ¡iotis) Å¡aunamuosius ginklus. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjo G. L. skundas netenkintinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. 17-IL-40-00556-e „Dėl leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus panaikinimo“ (b. l. 21–22) teisėtumo ir pagrįstumo.Skundžiamame sprendime (b. l. 21–22) nurodyta, kad 2015 m. liepos 2 d. pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotas leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklus Nr. Ll-0003866, jo vardu registruoti ginklai;

Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendyje (dėl ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-56996-16 nutraukimo) nustatyta, kad G. L. smurtaudamas nežymiai sužalojo Å¡eimos narį – 2016 m. gruodžio 17 d. apie 14.10 val. pradaręs automobilio dureles ten sėdinčiai sutuoktinei N. L. delnu tyčia trenkė vienÄ kartÄ Ä¯ kairę rankÄ , tuo padarydamas kraujosruvÄ kairiame žaste, tai sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ ; esant aptartoms aplinkybėms, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad G.

L. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ; G. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 37 straipsniu, dėl nusikalstamo mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamoji byla nutraukta; G. L. atlikti neteisėti veiksmai N. L. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymÄ traktuojami kaip smurtas artimoje aplinkoje. Pats nusikaltimo padarymo faktas neigiamai charakterizuoja G. L. asmenybę ir yra pakankamas pagrindas panaikinti jam iÅ¡duotÄ leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus siekiant iÅ¡vengti galimybės naudoti ginklus kaip didesnio pavojaus Å¡altinį.Atsakovas, priimdamas 2017 m. birželio 26 d. sprendimÄ Nr. 17-IL-40-00556-e „Dėl leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus panaikinimo“ (b. l. 21–22), vadovavosi Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, Fizinių asmenų ginklų ir Å¡audmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d.

įsakymu Nr. V-362, 92.3 punktu.Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, jog B, C kategorijų ginklų, Å¡audmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnis numato leidimų neÅ¡iotis ir leidimų laikyti ginklus, Å¡audmenis panaikinimo tvarkÄ .

Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, jog leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų.

Demokratinėje visuomenėje tokie prieÅ¡taravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iÅ¡ interesų derinimo bÅ«dų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokiÄ galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija). Pagal Å¡iÄ KonvencijÄ ir susiformavusiÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sÄ lygas:

1) yra teisėti ir 2) bÅ«tinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiÅ¡kia, kad apribojimai turi bÅ«ti nustatomi tik įstatymu, kuris vieÅ¡ai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiÅ¡kiai. Ä®statymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, bÅ«tina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sÄ lygas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).

Pabrėžtina, kad ginklai bei Å¡audmenys gali kelti pavojų vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenės saugumui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Kaip konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarime, įstatymų leidėjas, turėdamas pareigÄ užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir Å¡audmenų patekimo į civilinę apyvartÄ , jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklÄ iÅ¡davimo sÄ lygas ir tvarkÄ .

Tiek, kiek bÅ«tina visuomenės saugumui ir vieÅ¡ajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali bÅ«ti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklÄ iÅ¡davimo sÄ lygos.Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ , B ir C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatomas individualiai. Å ioje byloje svarbu yra nustatyti, ar atsakovas turėjo duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę ir, remiantis jais, priėmė sprendimÄ . Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį, teismas, vertindamas įrodymus, turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.Ä®siteisėjusiame Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendyje (b. l. 28–32), kuriuo rėmėsi atsakovas priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , be kita ko, nustatyta, jog G.

L., pradaręs automobilio kairės pusės priekines dureles, ten sėdinčiai sutuoktinei N. L. tyčia trenkė vienÄ kartÄ Ä¯ kairę rankÄ , tuo padarydamas kraujosruvÄ kairiame žaste, tai sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , todėl veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Pastarajame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad kaltinamojo veika buvo vienkartinio pobÅ«džio, jÄ lėmė ilgalaikiai tarpusavio nesutarimai. Nors byloje yra objektyvių duomenų, kad nukentėjusiajai G.

L. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , padarytam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smÅ«gio, tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡is nusikaltimas sukėlė nukentėjusiajai kokius nors liekamuosius reiÅ¡kinius – buvo padaryta viena kraujosruva, nereikėjo specialios medikų pagalbos, specialaus gydymo. Turtinė žala nepadaryta. Nors G. L. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų bÅ«ti vertinama kaip nusikaltimas.

Kaip minėta, tarp kaltinamojo ir jo sutuoktinės N. L. yra tarpusavio nesutarimų, konfliktų, barnių, įtampa, nes vyksta skyrybų procesas. Vis dėlto, nors nuolatinė įtampa tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepaneigia ir nepateisina tokio kaltinamojo elgesio, tačiau tokios byloje nustatytos aplinkybės rodo jo atliktų veiksmų gerokai mažesnį pavojingumÄ . Todėl teismas vertina padarytos realios kaltinamojo G. L. veikos pavojingumÄ . Esant aptartoms aplinkybėms, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad G.

L. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir nors jo veiksmai ir elgesys netinkamas, tačiau padaryta veika iÅ¡ esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektui ir jo padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant Å¡iÄ veikÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstÄ , bÅ«tų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas Å¡iÄ veikÄ padariusiam G.

L. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nors G. L. veiksmai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamoji byla buvo nutraukta (b. l. 28–32).Teismo vertinimu, įsiteisėjęs Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendis yra pagrindas konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kadangi, kaip minėta, yra nustatyta, jog G.

