9c2c09be-b77a-4fff-bf35-bb9835810bb3 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-882-436/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02614-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.8.11.5.; 2.5.15.; 3.3.1.11.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Mindaugo Å imonio ir Egidijaus TamaÅ¡ausko,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6886-800/2015 pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovei N. K. dėl uzufrukto panaikinimo ir atsakovės N. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. K., trečiajam asmeniui Kauno miesto 5-ojo notaro biuro notarei R. P. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė teismo panaikinti 2011 m. birželio 30 d. buto dovanojimo sutartimi atsakovei N. K. nustatytÄ uzufruktÄ naudotis iki gyvos galvos butu su rÅ«siu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad atsakovė N. K., ieÅ¡kovo motina, 2011 m. birželio 30 d. dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovui A. K. padovanojo jai nuosavybės teise priklausantį butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutarties 6.1. punktu A. K. sutiko, kad atsakovei N. K., bÅ«tų nustatytas uzufruktas jos gyvenimo trukmei iki gyvos galvos, suteikiant teisę naudotis butu. Atsakovė nevykdė bei Å¡iuo metu nevykdo savo pareigos iÅ¡laikyti uzufrukto objektÄ , juo nesirÅ«pina, nedaro einamųjų remontų, nemoka mokesčių susijusių su buto iÅ¡laikymu.

Motina N. K. veda asocialų gyvenimo bÅ«dÄ , neturi pastovios gyvenamosios vietos, piktnaudžiauja alkoholiu. Atsakovė N. K. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti, o pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu, vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.472 straipsniu, prašė pripažinti negaliojančia 2011 m. birželio 30 d. dovanojimo sutartį, taikyti restitucijÄ natÅ«ra ir grÄ Å¾inti butÄ atsakovės nuosavybėn.Atsiliepime į ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinyje, bei teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas A.

K. po sutarties sudarymo pradėjo prieÅ¡ atsakovę naudoti smurtÄ , todėl praėjus keletui mėnesių po dovanojimo sutarties sudarymo, t. y. apie 2011 m. rugsėjo mėn. ji persikėlė gyventi pas savo dukterį.IeÅ¡kovas A. K. atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį ir teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad smurto prieÅ¡ atsakovę nevartojęs, konfliktai kildavo bÅ«tent dėl pačios atsakovės netinkamo elgesio, jos nuolatinio girtavimo.

Taip pat nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų ėmęsis bet kokių smurtinių veiksmų prieÅ¡ atsakovę. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai ir pripažino 2011 m. birželio 30 d. dovanojimo sutartį nuo sudarymo momento negaliojančia, taikė restitucijÄ natÅ«ra ir butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾ino N. K. nuosavybėn. Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

K. valstybei priteisė 277,92 Eur už atsakovei N. K. suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , 558,00 žyminio mokesčio, 7,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nuo pat kreipimosi į teismÄ pradžios klaidino teismÄ , nurodydamas, jog jam nėra žinoma atsakovės gyvenamoji vieta. Teismo vertinimu, Å¡ie ieÅ¡kovo veiksmai rodo jo siekį kiek įmanoma greičiau parduoti bÅ«stÄ , be jokių apribojimų, t. y. be nustatyto uzufrukto atsakovei N. K., jos gyvenimo trukmei.

Teismas vertino, kad esant konfliktiÅ¡kiems Å¡alių santykiams, atsakovės valia dovanoti ieÅ¡kovui butÄ negalėjo susiformuoti laisvai, be paÅ¡alinės įtakos. Teismas sprendė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės yra labiau tikėtinos ir įrodytos. Tai, kad atsakovė buvo patekusi į sunkiÄ finansinę padėtį teismo nuomone patvirtina susidarę įsiskolinimai už butui suteiktas komunalines paslaugas, kuriuos įsipareigojo apmokėti ieÅ¡kovas. Jokio kito nekilnojamojo turto, be ieÅ¡kovui padovanoto buto, atsakovė neturėjo, taip pat neturėjo ir kito vertingo turto.

Akivaizdu, kad galvodama tik apie tai, kaip rasti iÅ¡eitį iÅ¡ susidariusios sunkios finansinės padėties, bei begalinio tikėjimo sÅ«naus gerumu, pasikeitimu į gerÄ , atsakovė tokį ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ priėmė kaip pagalbÄ , alternatyvÄ . Ji tikėjosi, kad dovanojimo sandoris jai bus ekonomiÅ¡kai naudingas ir jokių žalingų pasekmių nesukels, nes su ieÅ¡kovu galės gyventi savo bute iki gyvenimo pabaigos, o sÅ«nus padės iÅ¡laikyti jam padovanotÄ butÄ . Teismas pripažino, kad sudarydama buto dovanojimo sandorį atsakovė faktiÅ¡kai suklydo dėl pačios sandorio esmės, nes buvo suklaidinta ieÅ¡kovo ir nesuprato, kad po dovanojimo sutarties sudarymo turtas neatlygintinai ir negrįžtamai pereina apdovanotojo nuosavybėn ir dovanotojas tÄ turtÄ gali valdyti ir disponuoti savo nuožiÅ«ra.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas turėjo tikslÄ apgauti atsakovę, nes siekė ne padėti jai, o perimti butÄ , vėliau jį parduoti. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis pačios atsakovės paaiÅ¡kinimais, kad ji tikėjo ieÅ¡kovo sÅ«naus A. K. pasikeitimu, noru kurti naujÄ gyvenimÄ ir noru jai padėti. Tačiau netrukus po dovanojimo sutarties sudarymo, ieÅ¡kovas sudarė jai nepalankias gyvenimo sÄ lygas, ėmė vartoti smurtÄ jos ir jos draugo atžvilgiu, dėl ko ji buvo privesta iÅ¡sikelti.

