9c34600b-fd24-4a67-bd75-47fccb17e1c3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                                               Adm. byla Nr.I-742-142/11Proc. Nr. 3-61-3-02581-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.5 (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. balandžio 18 d.VilniusVilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkauja posėdžiui ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui V.

R., atsakovo atstovams Olgai Kilkinovai ir SvajÅ«nui Ratiukui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Leandrui Pociui, specialistui NarÅ«nui Porvaneckui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. R. skundÄ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1 policijos komisariatas, n u s t a t ė:pareiÅ¡kėjas V.

R. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) padavė skundÄ teismui, kuriame praÅ¡o:panaikinti Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2010 08 05 pažymos (duomenys neskelbtini) 2 ir 3 punktuose įtvirtintas iÅ¡vadas, jog sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2010 05 04, sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sÄ raÅ¡ui nepriskirtas, nes neatitinka taisyklių 3 punkto reikalavimų (iÅ¡vados 2 p.), po sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiÅ¡kinių neliko (iÅ¡vados 3 p.);įpareigoti atsakovÄ VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijÄ iÅ¡ naujo nustatyti pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymo laipsnį.

PaaiÅ¡kina, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėju. Vilniaus m. 1-ame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-01387-10 dėl vagystės iÅ¡ gyvenamųjų patalpų. 2010 05 04 nuo 12 val. iki 13 val. atliekant su sulaikytu asmeniu įtariamojo apklausÄ , pastarasis bandė pabėgti. Sulaikymo metu įtariamasis pasiprieÅ¡ino ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui V.

R., dėl ko Å¡is patyrė deÅ¡inio rieÅ¡o ir blauzdų traumas – daugybinį kÅ«no sužalojimÄ . Dėl Å¡io fakto 2010 05 05 Vilniaus AVPK 1-me PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-01421-10 pagal BK 286 str. Dėl patirtų kÅ«no sužalojimų V. R. 2010 05 05 kreipėsi į Respublikinę Vilniaus poliklinikÄ . Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-01421-10 2010 05 07 Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialistų atliktas V. R. kÅ«no tyrimas-iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini)(01). Dėl V.

R. sveikatos sutrikdymo buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Remiantis Vilniaus AVPK vidaus tyrimo skyriaus pareigÅ«nų 2010 07 21 atlikto tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 10-7-1S6-35, Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus pirmojo poskyrio tyrėjas V. R. 2010 05 04 traumÄ patyrė vykdydamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir padidėjusiu pavojumi gyvybei ir sveikatai ir jam priklauso Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija už sveikatos sutrikdymÄ .

Tačiau VRM Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau – ir CMEK) 2010 08 05 surašė pažymÄ (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad vadovaudamasi Vyriausybės 2004 09 02 nutarimo Nr. 1130 Taisyklėmis ir SÄ raÅ¡o nuostatomis CMEK priima tokį sprendimÄ : yra fizinio veiksnio, įvykusio 2010 05 04, ir pareigÅ«no sveikatos sutrikdymo ryÅ¡ys, pagrindas Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada 2010 07 21 Nr. 10-7-1S6-35. Sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2010 05 04, sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sÄ raÅ¡ui nepriskirtas, nes neatitinka nutarimo taisyklių 3 punkto reikalavimui.

Po sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiškinių neliko. Tinkamas tolesnei vidaus tarnybai.Paaiškina, kad CMEK priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. 2010 08 05 Specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma (duomenys neskelbtini) neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų bei Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių 10 ir 11 punktų reikalavimų.

Remiasi VRM Medicinos centro nuostatais (7.2 punktu), patvirtintais VRM 2005 12 19 įsakymu Nr. IV-416. Taip pat remiasi Vidaus tarnybos statuto 39 str. 3 d., 40 str. 8 d. Paaiškina, kad CMEK yra viešojo administravimo valstybės institucija, todėl jos parengtas individualus administracinis aktas turi atitikti VAĮ 8 str. reikalavimus. 2010 08 05 pažymoje (duomenys neskelbtini) yra suformuluotos taisyklių 10 p. nurodytos išvados, tačiau šias išvadas pagrindžiančių objektyvių sveikatos tyrimo duomenų, t. y. motyvuotų išvadų nėra nurodyta.

Teigia, kad CMEK sprendimas sukelia teisines pasekmes pareigÅ«nui, nes nuo jo priklauso kompensacijos mokėjimas bei jos dydis. CMEK sprendimas turi bÅ«ti motyvuotas taip, kad teismas galėtų spręsti, ar CMEK iÅ¡sprendė taisyklių 10 punkte keliamus klausimus. Pagal taisyklių 11 punktÄ Ä¯ tuos klausimus turi bÅ«ti atsakyta. 2010 08 05 pažyma (duomenys neskelbtini) turi tokius turinio trÅ«kumus, kurie gali bÅ«ti pripažinti esminiais procedÅ«riniais pažeidimais. Skundžiamo akto turinys neatitinka įprastinės ekspertizių iÅ¡vadų suraÅ¡ymo praktikos.

PareiÅ¡kėjui nebuvo praneÅ¡ta apie CMEK posėdį ir su sprendimo motyvais jis nebuvo supažindintas. IÅ¡ skundžiamo akto neaiÅ¡ku, kodėl priimtas toks sprendimas - ar dėl to, kad sveikatos sutrikdymas nepatenka į sÄ raÅ¡Ä , ar dėl to, kad sveikatos sutrikdymas turėjo nulemti ilgiau kaip 10 dienų trunkantį laikinÄ jį nedarbingumÄ . Pirmu atveju reikia vadovautis Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130 patvirtinto sÄ raÅ¡o 3.2 punktu. Diagnozė ir medicininiai duomenys, esantys dokumentuose, patvirtina, kad sveikatos sutrikdymas patenka į sÄ raÅ¡o 3.2 punktÄ , kadangi Å¡iame punkte nėra baigtinio sveikatos sutrikdymų sÄ raÅ¡o, tačiau bet kurios kÅ«no dalies nekiaurinis sužeidimas, trauma, jeigu nebuvo pažeisti vidaus organai, sÄ nariai, sausgyslės, stambiųjų nervų kamienai ir pagrindinės kraujagyslės, patenka į sÄ raÅ¡Ä .

Atlikdama ekspertizę dėl pareigÅ«no sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo CMEK vadovaujasi VRM 2008 08 05 įsakymu Nr. IV-299 patvirtintu apraÅ¡u. Å io ApraÅ¡o 50 punktas įpareigoja atsakovÄ ekspertizės atlikimo metu remtis visais objektyviais duomenimis. CMEK visiÅ¡ka neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjo V. R. sveikatos istorijoje esantį gydytojos įraÅ¡Ä apie tai, kad nedarbingumo pažymėjimas nebuvo iÅ¡duotas, nes pareiÅ¡kėjas jo atsisakė. Atsakovas, vadovaudamasis 50 punktu, privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, įtakojusias sužeidimų pobÅ«dį, taip pat į tai, dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta nedarbingumo pažymėjimo, nustatyti tikrÄ jÄ patirtų daugybinių sumuÅ¡imų gydymo trukmę, jei nedarbingumo pažymėjimas gydytojos nuomone turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas ir tęsiamas.