L. sutuoktinei N. L. tyčia trenkė vienÄ kartÄ Ä¯ kairę rankÄ , tuo padarydamas kraujosruvÄ kairiame žaste, tai sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ ; G. L. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ; G. L. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama. PareiÅ¡kėjo teismo posėdžio metu pateiktas Å iaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. raÅ¡tas Nr. 5204 „Dėl I.

L. nuomonės iÅ¡klausymo“ (b. l. 38–42), kuriame nurodyta, jog pareiÅ¡kėjo dukra psichologei sakė, kad „nieko nebuvo prilietęs tetis, nes aÅ¡ mačiau <...>. Mama atsidarė duris, jie kalbėjo kažkÄ . Tetis nieko nedarė, policijai pasakė [mama], kad tetis mėlynę padarė“, nepaneigia įsiteisėjusiu Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu nustatytų aplinkybių dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų 2016 m. gruodžio 7 d. Tai, kad dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų baudžiamoji byla nutraukta tuo pagrindu, kad veika LR BK prasme pripažinta mažareikÅ¡me, nėra reikÅ¡minga, nes, kaip minėta, Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, toks pavojus kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatomas individualiai.

Teismas pažymi, kad iÅ¡ anksčiau minėto Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžio galima suprasti, kad buvo nustatyta, jog G. L. padarė jam inkriminuojamÄ veikÄ , tačiau įvertinus pareiÅ¡kėjo padarytÄ veikÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat LR BK 37 straipsnio nuostatų kontekste, bÅ«tent tik represinių baudžiamojo proceso ir baudžiamosios teisės priemonių, o ne kitokių priemonių, taikymas nebÅ«tų pagrįstas (kitaip tariant – nebÅ«tų proporcingas).Å iuo aspektu kartu akcentuotina, kad Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobÅ«džio, skirti užtikrinti Å¡io įstatymo tikslų įgyvendinimÄ , todėl nagrinėjamu atveju ginčijamo atsakovo sprendimo dėl leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus panaikinimo pareiÅ¡kėjui pagrįstumas turi bÅ«ti vertinamas nepriklausomai nuo asmens (pareiÅ¡kėjo) kaltės ir pasekmių vertinimo ikiteisminio tyrimo metu ar baudžiamojoje byloje.Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti keliÄ Â smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetencijÄ Â imasi prevencijos priemonių ir neiÅ¡duoda leidimo laikyti (neÅ¡ioti) ginklÄ arba panaikina turimus leidimus.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnis numato, kad daiktus, turinčius ypatingÄ reikÅ¡mę Lietuvos Respublikos Å«kiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti iÅ¡davimo tvarkÄ nustato įstatymai.

Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, Å¡i apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumÄ , sveikatÄ , iÅ¡samiai reglamentuojama. Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo nuostatos (pvz. 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukÅ¡ti reputacijos, rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai.

Aptarti pareiÅ¡kėjo veiksmai (tiksliau – pareiÅ¡kėjo veiksmai 2016 m. gruodžio 7 d., kai jis, pradaręs automobilio kairės pusės priekines dureles, ten sėdinčiai sutuoktinei N. L. tyčia trenkė vienÄ kartÄ Ä¯ kairę rankÄ , tuo padarydamas kraujosruvÄ kairiame žaste, tai sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ ) kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, visuomenės saugumui, pažeidžia Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo įtvirtintus rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu bÅ«du įrodo jo elgesio grėsmę.Pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už vieÅ¡Ä jį interesÄ užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumÄ ribojant ginklų prieinamumÄ asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 17 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-1091-575/2017).

Taigi, pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, jog jis charakterizuojamas teigiamai, o teisė laikyti (neÅ¡iotis) ginklus reikalinga medžioklei, nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimÄ . Atitinkamai byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta iÅ¡imtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos sankcijos neteisėtumo ir nepagrįstumo.Taigi, visuma faktinių aplinkybių įrodo, jog pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ar visuomenės saugumui, t. y. patenka į Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto veikimo sritį. Kaip minėta, duomenys Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme nėra apibrėžti, todėl konkrečių kriterijų, kokia forma jie turėtų atsakingai įstaigai bÅ«ti pateikiami, nėra ir teisėjų kolegija, įvertinusi jau minėtus raÅ¡ytinius bylos įrodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pakankamÄ pagrindÄ priimti pareiÅ¡kėjo skundžiamÄ sprendimÄ .

Prielaidų teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiÅ¡kėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetÄ , nagrinėjamu atveju taip pat nėra.IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad Å iaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pagrįstai priėmė 2017 m. birželio 26 d. sprendimÄ Nr. 17-IL-40-00556-e „Dėl leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus panaikinimo“. Pripažintina, jog pareiÅ¡kėjo ginčijamas sprendimas priimtas pagal atsakovo kompetencijÄ , pagrįstas teisės aktų normomis, jo priėmimo metu nebuvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, minėto akto forma atitinka esminius Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, ginčijamas atsakovo sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamÄ administracinį aktÄ .

PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio1 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:             PareiÅ¡kėjo G. L. skundÄ atsakovui Å iaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. 17-IL-40-00556-e „Dėl leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus panaikinimo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėjai                                                    Laisvutė Kartanaitė Arvydas Martinavičius                                                                 Virginijus Stankevičius