9c2da390-9d84-4008-bcd0-29c161f2e4ea · Vilniaus regiono apylinkės teismas

 Baudžiamosios bylos Nr. 1-156-1150/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42761-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4; 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS Lietuvos Respublikos vardu 2023 m. sausio 10 d. Trakai Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė, sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Okuškienei, kaltinamajai R. S., jos gynėjai advokatei Daivai Vileikienei, laiduotojai R.

B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam). Teismas n u s t a t ė :

1. R. S. kaltinama tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę bÅ«dama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o bÅ«tent: ji 2022 m. lapkričio 10 d. apie 09.50 val. (duomenys neskelbtini) pastato esančios turgavietės, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį R. B. – bÅ«dama neblaivi, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija iÅ¡kvėptame ore buvo 1,81 promilės.

2. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiÅ¡kai. Patvirtino, kad pareiÅ¡kime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytu metu, vietoje bei aplinkybėmis bÅ«dama neblaivi vairavo transporto priemonę. PaaiÅ¡kino, kad po iÅ¡gertuvių, sekančios dienos ryte, gerai jautėsi, tad važiavo į Elektrėnų miestÄ . Važiuojant iÅ¡ degalinės, kaltinamÄ jÄ sustabdė policijos pareigÅ«nai, kurie nustatė 1,81 promilių girtumÄ . Kaltinamoji gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamoji.

4. Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais: 4.1. Liudytojas Emilis Buragas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 10 d. apie 9.40 val. degalinėje „Viada“, adresu (duomenys neskelbtini), jis nuėjo į degalinės patalpas ir jų viduje pastebėjo moterį, kuri jam sukėlė įtarimÄ , kad ji yra neblaivi.

Apsipirkusi degalinėje, moteris nuėjo į automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsisėdo į vairuotojo vietÄ . Kaltinamosios transporto priemonei pradėjus važiuoti, liudytojas vairuodamas tarnybinį žymėtÄ automobilį, iÅ¡važiavo paskui minėtÄ â€žVW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini). „VW Passat“ kirto važiuojamÄ jÄ kelio dalį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) turgaus. Priartėjus prie automobilio, maždaug ties turgumi buvo įjungti tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos Å¡vyturėliai.

Kaltinamoji, sustojusi, užgesino automobilio variklį. Toks automobilio sustojimas sukėlė dar didesnį įtarimÄ , kad vairuotoja gali bÅ«ti neblaivi. Priėjus prie „VW Passat“ vairuotojo pusės ir paklausus, ar Å¡iuo metu vairuotoja yra blaivi, pastaroji atsakė, kad taip. Liudytojas stovėdamas prie vairuotojos durų jautė, kad iÅ¡ tikrinamo automobilio salono sklinda alkoholio kvapas. Patikrinęs vairuotojos blaivumÄ alkoholio kiekio matuokliu pirmu tikrinimu vairuotojai buvo nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 1,96 promilių neblaivumas (b. l. 49–52). 4.2.

Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. S. yra liudytojo sugyventinė. 2022 m. lapkričio 10 d. apie 9.30 val. iÅ¡važiavo dviese iÅ¡ namų su jo motinai R. B. priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonę vairavo kaltinamoji. Liudytojas manė, kad kaltinamoji blaiva, alkoholį buvo vartojusi iÅ¡vakarėse, apie 19.00 val., todėl nutarė važiuoti į (duomenys neskelbtini) esančiÄ degalinę „Viada“ užsipilti dujų.

Užsipylę dujų važiavo iki „Swedbanko“ nusiimti pinigų. Vos tik jiems įsukus ir kiek pavažiavus link turgavietės, jie pamatė, kad juos stabdo policijos pareigÅ«nai (b. l. 39–41, 44–46). 4.3. Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jai, tačiau juo naudojasi sÅ«nus ir jo sugyventinė – kaltinamoji. 2022 m. lapkričio 10 d. apie 17.00 val. D. B. telefonu informavo liudytojÄ , kad prarado jos automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir papasakojo aplinkybes, t. y. kad policijos pareigÅ«nai ryte sustabdė patikrinti kaltinamosios vairuojamÄ automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei nustatė jai neblaivumÄ (b. l. 55–58). 4.4.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelė prie (duomenys neskelbtini) turgavietės, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio salono gale ant sėdynės matomas tuščias 5 litrų talpos plastikinis butelis. Reikšmingų nusikalstamai veikai tirti pėdsakų nėra (b. l. 9–19) 4.5. Iš neblaivumo nustatymo akto bei iš alkoholio kiekio matuoklio rezultatų teismas nustatė, kad kaltinamajai įvykio metu nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai.