Taisyklių 7 punktas numato, kad sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį CMEK nustato, analizuodama medicininius dokumentus, prireikus ir kitus dokumentus. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo PK Nusikaltimų tyrimų skyriaus 2010 08 30 pažymoje nurodyta, kad dėl didelės darbo apimties ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 12-1-01373-10 bei kitų operatyvinių priemonių 2010 05 04 tyrėjui V. R. buvo pasiÅ«lyta kitÄ dienÄ grįžti į tarnybÄ . Ä®raÅ¡ai medicininiuose dokumentuose (2010 05 05 įraÅ¡as V. R. ambulatorinėje kortelėje, kad jis atsisakė nedarbingumo pažymėjimo) patvirtina, kad Å¡i aplinkybė įtakojo pareiÅ¡kėjo grįžimÄ Ä¯ tarnybÄ .

Mano, kad CMEK nepagrįstai vadovavosi Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130 patvirtinto sÄ raÅ¡o 3 punkto nuostata dėl nedarbingumo trukmės. Remiasi tuo, kad nedarbingumo pažymėjimo iÅ¡davimas ar jo atsisakymas negali nulemti tikrojo nedarbingumo, atsiradusio dėl daugybinio sumuÅ¡imo. Neteisinga žaizdų gijimo trukmę sieti su nedarbingumo pažymėjimo iÅ¡davimo data. CMEK nesiaiÅ¡kino tos aplinkybės, per kokį laikotarpį patirtos (panaÅ¡ios) žaizdos pakankamai sugyja ir surandėja. Todėl mano, kad bÅ«tina iÅ¡klausyti pareiÅ¡kėjÄ gydžiusios gydytojos pozicijÄ apie žaizdų bÅ«klę bei daugybinio sumuÅ¡imo galimo gydymo bendrÄ trukmę.

Taip pat mano, kad bÅ«tina teisme iÅ¡klausyti Sveikatos apsaugos ministro įsakymu paskirtÄ gydytojÄ konsultantÄ . PaaiÅ¡kina, kad CMEK neįvertino tos aplinkybės, kad daugybinis sumuÅ¡imas bendroje sumoje lemtų ilgesnį kaip 10 dienų nedarbingumÄ . Dėl 2010 05 04 deÅ¡inio rieÅ¡o traumos po ambulatorinio gydymo papildomai tolimesniam gydymui V. R. buvo nusiųstas į Trakų medicininės reabilitacijos centrÄ . Mano, kad esant abejonėms ir prieÅ¡taravimams bÅ«tina skirti kompleksinę ekspertizę, siekiant nustatyti panaÅ¡ių sumuÅ¡imų kiekvienos žaizdos atskirai bei sumuÅ¡imų visumos bendrÄ jÄ gydymo trukmę ir paÅ¡alinti abejones ir prieÅ¡taravimus.

Nesutinka su CMEK teiginiu, kad po sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiÅ¡kinių neliko. Formaliai atliekant ekspertizę buvo apžiÅ«rėtas tik deÅ¡inysis rieÅ¡as. Tuo tarpu nebuvo apžiÅ«rėtos blauzdos. Ant deÅ¡inės blauzdos yra liekamasis reiÅ¡kinys – sugijęs pažeistas audinys, gana aiÅ¡kiomis ribomis. Remiantis apraÅ¡o 4.5 punktu, CMEK privalėjo įvertinti liekamuosius sveikatos pakitimus. Mano, kad CMEK neatliko savo pagrindinių ekspertizės uždavinių arba juos atliko aplaidžiai, galimai turėdama iÅ¡ankstinį nusistatymÄ priimti neigiamÄ sprendimÄ .

Be to, CMEK neiÅ¡sprendė Taisyklių 10 p. nurodytų klausimų. Toks Å¡iurkÅ¡tus teisės aktų reikalavimų nesilaikymas sukelia abejones medicininę ekspertizę atlikusių gydytojų kvalifikacija. Teismo posėdžiuose pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir jo argumentus, prašė skundÄ tenkinti. Teismo posėdyje 2011 04 07 papildomai nurodė, kad ginčijama pažyma atima iÅ¡ jo galimybę gauti draudimÄ ir kompensacijÄ pagal Vyriausybės 1991 12 05 nutarimÄ Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų“, todėl ekspertai privalėjo aiÅ¡kintis, ar nėra sveikatos sutrikdymo ir pagal šį teisės aktÄ .

Å iuo aktu patvirtinta draudiminių įvykių padarinių lentelė, į kuriÄ atsakovas neatsižvelgė.Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras atsiliepime į skundÄ (b. l. 18-24, toliau – ir atsakovas, Centras, Medicinos centras) pasisako, kad skundas nepagrįstas.PaaiÅ¡kina, kad CMEK, kaip medicinos centro struktÅ«rinis padalinys, teikia vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams specializuotosios medicinos ekspertizės paslaugÄ , vertinant pareigÅ«nų tinkamumÄ tolesnei vidaus tarnybai bei nustatant pareigÅ«nų sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį.

Nurodo teisės aktus, kurie reglamentuoja CMEK ekspertizės atlikimÄ : Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3, 5 ir 8 dalys, Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklės (toliau - Taisyklės) ir Vidaus sistemos pareigÅ«nų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sÄ raÅ¡as (toliau - SÄ raÅ¡as), patvirtinti Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130, VRM 2004 04 23 įsakymas Nr. IV-138, 2000 08 22 įsakymas Nr. 366, priimtas įgyvendinant Statuto 40 str. 5 d., Sveikatos sistemos įstatymas, 27 str. 2 d., Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas vidaus reikalų ministro 2008 08 05 įsakymu Nr. IV-299 (toliau – Tvarkos apraÅ¡as).PaaiÅ¡kina, kad 2010 08 05 CMEK gavo Vilniaus AVPK 2010 08 02 siuntimÄ atlikti specializuotÄ jÄ medicininę ekspertizę Nr. 10-SE-371 – nustatyti pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymo sunkumo mastÄ , dėl to likusius sveikatos pakitimus ir jo tinkamumÄ tolesnei vidaus tarnybai, kai jo sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigÅ«no statusu.

Pažymi, kad ekspertizės atlikimo metu pareiÅ¡kėjas anamnezės lape pasiraÅ¡ytinai nurodė, kad sveikatos problemų Å¡iuo metu (2010 08 05) neturi, jokių vaistų Å¡iuo metu (2010 08 05) nevartoja, mano, kad Å¡iuo metu (2010 08 05) yra sveikas ir tinkamas statutinei tarnybai. CMEK, 2010 08 05 įvertinusi surinktus ir pateiktus medicininius dokumentus (medicininio tikrinimo aktÄ (MTA) Nr. 20808, pareiÅ¡kėjo V. R. 2010 05 24 pažymÄ apie traumos sunkumÄ Nr. 11, iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ jo asmens sveikatos istorijos, 2010 05 07 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini)(01), pareiÅ¡kėjo V.

R. nustatytÄ diagnozę – daugybiniai sumuÅ¡imai (deÅ¡iniojo rieÅ¡o, abiejų blauzdų) (TLK-10, kodas T.9), patikrinusi nustatytų gydytojų specialistų V. R. sveikatÄ , atsižvelgdama į tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ bei į 2010 06 29 nelaimingo atsitikimo tyrimo aktÄ Nr. 10-7-NA1-16, priėmė ekspertinį sprendimÄ (2008 08 05 CMEK posėdžio protokolas, MTA (duomenys neskelbtini) 4 dalis, 2010 08 05 CMEK pažyma (duomenys neskelbtini) ir 2010 08 05 CMEK pažyma (duomenys neskelbtini) (patikslinta) (tvarkos apraÅ¡o 55 punktas)).

