9c2bbb41-00d4-42ce-83c9-ef2dbfed2b9e · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Ryšardas Skirtunas

                                                                                                        Â

Nuorašas

Pranešėjas RyÅ¡ardas Skirtunas                             Â

       Baudžiamoji byla Nr. 1A-390-2011

Teisėjas Jonas

Ivanauskas                                         Teisminio proceso Nr. 1-10-1-81394-2007-7

                                                                    Â

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                 2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. gegužės 19 d.

Vilnius

            Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teisėjų  Virginijos Å vedienės, Daivos Pranytės-Zalieckienės, Â

sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei,

dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,

gynėjui advokatui Domantui Skebui,

nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovui adv. Aleksandrui Sizovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Å venčionių raj., LR piliečio, lietuvio, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevedusio, neteisto, gyv. Kaltanėnų k., Å venčionių raj., ir nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo įstatyminės atstovės D. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto

1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. Ž. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d. ir jam paskirta 15 MGL (2950 ) litų dydžio bauda.

            Vadovaujantis LR BK

63 str. 9 d. ir 65 str. 2 d. bausmė subendrinta su 2010-04-23 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 10 MGL (1300) Lt dydžio bauda ir galutinė bausmė paskirta  25 MGL (3250) litų dydžio bauda.

            Motiejui L. B. pripažinta teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas

dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

            Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

            J. Ž. nuteistas už tai, kad 2007-11-10 apie 13.19 val., Vilniuje, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį autobusÄ (duomenys neskelbtini), v/Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 6 marÅ¡rutu, tai yra važiavo stotelėje (duomenys neskelbtini) sustojo iÅ¡laipinti keleivius, prieÅ¡ pradėdamas važiuoti , neįsitikino, kad tai daryti saugu, buvo neatidus ir neatsargus, nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių savo ir keleivių saugumui užtikrinti, pajudėjo su atidarytomis durimis, dėl to iÅ¡ autobuso ant kelio važiuojamosios dalies iÅ¡krito bebaigiantis iÅ¡lipti ir ant pirmojo laiptelio stovėjęs mažametis keleivis M. L. M., kurio ranka atsirado prie judančio autobuso deÅ¡inės pusės galinio rato ir buvo juo pervažiuota, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta keleivio M. L. M. sveikata. Tokiu bÅ«du,

J. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 64, 145 punktų reikalavimus (KET redakcija galiojusi iki 2008-09-01) ir atsiradus minėtoms pasekmėms, įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 3 d.

            Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Ž. praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu, civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nuteistasis skunde nurodo, kad nusikaltimo nepadarė, teismas neteisingai konstatavo, jog jis pažeidė tuometinės redakcijos KET 64, 145 punktų reikalavimus. Nuteistasis nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jis, vairuodamas autobusÄ , nesaugiai pajudėjo iÅ¡ vietos neuždaręs Å¡ios transporto priemonės durų, dėl ko iÅ¡lipantys P. M. ir L.

M. nukrito, o L. M. ranka pateko po autobuso ratu ir buvo pervažiuota. Byloje nėra įrodymų, kad jo vairuojamas autobusas pajudėjo iÅ¡ stotelės neuždarytomis durimis, nukentėjusysis galėjo nugriÅ«ti ir dėl nelaimingo atsitikimo, nesusijusio su nuteistojo veiksmais. Nuteistasis skunde nurodo, kad bÅ«tina atsižvelgti į tai, jog dėl didelių autobuso gabaritų bei dėl to, kad jis yra dvigubas ir per vidurį lankstosi, jis neturėjo objektyvios galimybės sekti įvykių prie autobuso durų, todėl ir patys keleiviai turi bÅ«ti atidÅ«s, susilaikyti nuo neatsargių veiksmų – iÅ¡lipę iÅ¡ autobuso nedelsiant pasitraukti. Nuteistasis, duodamas parodymus visÄ laikÄ nuosekliai pabrėžė, kad uždarė visas autobuso duris, įsitikino, kad užgeso visos kontrolinės lemputės ir tik tada pradėjo judėti, jokių asmenų prie durų nematė. Apeliantas nurodo, kad autobusui pajudėjus, jo dėmesys buvo nukreiptas kitur – stebėjo keliÄ , gretimas eismo juostas. KET 9 punkte numatyta pareiga elgtis atsargiai galioja ir nukentėjusiajam. Vairuotojui nėra paprasta sekti kas vyksta ties autobuso galinėmis dalimis, o ypač tais atvejais, kai autobusas dėl stotelėje stovinčių transporto priemonių netelpa stotelėje, todėl jo priekinė ir galinė dalys stovi nelygiai. Tokiu atveju vairuotojui belieka vadovautis kontrolinėmis lemputėmis, patvirtinančiomis, kad durys užsidarė. Nuteistasis nurodo, kad niekas iÅ¡ apklaustų liudytojų tiesiogiai nematė kas vyko prie autobuso durų įvykio metu ir kodėl P. M. ir L. M. nugriuvo. Vienintelė liudytoja E. V. nurodė, kad autobusas pajudėjo kai keleiviai dar nebuvo visiÅ¡kai iÅ¡lipę, dėl to jie nuvirto, tačiau teisme ji negalėjo to patvirtinti. Å ios liudytojos nurodytos aplinkybės apie senelio ir vaiko elgesį autobuse nesutampa su kitų liudytojų parodymuose nurodytomis aplinkybėmis. Apklausta E. V. motina I.

