2022-05-09 Nr. BB-3253-1-01-1-57973-2017-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-116-648/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57973-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.4.3; 1.2.13.1.1;

2.8.9.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

nuteistajam R. G., jo gynėjui advokatui Aliui Galminui,

išteisintajai V. S., jos gynėjui advokatui Šarūnui Ivanauskui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko ir nuteistojo R. G. kasacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 22 d. nuosprendžio.

Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu:

V. S. pripažintas kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.

R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, atidėtas dvejiems metams, ir R. G. paskirta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 8 punktus, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant R. G. pradėti dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš V. S. individualios įmonės subsidiariai su nuteistaisiais V. S. ir R. G. priteista nukentėjusiesiems G. K. 813 Eur turtinei ir 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o K. K. – 92 Eur turtinei ir 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 22 d. nuosprendžiu nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmestas, nuteistosios V. S. ir Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės apeliaciniai skundai tenkinti.

Panaikinta Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis dėl V. S. nuteisimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis: V. S. išteisinta pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinta Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 8 punktus, R. G. buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas trejiems metams, įpareigojant jį pradėti dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinta nuoroda dėl nuteistajam R. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos.

Pakeistas Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendis.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje pakeistos R. G. inkriminuotos kaltinimo faktinės aplinkybės.

Pakeista nuosprendžio dalis, kuria turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems buvo priteistas subsidiariai, ir iš nuteistojo R. G. priteista nukentėjusiesiems G. K. 813 Eur turtinei ir 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o K. K. – 92 Eur turtinei ir 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato A. Galmino, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, o prokuroro kasacinį skundą atmesti, išteisintosios V. S. ir jos gynėjo advokato Š. Ivanausko, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, prokuroro D. Čapliko, prašiusio Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. Syko kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo R. G. kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. S. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, būdama darbdavė, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:

1.1. V. S. nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d., būdama V. S. įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) savininkė, turėdama įgaliojimus įmonės vardu sudaryti darbo sutartis ir būdama atsakinga už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, 2012 m. liepos 12 d. būdama atestuota pagal darbdaviui atstovaujančio asmens saugos ir sveikatos funkcijų mokymo programą (pažymėjimas D Nr. 036368), nesudariusi darbo sutarties su R. G., 2017 m. gegužės 1 d. įgaliojusi jį atstovauti įmonei, sudaryti sutartis be pasirašymo teisės, veikdama pagal 2017 m. spalio 5 d. sudarytą sutartį tarp V.

S. įmonės, atstovaujamos R. G., ir S. G., įsipareigojo pagal tipinį projektą apšiltinti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pavedė ir leido neįdarbintam, neatestuotam pagal darbdavio mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programą R. G. vykdyti statybos darbus, pastarasis, nesudaręs darbo sutarties su D. K., nesuteikęs jam informacijos apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ir galimą profesinę riziką, neatlikęs įvadinio, pirminio bei tikslinio instruktavimo, kaip saugiai dirbti pavestą darbą, neišdavęs paskyros-leidimo atlikti pavojingus darbus – namo sienų renovacijos darbus ant pastolių be apsauginių aptvarų ir nesupažindinęs su juo D.

K., neišdavęs jam asmeninės apsaugos priemonės – saugos diržo (apraišo), neįrengęs ir nenurodęs jo prisegimo vietų, pavedė D. K. atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado šiltinimo darbus. Šiais veiksmais V. S. pažeidė: Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1–6 punktų, 27 straipsnio („Darbuotojų instruktavimas ir mokymai“) 1, 5 dalių, 28 straipsnio („Darbuotojų aprūpinimas saugos ir sveikatos priemonėmis“) 1, 2 dalių, 32 straipsnio („Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo pavedimas padalinių vadovams ir kitiems darbdavio įgaliotiems asmenims“) 1 dalies reikalavimus;

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 patvirtintos Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 4, 5, 25 punktų, 28 punkto 1–3 papunkčių, 29 punkto 1, 3, 4 papunkčių, 32 punkto 1, 2 papunkčių, 34 punkto, 36 punkto reikalavimus; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 patvirtintų: Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 15.1 punkto reikalavimą; Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje (DT 5-00) 5, 6, 7, 11, 27, 46, 48 punktų reikalavimus; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 patvirtinto Pavojingų darbų sąrašo 3.4.7 punkto reikalavimą; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 patvirtintų Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų 7 punkto reikalavimus.

1.2. Dėl tokių V. S. veiksmų 2017 m. lapkričio 6 d. apie 12 val. D. K., atlikdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienų apšiltinimo darbus ir dirbdamas be saugos diržų ant pastolių be apsauginių aptvarų, prarado pusiausvyrą ir nukrito iš 4–8 metrų aukščio ant grindinio, dėl to patyrė daugybinius sunkius sužalojimus ir išsivysčius dėsningoms komplikacijoms mirė.

2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. G. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas specialias elgesio saugumo taisykles. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:

2.1. R. G. nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 1 d. gavęs įgaliojimą atstovauti V. S. individualiai įmonei ir sudaryti sutartis be pasirašymo teisės, veikdamas pagal 2017 m. spalio 5 d. sudarytą sutartį tarp V. S. individualios įmonės, atstovaujamos jo (R. G.), ir S. G., kuria įsipareigojo pagal tipinį projektą apšiltinti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), nebūdamas oficialiai įdarbintas V. S. individualioje įmonėje darbų vadovu, negavęs įsakymo ar nurodymo vykdyti statybos darbus, nebūdamas atestuotas pagal darbdaviui atstovaujančio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mokymo programą, V.