Vadovaujantis Vyriausybės 2004 09 02 nutarimo Nr. 1130 Taisyklėmis ir SÄ raÅ¡u, CMEK ekspertinis sprendimas: yra fizinio veiksmo, įvykusio 2010 05 04, ir pareigÅ«no sveikatos sutrikdymo ryÅ¡ys, pagrindas tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada 2010 07 21 Nr. 10-7-IS6-35; sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2010 05 04, sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sÄ raÅ¡ui nepriskirtas (neatitinka Vyriausybės nutarimo 2004 09 02 Nr. 1130 SÄ raÅ¡o 3 punkto reikalavimų); po sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiÅ¡kinių neliko; tinkamas tolesnei vidaus tarnybai.Visi veiksmai atlikti, vykdant tvarkos apraÅ¡o IX, X dalių bei sveikatos apsaugos ministro 2008 11 17 įsakymo Nr. 1114 reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas 2010 08 05 CMEK posėdyje metu nedalyvavo, todėl apie priimtÄ ekspertinį sprendimÄ jis buvo informuotas tvarkos apraÅ¡o 60 ir 61 punktų nustatyta tvarka. Pabrėžia, kad MTA (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad pareiÅ¡kėjo gydytojo chirurgo apžiÅ«ros metu jis buvo informuotas apie CMEK posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ bei jam žodžiu iÅ¡aiÅ¡kinta apie jo sveikatos sutrikdymo sunkumo mÄ sto nustatymÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas nurodytos apžiÅ«ros metu elgėsi agresyviai, negatyviai, nesiklausė gydytojo chirurgo iÅ¡aiÅ¡kinimo apie jo sveikatos sutrikdymo sunkumo mÄ sto nustatymÄ , pareiÅ¡kė, kad atsisako dalyvauti CMEK posėdyje, nes nenori girdėti „nesÄ monių“ ir skuba į darbÄ .

CMEK sprendimas grindžiamas SÄ raÅ¡o 3 punkto nuostatomis, kad lengvi sužeidimai, traumos ir kiti sveikatos sutrikdymai yra tik tie, kurie nulėmė ilgiau kaip 10 dienų trunkantį laikinÄ jį nedarbingumÄ . CMEK privalo laikytis teisės aktų. CMEK neturi teisinio pagrindo taikyti pasirinktinai SÄ raÅ¡o sÄ lygas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 03 08 nutartimi Nr. A-146-431-09. PareiÅ¡kėjas V. R. nepateikė CMEK nedarbingumo pažymėjimo, nes kaip matyti iÅ¡ įraÅ¡o jo asmens sveikatos istorijoje, nedarbingumo pažymėjimo neėmė – atsisakė.

Å iuo atveju yra pagrindas teigti, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė buvo patenkinama ir jis galėjo be rizikos sveikatai tęsti tarnybÄ toliau. Pažymi, kad nei vienas teisės aktas, kuris reglamentuoja pareigÅ«nų tarnybÄ , nesuteikia teisės vidaus reikalų įstaigoms reikalauti iÅ¡ pareigÅ«no nedarbingumo pažymėjimo atsisakymo ar uždarymo ir išėjimo į tarnybÄ sergant. Jeigu pareigÅ«nas priima sprendimÄ atsisakyti nedarbingumo pažymėjimo, yra pagrindas teigti, kad pavojaus jo sveikatai nėra.

Nei vienas gydytojas specialistas neprisiims atsakomybės ir nepasakys tiksliai, kiek dienų truktų pareiškėjo laikinas nedarbingumas, nes kiekvieno žmogaus sveikata yra individuali, kriterijų nustatyti, kiek konkrečiai trūktų vieno ar kito žmogaus pasveikimo laikotarpis dėl to paties sveikatos sutrikdymo, nėra. Remiasi LVAT 2008 10 17 nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1735/2008, administracine byla Nr. A143-1899/2008, 2009 04 14 sprendimu administracinėje byloje Nr. A146-431/09, 2009 09 28 sprendimu administracinėje byloje Nr. A143-319/10.

Remiasi Taisyklių 11 punktu, 10.1-10.3 punktais. Kiti įsipareigojimai surašant pažymas CMEK nėra nustatyti. Paaiškino, kad CMEK 2010 05 07 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)(01) yra rekomendacinio pobūdžio, CMEK ekspertizės metu rėmėsi visais pateiktais ir turimais medicininiais dokumentais, visais objektyviais duomenimis, CMEK neprivalo spėlioti, kiek ilgai gali trukti laikinasis nedarbingumas, nes bet koks gydytojas specialistas pasakys, kad tai yra labai individualus dalykas, priklausantis nuo kiekvieno žmogaus sveikatos, pasveikimo laikas kiekvienam žmogui dėl to paties susirgimo gali ženkliai skirtis.

PareiÅ¡kėjui nustatyta diagnozė – daugybiniai sumuÅ¡imai (deÅ¡inio rieÅ¡o, abiejų blauzdų) (TLK-10 kodas T00.9), tačiau pareiÅ¡kėjas klaidindamas teismÄ skunde nuolat vartoja žaizdų sÄ vokÄ , nors tokia diagnozė jam nustatyta nebuvo. CMEK neprivalėjo aiÅ¡kintis, per kiek žaizdos surandėja, nes pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymas susietas su deÅ¡inio rieÅ¡o ir abiejų blauzdų daugybiniais sumuÅ¡imais, o ne su deÅ¡inio rieÅ¡o ir abiejų blauzdų žaizdomis. IÅ¡ medicininių dokumentų (Trakų medicininės reabilitacijos centras) matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo gydomas nuo 2010 08 16 iki 2010 08 28 ne dėl patirtų 2010 05 04 daugybinių sumuÅ¡imų, o dėl kitų ligų, nesusijusių su sveikatos sutrikdymu (epikrizės 6 punktas).

CMEK pagrįstai konstatavo, kad dėl sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiškinių neliko, nes pareiškėjui likęs ant dešinės blauzdos liekamasis reiškinys – dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje 1x0,5 cm nubrozdinimas ir dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje distalinėje dalyje 3,5x0,5 cm išilginės eigos nubrozdinimas su nutrūkimu negali būti pripažinti po sveikatos sutrikdymo likusiais sveikatos pakitimais, nes dėl nubrozdinimų pareiškėjo sveikata nepakito, šie nubrozdinimai nesukėlė jam tokių anatominių pakitimų ir (ar) funkcinių sutrikimų, dėl kurių jis būtų pripažintas netinkamu tarnybai, arba jo tinkamumas tarnybai sumažėtų, arba jis būtų iš dalies nedarbingas, arba jam būtų taikomos tarnybinio kaitumo nuostatos dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Mano, kad pagal teisės aktų nuostatas, pareiškėjui kompensacija galės būti išmokėta tik tuo atveju, jeigu bus pateiktas dokumentas – nedarbingumo pažymėjimas, kuris patvirtins patirto sveikatos sutrikdymo laikinojo nedarbingumo trukmę.

PraÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismo posėdyje atstovai palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad, suraÅ¡ant skundžiamÄ pažymÄ , jie neprivalėjo vadovautis Vyriausybės 1991 12 05 nutarimu Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų“. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundÄ (b. l. 45-47) pasisako, kad skundas yra nepagrįstas.