Teismas vertino, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ dovanojimo sandorį panaikinti ir CK 6.472 straipsnio pagrindu, nes tokie veiksmai kaip smurtas mamos ir kitų asmenų atžvilgiu, bute esančio turto niokojimas, buto nepriežiÅ«ra, melavimas apie atsakovės gyvenimo bÅ«dÄ pastaruosius metus po dovanojimo sutarties sudarymo yra nepateisinami ir griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. K. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinį dėl uzufrukto panaikinimo, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė tiek procesiniuose dokumentuose nurodytas bei teisminio nagrinėjimo metu atskleistas faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė procesines teisės normas, pažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas. Teismo motyvai neatitinka nusistovėjusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Byloje iÅ¡vadas teismas padarė remdamasis prielaidomis ir spėjimais, vertindamas parodymus rėmėsi tik atsakovės ir jos iniciatyva į bylÄ pakviestų ir bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų parodymais, nevertino ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų, atsižvelgė tik į neigiamai jo asmenybę charakterizuojančius faktus.Teismas vertino iÅ¡imtinai tik atsakovės pateiktus įrodymus ir jos pakviestų liudytojų paaiÅ¡kinimus, tačiau nevertino įrodymų viseto.

Teismas neištyrė prie ieškinio pridėtų rašytinių įrodymų, nes teismo sprendime iš viso apie juos nepasisakyta. Priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, atsakovė N. K. neįrodė ir nepagrindė CK 6.472 straipsnio 1 dalyje numatyto dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindų, nes apeliantas neatliko jokių smerktinų geros moralės požiūriu veiksmų, nebuvo atsakovės atžvilgiu šiurkščiai nelojalus. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad apeliantas smurtavo prieš atsakovę.

Teismas nevertino aplinkybių, jog atsakovo motina, atsakovė niekada nesirÅ«pino ieÅ¡kovu ir jo seserimi, 2003-10-02 teismo sprendimu atsakovei buvo neterminuotai apribotos motinystės teisės dėl pačios atsakovės netinkamo gyvenamo bÅ«do. Atsakovė nuolat girtavo, ne kartÄ sulaikyta neblaivi ir už tai bausta administracine tvarka. Tokio gyvenimo bÅ«do atsakovė nėra pakeitusi iki Å¡iol. Teismas rėmėsi atsakovės į bylÄ pateikta 2015-07-22 Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Å ančių policijos nuovados pažyma apie 2014-05-20 įvykusį konfliktÄ , tačiau Å¡i pažyma nepatvirtina apelianto elgesio, smerktino moralės požiÅ«riu.

Ji yra tik informacinio pobÅ«džio, tačiau teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡i pažyma patvirtina fizinio smurto panaudojimÄ prieÅ¡ atsakovę. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas dėl įvykusio konflikto pradėtas nebuvo, atsakovas už motinos sužalojimÄ nubaustas taip pat nebuvo. Pati atsakovė į teismÄ privataus kaltinimo tvarka taip pat nesikreipė. Tarp Å¡alių konfliktai kyla bÅ«tent dėl ginčo turto priežiÅ«ros. Teismo iÅ¡vada, jog apeliantas tyčia suniokojo dovanotÄ butÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsta, nes bÅ«tent apeliantas atliko buto remontÄ , pakeitė duris, langus.

Å ios aplinkybės nepaneigė atsakovė. Teismas rėmėsi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tačiau jame užfiksuota, kad vyksta buto remonto darbai. Teismas netinkamai taikė uzufruktÄ reglamentuojančias teisės normas. Atsakovė netinkamai vykdė uzufruktoriaus pareigas, prie buto iÅ¡laidymo prisidėdavo tik epizodiÅ¡kai, per 4 metus yra perdavusi tik 150 Lt, todėl visa buto iÅ¡laikymo naÅ¡ta teko apeliantui. Pažymi, kad dovanojimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovui tapus ginčo buto savininku, iÅ¡ jo teismo įsakymu buvo priteistas 9513,49 Lt įsiskolinimas AB „Kauno energija“, kuris buvo susidaręs atsakovei nemokant mokesčių.

IÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus atlieka antstolė S. V., ir iki Å¡ios dienos jau yra sumokėta 3707,32 Lt skolos. Apie šį įrodymÄ teismas nieko nepasisakė. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad mokesčius už butÄ ir įsiskolinimus dengia apeliantas. Pagal CK 6.472 straipsnio 4 dalį dovanojimo sutarčiai panaikinti yra taikomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo sužinojimo momento. Nagrinėjamu atveju atsakovė apie tariamÄ ieÅ¡kovo smurtÄ prieÅ¡ jÄ Ä¯rodinėja buvus jau nuo 2011 metų, kuomet jai teko iÅ¡eiti iÅ¡ namų gyventi kitur, tačiau atsakovė 4 metus jokių pretenzijų dėl buto nekėlė, o ieÅ¡kovui iÅ¡kėlus bylÄ dėl uzufrukto panaikinimo, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl dovanojimo panaikinimo.

Teismas Å¡ių aplinkybių taip pat nevertino.IeÅ¡kovas praÅ¡o prie bylos prijungti naujus raÅ¡ytinius įrodymus, kurių pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, po teismo sprendimo priėmimo ir kurie paneigia atsakovės argumentus dėl 2000 Lt paskolos grÄ Å¾inimo V. G., kadangi dalį paskolos yra grÄ Å¾inęs pats apeliantas. Kitų kvitų neiÅ¡saugojo, nes mokėjimai buvo daryti daugiau, nei prieÅ¡ metus. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė N. K. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas teisinės pagalbos iÅ¡laidas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovė įsitikinusi, jog teismo sprendimas priimtas iÅ¡tyrus ir įvertinus visus byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių ir liudytojų parodymus. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas neįrodė ieÅ¡kinio pagrindo ir nepaneigė atsakovės ir jos liudytojų pateiktų įrodymų. Pasak atsakovės, jos, liudytojų ir ieÅ¡kovo pateikti įrodymai byloje buvo vertinami lygiaverčiai ir visapusiÅ¡kai.

Atsakovė teigia, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas savo pateiktais įrodymais klaidino teismÄ .Byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio argumentų ir nepaneigia atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentų, jog ieÅ¡kovas suniokojo dovanotÄ butÄ , kuriame nebeįmanoma gyventi. Atsakovė prie buto iÅ¡laikymo neprisidėjo, kadangi nuo 2011 m. rugsėjo turėjo palikti butÄ dėl ieÅ¡kovo netinkamo elgesio atsakovės atžvilgiu. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys teismui dėl uzufrukto panaikinimo patvirtina ieÅ¡kovo motyvus, kad jis siekė apgaule įgyti butÄ ir jį parduoti.

IeÅ¡kovas apsimetė nežinÄ s, kur gyvena jo motina, siekė procesinius dokumentus įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Teismas iÅ¡tyrė ir aprašė tiek ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktas nuotraukas, tiek faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas bandė atlikti buto remontÄ , tačiau bute gyventi sÄ lygų nėra. Pats apeliantas pripažino, kad buto remonto nebaigė dėl lėšų trÅ«kumo. Neabejotina, kad tikras faktines aplinkybes ir Å¡eimos narių tarpusavio santykius gali žinoti tik artimiausi Å¡eimos nariai, artimi žmonės, todėl abejoti Å¡eimos narių liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo.

Be to, liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus, jų parodymai yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taraujantys vienas kitam ir byloje esančiai medžiagai, teismas pagrįstai konstatavo, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas klaidina teismÄ . Tiek atsakovė, tiek liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino ieÅ¡kovÄ smurtavus prieÅ¡ motinÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina Å ančių policijos nuovados pažyma. Teismas teisingai nurodė, kad ieÅ¡kovas klaidino teismÄ , nurodydamas, jog nežino motinos gyvenamosios vietos adreso.

Pats ieÅ¡kovas ne kartÄ lankėsi pas motinÄ , kai ji gyveno su dukra, reikalavo pinigų. IeÅ¡kovas Å¡iÄ aplinkybę pats patvirtino. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosDėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų.Apeliantas praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo į bylÄ priimti naujus raÅ¡ytinius įrodymus, kurių pateikimo bÅ«tinybė jo teigimu iÅ¡kilo vėliau, po teismo sprendimo priėmimo ir kurie paneigia atsakovės argumentus dėl 2000 Lt paskolos grÄ Å¾inimo V.

G.. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ jos pažįstamo V. G. pasiskolino 2000,00 Lt, kuriuos už sÅ«nų grÄ Å¾ino atsakovė. Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas V. G.. Apeliantas nurodo, kad Å¡ių asmenų teiginius paneigia jo praÅ¡omi priimti į bylÄ mokėjimų kvitai. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) reikalavimai, pateikiami kartu su ieÅ¡kiniu (prieÅ¡ieÅ¡kiniu). Esant poreikiui įrodymai gali bÅ«ti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 251 str.).

Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Taigi Å¡alys turi tinkamai vykdyti savo reikalavimų pagrindimo ir įrodinėjimo pareigÄ nuo pat ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) pareiÅ¡kimo. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimÄ inicijuoja bylos Å¡alis (CPK 314 str.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-611/2016). IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 22 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pateikė į bylÄ 2012 m. kovo 29 d. paskolos sutartį pagal kuriÄ V.

G. paskolino ieÅ¡kovui A. K. 2000 Lt. Apelianto teigimu jo paskoliniai santykiai su V. G. nesusiję su ginčo dalyku ir neturėjo bÅ«ti analizuojami teismo sprendime. Tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ aplinkybę pripažino reikÅ¡minga vertinant ieÅ¡kovo finansinę padėtį. Todėl Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, po teismo sprendimo priėmimo.Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad praÅ¡omi priimti nauji raÅ¡ytiniai įrodymai egzistavo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir galėjo bÅ«ti pateikti, tačiau sutinka su apelianto argumentais, jog Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, po teismo sprendimo priėmimo.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovė N. K. procesiniuose dokumentuose nei savo, nei ieÅ¡kovo finansinės padėties neįrodinėjo aplinkybe dėl 2000 Lt paskolos grÄ Å¾inimo V. G. už ieÅ¡kovÄ . Kaip jau nutartyje minėta, 2012 m. kovo 29 d. paskolos sutartį pagal kuriÄ V. G. paskolino ieÅ¡kovui A. K. 2000 Lt į bylÄ 2015 m. rugsėjo 22 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikė atsakovės atstovė. Kolegijos nuomone nėra pagrindo nesutikti su apeliantu, jog aplinkybių, susijusių su paskolos grÄ Å¾inimu, vertinimas teismo sprendime jam buvo siurprizas, suponavęs bÅ«tinybę apeliacinės instancijos pateikti naujus įrodymus. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima apelianto teikiamus naujus įrodymus į bylÄ ir juos įvertins (CPK 314 str.).Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl dovanojimo sandorio kilo iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, kai dovanojimo sandoris, kurį praÅ¡oma panaikinti, yra sudarytas motinos ir sÅ«naus. Dovanojimo sandoris ginčijamas remiantis apdovanotojo geros moralės požiÅ«riu smerktinais veiksmais, atliktais prieÅ¡ dovanotojÄ .

Reikalavimas panaikinti uzufruktÄ grindžiamas CK 4.144 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų uzufruktoriaus pareigų tinkamai rÅ«pintis uzufrukto objektu pažeidimu.IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė N. K. 2011 m. birželio 30 d. dovanojimo sutartimi padovanojo ieÅ¡kovui A. K. butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Å ios sutarties 6.1 punkte Å¡alys susitarė, kad apdovanotasis A. K., kaip turto savininkas, sutinka, jog dovanotojai N. K. bÅ«tų nustatytas uzufruktas jos gyvenimo trukmei iki gyvos galvos, suteikiant teisę naudotis minėtu butu.

Uzufruktorė N. K. sutiko su nustatyto uzufrukto teise minėtam turtui ir įsipareigojo vykdyti uzufruktoriaus pareigas, numatytas CK 4.144 straipsnyje (Dovanojimo sutarties 6.2 p.). Dovanojimo sutarties 7.2 punkte šalys pareiškė, kad ši sutartis sudaryta laisva abiejų šalių valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio šalys buvo priverstos sudaryti šį sandorį (I t., b. l. 10–16). Ieškovas ieškinį dėl uzufrukto panaikinimo grindžia aplinkybėmis, kad netrukus po dovanojimo sutarties sudarymo atsakovė iš ginčo buto išsikėlė, prie buto išlaikymo neprisideda, uzufrukto objektu nesirūpina.

Todėl, jo vertinimu, dovanojimo sutartyje nustatyta uzufrukto sÄ lyga turi bÅ«ti panaikinta. Atsakovė N. K. prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo, kad netrukus po ginčo buto padovanojimo ieÅ¡kovui, jis pradėjo prieÅ¡ atsakovę smurtauti, bute tapo nebeįmanoma gyventi, todėl ji iÅ¡sikėlė gyventi pas dukrÄ . Atsakovės vertinimu, tokie ieÅ¡kovo veiksmai yra griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu. Byloje Å¡alys neginčija, kad iki ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo buvo susidarę nemažas įsiskolinimas už butui suteiktus komunalinius patarnavimus.

IeÅ¡kovas teigia pagal galimybes skolinius įsipareigojimus sumažinęs. Å ias aplinkybes patvirtina AB „Kauno energija“ iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita už 2011 m. liepos mėnesį, kurioje skola kreditoriui tuo metu sudarė 8923,90 Lt (I t., b. l. 119). AB „Kauno energija“ 2015 m. sausio 29 d. raÅ¡te nurodyta, kad pagal Kauno miesto apylinkės teismo įsakymÄ Nr. L2-7764-475/2012 iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. yra priteista 9512,49 Lt skola ir 5 procentai metinių palÅ«kanų. RaÅ¡te nurodyta, kad iÅ¡ priteistos skolos A.

K. AB „Kauno energija“ yra sumokėjęs 3707,32 Lt ir nurodytÄ dienÄ ieÅ¡kovo skola yra 5806,17 Lt (1681,58 Eur). Taip pat Å¡ias ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes patvirtina į bylÄ pateikti mokėjimo kvitai (I t., b. l. 24–38). Be to, tiek atsakovė, tiek ieÅ¡kovas nurodė, kad jiems bute gyvenant kartu, atsakovė prisidėdavo prie mokesčių už butÄ mokėjimo. Tačiau iÅ¡sikėlusi gyventi kitur, atsakovė prie mokesčių mokėjimo neprisideda.CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu.

AiÅ¡kindamas Å¡ias įstatymo nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicijoje nustatytos dvi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų, kuriuos konstatavus dovanojimas gali bÅ«ti panaikinamas, grupės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje M.

S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-305/2011; kt.). Ä®statyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiÅ«riu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad geros moralės kriterijus yra kultÅ«ringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje M.

S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2010; 2012 m. liepos 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-334/2012; 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje M. K. v. J. K. , bylos Nr. 3K-3-350/2013).Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentus įrodinėja savo ir liudytojų paaiÅ¡kinimais, Å ančių policijos nuovados pažyma, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, fotonuotraukomis. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kad jos sÅ«nus A.

K. iki 2011 m. atliko bausmę nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose. IeÅ¡kovas yra ne kartÄ teistas už įvairaus pobÅ«džio nusikaltimus, santykiai tarp motinos ir sÅ«naus visada buvo įtempti, tačiau atsakovė turėjo viltį, kad ateityje ieÅ¡kovas pasikeis. PagrindÄ tikėti sÅ«numi, atsakovei sudarė iÅ¡ pataisos namų raÅ¡yti gražūs laiÅ¡kai, pažadai pradėti naujÄ gyvenimÄ . Grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos ieÅ¡kovas su savo motina elgėsi gražiai, jai padėjo, todėl atsakovė N. K. patikėjo, kad ieÅ¡kovas pasikeitė.

Ä®kalbėta sÅ«naus nuvyko pas notarÄ sudaryti ginčo buto dovanojimo sutartį. Po dovanojimo sutarties sudarymo, ieÅ¡kovas ėmė motinÄ Å¾eminti, vadinti necenzÅ«riniais žodžiais, vartoti prieÅ¡ jÄ smurtÄ . Atsakovė, supratusi, kad nebegali gyventi kartu su savo sÅ«numi viename bute dėl grėsmės jos gyvybei ir sveikatai po kelerių mėnesių po dovanojimo sutarties sudarymo iÅ¡sikėlė gyventi kitur. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ pataisos namų grįžo 2011 metais.

Tuo metu su atsakove kartu gyveno jos sugyventinis. IeÅ¡kovas, bÅ«damas nepilnamečiu, kartu su atsakovės sugyventiniu vartodavo alkoholį, dėl to atsakovė sugyventinį iÅ¡ buto iÅ¡keldino. Grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos, ieÅ¡kovas buvo paslaugus, teigė gavęs 9 tÅ«kst. litų paÅ¡alpÄ , kuriÄ galėtų investuoti į butÄ , tačiau tam atsakovė turėtų padovanoti jam ginčo bÅ«tÄ . IÅ¡ gautos paÅ¡alpos ieÅ¡kovas bute remonto darbų neatliko, o didžiÄ jÄ dalį gautų pinigų iÅ¡leido pramogoms.

Praėjus mėnesiui po dovanojimo sutarties sudarymo, ieÅ¡kovas pradėjo bute viskÄ laužyti, gadinti, teigdamas, kad darys kapitalinį remontÄ . Tačiau vėliau atsakovė suprato, jog ieÅ¡kovas butÄ suniokojo tyčia, kad atsakovei nebÅ«tų įmanoma jame gyventi. Atsakovės dukrai iÅ¡važiavus dirbti į užsienį, ieÅ¡kovas pradėjo su atsakove elgtis nederamai. Pirmiausia atėmė telefonÄ , kad atsakovė negalėtų su niekuo susisiekti, pasitarti. Konfliktas su sÅ«numi iÅ¡kilo dėl ieÅ¡kovo ketinimų parduoti ginčo butÄ , o atsakovę palikti be bÅ«sto. 2014 m. atsakovei gyvenant pas dukrÄ , atvažiavęs ieÅ¡kovas, iÅ¡sivedė atsakovę į koridorių, jÄ smaugė, mušė.

Policijos tuo metu nekvietė, bet su dukra po įvykio nuvažiavo į policijos nuovadÄ paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . IeÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovė turinti problemų su alkoholiu, posėdžio metu neigė. Aplinkybę dėl 2003 m. atimtų motinystės teisių už nuolatinį girtavimÄ atsakovė pateisino, susitarimu savo mama, kad pastaroji tokiu bÅ«dų gautų globÄ . Atsakovė, gavusi didesnę paÅ¡alpÄ , prie buto iÅ¡laikymo prisidėdavo, o persikėlusi gyventi kitur, pinigų buto iÅ¡laikymui sÅ«nui nebeduodavo (2015 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 53 min. 36 sek.

– 1 val. 43 min. 58 sek.).Liudytoja J. S. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad yra atsakovės dukra ir ieÅ¡kovo sesuo. Santykiai su mama nuo vaikystės buvo geri, o su ieÅ¡kovu santykiai niekada nebuvo geri. 2003 metais atsakovei buvo apribotos motinystės teisės, nes taip sugalvojo močiutė, tačiau mama visÄ laikÄ rÅ«pinosi vaikais. Liudytojai iÅ¡vykus į užsienį, tarp mamos ir brolio kilo konfliktas. Apie tai liudytoja nežinojo, nes iÅ¡ atsakovės buvo atimtas telefonas. Tik grįžusi iÅ¡ užsienio, sužinojo, kad atsakovė padovanojo savo butÄ ieÅ¡kovui.

Iki dovanojimo sutarties sudarymo ginčo butas atrodė tvarkingai, jame buvo visi baldai. Po dovanojimo ieÅ¡kovas visÄ butÄ suniokojo, jame tapo nebeįmanoma gyventi. IeÅ¡kovas bandė daryti remontÄ , pakeitė langus ir duris, o visÄ kitÄ sugriovė. Ginčo bute negyvena ir pats ieÅ¡kovas. Liudytoja patvirtino aplinkybę, kad ieÅ¡kovas buvo atėjęs pas atsakovę, kai mama gyveno dukters bute, iÅ¡sivedė mamÄ Ä¯ koridorių, vartojo prieÅ¡ jÄ smurtÄ , dėl ko liudytoja su mama nuvyko į policijos nuovadÄ paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ .

IeÅ¡kovas atvykdavo pas atsakovę papraÅ¡yti pinigų cigaretėms, alkoholiui. Liudytojai buvo žinoma, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės sugyventinio pasiskolino 2000 Lt, kuriuos grÄ Å¾ino atsakovė (2015 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 1 val. 47 min. 28 sek. – 2 val. 2 min. 45 sek.).Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. S. paaiÅ¡kino, kad yra atsakovės dukters J. S. vyras. Nurodė, kad 2014 m. vasarÄ pas juos buvo atvykęs ieÅ¡kovas A. K., į koridorių iÅ¡sivedė atsakovę pasikalbėti.

Liudytojo vertinimu, jis buvo neblaivus. Po pokalbio su ieÅ¡kovu, liudytojas ant atsakovės kaklo pastebėjo smaugimo žymes, tuomet nuvežė jÄ Ä¯ Å ančių policijos nuovadÄ paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Kuo baigėsi tyrimas, jam nežinoma. Dėl ginčo buto paaiÅ¡kino, kad jame gyventi sÄ lygų nėra, nes viskas iÅ¡griauta. Girdėjo atsakovės teiginius, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ nepilnamečių kolonijos grįžo pasitaisęs, gavo paÅ¡alpÄ , kuriÄ Å¾adėjo panaudoti buto remontui, tačiau tam butas turi priklausyti ieÅ¡kovui.

Liudytojas iÅ¡ kalbų žinojo, kad ieÅ¡kovas smurtaudavo prieÅ¡ atsakovę (2015 m. lapkričio 2 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 3 min. 30 sek. – 11 min. 7 sek.).Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. G. paaiÅ¡kino, kad su atsakove kartu gyveno Panemunėje, jos bute (duomenys neskelbtini) ginčo bute tam tikrÄ laikÄ gyveno ir ieÅ¡kovas, kuris dėl nesuprantamų priežasčių nuolat provokavo muÅ¡tynes. Tuo metu butas buvo tvarkingas, jame buvo visi baldai, galima buvo tik sienas perdažyti ir parketÄ perlakuoti.

Atsakovė gyvendama su ieÅ¡kovu buvo jo sužalota, nes pastarasis reikalavo perraÅ¡yti butÄ jam. Å i aplinkybė liudytojui žinoma iÅ¡ atsakovės. Atsakovė po sumuÅ¡imo buvo nuvažiavusi į medicinos įstaigÄ , tačiau kviesta policija dėl nežinomų priežasčių neatvyko. IeÅ¡kovas puldinėjo tiek mamÄ , tiek liudytojÄ , grasindamas juos nužudyti. Dėl to liudytojas buvo nuvykęs į policijÄ , bet ten patarė kreiptis į teismÄ . IeÅ¡kovas prieÅ¡ atsakovę smurtavo, muÅ¡davo jÄ , privertė perraÅ¡yti butÄ .

IeÅ¡kovas bute pradėjo daryti remontÄ , bet viskÄ paliko neužbaigęs darbų. Atsakovė pinigus buto iÅ¡laikymui perduodavo ieÅ¡kovui. Taip pat patvirtino, kad ieÅ¡kovas buvo pasiskolinęs iÅ¡ liudytojo 2000 Lt, kuriuos grÄ Å¾ino atsakovė. Liudytojas nurodė žinÄ s, kad atsakovės pajamos sudarė 280 Lt per mėnesį bedarbio paÅ¡alpa (2015 m. lapkričio 2 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 13 min. 4 sek. – 25 min. 35 sek.).Apeliantas nurodo, kad kartu su apeliaciniu skundu pateikti mokėjimų kvitai paneigia tiek atsakovės paaiÅ¡kinimus, tiek liudytojo parodymus, susijusius su paskolos grÄ Å¾inimu ir patvirtina aplinkybę, jog dalį skolos V.

G. grÄ Å¾ino jis pats. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pateiktuose mokėjimų kvituose nurodyta, jog paskola grÄ Å¾inama, ne V. G., bet UAB „General Financing“. Tokiu bÅ«du Å¡ie įrodymai nepatvirtina apelianto argumentų, jog dalį paskolos V. G. grÄ Å¾ino ieÅ¡kovas.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas A. K. paaiÅ¡kino, kad atlikus bausmę, jam buvo skirta beveik 10 tÅ«kst. litų dydžio įsikÅ«rimo iÅ¡moka. Tuo metu už buto mokesčius buvo susidariusi apie 13 tÅ«kst. litų dydžio skola, butas buvo areÅ¡tuotas.

IeÅ¡kovas su močiute T. N. už atsakovę antstoliui sumokėjo 1500 Lt skolÄ , kad antstolis panaikintų buto areÅ¡tÄ ir atsakovė galėtų padovanoti butÄ ieÅ¡kovui. Atsakovė 2011 m. birželio 30 d. padovanojusi ieÅ¡kovui butÄ , jame gyveno kelis mėnesius, kas kelintÄ mėnesį duodavo po 20 – 30 litų mokesčiams. IeÅ¡kovas mokėdavo komunalinius mokesčius, 3600 Lt panaudojo buto remontui, pakeitė langus, lauko duris, sumontavo PVC gaminius. Už 2200,03 Lt buvo nupirkta statybinių medžiagų, kurios panaudotos buto remontui.

IeÅ¡kovas patvirtino, kad grįžęs iÅ¡ pataisos namų visÄ laikÄ dirbo, jo mėnesinės pajamos nuo 2011 metų apie 1000 Lt. Nuo 2013 m. lapkričio 11 d. iki 2014 m. nedirbo, gyveno iÅ¡ 520 Lt dydžio stipendijos ir naÅ¡laičio paÅ¡alpos. Atsakovė iÅ¡ ginčo buto 2011 metais iÅ¡sikeldavo ir vėl sugrįždavo. Konfliktas su mama iÅ¡kilo dėl jos girtavimo su sugyventiniu, kurį ieÅ¡kovas iÅ¡varė iÅ¡ buto. IeÅ¡kovas tvirtino, kad ginčo bute gyvena, jame veikia visos komunikacijos. Koridoriaus patalpa sutvarkyta, o kambariai dar remontuojami.