S. individualiai įmonei ir jam nesudarius darbo sutarties su D. K., atlikdamas darbdavio atstovo pareigas, nesuteikė D. K. informacijos apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ir galimą profesinę riziką, neatliko įvadinio, pirminio bei tikslinio instruktavimo, kaip saugiai dirbti pavestą darbą, neišdavė paskyros-leidimo atlikti pavojingus darbus – namo sienų renovacijos darbus ant pastolių be apsauginių aptvarų ir nesupažindino su juo D. K., neišdavė jam asmeninės apsaugos priemonės – saugos diržo (apraišo), neįrengė ir nenurodė jo prisegimo vietų ir pavedė D.

K. atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado šiltinimo darbus. Šiais veiksmais R. G. pažeidė: Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1–6 punktų, 26 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio („Darbuotojų instruktavimas ir mokymas“) 1, 5 dalių, 28 straipsnio („Darbuotojų aprūpinimas saugos ir sveikatos priemonėmis“) 1, 2 dalių, 32 straipsnio („Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo pavedimas padalinių vadovams ir kitiems darbdavio įgaliotiems asmenims“) 1 dalies reikalavimus;

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 patvirtintos Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 4, 5, 25 punktų, 28 punkto 1–3 papunkčių, 29 punkto 1, 3, 4 papunkčių, 32 punkto 1, 2 papunkčių, 34 punkto, 36 punkto reikalavimus; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 patvirtintų: Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 15.1 punkto reikalavimą; Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje (DT 5-00) 5, 6, 7, 11, 27, 46, 48 punktų reikalavimus; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 patvirtinto Pavojingų darbų sąrašo 3.4.7 punkto reikalavimą; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 patvirtintų Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų 7 punkto reikalavimus.

2.2. Dėl tokių R. G. veiksmų 2017 m. lapkričio 6 d. apie 12 val. D. K., atlikdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienų apšiltinimo darbus ir dirbdamas be saugos diržų ant pastolių be apsauginių aptvarų, prarado pusiausvyrą ir nukrito iš 4–8 metrų aukščio ant grindinio, dėl to patyrė daugybinius sunkius sužalojimus ir išsivysčius dėsningoms komplikacijoms mirė.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, 2021 m. sausio 29 d. nutartimi pakeitė V. S. ir R. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų esmines faktines aplinkybes ir konstatavo:

4. V. S., būdama darbdavė, pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe. Veika padaryta šiomis aplinkybėmis:

4.1. V. S. nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d., būdama V. S. įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) savininkė, turėdama įgaliojimus įmonės vardu sudaryti darbo sutartis ir būdama atsakinga už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, 2012 m. liepos 12 d. būdama atestuota pagal darbdaviui atstovaujančio asmens saugos ir sveikatos funkcijų mokymo programą (pažymėjimas D Nr. 036368), nesudariusi darbo sutarties su R. G., 2017 m. gegužės 1 d. įgaliojo jį atstovauti įmonei, sudaryti sutartis be pasirašymo teisės. Veikdama pagal 2017 m. spalio 5 d. sudarytą sutartį tarp V.

S. įmonės, atstovaujamos R. G., ir S. G., įsipareigojo pagal tipinį projektą apšiltinti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). V. S. pavedė ir leido neįdarbintam ir neatestuotam pagal darbdavio mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programą R. G. vykdyti statybos darbus. R. G. daugiabučio namo fasado šiltinimo darbus pavedė atlikti D. K. ir leido jam dirbti darbo vietoje, įrengtoje aukštyje, neaptvertoje apsauginėmis atramomis ar aptvarais, apsaugančiais darbuotojus ir daiktus nuo kritimo, nenaudojant saugos diržų ir netaikant kitų tvirtinimo metodų.

Taip V. S. pažeidė:

1) Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, (toliau – ir Taisyklės) 9 punkto reikalavimą, nustatantį, kad pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia pavojingi veiksniai (tokioms zonoms pagal Taisyklių 7 punktą priskiriamos neaptvertos vietos, esančios aukštyje, kai aukščio skirtumas yra 1,3 m ir didesnis), turi būti aptvertos apsauginiais aptvarais (aptvarų konstrukcijos reikalavimai nurodyti Taisyklių 21 punkte), ir 46 punkto reikalavimą, nustatantį, kad priemonės, skirtos darbo vietai paaukštinti, turi būti stabilios, turėti lygų darbo paviršių be didesnių kaip 5 mm plyšių. Jei jos aukštesnės kaip 1,3 m, privalo turėti aptvarus, apsaugančius darbuotojus ir daiktus nuo kritimo;

2) Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-848, 4 priedo 37.1 punkto reikalavimą, nustatantį, kad nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai naudoti kitas lygiavertes priemones, ir 37.2 punktą, nustatantį, kad darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarai, platformos arba apsauginiai tinklai ir kitos priemonės. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai.