PaaiÅ¡kina, kad Vilniaus AVPK tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 10-7-IS6-35 įvertino visas faktines aplinkybes ir nustatė, kad 2010 05 04 apie 12.30 val. Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1-ojo PK tarnybinėse patalpose, esančiose Kalvarijų g. 59, Vilniuje, sulaikytas įtariamasis bandė pabėgti nuo policijos pareigÅ«nų. Tyrėjui V. R. bandant sulaikyti įtariamÄ jį, pastarasis pasiprieÅ¡ino pareigÅ«nui, tuo padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Trauma laikoma patirta vykdant tarnybines pareigas.

PareigÅ«nas sužalotas tarnybos metu, jam vykdant savo tiesiogines tarnybines funkcijas. Tai, kad V. R. įvykio metu galėjo atsirasti nustatytas sveikatos sutrikdymas (daugybinis kÅ«no sumuÅ¡imas), nustatyta ir 2010 06 29 atlikto nelaimingo atsitikimo tyrimo metu. Statuto 40 str. 3 d. numatyta viena iÅ¡ kompensacijos mokėjimo sÄ lygų – padidėjusio pavojaus kilimas. Vykdant tarnybines pareigas, kai tiesiogiai kontaktuojama su asmenimis, padariusiais nusikalstamas veikas, pareigÅ«nų sveikatai ar gyvybei savaime kyla padidėjęs pavojus ir padidėjusi rizika.

Å iuo atveju pareigÅ«no sužalojimÄ nulėmė ne V. R. netinkami veiksmai, o sulaikytojo neteisėti veiksmai, už kÄ jam iÅ¡kelta baudžiamoji byla. Dėl to V. R., pagal Statuto 40 str. 3 d. nuostatas, gali priklausyti kompensacija. Gavus CMEK iÅ¡vadÄ , kurioje bÅ«tų konstatuotas nustatyto laipsnio sveikatos sutrikdymas, pareiÅ¡kėjui bÅ«tų skaičiuojama kompensacija. Mano, kad CMEK pagrįstai vadovavosi SÄ raÅ¡o 3 punktu. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjo pateiktas 2010 08 30 raÅ¡tas Nr. 10-12-S-21676 yra pateiktas tiesioginio vadovo, kuris neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti nutraukti nedarbingumÄ ar dirbti asmeniui esant nedarbingam.

Mano, kad todėl Å¡is dokumentas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip oficiali darbdavio pozicija ir negali įtakoti darbuotojo asmeninio apsisprendimo bei kitų su nedarbingumo bÅ«kle susijusių aplinkybių.Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepimÄ ir atsakovo pozicijÄ , prašė skundÄ atmesti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1 policijos komisariatas atsiliepimo į skundÄ neteikė, atstovas teisminiame bylos nagrinėjime nedalyvavo, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai, nutarta bylÄ nagrinėti nedalyvaujant atstovui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d.).

Skundas netenkinamas.  Nustatyta, kad 2010 07 21 suraÅ¡yta Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 10-7-IS6-35 (b. l. 36-37, toliau - iÅ¡vada), kurioje dėstomos aplinkybės, susijusios su pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymu tarnybos metu ir dėl tarnybos pareigų. SiÅ«loma pripažinti, kad Vilniaus AVPK 1-ojo PK NTS tyrėjas V. R. 2010 05 04 traumÄ patyrė vykdydamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir padidėjusiu pavojumi gyvybei ir sveikatai. IÅ¡vada grindžiama Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d.

Nustatyta, kad patvirtinus iÅ¡vadÄ , V. R. bus pasiųstas į CMEK dėl jo sužalojimo sunkumo įvertinimo. Dėl Å¡ių aplinkybių jokio ginčo nėra. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas iÅ¡davė V. R. 2010 08 02 siuntimÄ atlikti specializuotÄ jÄ medicininę ekspertizę (b. l. 26). Siuntimas iÅ¡duotas tikslu nustatyti pareigÅ«no sveikatos sutrikdymo sunkumo mastÄ , dėl to likusius sveikatos pakitimus ir pareigÅ«no tinkamumÄ tolesnei vidaus tarnybai, kai sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir pareigÅ«no statusu.

Nurodyta, kad ekspertizės pagrindai – dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, įvertinant po sveikatos sutrikdymo likusius sveikatos pakitimus ir pareigÅ«no tinkamumÄ tolesnei vidaus tarnybai, kai pareigÅ«no sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir pareigÅ«no statusu. PareiÅ¡kėjas 2010 08 05 užpildė anamnezės lapÄ , kuriame nenurodė, kad Å¡iuo metu turi sveikatos problemų, nurodė, kad Å¡iuo metu mano, kad yra sveikas (b. l. 27). VRM Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija iÅ¡davė 2010 08 05 Specializuotosios medicininės ekspertizės pažymÄ (duomenys neskelbtini) (patikslintÄ ) (b. l. 29), kurioje iÅ¡dėstytas ekspertinis sprendimas.

Pažymoje nurodyta, kad vadovaujantis Vyriausybės nutarimo 2004 09 02 Nr. 1130 Taisyklėmis ir SÄ raÅ¡o nuostatomis priimamas ekspertinis sprendimas:

1) yra fizinio veiksnio, įvykusio 2010 05 04, ir pareigūno sveikatos sutrikdymo ryšys, pagrindas tarnybinio patikrinimo išvada 2010 07 21, Nr. 10-7-IS6-35;

2) sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2010 05 04, sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sÄ raÅ¡ui nepriskirtas (neatitinka LR Vyriausybės 2004 09 02 nutarimo Nr. 1130 SÄ raÅ¡o 3 punkto reikalavimų;

3) po sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiškinių neliko;

4) tinkamas tolesnei vidaus tarnybai. Nurodyta diagnozė pagal TLK-10 kodus – T00.9. Klaida buvo taisoma 2010 10 07 CMEK posėdyje (b. l. 33). Sulyginus pirminę pažymÄ (b. l.

30) ir vėliau iÅ¡duotÄ pažymÄ , skirtumas yra nurodant teisės aktus, nes pirminėje pažymoje nurodomas Taisyklių 3 punktas, o vėliau – SÄ raÅ¡o 3 punktas. Toks iÅ¡taisymas laikytinas techninės klaidos iÅ¡taisymu. Respublikinė Vilniaus poliklinika 2010 05 24 iÅ¡davė PažymÄ apie traumos sunkumÄ Nr. 11 (b. l. 38), kurioje nurodė, kad diagnozė yra daugybinis kÅ«no sumuÅ¡imas T00.9, kad nurodytoji trauma, vadovaujantis sunkių traumų klasifikaciniais požymiais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2001 07 18 įsakymu Nr. 397, nepriskiriama prie sunkių.

Dėl pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymo tarnybos metu 2010 06 29 suraÅ¡ytas Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas Nr. 10-7-NA1-16 (b. l. 39-40). Å iame akte nurodyta, kad 2010 05 04, 12 val. pareiÅ¡kėjui sužalota kojos, ranka, sužalojimo pobÅ«dis – kraujosruvos su nubrozdinimais rieÅ¡o srityje ir blauzdose. Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Teisingumo ministerijos, Vilniaus skyrius dėl pareiÅ¡kėjo patirtos traumos surašė 2010 05 07 Specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini)(01). IÅ¡vadoje nurodyta, kad V.