V. paaiÅ¡kino, kad E. V. turi psichologinių problemų, linkusi meluoti, iÅ¡sigalvoti, pateikė tai patvirtinančiÄ psichologų pažymÄ . Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi P. M., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi ir nuolat painiojosi pasakodamas apie įvykio aplinkybes, parodymais. Nuteistojo manymu, nukentėjusiojo sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas dėl nelaimingo atsitikimo – senyvas ir ligotas P. M. suklupo prie autobuso, kartu pargriaudamas ir anÅ«kÄ . Taigi nuteistasis praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nuosprendį, jį iÅ¡teisinti, civilinį ieÅ¡kinį atmesti.

            Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo įstatyminė atstovė D. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir iÅ¡spręsti civilinį ieÅ¡kinį jį patenkinus. Apeliantė nurodo, kad jos manymu, dalyje, kurioje pripažinta teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduota nagrinėti civilinio proceso tvarka, nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. D. B. nurodo, kad LAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str.1 d. nuostatos leidžia nukentėjusiajam trečiajam asmeniui pačiam pasirinkti iÅ¡ ko reikalauti žalos atlyginimo. (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3-155/2009) AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J.

Ž. atsakomybė yra solidari, todėl ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ bet kurio iÅ¡ Å¡ių asmenų, o jie vėliau regreso tvarka gali iÅ¡reikalauti žalos atlyginimÄ iÅ¡ kitų skolininkų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra galimybės nustatyti neturtinės žalos dydį, nes nepateikta paskutiniųjų mėnesių ligos istorijos iÅ¡rašų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti M. B. ligos progresavimÄ , nėra nustatyti tikslÅ«s liekamieji reiÅ¡kiniai, ieÅ¡kovas nepateikė jokių gydytojų iÅ¡vadų dėl daugelio operacijų reikalingumo ateityje.

Apeliantė nesutinka su Å¡iais teismo motyvais, nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. ir juos iÅ¡vardina bei apraÅ¡o. Skunde ji nurodo, kad Å¡ioje byloje pakankamai įrodytas neturtinės žalos dydis ir pateikti visi įmanomi tai patvirtinantys dokumentai. Apeliantė pažymi, kad praÅ¡oma atlyginti jau patirtÄ neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė skausmu, iÅ¡gyvenimais ir kitais nepatogumais, kurie jau yra patirti dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nėra svarbu ar Motiejaus L.

B. sveikatos bÅ«klė dabartiniu metu yra pagerėjusi ir kiek ji yra pagerėjusi. Å ioje byloje nebuvo jokių trukdžių apskaičiuoti žalos dydį bei nebuvo bÅ«tinybės gauti papildomų dokumentų, kadangi visi įmanomi dokumentai jau yra pateikti, todėl, apeliantės manymu, nebuvo to iÅ¡imtinio atvejo, kuris leistų pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taigi apeliantė praÅ¡o pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir iÅ¡spręsti civilinį ieÅ¡kinį jį patenkinus.

            Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas praÅ¡o jo ginamojo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovės apeliacinį skundÄ atmesti, prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas advokatas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovės apeliacinį skundÄ patenkinti.

            Nuteistojo J. Ž. ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo atstovės D. B. skundai atmestini, bet Vilniaus m. 1 apylinkės teismo

2011-01-13 nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 4 p.)