4.2. Dėl tokių V. S. veiksmų 2017 m. lapkričio 6 d. apie 12 val. D. K., atlikdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienų apšiltinimo darbus ir dirbdamas be saugos diržų ant pastolių be apsauginių aptvarų, prarado pusiausvyrą ir nukrito iš 4–8 metrų aukščio ant grindinio, dėl to patyrė daugybinius sunkius sužalojimus ir išsivysčius dėsningoms komplikacijoms mirė.

5. R. G. dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas specialias elgesio saugumo taisykles. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:

5.1. R. G., 2017 m. gegužės 1 d. gavęs įgaliojimą atstovauti V. S. individualiai įmonei ir sudaryti sutartis be pasirašymo teisės, veikdamas pagal 2017 m. spalio 5 d. sudarytą sutartį tarp V. S. individualios įmonės, atstovaujamos jo (R. G.) ir S. G., kuria įsipareigojo pagal tipinį projektą apšiltinti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), negavęs įsakymo ar nurodymo vykdyti statybos darbus, pavedė D. K. atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado šiltinimo darbus ir leido dirbti darbo vietoje, įrengtoje aukštyje ir neaptvertoje apsauginėmis atramomis ar aptvarais, apsaugančiais darbuotojus ir daiktus nuo kritimo, nenaudojant saugos diržų ir netaikant kitų tvirtinimo metodų. Taip R. G. pažeidė: 1) Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, 9 punkto reikalavimą, nustatantį, kad pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia pavojingi veiksniai (tokioms zonoms pagal Taisyklių 7 punktą priskiriamos neaptvertos vietos, esančios aukštyje, kai aukščio skirtumas yra 1,3 m ir didesnis), turi būti aptvertos apsauginiais aptvarais (aptvarų konstrukcijos reikalavimai nurodyti Taisyklių 21 punkte), ir 46 punkto reikalavimą, nustatantį, kad priemonės, skirtos darbo vietai paaukštinti, turi būti stabilios, turėti lygų darbo paviršių be didesnių kaip 5 mm plyšių. Jei jos aukštesnės kaip 1,3 m, privalo turėti aptvarus, apsaugančius darbuotojus ir daiktus nuo kritimo; 2) Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-848, 4 priedo 37.1 punkto reikalavimą, nustatantį, kad nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai naudoti kitas lygiavertes priemones, ir 37.2 punktą, nustatantį, kad darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarai, platformos arba apsauginiai tinklai ir kitos priemonės. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai.

5.2. Dėl tokių R. G. veiksmų 2017 m. lapkričio 6 d. apie 12 val. D. K., atlikdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienų apšiltinimo darbus ir dirbdamas be saugos diržų ant pastolių be apsauginių aptvarų, prarado pusiausvyrą ir nukrito iš 4–8 metrų aukščio ant grindinio, dėl to patyrė daugybinius sunkius sužalojimus ir išsivysčius dėsningoms komplikacijoms mirė.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad, pagal pakeistas veikos faktines aplinkybes, nagrinėjamoje byloje nėra pagrįstų ir neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog V. S. neveikimas buvo pagrindinė ir tiesiogiai lėmusi kilusias pasekmes priežastis. Todėl nustačius, kad tarp V. S. neveikimo ir D. K. mirties nėra tiesioginio priežastinio ryšio, t. y. nesama nusikalstamos veikos, nustatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visumos, V. S. išteisinama.

7. Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs R. G. padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai kvalifikavo R. G. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, nes, remiantis visais bylos medžiagoje esančiais įrodymais, R. G. veika (neorganizavimas darbų taip, kad darbo vieta būtų paruošta tinkamai ir patys darbai būtų atliekami saugiai) teisiškai reikšmingu tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusi su D. K. mirtimi, t. y. R. G. veikoje yra visi nusikaltimo, nustatyto BK 132 straipsnio 3 dalyje, požymiai.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistojo R. G. asmenybę, dėl to nepagrįstai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

III. Kasacinių skundų argumentai

9. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Juozas Sykas prašo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 22 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

9.1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 straipsnio 2, 5 dalių, BPK 20 straipsnio, BPK 225 straipsnio 1 dalies, BPK 305 straipsnio pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

9.2. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai ir nemotyvuotai iš kaltinimo pašalino R. G. ir V. S. inkriminuotus Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimus. Pažymima, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2021 m. sausio 5 d. pateiktame pareiškime dėl kaltinimo pakeitimo buvo prašoma papildyti ir pašalinti tik tas aplinkybes, kurios buvo nustatytos Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. liepos 22 d. ekspertizės akte Nr. 11-1337 (20) ir Nr. 11-141 3(20).