R. padarytos kraujosruvos su nubrozdinimais dešinio riešo srityje ir blauzdose galimai 2010 05 04, kad sužalojimai padaryti 4 trauminiais poveikiais, kad sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas 2003 04 29 įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – Statutas), Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas, patvirtintas 2003 04 29 įstatymu Nr. IX-1539 (toliau – Įgyvendinimo įstatymas), Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), Vidaus reikalų ministro 2008 08 05 įsakymu Nr. IV-299 patvirtintas Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas).Statuto 40 straipsnyje „Kompensacijos pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikimo atvejais“ nustatyta, kad:

”3. Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Nustatomos šios kompensacijos:1) netekusiems 75–100 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 60 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;2) netekusiems 60–70 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 48 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;3) netekusiems 45–55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 36 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;4) netekusiems iki 40 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo ir dėl to pripažintiems netinkamais vidaus tarnybai – 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.<...> 5. Ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.<...> 8.

PareigÅ«no ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastÄ nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija, vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamu Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų ar kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sÄ raÅ¡u Vyriausybės nustatyta tvarka”. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (CMEK) 2010 m. rugpjūčio 5 d. pažymos (duomenys neskelbtini) 2 ir 3 punktų teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažyma iÅ¡ esmės ginčijama ta apimtimi, kuria konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sÄ raÅ¡o (toliau – ir SÄ raÅ¡as) 3 punkte, kuris apibrėžia, kokie sužeidimai, traumos ir kiti sveikatos sutrikdymai priskiriami lengviems sužeidimams, numatytų sÄ lygų.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti CMEK pažymos 2 ir 3 p. ir įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo įvertinti jo sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį. Dėl skundžiamo akto formos ir turinio atitikimo teisės aktų reikalavimams.CMEK yra vieÅ¡ojo administravimo valstybės institucija, todėl jos veiklai tiek, kiek tai nereglamentuota specialiais teisės aktais, taikytinas ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymas. CMEK iÅ¡vada dėl pareigÅ«no sveikatos sutrikdymo yra individualus teisės aktas, turintis atitikti VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, turintis bÅ«ti motyvuotas, grindžiamas objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1198/07).

Todėl vertinant, ar CMEK 2010 m. rugpjūčio 5 d. pažyma (duomenys neskelbtini) yra teisėta ir pagrįsta atsižvelgiant į jos formÄ ir turinį, bÅ«tina nustatyti, kokiais faktais ir motyvais grindžiama joje pateikta iÅ¡vada. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A146-461/2009, konstatavo, kad CMEK savo iÅ¡vadas turi pateikti, įraÅ¡ydama jas į patvirtintų formų dokumentus. Nagrinėjamam ginčui aktualių dokumentų, į kuriuos CMEK turi įraÅ¡yti savo iÅ¡vadas dėl tinkamumo tarnybai (pažyma ir medicininio tikrinimo aktas), formos buvo patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d.

įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiÅ«ros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“. Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. V-1114, pakeitus minėtÄ 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymÄ Nr. 515, buvo patvirtintos ir Å¡iuo metu galioja analogiÅ¡kos dokumentų formos (iÅ¡ dalies pakeitus jų pavadinimus), t. y. specializuota medicininės ekspertizės pažyma (forma 046-/av) ir medicininio tikrinimo aktas (forma 104-/av). Ä®sakymas Nr. V-1114 galiojo iki 2010 08 06, kai jis buvo pakeistas sveikatos apsaugos ministro 2010 07 08 įsakymu Nr. V-670.

Todėl CMEK savo sprendimus turi pateikti, įrašydama juos į šiuos dokumentus. Medicininio tikrinimo aktas (forma 104-/av) susideda iš 4 dalių:

1) bendrosios (pareigūnas pateikia atitinkamus duomenis apie save ir savo sveikatos būklę);

2) medicininės (nurodoma, kokiais medicininiais dokumentais remiamasi atliekant ekspertizę, fiksuojami įvairių sričių medicinos specialistų objektyvaus tyrimo atliekant ekspertizę duomenys);

3) ligų diagnozė, jų priežastiniai ryšiai (nurodomos pagrindinės ir šalutinės diagnozės);

4) CMEK sprendimas. Medicininio tikrinimo aktÄ pasiraÅ¡o CMEK pirmininkas ir visi CMEK nariai. Tai nurodyta įsakymu Nr. V-1114 patvirtintoje formoje Nr. 104-/av, 4 punkte „Komisijos ekspertinis sprendimas“. Ä® patvirtintos formos pažymÄ (forma 046-/av), kuri siunčiama pareigÅ«nÄ pasiuntusiai į CMEK vidaus tarnybos statutinei įstaigai, įraÅ¡omas CMEK priimtas sprendimas. Kadangi CMEK priskirtina kitų vieÅ¡ojo administravimo subjektų kategorijai, CMEK sprendimų, nors jie ir įraÅ¡omi į sveikatos apsaugos ministro patvirtintų formų dokumentus, turinys turi atitikti esminius reikalavimus, kurie keliami individualiam administraciniam aktui pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, t. y.

CMEK išvada turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiomis teisės aktų normomis, joje turi būti aiškiai išdėstyta, kokie klausimai buvo sprendžiami ir kaip jie išspręsti. CMEK savo veikloje turi laikytis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų, pagal kuriuos asmens sveikatos paslaptis (sveikatos būklė, diagnozė, prognozė ir kt.) turi būti saugoma pagal pacientų teises reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

Todėl negali bÅ«ti reikalaujama, kad CMEK pažymose atskleistų tuos duomenis, kurie pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymÄ yra saugomi. Tačiau Komisijai nėra teisinių kliūčių tokius duomenis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1-2 dalies prasme tinkamai užfiksuoti medicininio tikrinimo akte, kuris saugomas Komisijoje. Tiriamajam papraÅ¡ius, jis turi teisę gauti pilnus duomenis apie savo sveikatÄ . Atsižvelgus į tai, kad CMEK yra Medicinos centro struktÅ«rinis padalinys – kolegiali institucija, kuriai yra pavesta atlikti specializuotÄ medicininę ekspertizę, CMEK priimamiems sprendimams negali bÅ«ti keliami VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies reikalavimai.

CMEK sprendimÄ turi pasiraÅ¡yti jį priėmusi komisija, patvirtindama savo antspaudu. Å iuo atveju Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2010 08 05 suraÅ¡ytas medicininio tikrinimo aktas (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-32), kurio formos 4 punktas užpildytas taip, kaip reikalauja sveikatos apsaugos ministro įsakymas V-1114 (b. l. 35). ApraÅ¡ant akte Komisijos ekspertinį sprendimÄ nurodomas teisės aktas – Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130 patvirtintos Taisyklės ir SÄ raÅ¡as. Nurodoma, kad sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2010 05 04, sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sÄ raÅ¡ui nepriskirtas, nes neatitinka Vyriausybės 2004 09 02 nutarimo Nr. 1130 SÄ raÅ¡o 3 p. reikalavimų.

Nurodomas dar vienas motyvas – po sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiškinių neliko. Dėl tinkamumo tolesnei tarnybai nurodoma, kad tinkamas tolesnei vidaus tarnybai. Tačiau komisijos sprendimo motyvacija yra ne tik Medicininio tikrinimo akto 4 punkte, bet ir visas šis aktas sudaro sprendimo turinį. Tuo pačiu sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1114 patvirtinta Forma Nr. 046-/av, t. y. Specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma (pažyma). Šiuo atveju pažyma buvo išrašyta su klaida (b. l. 30), todėl ji buvo patikslinta (b. l. 29).