Dujinę viryklę iÅ¡montavo, nes ja nesaugu naudotis dėl dujų nuotėkio. Kriauklė taip pat buvo sena, netinkama naudotis, todėl iÅ¡montuota. Tinkami naudojimui baldai buvo palikti. Ä®siskolinimas už komunalinius mokesčius dar nelikviduotas. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad iÅ¡ atsakovės globėjai buvo priteistas iÅ¡laikymas vaikams, tačiau iÅ¡laikymo ji neteikė. Po 2012 m. atsakovė prie buto iÅ¡laikymo visiÅ¡kai neprisidėjo. IeÅ¡kovas atsakovės nurodytas aplinkybes apie naudojamÄ smurtÄ prieÅ¡ jÄ neigė, argumentuodamas tuo, jog atsakovė nesikreipė į policijÄ .

PaaiÅ¡kino, kad ginčo bute yra pradėjęs remontÄ , tačiau dėl ribotų finansinių galimybių remonto negali užbaigti. Tualeto patalpoje sumontuotas naujas unitazas, koridoriuje sudėtos laminuotos grindys (2015 m. lapkričio 2 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 8 min. 4 sek. – 50 min. 55 sek.). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. A-2606 ieÅ¡kovui A. K., buvo skirta 9750 Lt vienkartinė iÅ¡moka įsikurti asmenims, kuriems buvo įsteigta globa (rÅ«pyba) (I t., b. l. 17).

Po ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo Kauno miesto savivaldybės administracija 2011 m. rugsėjo 9 d. su UAB „Nerman“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „Nerman“ įsipareigojo pristatyti ir sumontuoti užsakyme – sÄ matoje iÅ¡vardintus PVC gaminius, Å¡arvo duris, adresu Smetonos al. 55-52, Kaune, už 3600 Lt (I t., b. l. 18–20). Kauno miesto savivaldybės administracija 2011 m. rugsėjo 26 d. iÅ¡ UAB „Senukų prekybos centras“ taip pat nupirko įvairių apdailos medžiagų, statybinių medžiagų, už 2209,03 Lt (I t., b. l. 21–22).

Tai, kad ginčo bute buvo panaudotos visos savivaldybės nupirktos medžiagos patvirtino tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė. Å ios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas ginčo bute 2011 m. rudenį buvo pradėjęs remonto darbus. Ginčo byloje nėra, kad ieÅ¡kovui savivaldybė skyrė lėšų buto atnaujinimo darbams ir ieÅ¡kovas pradėjo butÄ remontuoti. Tačiau akivaizdu, kad remonto darbai nėra baigti ir Å¡iuo metu nevyksta. Ginčo bute gyventi praktiÅ¡kai nėra galimybės (virtuvės įranga iÅ¡montuota, nėra dujinės viryklės, kriauklės, vonia iÅ¡griauta, kambariuose nėra baldų).

IÅ¡ byloje pateiktų Å¡alių nuotraukų matyti, kad bute yra įstatytos naujos lauko durys, sumontuoti nauji langai, suremontuotas koridorius. Tačiau antstolio M. P. 2015 m. rugsėjo 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad virtuvė, kambariai ir vonia nėra suremontuoti (I t., b. l. 129–132, 135–139). Nors ieÅ¡kovas tvirtina, kad Å¡iame ginčo bute gyvena, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios bÅ«klės, kokia ji užfiksuota faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, bute gyventi praktiÅ¡kai neįmanoma.CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip iÅ¡imtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingÄ nedėkingumÄ dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas.

Tokie veiksmai įstatyme apibÅ«dinti pabrėžiant jų iÅ¡skirtinį – neabejotinai griežtÄ â€“ smerkimÄ . Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali bÅ«ti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi bÅ«ti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje nustatyta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimÄ . CK 3.162 straipsnyje, apibrėžiančiame vaikų pareigas, nustatyta, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas. Atsakovė ir byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ savo motinÄ nuolat vartojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtÄ . Ä® bylÄ yra pateikta Å ančių policijos nuovados pažyma, kurioje nurodyta, kad 2014 m. gegužės 20 d. nuovadoje buvo gautas N. K. pareiÅ¡kimas apie tÄ dienÄ Ä¯vykusį konfliktÄ tarp jos ir ieÅ¡kovo dėl buto (I t., b. l. 94).

Å is įvykis buvo užregistruotas, tačiau duomenų apie atliktÄ tyrimÄ ir Å¡iuo klausimu priimtÄ procesinį sprendimÄ byloje nėra. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011 m. birželio 30 d. dovanojimo sutarties sudarymo metu tarp Å¡alių santykiai buvo geri, tačiau netrukus po dovanojimo sutarties sudarymo Å¡alys pradėjo konfliktuoti. Tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo smurtÄ prieÅ¡ atsakovę byloje nėra, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų paaiÅ¡kinimais, kurie nuosekliai patvirtino, jog ieÅ¡kovas prieÅ¡ savo motinÄ smurtavo.