9.3. Apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, konstatavo, kad nenustatyta, kokiais tiksliais veiksmais V. S. realizavo nusikalstamos veikos, nustatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, objektyviąją pusę. Taip pat atkreipė dėmesį į kaltinime esančius prieštaravimus, t. y. V. S. buvo kaltinama tuo, kad „<...> pavedė ir leido neįdarbintam ir neatestuotam <...> R. G. vykdyti statybos darbus“, o R. G. buvo kaltinamas tuo, kad „<...> negavęs įsakymo ar nurodymo vykdyti statybos darbus, nebūdamas atestuotas <...>, atlikdamas darbdavio atstovo pareigas nesuteikė D. K. informacijos“. Tačiau, kasatoriaus nuomone, jei apeliacinės instancijos teismas būtų nuosekliai aiškinęs inkriminuotų teisės aktų nuostatas, būtų tinkamai įvertinęs kaltinime nurodytus požymius, t. y. kad darbdaviui atstovaujančio asmens pavedimai konkrečiam subjektui formuojami įmonėje leidžiamais rašytiniais įsakymais ar nurodymais, tam tikrais atvejais rašytiniais ar žodiniais pavedimais, nebūtų padaręs šių neteisingų išvadų. Nors įmonėje nebuvo parengtas tam tikras funkcijas deleguojantis dokumentas, tačiau byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina V. S. ir R. G. žodinį susitarimą, todėl V. S. ir buvo kaltinime inkriminuotas minėtas veikimo būdas, t. y. žodinis pavedimas ir leidimas neįdarbintam ir neatestuotam R. G. vykdyti statybos darbus, o R. G. analogiškai inkriminuotas teisės aktus neatitinkantis veikimas, t. y. žodinis susitarimas vykdyti statybos darbus negavus rašytinio V. S. individualios įmonės įsakymo ar nurodymo. Akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismo išvados buvo paremtos ne išsamia kaltinimo analize, o išteisintosios gynybos pastabomis.

9.4. Apeliacinės instancijos teismas dėl padarytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl V. S. nuteisimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir ją išteisino.

9.5. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad V. S., kaip įmonės savininkė ir vadovė, nevisapusiškai tinkamai kontroliavo savo individualios įmonės veiklą ir neužtikrino, kad įmonėje dirbtų tik joje įdarbinti asmenys (nuosprendžio 11.2.8 punktas), taip pat ir tai, kad tarp R. G. ir V. S. buvo susiklostę faktiniai santykiai, prilyginami darbiniams santykiams, nes jam buvo deleguota darbų vadovo pareiga (11.2.10 punktas). Tačiau, kasatoriaus nuomone, teismas nepagrįstai vertino, kad V. S. ryšys su D. K. yra išvestinis, todėl negali būti prilyginamas tiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp jos neveikimo ir D. K. mirties. Tai, kad D. K. tiesiogiai nebendravo su V. S., nebuvo oficialiai įdarbintas V. S. vadovaujamoje individualioje įmonėje, o atlygis buvo mokamas per R. G., akivaizdžiai nepašalina jos atsakomybės pagal BK 176 straipsnį. Kasatoriaus nuomone, D. K. neįdarbinimas yra akivaizdus V. S. padarytas teisės pažeidimas, maksimaliai suvaržęs šio asmens kaip darbuotojo teises gauti visą reikalingą informaciją, socialines garantijas ir kt.

9.6. Nusikalstamos veikos, nustatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, inkriminavimui pakanka įrodyti, kad V. S. buvo faktinė D. K. darbdavė, atlikusi ar turėjusi atlikti jo atžvilgiu esmines darbdavio funkcijas, t. y. suteikti darbo vietą, užduotis, medžiagas, reikiamą inventorių ir drabužius, mokėti darbo užmokestį ir kt. Nagrinėjamoje byloje šios aplinkybės buvo įrodytos nukentėjusiųjų K. K., G. K., A. Š. bei liudytojų M. S., V. S., R. L., J. K. (J. K.) parodymais, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolais, D. K. užrašų knygelės apžiūros duomenimis, pateiktomis sąskaitomis faktūromis, įgytų medžiagų charakteristikomis. Taip pat šie įrodymai patvirtino ir tai, kad D. K. darbines funkcijas V. S. individualios įmonės naudai atliko ne tik objekte, kuriame įvyko įvykis, bet ir prieš tai buvusiame – UAB „K.“ objekte, kur V. S. įmonė atliko pamatų šiltinimo ir stogo rekonstrukcijos darbus. Kasatoriaus nuomone, būtent dėl V. S. aplaidumo nei oficialiai (R. G. įdarbinimo laikotarpiu), nei neoficialiai šioje įmonėje įdarbinti darbuotojai nebuvo instruktuoti, kaip saugiai atlikti vienus ar kitus statybos darbus, taip pat įmonėje nebuvo parengtos jokios su panašaus pobūdžio darbu susijusios instrukcijos, darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti pavojingo darbo. Tai, kad V. S. suvokė ir žinojo apie neįdarbintų darbuotojų vykdomus darbus, ir absoliutų jos abejingumą galiojančiai tvarkai akivaizdžiai patvirtina ir nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys, t. y. sutartys, darbų perdavimo aktai, sąskaitos faktūros, V. S. sąskaitų išrašai, grynųjų pinigų išėmimas ir perdavimas R. G. medžiagoms pirkti.

9.7. Kasatoriaus nuomone, V. S. nusikalstamas nerūpestingumas pasireiškė tuo, kad, nenumatydama pavojingų pasekmių, nepakankamai apdairiai vykdė savo, kaip įmonės vadovės ir atsakingo už darbų saugą asmens, tarnybines ir profesines pareigas, nesilaikydama įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, t. y. leido rangos darbus atlikti darbuotojams nesudarius su jais subrangos sutarties (jei šie asmenys vykdo individualią veiklą) ar darbo sutarties bei neinstruktavus jų konkrečioje darbo vietoje pagal įmonėje parengtas instrukcijas (pastarosios neparengtos), neapmokė, kaip vykdyti statybos darbus naudojant kolektyvines apsaugos priemones – pastolius, asmenines apsaugos priemones – saugos diržus, ir jų neišdavė, o darbams vadovauti leido nekvalifikuotam ir neįdarbintam asmeniui R. G. Be to, V. S., sutikusi su R. G. pasiūlytu verslo planu, pritardama darbų atlikimui, mokėdama už medžiagų tiekimą turėjo ir galėjo suprasti, kad darbai yra vykdomi, ir nors nenumatė, jog statybos darbus nesaugioje ir pavojingoje aplinkoje atliks praktiškai neturintis statybos darbų vykdymo patirties asmuo D. K., taip pat to, kad darbai bus atliekami aukštyje be kolektyvinių (pastolių, aptvarų) ir asmeninių apsaugos priemonių (darbo drabužių, specialių batų, saugos diržo) ir dėl to gali kilti sunkių padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes, savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

9.8. Atkreiptinas dėmesys, kad teisiniu požiūriu yra galima situacija, kai du asmenys pripažįstami padarę neatsargią nusikalstamą veiką, nes kiekvieno iš jų veiksmai sudarė sąlygas pasekmėms kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-632-507/2015), tačiau teismų praktikoje nurodoma, jog tik vienas asmuo gali būti pripažintas kaltu ir nuteistas pažeidęs darbų saugą reglamentuojančius teisės aktus. Kasatoriaus nuomone, tokia teismų praktika neatitinka teisingumo, proporcingumo, bausmės neišvengiamumo principų.

10. Kasaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalis, kuriomis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir bylą nutraukti. Netenkinus šio prašymo, prašo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 22 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendį su pakeitimais. Kasatorius skunde nurodo:

10.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nustatantį baudžiamąją atsakomybę už neatsargų gyvybės atėmimą, taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė civilinius ieškinius tik iš nuteistojo R. G. ir panaikino bausmės vykdymo atidėjimą, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

10.2. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį inkriminuojama asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Šį nusikaltimą apibūdina trys esminiai požymiai: 1) veika (pirmiau nurodytas taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); 2) padariniai (kito žmogaus žūtis); 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti visų trijų objektyviųjų požymių buvimą, taip pat kaltę – neatsargumą, pasireiškiantį nusikalstamu nerūpestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-389/2012). Be to, BK 132 straipsnio 3 dalies dispozicijoje yra nustatyti padariniai – žmogaus mirtis. Todėl, pripažįstant asmenį kaltu dėl šio nusikaltimo, nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimą arba bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu, bet būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-512/2014). Atkreiptinas dėmesys, kad inkriminuojant veiką pagal BK 132 straipsnio 3 dalį būtina nurodyti konkrečias elgesio saugumo taisykles ir jų reikalavimų pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-942/2015).

10.3. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nevertino esminių apeliacinio skundo argumentų (t. y. kad V. S. buvo įgaliota vykdyti savo įmonės darbuotojams įvadinį instruktavimą, pirminį, periodinį, papildomą, tikslinį instruktavimą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, o jis (R. G.), iki įvykio dirbęs įmonėje virš mėnesio, buvo atsakingas tik už ūkio reikalus ir pan.), dėl to padarė nepagrįstas ir įrodymais nepatvirtintas išvadas, jog jis atliko statybos darbų vadovo pareigas, todėl privalėjo užtikrinti, kad objekte būtų laikomasi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esminių klaidų, dėl kurių liko neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadas, kad D. K. įvykio metu atliko jo (R. G.) pavestas darbines funkcijas, susijusias su pastato fasado apšiltinimu. Kasatoriaus nuomone, neištaisius šių pirmosios instancijos teismo nuosprendžio klaidų, nėra pagrindo daryti išvadą dėl jo kaltės pagal BK 132 straipsnio 3 dalį.

10.4. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnis taikomas, kai darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimai buvo padaryti ir padarinių kilo darbo santykių ar pagal turinį jiems prilygstančių santykių srityje (pavyzdžiui, nelegalus darbas). Ši teisės norma yra blanketinė, todėl ją taikant būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai nesprendė dėl jam inkriminuotos veikos pagal BK 132 straipsnio 3 dalį perkvalifikavimo į BK 176 straipsnio 2 dalį, nes teismai nustatė, kad būtent R. G. atliko statybos darbų vadovo pareigas pagal V. S. įmonės įgaliojimą ir pažeidė darbų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl to mirė D. K.

10.5. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nurodytai sąlygų visumai. Taip pat baudžiamajame įstatyme nėra reikalavimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam taikyti tik vieną kartą, nors pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais.

10.6. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 8 punktus, R. G. buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas trejiems metams, įpareigojant jį pradėti dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą kartu su pirmosios instancijos teismo paskirtais įpareigojimais, kasatorius galėtų prisidėti prie greitesnės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo, būtų pasiekti bausmių skyrimo tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, tai sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir apribotų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis būtų nubaustas už jau padarytą nusikalstamą veiką, ir tai paveiktų jį taip, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Vien ta aplinkybė, kad asmuo yra teisiamas ne pirmą kartą, nesudaro pagrindo teigti, jog asmuo nebėra vertas teismo pasitikėjimo ir jam nebegali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas.

10.7. Atkreipiamas dėmesys, kad tuo atveju, kai žalą nusikalstama veika padaro darbuotojas, eidamas darbines (tarnybines) pareigas, ją nukentėjusiajam atlygina darbdavys. Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą ne tik pagal darbo sutartį, bet ir pagal civilinę sutartį, jeigu jie veikė ne savo rizika, o atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1,2 dalys). Sprendžiant atsakomybės klausimą pagal šį straipsnį, svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, padarytos vykdant darbo ar civilinę sutartį, bei tarp samdančio asmens ir žalą padariusio asmens. Darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu darbdavio nurodymu ir jo interesais. Esminę reikšmę šioms taisyklėms taikyti turi aplinkybė, kad darbuotojas, darydamas žalą, tikrai veikė kaip darbuotojas, t. y. atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-942/2018). Be to, ši CK 6.264 straipsnio nuostata apima ir dėl darbuotojo kaltės padarytos neturtinės žalos atlyginimo atvejus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134/2010).

10.8. Kasatoriaus nuomone, teismai, nagrinėjamoje byloje spręsdami dėl civilinių ieškinių priteisimo, turėjo vadovautis CK 6.264 straipsnio nuostatomis. Nelaimingas atsitikimas, kurio metu mirė D. K., įvyko būtent darbo santykių srityje, dirbant V. S. įmonėje. Be to, teismams konstatavus, kad R. G. faktiškai šioje įmonėje atliko statybos darbų vadovo pareigas, buvo įgaliotas atlikti darbines funkcijas pačios įmonės direktorės V. S. vardu, taip pat ir instruktuoti darbuotojus apie darbo saugos ir sveikatos reikalavimus, svarbu įvertinti ir tai, jog šiuos veiksmus kartu su D. K. atliko ne savo asmeniniais, o būtent V. S. įmonės interesais, t. y. darbai buvo atliekami pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kur įvyko nelaimingas įvykis ir kilo žala, o už šių darbų atlikimą 6000 Eur avansą gavo būtent V. S. įmonė. Todėl šios aplinkybės akivaizdžiai atitinka CK 6.264 straipsnio nuostatas. Nurodoma, kad teismai privalėjo įvertinti ir tai, jog V. S. yra įsteigusi ne ribotos atsakomybės bendrovę, o individualią įmonę, kuri yra neribotos atsakomybės privatus juridinis asmuo, tai patvirtina, jog už V. S. įmonės prievoles atsako V. S. savo turtu. Todėl tokiai įmonės veiklai ir įmonės savininkei yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, taip pat ir dėl darbdaviams keliamų reikalavimų.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko kasacinis skundas tenkintinas, o nuteistojo R. G. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

12. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas dėl D. K. mirties nelaimingo atsitikimo metu pripažino kaltais ir nuteisė: V. S. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama darbdavė, pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe; R. G. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį už tai, kad dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas specialias elgesio saugumo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų ir prokuroro apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė, BPK 329 straipsnio 1 punkto pagrindu apkaltinamąjį nuosprendį V. S. panaikino ir ją išteisino, padarydamas išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. O R. G. apeliacinis skundas atmestas, jis liko nuteistas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį.

13. Prokuroro kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, nes neišsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, dėl to padarė prieštaringas išvadas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 3 dalies reikalavimų, nustatančių nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus. Be to, prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo kaltinimo esminių faktinių aplinkybių keitimo apeliacinės instancijos teisme pažeidimus, teigdamas, kad teismas nepagrįstai iš prokuroro apeliacinės instancijos teisme suformuluoto kaltinimo pašalino anksčiau inkriminuotus teisės aktų pažeidimus.

14. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso metu BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiamos kaltinime nurodytos esminės faktinės veikos aplinkybės ir jos kvalifikavimas. Tai darant turi būti atsižvelgiama į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis) (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-236-648/2020, 2K-7-25-495/2020, 2K-219-693/2019, 2K-7-66-648/2018, 2K-278-788/2018, 2K-7-29-942/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015). Apeliacinės instancijos teisme kaltinimas gali būti keičiamas pagal prokuroro ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą, taip pat teismo iniciatyva.

15. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą pagal prokurorės ir nuteistųjų apeliacinius skundus įrodymų tyrimo atlikimo metu gynybos prašymu buvo paskirta kompleksinė statybų – darbų saugos ekspertizė. Teisme gavus ekspertizės aktą, prokuroras byloje pateikė pareiškimą dėl kaltinimo keitimo. Šiuo pareiškimu kaltinimas nuteistiesiems V. S. ir R. G. papildytas – įrašyti ekspertų išvadose įvardytų teisės aktų reikalavimų pažeidimai ir iš kaltinimo pašalinti nuteistiesiems inkriminuoti negaliojančio teisės akto nuostatų pažeidimai.

16. Be to, byloje kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų esminės faktinės aplinkybės buvo pakeistos ir teismo iniciatyva. Iš apeliacinės instancijos teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarties matyti, kad teismas nutarė nuteistiesiems V. S. ir R. G. pranešti, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje inkriminuotos nusikalstamų veikų esminės faktinės aplinkybės apeliacinio proceso metu gali būti pakeistos, taip pat nutartyje surašė kaltinimus, tačiau mažesne apimtimi. Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro kasacinio skundo argumentu, kad teismas pašalino iš prokuroro pareiškime surašyto kaltinimo dalį jame nurodytų Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Pagal nustatytas aplinkybes matyti, kad apeliacinės instancijos teismas pakeitė kaltinime nurodytų veikų esmines faktines aplinkybes savo iniciatyva, o ne patikslino prokuroro pareiškimą dėl kaltinimo keitimo, pašalindamas tam tikras kaltinimo aplinkybes.

17. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas surašė kaltinimą V. S. dėl BK 176 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo taip, kad jis tapo prieštaringas, jame ne visiškai atsispindi nusikalstamos veikos sudėties požymių turinys. Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek BK 176 straipsnio 1 dalies, tiek BK 132 straipsnio 3 dalies dispozicijos rodo, jog jose yra įtvirtintos blanketinės normos, kurios reiškia, kad tam tikro teisinio santykio dalyvių elgesio taisyklės, kurių jie privalo laikytis, nėra konkrečiai išdėstytos BK normose. Todėl šių normų dispozicijos neteisėtų veiksmų turinį atskleidžia nukreipdamos į kitus teisės aktus, nustatančius tai situacijai ar atvejui atitinkamas darbuotojų saugos ir sveikatos ar specialaus elgesio saugumo taisykles.

18. Taigi, teismo iniciatyva surašytame kaltinime nurodyta, kad V. S., būdama darbdavė, pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, tačiau kaltinime nenurodė, kokios Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo atitinkamų straipsnių ir jų dalių nuostatos buvo pažeistos. Iš kaltinimo turinio išplaukia, kad jame įrašyti tik dviejų norminių teisės aktų pažeidimai – Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT-5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, 9 ir 46 punktų reikalavimų pažeidimai ir Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-848, 4 priedo 37.1 ir 37.2 punktų reikalavimų pažeidimai.

19. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį V. S. (kaip ir R. G.) pagal kaltinamajame akte surašytą kaltinimą. Būtent pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. S. pažeidė kaltinime nurodytus Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, susijusius su darbo sauga ir sveikatos apsauga darbe, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas ir žuvo D. K., taip pat teismas padarė išvadą, kad nurodyti pažeidimai priežastiniu ryšiu buvo susiję su kilusiais padariniais. V. S. ginčijo tokias teismo išvadas apeliacine tvarka, todėl būtent apeliacinės instancijos teismui teko pareiga išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą dėl BK 176 straipsnio 1 dalies taikymo. Tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo atitinkamų straipsnių bei kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nuosprendyje neaptarė, tai yra pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą dėl V. S. nuteisimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį patikrino siauresne kaltinimo apimtimi. Tai leidžia daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį V. S. ir priimdamas naują išteisinamąjį nuosprendį, išsamiai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir neaptarė bei neįvertino visų teismo nustatytų turinčių reikšmės bylai spręsti aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pažeidimas laikytinas esminiu BPK pažeidimu, kuris sutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą.

20. Be to, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu dėl apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir teismo nuosprendžio surašymo, daro išvadą, kad prokuroro kasacinio skundo argumentai dėl BPK pažeidimų taip pat yra pagrįsti.

21. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis pagrindinių nuosprendžio surašymo taisyklių, reglamentuotų BPK XXIII skyriuje (BPK 331 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal šio straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas, jame turi būti analizuojami visi bylos įrodymai ir daromos nešališkos, neprieštaringos, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67/2012, 2K-21/2014, 2K-393/2014, 2K-29-489/2015). Nors aptariamame BPK 331 straipsnyje nenurodyta jokių specifinių nuosprendžio surašymo taisyklių, tačiau naujame nuosprendyje paprastai sukritikuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių, kitaip įvertinami byloje esantys ar naujai gauti įrodymai, nurodomos naujos aplinkybės ar atkreipiamas dėmesys į tas nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą reikšmingas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio arba netinkamai vertino atskirus bylos įrodymus jas nustatydamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-895/2019). Kitas svarbus reikalavimas tikrinant, ar teisingai nustatytos tikrosios bylos aplinkybės, yra įrodymų vertinimas, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491-303/2015, 2K-55-489/2016, 2K-7-84-489/2018).

22. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį ar jį pakeisdamas, turi aiškiai nurodyti pirmosios instancijos teismo padarytus įstatymo taikymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, kitus nustatytus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esminius trūkumus, taip pat ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 2 dalis). Toks nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus.‏‏‎

23. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas V. S. apkaltinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują išteisinantį nuosprendį, taip pat spręsdamas dėl R. G. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, pirmiau nurodytų BPK reikalavimų nesilaikė.

24. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo D. K., įvyko darbo santykiams prilygintų santykių srityje, o pats įvykis susijęs su darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimais. Todėl apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą dėl V. S. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, turėjo patikrinti, ar V. S. yra atsakinga už darbo saugos ir sveikatos darbe reikalavimų pažeidimą, turėjo vertinti ir pasisakyti dėl visų objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių, tačiau to nepadarė. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra: veika, pasireiškianti darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimu, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas daug dėmesio skyrė įrodymų analizei ir vertinimui, nustatydamas faktines aplinkybes, pagrindžiančias faktiškai tik vieną objektyvųjį nusikalstamos veikos sudėties požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių. Tačiau, siekiant atskleisti visus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, pirmiausia būtina nustatyti, ar yra padaryta pati veika. Todėl šiuo konkrečiu atveju turėjo būti analizuojami tie įstatymai ir įstatymų įgyvendinamieji, lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje neanalizuoti V. S. pareigas darbo veiklos srityje nustatantys teisės aktai, kurių analizė šiuo atveju yra tinkamo BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties objektyviojo požymio – veikos – nustatymo sąlyga.

25. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su prokuroro kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio nuostatų vertindamas V. S. padarytos veikos subjektyviosios pusės – kaltės – klausimą. Apeliacinės instancijos teismas kategoriškai sukritikavo pirmosios instancijos teismo išvadą, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką veikdama nusikalstamai nerūpestingai, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nėra tinkamai motyvuota ir pagrįsta visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

26. Pažymėtina, kad BK 176 straipsnyje nurodytas nusikaltimas paprastai yra padaromas neatsargia kaltės forma. Teismas turi ne tik nurodyti neatsargios kaltės rūšį (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas), bet ir atskleisti jos turinį. Šis nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jei kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad dėl jo padaryto darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo gali įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitokių sunkių padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Nusikalstamo nerūpestingumo kaltės momentas išreiškiamas jo kriterijais, kurie įstatyme įtvirtinti žodžiais „turėjo“ ir „galėjo“ (numatyti, kad padariniai atsiras). Galėjimas numatyti yra subjektyvusis kriterijus, kuris išreiškia nuo asmeninių subjekto savybių priklausantį rūpestingumo, atidumo lygį, galimybę suvokti ir veikti (neveikti) taip, kad tam tikri pavojingi padariniai neatsirastų. Turėjimas (pareiga) yra objektyvusis kriterijus, išreiškiantis objektyvų, nepriklausantį nuo kaltininko subjektyvių savybių, rūpestingą, atidų, pareigingą elgesį, kuris apibrėžiamas visuotinai priimtinomis protingumo ir apdairumo taisyklėmis, tam tikru teisės aktu, kuriame nustatytas tam tikras reikalaujamas asmens elgesys.

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra nustatyti abu nusikalstamo nerūpestingumo kriterijai, t. y. ir objektyvusis, ir subjektyvusis, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje tokia išvada nėra paneigta. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje apie neatsargią kaltės formą ir rūšį apskritai nėra tiesiogiai pasisakyta, o kritika dėl pirmosios instancijos teismo išvados grindžiama analizuojant faktines aplinkybes – žinojo V. S. apie D. K. ar nežinojo, buvo tarp jos įmonės ir žuvusiojo nelegalaus darbo santykiai ar nebuvo, taip pat plačiai pasisakant apie priežastinį ryšį. Toks motyvavimas yra netinkamas.

28. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra tinkamai atskleisti V. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl nuosprendis neatitinka BPK 305 ir 331 straipsnių reikalavimų.

29. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra prieštaringų ir skirtingų išvadų, o to baigiamajame teismo procesiniame dokumente negali būti. Pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismas pritarė ir laikė pagrįstomis pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo D. K., įvyko darbo santykiams prilygintų santykių srityje, o pats įvykis susijęs su darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimais (apygardos teismo nuosprendžio (toliau – ir Nuosprendis) 11.2.4 punktas). Nors vėliau nurodomos aplinkybės, kurios prieštarauja minėtai išvadai: 1) byloje nenustatyta, kad S. S. įmonę ir D. K. būtų sieję nelegalūs darbo santykiai įvykio metu (Nuosprendžio 11.2.10 punktas); 2) D. K. darbus atliko V. S. individualios įmonės naudai, kai nurodymus jam davė R. G. (Nuosprendžio 12.3.3 punktas) ir t. t. Nuosprendyje taip pat yra išvadų, kurios nėra pagrįstos įrodymais, pavyzdžiui, nuosprendyje teigiama, kad V. S. delegavo R. G. vykdyti statybos darbų vadovo pareigas objekte, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, kad ji konkliudentiniais veiksmais buvo perleidusi R. G. savo funkciją instruktuoti darbo saugos klausimais statybos darbus atliekančius asmenis (Nuosprendžio 11.3.8, 12.4.3 punktai).

30. Taigi, nagrinėjamoje byloje teismų atliktas įrodymų vertinimas pripažintinas neišsamiu, neatitinkančiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, o šio vertinimo pagrindu priimtas nuosprendis negali būti laikomas atitinkančiu jam keliamus aiškumo, tikslumo ir įtikinamumo reikalavimus. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodyti pažeidimai pripažintini esminiais BPK pažeidimais, kurie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą baigiamąjį aktą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas turi pašalinti pirmiau aptartus proceso teisės pažeidimus ir priimti BPK reikalavimus atitinkantį baigiamąjį aktą.

31. Laikydamasi BPK 386 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų R. G. kasaciniame skunde išdėstytų argumentų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 22 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Alvydas Pikelis

Artūras Pažarskis