Ä®vertinus bendrÄ asmens bÅ«klę, nustatyta, kad kaltinamoji eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali, stovėdama pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ (užsimerkus ir atsimerkus), negali. Kaltinamajai pirmuoju tikrinimu nustatytas 1,81 promilių girtumas, antru – 1,96 promilės (b. l. 20–24). 4.6. IÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenų teismas nustatė, kad automobilio „VW Passat“, pagaminto 1996 m., vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 890 Eur (b. l. 28) 4.7. IÅ¡ VÄ® „Regitra“ duomenų teismas nustatė, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra R.

B. (b. l.

33) Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

6. IÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad R. S. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vairavo transporto priemonę, bÅ«dama neblaivi, kai jai nustatytas 1,81 promilių neblaivumas. Å ias iÅ¡vadas teismas daro įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ Å¾emiau pateiktų motyvų pagrindu. 6.1.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tai, kad kaltinamoji būdama neblaivi, vairavo transporto priemonę, patvirtina ir byloje esantys alkoholio kiekio matuoklio rezultatai, iš kurių teismas nustatė, jog įvykio metu kaltinamajai buvo nustatytas 1,81 promilių neblaivumas; neblaivumo nustatymo akto duomenys, iš kurių matyti, jog kaltinamajai buvo nustatyti 3 neblaivumo požymiai; liudytojų R. B. bei policijos pareigūno Emilio Buragos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys. 6.2.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, be to, jos neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. 6.3. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamoji, žinodama, kad KET draudžia vairuoti transporto priemones, esant neblaiviai, turėdama ir galėdama suvokti tokios veikos pavojingumÄ , nurodytÄ draudimÄ ignoravo, vairavo transporto priemonę, bÅ«dama stipriai apgirtusi ir norėjo taip elgtis.

Nors vairuoti transporto priemonę nebuvo jokios bÅ«tinybės, kaltinamoji sÄ moningai vairavo transporto priemonę, bÅ«dama neblaivi. 6.4. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Kaltinamosios veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai. Tad teismas sprendžia, kad kaltinamajai inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

7. Pripažinus kaltinamÄ jÄ R. S. kalta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, toliau turėtų bÅ«ti svarstomas bausmės dydžio klausimas. Tačiau, esant praÅ¡ymui kaltinamÄ jÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , visų pirma, svarstomas klausimas dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ 8. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

9. Byloje pateiktas praÅ¡ymas atleisti kaltinamÄ jÄ R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos R. B. laidavimÄ .

10. Teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamÄ veikÄ , sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali bÅ«ti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pavyzdžiui, paskiriant bausmę. Vienas iÅ¡ tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali bÅ«ti ir sÄ moningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir tai yra viena iÅ¡ baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Å vedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).

11. Viena iÅ¡ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡ių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ , su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminÄ nuo vienerių iki trejų metų.

12. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

13. Tam, kad asmenį bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , byloje turi bÅ«ti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sÄ lygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021; 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019).

14. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų R. S. baudžiamojoje byloje: 14.1. Nustatyta, kad BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už Å¡iame straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ kaltininkas gali bÅ«ti baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Minėtas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų grupei (rÅ«Å¡iai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinama viena iÅ¡ BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sÄ lygų, t. y. laidavimas galimas, asmeniui padarius nesunkų tyčinį (dėl kaltinamosios tyčios nuosprendyje jau pasisakyta, todėl plačiau tyčios klausimas nebeanalizuojamas) nusikaltimÄ . 14.2.

Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti laiduotojÄ pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ ; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, laiduotojo charakteristikÄ bei kitus duomenis; nustatoma, ar laiduotojas nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019).

Aptariant aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ : 14.2.1. Laiduotoja R. B. yra kaltinamosios sugyventinio mama. Tokia aplinkybė reiÅ¡kia, kad laiduotoja yra viena iÅ¡ BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčių bÅ«ti laiduotojais. 14.2.2. Laiduotoja R. B. yra pensininkė, nedirba, neteista, administracine tvarka nebausta. 14.2.3. Teisiamojo posėdžio metu R. B. nurodė, kad kaltinamoji su laiduotojos sÅ«numi gyvena 13 metų, augina nepilnametį vaikÄ .