Patikslinta pažyma atitinka formos ir turinio reikalavimus, nustatytus sveikatos apsaugos ministro 2008 11 17 įsakyme Nr. V-1114.              Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 str. reikalavimų. Atsakovo veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai nustato Å¡ios institucijos priimamų administracinių aktų pobÅ«dį ir formÄ , kuri atsakovui yra privaloma. Atsižvelgiant į VAÄ® 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, minėti teisės aktai vertinami kaip poįstatyminiai teisės aktai, kuriais yra įgyvendinami VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies reikalavimai.

Dėl Medicinos centro priimamų aktų atitikimo VAÄ® reikalavimams ne kartÄ yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2009 04 06 nutartis administracinėje byloje A438-426/2009 ir kt.). Dėl atliktos ekspertizės. PareiÅ¡kėjas nurodytÄ aktÄ ir pažymÄ ginčija dar ir tuo pagrindu, kad neiÅ¡samiai buvo iÅ¡tirta pareiÅ¡kėjo sveikata, jis nedalyvavo komisijos posėdyje, t. y., kad nepakanka nustatyti, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymas nenulėmė ilgiau kaip 10 dienų trunkantį laikinÄ jį nedarbingumÄ , o bÅ«tina nustatyti, kokio pobÅ«džio tas sutrikdymas buvo ir kokie yra liekamieji reiÅ¡kiniai.Atsižvelgiant į CMEK suraÅ¡ytÄ 2010 08 05 Medicininio patikrinimo aktÄ (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad tyrimas apsiribojo tik nedarbingumo trukmės konstatavimu.

Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos apraÅ¡as patvirtintas vidaus reikalų ministro 2008 08 05 įsakymu Nr. IV-299 (Tvarkos apraÅ¡as). Tvarkos apraÅ¡o III skyriuje reglamentuojama siuntimo iÅ¡davimo ekspertizei tvarka. Tvarkos apraÅ¡o 6, 7 10 ir 18 punktai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad CMEK atlieka ekspertizę tik pagal tuos uždavinius ir pagrindus, kurie nurodyti siuntime. Ekspertizė gali bÅ«ti atlikta pagal įstaigos vadovo nurodymus, iÅ¡duodant siuntimus ir nurodant vienÄ ar kelis apraÅ¡o 9 – 12 punktuose nurodytų pagrindų, tačiau tokiais atvejais vadovas privalo raÅ¡tu motyvuoti ekspertizės bÅ«tinumÄ .

Å io ginčo atveju pareiÅ¡kėjui 2010 08 02 iÅ¡duotas siuntimas Nr. 10-SE-371 (b. l. 26), kuriame nurodytas ekspertizės uždavinys – nustatyti pareigÅ«no sveikatos sutrikdymo sunkumo mastÄ , dėl to likusius sveikatos pakitimus ir pareigÅ«no tinkamumÄ tolesnei vidaus tarnybai, kai pareigÅ«no sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigÅ«no statusu. Ekspertizės pagrindai nurodyti taip: dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, įvertinant po sveikatos sutrikdymo likusius pakitimus ir pareigÅ«no tinkamumÄ tolesnei vidaus tarnybai, kai pareigÅ«no sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigÅ«no statusu.

Pagal Tvarkos apraÅ¡o 49 punktÄ tai reiÅ¡kia, kad ekspertiniai sprendimai priimami vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių ir SÄ raÅ¡o nuostatomis. T. y. CMEK privalo vadovautis teisės aktu, kuris nurodytas Tvarkos apraÅ¡o 3 punkte – Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130. PareiÅ¡kėjas teigia, kad CMEK iÅ¡vada jam atima galimybę pasinaudoti 1991 12 05 Vyriausybės nutarimu Nr. 530, kuriuo patvirtintos Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygos (toliau – Draudimo sÄ lygos).

Pagal Draudimo sÄ lygų 3 punktÄ draudiminiais pripažįstami Å¡ie įvykiai, atsitikę apdraustiesiems, kai jis vykdo tarnybines pareigas, vyksta į tarnybÄ (darbÄ ) arba iÅ¡ jos, taip pat ne tarnybos (darbo) laiku, jeigu teismo ar tardymo (ikiteisminio tyrimo) nustatyta, kad Å¡ie įvykiai susiję su tarnyba (darbu), per apdraustojo mokymo ir pratybų laikÄ ir pakenkę apdraustojo sveikatai. Pagal 3.4. punktÄ , sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tiesioginių pareigų vykdymu nustato institucijos, kurioje apdraustasis tarnauja, vadovo nustatyta tvarka sudaryta tarnybinio tyrimo komisija.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius nustato, ar nelaimingas atsitikimas laikomas draudiminiu įvykiu, ir apskaičiuoja draudimo sumos dydį.  Draudimo sÄ lygų 24. p. nustato, kad ginčus dėl draudimo sumų dydžio nustatymo ir mokėjimo nagrinėja Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba, po to apdraustasis sprendimÄ gali skųsti teismui.

25. p. nustatyta, kad ginčus dėl kompensacijų mokėjimo nagrinėja valstybinė institucija, kurioje tarnauja (eina pareigas) apdraustasis. SprendimÄ jis taip pat gali skųsti teismui. Vyriausybės nutarimu Nr. 530 patvirtinta Draudimo sumų, mokamų ryÅ¡ium su draudiminiais įvykiais asmenims, apdraustiems valstybės lėšomis, lentelė, kurioje nurodomi draudiminio įvykio padariniai ir pagal tai skaičiuojamos sumos procentais. Å ios lentelės 60-62 punktuose nurodomi sveikatos sutrikdymo padariniai dėl galÅ«nių minkÅ¡tųjų audinių pažeidimo, tarp jų dėl likusių randų, pigmentinių dėmių, nesirezorbavusių hematomų (ne mažiau kaip 5 kv.cm), t. y.

Å¡iuo atveju galėjo likti tokie padariniai. 62 p. pastaboje nurodyta, kad nesirezorbavusios hematomos buvimas nustatomas gydytojo eksperto, patikrinant apdraustojo sveikatÄ ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams nuo traumos dienos. Pagal nagrinėjamoje byloje esantį siuntimÄ daroma iÅ¡vada, kad jis nebuvo skirtas Vyriausybės nutarimu Nr. 530 numatytų draudimo sÄ lygų taikymui, nes pats pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įstaigÄ ar į savo vadovus dėl Å¡iuo nutarimu reglamentuojamų sumų iÅ¡mokėjimo.

Tarnybinio patikrinimo 2010 07 21 iÅ¡vadoje Nr. 10-7-IS6-35 taip pat nagrinėjamas klausimas tik dėl kompensacijų, numatytų Statuto 40 str. 3 d., galimo mokėjimo ir nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios bÅ«tinos Statuto 40 str. taikymui. Tačiau CMEK akte surinkta medžiaga patvirtina, kad potencialiai pareiÅ¡kėjas turi galimybę kreiptis ir dėl draudimo ir kompensacijos mokėjimo pagal Vyriausybės nutarimÄ Nr. 530. Byloje yra Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas 2010 06 29, Nr. 10-7-NA1-16 (b. l. 39-40), Respublikinės Vilniaus poliklinikos Pažyma apie traumos sunkumÄ (2010 05 24 Nr. 11, b. l. 38), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini)(01), taip pat medicininiai dokumentai.

Visgi Å¡iuo atveju daroma iÅ¡vada, kad CMEK neprivalėjo sveikatos sutrikdymo pasekmių vertinti pagal Vyriausybės nutarimu Nr. 530 patvirtintÄ lentelę, nes jai nebuvo duotas toks uždavinys ir ekspertizės pagrindas, kurie privalomai turi bÅ«ti nurodyti siuntime. Dėl to CMEK pagrįstai rėmėsi Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1130 patvirtintomis Taisyklėmis ir Sveikatos sutrikdymų sÄ raÅ¡u, nes turėjo atitinkamÄ Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ ir tokiu atveju Å¡iuo teisės aktu įpareigoja vadovautis Statuto 40 straipsnio 8 dalis.Tvarkos apraÅ¡o 19-35 p. reglamentuojama ekspertizės atlikimo tvarka, o 49-51 punktuose nustatyti pareigÅ«no sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo ypatumai. 49 p. taip pat nukreipia į Sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisykles ir SÄ raÅ¡Ä , kuriuo Å¡iuo atveju ir vadovavosi CMEK.

PareiÅ¡kėjas 2010 08 05 užpildė anamnezės lapÄ ir jame nurodė, kad Å¡iuo metu mano, kad yra sveikas (b. l. 27). Pildant duomenis chirurgui (b. l. 31), nurodyta, kad tiriamasis jokių skundų neiÅ¡sako, anamnezėje nurodyta, kad 2010 05 04 sulaikant įtariamÄ jį susimušė deÅ¡inę rankÄ ir abi blauzdas, nedarbingumo lapelio atsisakė, toliau nurodoma grafoje kaulų-raumenų sistema ir sÄ nariai yra kažkoks neaiÅ¡kus sutrumpintas dviejų raidžių įraÅ¡as, tačiau nėra fiksuojama, kad yra randų, hematomų.

Diagnozė užraÅ¡yta T00.9 daugybiniai sumuÅ¡imai (deÅ¡. RieÅ¡o, abiejų blauzdų). Nurodoma, kad posėdyje tiriamasis dalyvauti atsisakė, nes „nenorėjo girdėti nesÄ monių“ ir iÅ¡skubėjo į darbÄ . Pasirašė 4 gydytojai. Pagrindinė diagnozė įraÅ¡yta pirmiau paminėta (b. l. 32). Posėdyje dalyvavo 4 gydytojai (b. l. 33-35), tarp jų CMEK pirmininkas. Posėdžio metu padaryta iÅ¡vada, kuri įraÅ¡yta pažymoje. Posėdyje nagrinėti dokumentai nurodyti. Tai tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, Pažyma 2010 05 24 apie traumos sunkumÄ , Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas, IÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (01).

Nurodoma, kad po sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiÅ¡kinių neliko, kad tinkamas tolesnei tarnybai.   Tvarkos apraÅ¡o nuostatos nereikalauja, kad CMEK komisijos posėdyje dalyvautų tiriamasis. IÅ¡ CMEK pateiktų duomenų galima spręsti, kad pareiÅ¡kėjÄ prieÅ¡ komisijos posėdį specialistai apžiÅ«rėjo. Kitu atveju ekspertizė turėjo bÅ«ti nutraukta (Tvarkos apraÅ¡o 35 p.). PareiÅ¡kėjas teisingai nurodo, kad, sprendžiant apie sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, negalima vadovautis vien tik formaliu kriterijumi, kad lengviems sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikdymams priskiriami sužeidimai, traumos ir kiti sveikatos sutrikdymai, kurie lėmė ilgiau kaip 10 dienų trunkantį laikinÄ jį nedarbingumÄ .

Visų pirma, Tvarkos apraÅ¡o 50 p. numatyta, kad jeigu gydymo trukmė neatitinka nustatomojo sveikatos sutrikdymo pobÅ«džio, mechanizmo ir (ar) laiko, sveikatos sutrikdymo sunkumo mastas nustatomas esančiais sveikatos sutrikdymo objektyviais duomenimis. Tačiau Å¡iame punkte taip pat nurodyta, kad kitos ligos neturi įtakoti sunkumo laipsnio. SÄ raÅ¡o 3.2. p. numatytos tokios traumos, kai nepažeisti vidaus organai, sÄ nariai, sausgyslės, stambiųjų nervų kamienai ar pagrindinės kraujagyslės. Kiti 3.1. – 3.11. punktuose nurodyti sveikatos sutrikdymai Å¡iuo atveju neanalizuojami, tačiau jų iÅ¡vardijimas taip pat reiÅ¡kia, kad ne vien nedarbingumo trukmė įtakoja sveikatos sutrikdymo laipsnį.

Todėl Å¡iuo atveju bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, ar ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiomis teisės aktų normomis, kaip to reikalaujama pagal nurodytÄ teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ . Å iuo atveju daroma iÅ¡vada, kad CMEK dėl liekamųjų reiÅ¡kinių nebuvimo pasisakė pagal apžiÅ«rÄ ir turimus dokumentus. PareiÅ¡kėjas teigia, kad liekamieji reiÅ¡kiniai yra ir remiasi jo gydymo stacionare ligos istorija Nr. 521, 2010 08 16 – 08 28 laikotarpiu (b. l. 130-143).

PareiÅ¡kėjas buvo siunčiamas gydyti VRM poliklinikos su diagnoze M75. Pagal TLK-10 klasifikacijÄ tai reiÅ¡kia peties pažeidimus. Hospitalizuojant diagnozė nurodyta ta pati. VRM Medicinos centro Vilniaus filialo pateiktame 2010 08 10 iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicininių dokumentų (b. l. 131) nurodyta diagnozė (pagrindinė liga, lydinčios ligos, komplikacijos) – deÅ¡iniojo peties sÄ nario aukÅ¡tumo sindromas, deÅ¡iniojo virÅ¡dyglinio raumens sausgyslės plyÅ¡imas, po to stuburo ligos, liumbalgija, nosies pertvaros iÅ¡krypimas.

Trakų medicininės reabilitacijos centre (priklauso Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai prie VRM) 2010 08 16 sudarytas paciento apžiÅ«ros lapas. Ligos anamnezėje nurodyta, kad 2008 m. atlikta peties sÄ nario operacija, gydėsi ambulatoriÅ¡kai 2010 m. balandžio mėnesį, nurodyta, kad atliktos operacijos – 1997 m. galvos operacija, atlikta ir kojų venų varikozės operacija, taip pat nurodyta, kad 2010 05 04 patyrė traumÄ darbe. Kadangi nurodytų medicininių duomenų įvertinimas reikalauja specialių žinių, teismas pasikvietė aptariamos srities specialistÄ traumatologÄ .

IÅ¡vadÄ teisme pateikė habilituotas medicinos mokslų daktaras, ortopedas traumatologas NarÅ«nas Porvaneckas, kuris sveikatos apsaugos ministro 2005 09 09 įsakymu Nr. V-688 yra įtrauktas į Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sÄ raÅ¡Ä . Specialistas N. Porvaneckas yra visiÅ¡kai nepriklausomas nuo VRM, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas konsultantu ortopedu traumatologu. Sveikatos apsaugos ministro 2005 04 22 įsakymu Nr. V-280 patvirtinti LR sveikatos apsaugos ministerijos specialisto konsultanto pareiginiai nuostatai.

Pagal Å¡ių nuostatų 11 punktÄ specialisto konsultanto pareigos reiÅ¡kia, kad jis gali dalyvauti sveikatos priežiÅ«ros įstaigų iÅ¡orinio audito procedÅ«rose, specialistų komisijų darbe, atlikti profesinę ekspertizę. Specialistai konsultantai pateikia ministerijai interesų deklaracijÄ ir pagal nuostatų 18 punktÄ yra įpareigoti pirmenybę teikti vieÅ¡iesiems interesams, užtikrinti siÅ«lymų ir sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir teisingumÄ .      Specialistas susipažino su visa byloje esančia medicinine dokumentacija.

NarÅ«nas Porvaneckas paaiÅ¡kino, kad medicininė dokumentacija rodo, jog V. R. buvo padaryti odos nubrozdinimai, atitinkamo dydžio paodinės kraujosruvos ir rieÅ¡o srities sumuÅ¡imas su kraujosruva. Pagal galiojantį ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos kodÄ T00.9, tai yra pavirÅ¡iniai odos ir paodžio sužalojimai, kurie pasireiÅ¡kia kraujosruvų atsiradimu. Vertinamas sužalojimų dydis kÅ«no pavirÅ¡iuje, jeigu sužalojimai yra didesnėje kÅ«no dalyje, pvz., 30-40 proc. kÅ«no pavirÅ¡iaus, tokiu atveju gali bÅ«ti iÅ¡duodamas nedarbingumo pažymėjimas.

Nagrinėjamu atveju sužalojimų plotas nedilelis, todėl toks atvejis negali nulemti nedarbingumo. Neliko liekamųjų reiÅ¡kinių. V. R. laikotarpiu nuo 2010 08 16 iki 2010 08 28 buvo gydomas nuo visai kitų sveikatos sutrikimų ir jie negali bÅ«ti siejami su jo 2010 05 04 patirta trauma. IÅ¡ Å¡io gydymo dokumentacijos padarė iÅ¡vadÄ , kad nuo 2010 05 04 patirtos traumos jokie liekamieji reiÅ¡kiniai besigydant pareiÅ¡kėjui 2010 08 16-08 28 nebuvo užfiksuoti. Teisme apklaustos liudytojomis VRM Medicinos centro Vilniaus filialo gydytojos.

Astutė Vaitekėnaitė teisme parodė, kad ji tik pagal medicininius dokumentus iÅ¡rašė pažymÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo darbovietę apie daugybinius sumuÅ¡imus, nepriskirtinus prie sunkių sužalojimų. Liudytoja Rita BaltuÅ¡ienė paaiÅ¡kino, kad dirbo 2010 05 05. Pas jÄ apsilankė V. R., kuris skundėsi 2010 05 04 tarnyboje patirta trauma ir prašė konstatuoti sužeidimus kÅ«ne. Buvo nustatyti pavirÅ¡iniai sužalojimai, t. y. deÅ¡inio rieÅ¡o ir blauzdos sumuÅ¡imai, nubrozdinimai ir kairės kojos blauzdos viduriniame trečdalyje buvo žaizdelė.

Liudytoja susipažino su jos darytais įrašais (b. l.

41) ir paaiÅ¡kino, kad tai buvo lengvo pobÅ«džio trauma. Nurodė, kad jeigu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų ėmęs nedarbingumo pažymėjimÄ , tai jam bÅ«tų skiriamas 7-10 dienų nedarbingumo laikotarpis, tačiau tai tik jos retrospektyvus vertinimas. Tačiau liudytoja nurodė, kad tokioje situacijoje nedarbingumo pažymėjimas tikrai nėra bÅ«tinas, nes pats pacientas sprendžia, ar jis sugebės atlikti darbÄ , ar ne. PareiÅ¡kėjas sakė, kad dirbti galės, nedarbingumo pažymėjimo atsisakė, todėl jos manymu nedarbingumo pažymėjimas negalėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡omas (b. l. 168).

             Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad specialisto paaiÅ¡kinimas yra pagrįstas, kadangi jis atitinka byloje esančius dokumentus. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte (2010 06 29, Nr. 10-7-NA1-16) sužalojimo pobÅ«dis apraÅ¡ytas taip: sužalotos kÅ«no dalys – kojos, ranka, tai kraujosruvos (hematomos) su nubrozdinimais rieÅ¡o srityje ir blauzdose (b. l. 39-40). Gydytojos R. BaltuÅ¡ienės gydymo įraÅ¡uose analogiÅ¡ki įraÅ¡ai, tik nurodyta, kad deÅ¡inėje blauzdoje yra apie 1 cm žaizdelė padengta Å¡aÅ¡u (b. l. 41).

Valstybinės medicinos tarnybos prie teisingumo ministerijos 2010 05 07 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)(01) aprašyti sužalojimai, nurodyta, kad jie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, padaryti 4 trauminiais poveikiais. Kadangi ši ekspertizė atlikta pagal Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. I PK tyrėjos užduotį ikiteisminiame tyrime, ekspertai privalėjo vadovautis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d.

įsakymu Nr.V-298/158/A1-86. Pagal Å¡ių taisyklių 7 p., nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebÅ«na Å¡ių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas sutrikdo sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjęs praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.              Taigi iÅ¡ esmės SÄ raÅ¡o nuostatos sutampa su Å¡iuo įsakymu patvirtintų taisyklių nuostatomis.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui bÅ«tent dėl to, kad nebuvo 10 ir daugiau dienų darbingumo netekimo, buvo nustatytas Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini)(01) nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal Å¡ių taisyklių 9 p. nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas sveikatÄ sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo.              Todėl daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad CMEK netinkamai vadovavosi minėta Specialisto iÅ¡vada, o CMEK nepagrįstai teigė, kad ji tik rekomendacinio pobÅ«džio.

IÅ¡ esmės skundžiamas aktas ir Å¡i Specialisto iÅ¡vada visiÅ¡kai sutampa. Pagal Å¡iÄ Specialisto iÅ¡vadÄ konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas atitinka SÄ raÅ¡o 3 p. reikalavimus ir toks sveikatos sutrikdymas negali bÅ«ti priskirtas prie lengvų sužeidimų, traumų, kitų sveikatos sutrikdymų, apie kuriuos pasisakyta SÄ raÅ¡o 3 p.             Atsižvelgiant į Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktÄ , į Specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini)(01) ir į pareiÅ¡kėjo gydymo stacionare 2010 08 16 –08 28 dokumentacijÄ , teisme apklausto specialisto iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas 2010 08 16 – 08 28 buvo gydomas nuo kitų sveikatos sutrikimų, o ne nuo jo sužalojimo 2010 05 04 pasekmių, yra pagrįsta.

             Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijama 2010 08 05 pažyma (duomenys neskelbtini) ir jos pagrindas Medicininio tikrinimo aktas yra teisėti ir pagrįsti. Pažymos turinys rodo, kad ekspertai vertino ne tik tai, kad pagal SÄ raÅ¡o 3 p. sužalojimas nepriskiriamas lengvų kategorijai, bet ir tai, kad po sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiÅ¡kinių neliko. Dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ panaikinti Pažymos 2 ir 3 punktus. Antrasis reikalavimas yra iÅ¡vestinis, todėl netenkinamas, nes nėra pagrindo įpareigoti CMEK iÅ¡ naujo nustatinėti pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymo laipsnį.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo straipsnio 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu teisėjų kolegijan u s p r e n d ž i a:pareiÅ¡kėjo V.

R. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                     Henrikas Sadauskas           JÅ«ra Marija Strumskienė           Halina Zaikauskaitė