Atsakovė į policijos pareigÅ«nus dėl smurto nesikreipė, iÅ¡skyrus vienintelį kartÄ 2014 m. vasarÄ , kai po konflikto su ieÅ¡kovu ant atsakovės kaklo liudytojai J. S. ir S. S. pastebėjo smaugimo žymes. Dėl Å¡io įvykio atsakovė savo dukters ir jos sutuoktinio paskatinta parašė pareiÅ¡kimÄ policijai. Taip pat nustatyta, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas sudarė atsakovei nepalankias gyvenimo sÄ lygas, dėl ko ji buvo priversta iÅ¡sikelti gyventi kitur. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokie ieÅ¡kovo veiksmai vertintini kaip smerktini geros moralės požiÅ«riu.Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, raÅ¡ytinius įrodymus priėjo analogiÅ¡kos iÅ¡vados kaip ir pirmosios instancijos teismas, kad po ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo Å¡alys konfliktavo.

Kolegija taip pat sutinka su tikėtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad konfliktų metu ieÅ¡kovas smurtavo prieÅ¡ savo motinÄ â€“ atsakovę. Atsakovei, realiai baiminantis dėl savo sveikatos ir gyvybės, teko iÅ¡ ginčo buto iÅ¡sikelti. Atsižvelgusi į tai, kad ginčijama dovanojimo sutartimi atsakovei yra nustatytas uzufruktas jos gyvenimo trukmei iki gyvos galvos, tačiau nesant realios galimybės gyventi dovanotame bute dėl ieÅ¡kovo naudojamo smurto dovanotojos atžvilgiu, dėl bute sudarytų gyvenimui netinkamų sÄ lygų, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti atsakovės sÅ«naus – ieÅ¡kovo veiksmus prieÅ¡taraujančiais gerai moralei, kadangi bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo veiksmų atsakovė negali naudotis uzufruktoriaus teisėmis (CK 4.143 str.).Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl 2011 m. birželio 30 d. dovanojimo sutartimi atsakovei N. K. nustatyto uzufrukto naudotis padovanotu sÅ«nui butu iki gyvos galvos panaikinimo, teigdamas, jog atsakovė netinkamai vykdo uzufruktoriaus pareigas, nemoka mokesčių, nesirÅ«pina buto priežiÅ«ra.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas prieÅ¡ tai nustatė, kad atsakovė ginčo bute negali gyventi ir jį prižiÅ«rėti dėl paties ieÅ¡kovo veiksmų – naudojamo atsakovės atžvilgiu smurto ir sudarytų netinkamų buitinių gyvenimo sÄ lygų. Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, jog nėra pajėgus finansiÅ¡kai iÅ¡laikyti tokio dydžio buto, todėl ketina jį parduoti ir įsigyti mažesnį bÅ«stÄ (I t., b. l. 5). Taigi nustatyta, kad ieÅ¡kovas siekia panaikinti uzufruktÄ tikslu parduoti dovanų gautÄ butÄ , o tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovui pardavus ginčo butÄ atsakovė liktų be gyvenamojo bÅ«sto.

Kitaip tariant, ieÅ¡kovo kreipimasis į teismÄ dėl uzufrukto panaikinimo, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad jis ketina atsakovę, nors ir teisiniu bÅ«du, iÅ¡keldinti iÅ¡ padovanoto buto, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nepateisino atsakovės lÅ«kesčių, nes ji padovanojo sÅ«nui butÄ , tikėdamasi jame gyventi iki gyvenimo pabaigos, tačiau Å¡iuo atveju susiklostė situacija, kad dėl ieÅ¡kovo veiksmų atsakovė gali iÅ¡ viso netekti gyvenamojo bÅ«sto.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ savo motinÄ naudojo smurtÄ , sudarė nepalankias sÄ lygas gyventi bute, siekis iÅ¡keldinti atsakovę iÅ¡ padovanoto bÅ«sto, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios vietos, sudaro pagrindÄ pripažinti ieÅ¡kovo veiksmus savo motinos atžvilgiu prieÅ¡taraujančiais gerai moralei ir sudarančiais pagrindÄ panaikinti dovanojimo sandorį, t. y. ieÅ¡kovo veiksmus pripažinti atitinkančiais pirmiau nurodyto iÅ¡imtinio CK 6.472 straipsnio taikymo sÄ lygas.Taigi, įvertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, padarytomis iÅ¡vadomis, kad egzistuoja CK 6.472 straipsnyje nustatytos sÄ lygos ginčijamÄ 2011 m. birželio 30 d. dovanojimo sutartį panaikinti.

Todėl plačiau pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų dėl uzufrukto panaikinimo nėra poreikio, kadangi panaikinus ginčijamÄ dovanojimo sutartį, kartu panaikinamas ir uzufruktas, o nuosavybės teisės į ginčo butÄ grÄ Å¾inamos atsakovei.Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė praleido CK 6.472 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ dovanojimo sutarčiai ginčyti, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime Å¡iuo klausimu nepasisakė. Kolegija šį apeliacinio skundo argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. PraÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme nepareiÅ¡kė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iuo klausimu sprendime nepasisakė, nes prieÅ¡ingu atveju tai reikÅ¡tų pareikÅ¡tų reikalavimų bei atsikirtimų ribų peržengimÄ nesant įstatymo numatytos iÅ¡imties. Kadangi praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį nebuvo pareikÅ¡tas pirmosios instancijos teisme, todėl jis negali bÅ«ti pareikÅ¡tas apeliacinės instancijos teisme, nes tai draudžia CPK 312 straipsnis.

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus, ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ turėjo 300 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų (II t., b. l. 36–39), todėl teismui nusprendus atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , Å¡ios iÅ¡laidos atsakovei priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93 str. 1 d.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovės N. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                Arūnas Rudzinskas                Mindaugas Šimonis                Egidijus Tamašauskas