Nors jie santuokos nėra sudarę, tačiau kaltinamÄ jÄ laiduotoja laiko marčia. Su kaltinamÄ ja bendrauja dažnai, Å¡i padeda laiduotojai atlikti namų buities darbus. Laiduotojos teigimu, kaltinamoji rami, gero charakterio, su laiduotoja nesipyksta, klausosi laiduotojos patarimų. Dėl Å¡ių priežasčių laiduotoja mano, kad ji kaltinamajai darys teigiamÄ Ä¯takÄ . Teismas neturi duomenų, kurie keltų abejones dėl R. B. paaiÅ¡kinimų. 14.2.4. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį bÅ«ti kaltinamosios laiduotoju, sprendžia, kad R.

B. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų negalėjimÄ bÅ«ti laiduotoja. Teismo vertinimu, laiduotojÄ ir kaltinamÄ jÄ siejantis ryÅ¡is, bendravimas neabejotinai darys kaltinamajai teigiamÄ Ä¯takÄ . Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja kritiÅ¡kai vertino kaltinamosios padarytÄ veikÄ , iÅ¡reiÅ¡kė nusivylimÄ kaltinamÄ ja, tačiau aiÅ¡kiai ir argumentuotai atsakė į teisėjos ir prokurorės užduotus klausimus. 14.3. Nustatyta, kad kaltinamoji nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (b. l. 108). 14.4.

Kaltinamoji visiÅ¡kai pripažino savo kaltę bei gailisi padariusi nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pastebėta, kad visiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai netapatu.

Asmens gailėjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviu atsipraÅ¡ymu. GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020).

Teismas pastebi, kad kaltinamosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio, buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. Kaltinamoji dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, parodymų nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji teismui paliko dėl nusikaltimo padarymo pergyvenančio asmens įspÅ«dį. Suprantama, kad dalis susikrimtimo gali bÅ«ti sÄ lygota jam gresiančios teisinės atsakomybės, tačiau kaltinamoji neneigė ir nemenkino padarytos nusikalstamos veikos, kritiÅ¡kai vertino savo poelgį.

Tad visos aptartos aplinkybės įgalina teismÄ spręsti, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sÄ lyga iÅ¡pildyta. 14.5. Kaltinamoji nusikaltimo padarymo metu materialinės žalos nepadarė, civilinis ieÅ¡kinys byloje nepateiktas, proceso iÅ¡laidų dėl transporto priemonės nutempimo, nėra, todėl teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju detalesnė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sÄ lygos analizė neaktuali. 14.6. Galiausiai, pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sÄ lygos – pagrindo manyti, kad kaltininkas visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, matyti, kad vertinant Å¡iÄ sÄ lygÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti iÅ¡vadÄ apie atsitiktinį padarytos veikos pobÅ«dį ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibÅ«dinančios kaltininko asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai iÅ¡vadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (iÅ¡nykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobÅ«dis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021).

Kaltinamoji neteista (b. l. 108). Trijų metų laikotarpyje kaltinamoji administracine tvarka nebausta (b. l. 110–111). Duomenų, neigiamai charakterizuojančių kaltinamÄ jÄ , nėra. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei iÅ¡klausęs kaltinamosios parodymų, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡ esmės padaryta spontaniÅ¡kai ir neapgalvojus galimų pasekmių. Nėra duomenų, kurie indikuotų, kad kaltinamoji ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas.

PrieÅ¡ingai – kaltinamosios motyvacija, surinkti raÅ¡ytiniai duomenys, rodo, kad kaltinamoji neturi deviantinio elgesio savybių (bruožų), į nusikaltimų darymÄ nėra linkusi.

15. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios Å¡ios bylos kontekste darytų negalimÄ atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismo vertinimu, R. B. asmenybė, taip pat kaltinamosios motyvacija bei kritiÅ¡kas požiÅ«ris į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai iÅ¡vengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permÄ stant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamÄ jÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal R. B. laidavimÄ .

16. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji kritiÅ¡kai vertino savo veiksmus ir suprato veikos pavojingumÄ , be to, charakterizuojama teigiamai, laiduotojos gaunamos pajamos nedidelės, teismo pasitikėjimas laiduotoja gali bÅ«ti įgyvendinamas, nereikalaujant užstato. Å iuo atveju, vertintina, kad reikalavimas įmokėti užstatÄ iÅ¡ esmės neatliks reikÅ¡mingesnio vaidmens, kadangi laiduotojos ir kaltinamosios motyvacija nesusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimÄ , yra pakankamai stiprÅ«s.