            Dėl nuteistojo J. Ž. apeliacinio skundo.

            Nuteistojo J. Ž. kaltė pilnai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų

visuma.

            Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J. Ž. 2007-11-10 apie 13.19 val., Vilniuje, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį autobusÄ (duomenys neskelbtini), v/Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) marÅ¡rutu, tai yra važiavo stotelėje (duomenys neskelbtini) sustojo iÅ¡laipinti keleivius, prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, buvo neatidus ir neatsargus, nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių savo ir keleivių saugumui užtikrinti, pajudėjo su atidarytomis durimis, dėl to iÅ¡ autobuso ant kelio važiuojamosios dalies iÅ¡krito

bebaigiantis išlipti ir ant pirmojo laiptelio stovėjęs mažametis keleivis M. L. M., kurio ranka atsirado prie judančio autobuso dešinės

pusės galinio rato ir buvo juo pervažiuota, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta

keleivio Motiejaus L. M. sveikata. Tokiu būdu, J. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 64, 145 punktų

reikalavimus (KET redakcija galiojusi iki 2008-09-01).

            Pats J. Ž. neprisipažino kaltu ir parodė, kad 2007-11-10 vairavo autobusÄ Nr.(duomenys neskelbtini) iÅ¡ FabijoniÅ¡kių į Vilkpėdę. Autobuso modelis – Karosa prailgintas, trijų durų. Ä®važiavęs į stotelę „(duomenys neskelbtini)“ kiek galėdamas lygiau pastatė autobusÄ . Sustojo stotelėje, atidarė duris, keleiviai iÅ¡lipo ir įlipo, uždarė duris, užsidegė lemputės kairėje. Ä®jungė

kairį posÅ«kį, pažiÅ«rėjo į kairį veidrodėlį ir pradėjo iÅ¡sisukinėti. PavažiavęsÂ

truputį metru iÅ¡girdo riktelėjimÄ , pažiÅ«rėjęs į deÅ¡inę pamatė žmones Å¡aukiančius „stok“. Sustojo, suprato, kad kažkas įvyko  negero. Atidarė priekines duris, iÅ¡bėgo ir pamatė prie galinio rato vaikÄ . Ratas buvoÂ

užvažiavęs ant rankos. Padavė autobusÄ atgal 1-15 cm. IÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Autobusas stotelėje stovėjo ne lygiagrečiai. Priekinė autobuso dalis buvo

gal kiek pasukta į kairę. Uždarius duris pažiÅ«rėjo į veidrodėlius ar viskas gerai. Matė, kad niekas neiÅ¡lipo ir niekas neįlipo. Idealiai niekada nematys, nes jei žmogus stovi arčiau durų jis pilnai uždaro matomumÄ . Jei vaikas stovi ant laiptelių visai nematai. Dėl autobuso padėties gali bÅ«ti blogas matomumas. Tada reikia papildomai žiÅ«rėti ir įsitikinti, bet paprastai žiÅ«ri į duris. Pagrindas yra durys. Veidrodėliai visada gerai sureguliuoti. Veidrodėliai yra sferiniai, bet kad matomumas bÅ«tų geras nepasakysi. Matė žmones, jų buvo nedaug. PrieÅ¡ įvažiuojant į stotelę prieÅ¡ais stovėjo maÅ¡ina. Kai uždarė duris pavažiavo 3-4 metrus. Kai durys užsidaro, jos užsispaudžia. Pradžioje uždaro duris, o jei viskas gerai užsidega raudonos signalinės lemputės. Jei prispaudė, signalinės lemputės neužsidega.

            Nors nuteistasis savo kaltės nepripažino, jo kaltę įrodo pirmiausia liudytojo P.

M. parodymai, kur jis paaiÅ¡kino, kad jie su anÅ«ku išėjo pasivaikščioti. Iki namų grįžti pėsčiom nebenorėjo, tai palaukė, atvažiavo (duomenys neskelbtini) autobusas. Jis jį pakėlė ant laiptelių ir priėjo prie artimiausio suolo. Atsisėdo prie durų. Ten tik du sustojimai buvo važiuoti. Antrame sustojime iÅ¡lipo dar keli keleiviai, o Å¡iaip autobusas buvo tuščias. Baigę privažiuoti sustojimÄ â€œ(duomenys neskelbtini)”, jis prisivedė tÄ vaikelį už rankytės prie durų, prie laiptelių, duris atidarė ir iÅ¡Å¡oko prieÅ¡ juos dar du ar trys jauni vyrukai. Ir tada jis ėmė ant rankų vaikelį, prie savęs glaudė, ir tada autobusas sujudėjo, truktelėjo, ir jie krito tarp Å¡aligatvio ir autobuso. Sau sutrenkė galvÄ . Kai krito, suÅ¡uko garsiai ir kiti keleiviai, kurie prie autobuso stovėjo, pradėjo Å¡aukti garsiai. Autobusas sustojo, bet ranka vaikelio jau buvo po ratu. IÅ¡lipo pro tas pačias duris, antras nuo galo. Kai autobusas truktelėjo, jis jau buvau ant pirmo laiptelio lipant iÅ¡ autobuso. Jis buvo dar autobuse. Kad vienÄ sekundę jis bÅ«tų palaukęs arba duris uždaręs, nieko nebÅ«tų atsitikę. Kai lipo pro duris, tai iÅ¡krito, autobusas metrÄ pavažiavo ir sustojo, nes visi Å¡aukti pradėjo, kad žmogus iÅ¡krito. Jie krito ir staigiai durys užsidarė. Jie su anÅ«ku kartu iÅ¡krito, jis jį glėby turėjo. Jis paėmė ant rankų vaikelį, kai dar buvo autobuse. Jau ruošėsi vienÄ kojÄ kelti į laukÄ ir tuo momentu truktelėjo autobusas ir viskas taip baigėsi. Jis prie krÅ«tinės laikė anÅ«kÄ prispaudęs. Jis lipo atbulas, pasilenkęs. Jis nugara, galva krito. Kai krito, tai vaikas buvo jo glėby. Jo rankose jis buvo prispaustas, bet kai krito, jis atmetė deÅ¡inę rankÄ , ir ant tos rankos ratas užėjo. O jis jo nebuvo paleidęs. Ä®vykio metu jo sveikatos bÅ«klė buvo geresnė. Dar tada normalus buvo. Jau po to jam visos ligos ir bėdos prasidėjo. Nebuvo slidu, jokio slidumo nebuvo. Autobuse prieÅ¡ griÅ«damas nebuvo į niekÄ atsitrenkęs. Ikiteisminio tyrimo metu P.

M. davė parodymus, iš kurių seka, kad autobusas pradėjo važiuoti jam su anūku belipant iš autobuso neuždaręs durų.

            Taip pat J. Ž. kaltę patvirtina liudytojų parodymai. Pirmosios instancijos teisme liudytoja N. M. parodė, kad važiavo su savo drauge E. (duomenys neskelbtini) autobusu. Ä®lipo pro autobuso duris, senelis su vaiku įlipo pro galines duris. Jos stovėjo beveik prie vairuotojo durų. Kitoje stotelėje senelis su vaiku iÅ¡lipo, jos iÅ¡girdom triukÅ¡mÄ ir iÅ¡ karto iÅ¡bėgo. Jau neprisimena, kÄ senelis autobuse darė, kaip elgėsi. Prisimena, kaip senelis įlipinėjo. IÅ¡ pirmo ėjo vaikas, po to senelis. Vaikas buvo berniukas. Jie įlipo į autobusÄ ir atsisėdo. Autobusas buvo toks ilgas. Nepamena, kur jie atsisėdo. Kai autobusas sustojo stotelėje, ji pasižiÅ«rėjo į galÄ ir nusisuko. Matė, kad iÅ¡lipo vaikas, o po to senelis. Jie iÅ¡lipo, vaikas nukrito, bet nematė, kaip nukrito. Nukrito ant bordiÅ«ro. IÅ¡lipinėjo pirmiausia vaikas, o po to senelis. Jos iÅ¡bėgo iÅ¡ autobuso. Senelis buvo pagyvenęs žmogus, jo judesiai buvo sunkÅ«s. Kai iÅ¡lipinėjo senelis su vaiku, nieko neįprasto nebuvo.         Â

            Ikiteisminio tyrimo metu N. M. parodė, kad 2007-11-10 apie 13 val.19 min. važiavo su drauge E. (duomenys neskelbtini) marÅ¡ruto autobusu. Jos stovėjo prie pirmų autobuso durų. Privažiuojant prie sustojimo „(duomenys neskelbtini)“ abi pradėjo eiti link autobuso galo. Kai autobusas sustojo priėjo prie antrų durų. Prie jų stovėjo senelis su anÅ«ku. Duris atidarius senelis pradėjo senelis pradėjo skubinti vaikÄ , kad greičiau liptų. Ant rankų paėmęs nebuvo. Kai senelis ir anÅ«kas iÅ¡lipo iÅ¡ autobuso, autobuso durys užsidarė ir autobusas Å¡iek tiek pajudėjo. Staiga pasigirdo žmonių riksmai, žmones pradėjo belsti. Autobusas sustojo. vairuotojas atidarė duris ir iÅ¡bėgo. Joms iÅ¡lipus senelis laike ant rankų anÅ«kÄ .

            Akistatos su S. metu ji parodė, kad jai atrodė, kad durys autobuse užsidarė ir tada autobusas pajudėjo.  Â

            Pirmosios instancijos teisme liudytoja E. V. parodė, kad su N. M. važiavo (duomenys neskelbtini) autobusu. Senelis su vaiku įlipo po jų. Ryškiai jos nieko ir nematė. Jie išlipinėjo, kai sustojo autobusas, stotelės nepamena. Senelis išlipo pirmas, po to vaikas. Vaikas parkrito. Ir tada autobusas pavažiavo. Vaikas krito dėl to, kad autobusas truktelėjo. Tuo metu autobuso durys užsidarinėjo. Senelis nenešė anūko, tiesiog prilaikė jį iš nugaros. Tai atsitiko dėl to, kad truktelėjo autobusas.

            Ikiteisminio tyrimo metu E. V. davė parodymus, iš kurių seka, kad 2007-11-10 apie 13 val. 19 min. važiavo su draugėmis N. M. ir A. (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu. Stovėjo prie antrųjų durų. (duomenys neskelbtini) gatvėje autobusas įvažiavo į stotelės kišenę, sustojo ir atidarė duris. Stovėdama prie antrųjų durų ji matė, kad per sekančius nuo jų duris išlipa senelis su vaiku.

            Pirmosios instancijos teisme liudytoja J. S. parodė, kad važiavo ryte su savo dviem vaikais su (duomenys neskelbtini)  autobusu. Ä®lipo galinėje stotelėje, prieÅ¡ jÄ Ä¯lipo senukas su vaiku. Už poros stotelių jis iÅ¡lipo. Toliau teko iÅ¡lipti ir jiems. Negali pasakyti, ar pirmiau pajudėjo autobusas ir užsidarė durys, ar pirmiau užsidarė durys ir po to pajudėjo autobusas. Senukas buvo normalus, nesukėlė įtarimų. Negali pasakyti, ar jis suklupo. Jos nuomone, jei vairuotojas bÅ«tų palaukęs, kol senukas bÅ«tų atsitraukęs nuo autobuso, to nebÅ«tų. Mano, kad vairuotojas skubėjo. Kad vairuotojas skubėjo, tai žinoma. Toks įspÅ«dis, kad reikėjo greitai važiuoti, skubėjo. Durys labai greitai užsidarydavo ir iÅ¡kart važiuodavo.

            Pirmosios instancijos teisme liudytoja A. K. parodė, kad privažiavo autobusas, iÅ¡lipo žmonės. Ji netoli sustojimo dirba Lietuvos spaudos kioske. Kol žmones atleidinėjo, ji nieko nematė. Autobusas stovėjo ir viskas. Paskui, kai žmonės praėjo, galvojo uždaryti langelį, nes buvo Å¡altoka. Ir pro savo kasos aparatÄ pamatė diedukÄ ant kelio. Tada pradėjo klausytis, kÄ jis ten daro, ir girdėjo, kad jis praÅ¡o žmones, kad nueitų ir pasakytų vairuotojui, kad jis nepradėtų važiuoti, nes vaikelis po ratu. Kai pažiÅ«rėjo pro kasos aparatÄ , nieko nematė, garso negirdėjo. Prie pat bordiÅ«ro arti buvo ratas. Prie to rato buvo diedukas atsiklaupęs. Autobusas jau stovėjo. Kaip jis lipo pro duris, ji nematė. Kai pamatė senukÄ , autobuso priekinės vairuotojo durys buvo uždarytos. O dėl kitų durų negali pasakyti. Autobusas stotelėje stovėjo taip, kad ratas buvo grynai sulig bordiÅ«ru. Autobusas buvo ilgas. Ji pro kioskÄ matė užpakalinį ratÄ . Užpakalinis ratas buvo Å¡alia bordiÅ«ro. O priekinio rato padėties nematė, neatkreipė dėmesio. Ji neatkreipė dėmesio, ar autobuso durys buvo uždarytos, ar atidarytos. Diedukas nieko neaiÅ¡kino, kaip jis atsidÅ«rė po ratu. Jis tik prašė žmonių pagalbos. Jis aplamai yra toksai tylus ir ji ne kartÄ jį matė ir stebėjosi, kas jam leido tÄ vaikÄ vedžioti. Kad jis pats jau eina ir dreba. Ji iÅ¡girdo frazę „senis pats kaltas“. Čia žmonės kalbėjo, kad senelis pats kaltas, galėjo vaikÄ paimti ant rankų. Gal jie turėjo omeny moraline prasme. Senelis jis pats tokios sveikatos, eina, dreba.

            Nuteistojo kaltę patvirtina ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad M. L. M. a.k. (duomenys neskelbtini) nustatyta dešinės plaštakos ir dilbinio suspaustinis sužalojimas, dešinės plaštakos paviršiaus plėštos žaizdos atviri 1-V delno kaulų lūžai, 1-o piršto pamatinio pirštikaulio lūžis, stipinkaulio  artimojo galo lūžis, 2-ojo piršto radialinės pusės nervo pažeidimas su defektu, minkštųjų audinių defektas, dalinė odos nekroze, trauminis šokas. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 50).

            Visi šie įrodymai patvirtina nuteistojo kaltę.

            LR BK 281 str. 3 d. numatyta atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi būtini objektyvieji požymiai – kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas, padariniai (sunkus sveikatos sutrikdymas)

ir priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių. Byloje nustatyta, kad J. Ž., vairuodamas autobusÄ , pažeidė Kelių eismo taisyklių

64, 145 punktų reikalavimus (redakcija, galiojusi iki 2008-09-01), neužtikrino

saugaus keleivių pervežimo, pajudėjo su atidarytomis durimis, kai liudytojas P. M. su anūku M. L. M. (Barkausku)

buvo bebaigiantys išlipti iš autobuso, taip padarydamas M. L.

M. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Yra du priežastinio ryÅ¡io nustatymo etapai: 1) bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklės nustatymas; 2) priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymas. BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymas – tai fakto, ar įstatyme apraÅ¡yta ir asmens padaryta veika buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, nustatymas. Nėra jokių abejonių, kad J. Ž. padaryti Kelių eismo taisyklių 64, 145 punktų reikalavimų (redakcija, galiojusi iki 2008-09-01) pažeidimai buvo bÅ«tina padarinių – sunkaus sveikatos sutrikdymo, kilimo sÄ lyga. Nustačius, kad veika buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga, prieinama prie antro priežastinio ryÅ¡io nustatymo etapo – priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio byloje nustatymo. Priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti bÅ«tinasis ir atsitiktinis. BÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys yra bÅ«dingas, dėsningas vidinis reiÅ¡kinių ryÅ¡ys. BÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys yra toks, kai tam tikromis sÄ lygomis konkreti veika visada arba daugeliu atvejų sukelia tam tikrus pavojingus padarinius. Viena iÅ¡ bÅ«tinojo priežastinio ryÅ¡io savybių yra ta, kad jis yra iÅ¡ anksto numatomas. Neabejotinai J. Ž. padaryti Kelių eismo pažeidimai buvo bÅ«tinajame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais. Visuomeninė asmens praktika, gyvenimo patirtis padeda pažinti gamtos ir visuomenės dėsnius. IÅ¡ gyvenimo patirties J. Ž. turėjo numatyti, kad neužtikrindamas saugaus keleivių pervežimo, pajudėdamas su atidarytomis autobuso durimis, taip veikdamas, gali sukelti sunkias pasekmes.

            Taigi byloje nustatyti visi būtini BK 281 str. 3 d. numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kaltė, kaip būtinas subjektyvusis kiekvienos nusikaltimo sudėties požymis, nustatoma atsižvelgiant į nustatytus objektyviuosius požymius, nuteistojo, liudytojų parodymus ir kitus įrodymus. Ši nusikalstama veika padaroma dėl neatsargumo. J. Ž. veikė nusikalstamu nerūpestingumu. Jis nenumatė, kad dėl jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų gali būti sunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

            Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad vertinant J. Ž. veiksmus nėra svarbu kokiu būdu mažametis M.L. M. (Barkauskas) ir jo senelis P. M. lipo iš autobuso, kuris lipo pirmas. Svarbiausiai yra tai, kad autobusas pajudėjo su atidarytomis durimis jiems nespėjus išlipti, t.y. neužtikrinus saugaus jų kaip keleivių pervežimo.

            Taigi J. Ž. kaltė yra visiškai įrodyta.

            Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra. Taip pat atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumÄ visuomenei, kaltininko asmenybę iki Å¡io nusikaltimo padarymo teistas nebuvo, nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, ir paskyrė teisingÄ bei pagrįstÄ bausmę.

            Apeliantas skunde nurodo, kad bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad autobusas yra didelių gabaritų, yra dvigubas, todėl jis neturėjo galimybės sekti įvykių prie durų, patys keleiviai turi bÅ«ti atidÅ«s. Kolegija atkreipia dėmesį, jog bÅ«tent tai, kad vairuotojas žinojo ir suvokė autobuso dydį, kelia jam dar didesnę pareigÄ bÅ«ti visiÅ¡kai neabejotinai įsitikinus, jog saugiai veža keleivius, uždaro duris ir tik tada pajuda. Å iuo atveju nesuprantama kÄ nori pasakyti apeliantas, nurodydamas, kad keleiviai turi bÅ«ti atidÅ«s. Byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad liudytojas P. M. su M. L. M. (Barkausku) bÅ«tų neatidus, jis yra senyvo amžiaus asmuo, protingai mÄ stančiam asmeniui aiÅ¡ku, kad jis negali bėgti iÅ¡ autobuso, be to, to ir negalima reikalauti.

            Taip pat skunde nurodoma, kad tikėti liudytojos E. V. parodymais negalima, kadangi Å¡ios liudytojos motina paaiÅ¡kino, kad jos dukra yra linkusi meluoti ir pateikė tai patvirtinantį iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų, tačiau  kolegija, susipažinusi su minėtu iÅ¡raÅ¡u (T. 1 b. l. 73), konstatuoja, kad jame nėra jokių duomenų apie tai, kad E. V. bÅ«tų linkusi meluoti, fantazuoti ar iÅ¡kreipti faktus. Be to, pateiktas iÅ¡raÅ¡as liečia gydimÄ si laikotarpį 2005 metais, nagrinėjamas gi įvykis buvo 2007 metais. Kolegija nemato pagrindo netikėti Å¡ios liudytojos parodymais, jie nuoseklÅ«s nuo pradžių, esminėse detalėse sutampa su P. M. parodymais, kad autobusas pajudėjo dar neuždaręs durų. Be to, iÅ¡ liudytojos S. parodymų seka, kad autobusas pajudėjo kai senukas su vaiku nebuvo baigę iÅ¡lipti.

            Dėl nurodytų motyvųÂ

J. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

            Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo įstatyminės atstovės apeliacinio skundo.

            Apeliantė praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir iÅ¡spręsti civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos jį patenkinus. Apeliantė nurodo, kad jos manymu, dalyje, kurioje pripažinta teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduota nagrinėti civilinio proceso tvarka, nuosprendis yra nepagrįstas ir

neteisėtas. AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. Ž. atsakomybė yra solidari, todėl ieškovas turi teisę

reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ bet kurio iÅ¡ Å¡ių asmenų, o jie vėliau regreso tvarka gali iÅ¡reikalauti žalos atlyginimÄ iÅ¡ kitų skolininkų. Apeliantė nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. ir juos iÅ¡vardina bei apraÅ¡o. Skunde ji nurodo, kad Å¡ioje byloje pakankamai įrodytas neturtinės žalos dydis ir pateikti visi įmanomi tai patvirtinantys dokumentai.

            Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys yra dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas bÅ«tent AB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) iÅ¡ Å¡io ieÅ¡kinio matyti, kad buvo praÅ¡oma priteisti turtinės žalos atlyginimo 1804,55 lt ir neturtinės žalos 200000 lt dydžio sumas. IÅ¡ atsiliepimo į ieÅ¡kinį matyti, kad minėtas atsakovas sumokėjo dokumentais pagrįstÄ turtinę žalÄ ir maksimaliai galimÄ neturtinės žalos atlyginimo sumÄ â€“ 3452,80 lt (1000 EUR), kuriÄ numato LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. Taigi apeliacinio skundo argumentas,

kad AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. Ž. atsakomybė yra solidari, todėl ieškovas turi teisę

reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ bet kurio iÅ¡ Å¡ių asmenų, ir kad tas faktas, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ jau iÅ¡mokėjo maksimaliÄ neturtinės žalos sumÄ , neatima iÅ¡ ieÅ¡kovo teisės reikalauti iÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini)“ likusios sumos, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Apeliantė remiasi LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 1 d., nurodydama, kad LAT nutartyje Nr. 3K-3-155/2009 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad minėto straipsnio nuostatos leidžia nukentėjusiajam trečiajam asmeniui pačiam pasirinkti iÅ¡ ko reikalauti žalos atlyginimo. Kolegija atkreipia dėmesį, jog LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 2 d. nurodyta, kad jei atsakingam draudikui ar Biurui iÅ¡mokėjus iÅ¡mokÄ atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala virÅ¡ija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininkÄ , kad jis atlygintų likusiÄ Å¾alos dalį. Taigi civilinis ieÅ¡kovas turi teisę kreiptis į tiesioginį eismo įvykio kaltininkÄ . Beje, toje pačioje apeliantės cituojamoje LAT nutartyje yra nurodyta, jog eiliÅ¡kumo, iÅ¡ ko pirmiausia nukentėjęs asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo, LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 1 d. nenustatyta. (3K-3-155/2009) Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad visÄ neturtinės žalos sumÄ privalo apmokėti bÅ«tent AB „(duomenys neskelbtini)“, juolab, kad jis jau sumokėjo pagal įstatymÄ numatytÄ maksimaliÄ neturtinės žalos sumÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovas gali kreiptis dėl atlyginimo žalos,

kuri virÅ¡ija iÅ¡mokėtÄ draudimo sumÄ , iÅ¡ eismo įvykio kaltininko (J. Ž.) arba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ko ieÅ¡kovas

nagrinėjamoje byloje nedaro.

            Todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo įstatyminės atstovės apeliacinis skundas atmestinas, skundo motyvai dėl neturtinės žalos dydžio pagrįstumo nesvarstomi.

            Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, o būtent panaikinant dalį dėl Motiejui L.

B. pripažintos teisės į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kaip jau minėta, civilinis ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas bÅ«tent AB „(duomenys neskelbtini)“, kuris atlygino turtinę žalÄ , dėl ko civilinio ieÅ¡kinio buvo atsisakyta Å¡ioje dalyje, ir, atlygino maksimaliÄ neturtinės žalos sumÄ . Pirmosios instancijos teismas, rezoliucinėje dalyje pripažindamas M. L. B. teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, netinkamai iÅ¡sprendė kitus nuosprendžio klausimus.

Å iuo atveju gautųsi, kad pripažinta teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ bÅ«tent iÅ¡ AB „(duomenys

neskelbtini)“, o jis jau atlygino turtinę žalÄ bei maksimaliÄ neturtinės žalos sumÄ . Sprendimas panaikinti pripažinimÄ Ä¯ ieÅ¡kinio patenkinimÄ neužkerta ieÅ¡kovui kelio civilinio proceso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ kitų atsakovų – nuteistojo J. Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iÅ¡ kurių civilinio ieÅ¡kovo atstovė neprašė priteisti civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje).

            Taigi įvertinusi visas bylos aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniai skundai nepagrįsti, atmestini, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-13 nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 4 p.).

            Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., n u t a r ė :

            Nuteistojo J.

Ž. bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo įstatyminės atstovės D. B. apeliacinius skundus atmesti.

            Vilniaus miesto 1 apylinkės

teismo 2011-01-13 nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. L. B. pripažinta teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas

dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, o jo atstovės pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį AB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)“) atmesti.

            LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

            Kolegijos pirmininkas

                      (parašas)                         Ryšardas Skirtunas

 Teisėjai                                              (paraÅ¡as)                        Â

Virginija Švedienė

                                                           (paraÅ¡as)                        Â

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Nuorašas tiktas:

Teisėjas R.Skirtunas