17. Baudžiamasis įstatymas numato, kad laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Å ioje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – 2 metai. Prokurorė praÅ¡o skirti 1 metų laidavimo terminÄ . Teismas sprendžia, kad laidavimo tikslai bus pasiekti, taikant prokurorės siÅ«lomÄ terminÄ â€“ 1 metus. Kaltinamosios nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, kaltinamoji neturi polinkio nusikalsti, kritiÅ¡kai vertina savo poelgį ir, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

18. Visgi, net ir atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamasis įstatymas numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Prokurorei siÅ«lant kaltinamajai taikyti baudžiamojo poveikio priemones, teismas dėl to pasisako atskirai. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo 19. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iÅ¡ esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011).

Baudžiamojo poveikio priemonės gali bÅ«ti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sÄ raÅ¡e iÅ¡vardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

20. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Å¡ios kategorijos bylose, paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemonę, derinant jÄ su turtinio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019) 21. Prokurorė siÅ«lo kaltinamajai skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rÅ«Å¡ių transporto priemonėmis 2 metus; 2) konfiskuoti transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ sumÄ , t. y. 890 Eur.

22. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo 1 iki 5 metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panaÅ¡iai) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

23. Kaltinamosios gynėja advokatė teismo prašė paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rÅ«Å¡ių transporto priemonėmis – minimaliam 1 metų terminui. Savo praÅ¡ymÄ grindė tuo, kad kaltinamoji su Å¡eima gyvena vienkiemyje, tuo tarpu jų vaikas lanko mokyklÄ bei užsiėmimus po pamokų. Tad teisė vairuoti, visu pirma, reikalinga dėl vaiko, antra, Å¡ios specialiosios teisės turėjimas padėtų susirasti geriau apmokamÄ darbÄ .

24. Teismas pažymi, jog nepaisant to, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamoji pripažino, ji padarė vienÄ pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę bÅ«dama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltinamosios bei jos sugyventinio sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo bÅ«tinumo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamajai buvo nustatytas net 1,81 promilės neblaivumas. Tad taikyti Å¡iÄ priemonę kaltinamosios atžvilgiu nagrinėjamu atveju yra bÅ«tina.

25. Tuo tarpu pasisakant dėl Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, svarbu yra tai, kad iÅ¡ kaltinamosios padarytos veikos kylančios pasekmės turi kelti tam tikrų nepatogumų – prieÅ¡ingu atveju tokios priemonės taikymas netektų prasmės. Todėl, teismo vertinimu, kaltinamosios gynėjos nurodytos aplinkybės (kaltinamosios Å¡eimos atoki gyvenamoji vieta, nepilnamečio vaiko poreikiai bei kaltinamosios įsidarbinimo galimybės) nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo paskirti minimalų baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ (atsižvelgtina ir į tai, kad vadovaujantis BK 68 straipsniu, baudžiamosios priemonės termino vidurkis yra 3 metai). Dėl Å¡ių priežasčių specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – kaltinamajai skirtinas 2 metų terminui.

26. Tad teismas sprendžia, kad kaltinamajai nagrinėjamu atveju tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metų laikotarpiui, pradžios terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 10 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad toks terminas yra proporcingas ir adekvatus kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai.

27. Prokurorė kaltinamajai taip pat siÅ«lo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – iÅ¡ieÅ¡koti transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ sumÄ , t. y. 890 Eur.

28. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

29. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas. Transporto priemonė yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021).

30. Visgi, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.

Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Å ia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoÅ¡tas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.

Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

31. Transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinta nusikalstamos veikos priemone. Å iÄ transporto priemonę, kuri priklauso kaltinamosios sugyventinio mamai, kaltinamoji naudojo nusikalstamai veikai daryti be savininkės žinios. Å iame kontekste teismas pažymi, kad sÄ moningas svetimos transporto priemonės panaudojimas nusikaltimui daryti negali tapti bÅ«du iÅ¡vengti nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Tad, nesant pagrindo konfiskuoti transporto priemonę iÅ¡ jos savininko, iÅ¡ kaltinamosios iÅ¡ieÅ¡kotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 890 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).

32. Kaltinamajai skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 82–85), dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 86–89), specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas (b. l. 92–95), – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, n u s p r e n d ė :

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laidavimÄ be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R.

S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, 2022 m. lapkričio 10 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ R. S. iÅ¡ieÅ¡koti, transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 890 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt eurų), valstybės naudai.

R. S. skirtas kardomÄ sias priemones – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymÄ , raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti bei dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ â€“ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtÄ dokumentÄ â€“ R. S. vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomÄ byloje, perduoti saugoti į VÄ® „Regitra“.

IÅ¡aiÅ¡kinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ R. S. ir laiduotojai R. B. kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mus. Teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė