Legislator Case Law & Legislation
9c2af14c-e7c2-4d15-80e0-b7f8c92ee344 AI generated

9c2af14c-e7c2-4d15-80e0-b7f8c92ee344 · Regionų administracinis teismas

Case Number 9c2af14c-e7c2-4d15-80e0-b7f8c92ee344
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Legislator headnote

AI generated

9c2af14c-e7c2-4d15-80e0-b7f8c92ee344 · Regionų administracinis teismas: Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo įkalinimo pradžios, t. y. 2013-10-03, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į PravieniÅ¡kių PN, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-1507-402/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00526-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.3. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 29 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 33680 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-16).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013-10-03 iki 2017-03-27 kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atviroje kolonijoje netinkamomis sÄ lygomis, kadangi nebuvo užtikrinta minimali vienam asmeniui tenkanti ploto norma.

Nurodė, jog atlikinėjo bausmę 2-tro sektoriaus 15 bÅ«rio 5 brigadoje. Pažymėjo, jog pataisos namuose jam pastoviai buvo neužtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, ploto trÅ«kumÄ lėmė ir gyvenamosiose patalpose esantys baldai. Nurodė, kad gyvenamosiose patalpose trÅ«ko inventoriaus, t. y. spintelių rÅ«bams susidėti. TrÅ«ko sanitariniuose mazguose klozetų, pisuarų, kriauklių, kranų kojoms plauti. Prausykloje tik Å¡altas vanduo. DuÅ¡uose normaliai neveikia vandens maiÅ¡ytuvai (kranai), todėl negalima normaliai sureguliuoti vandens temperatÅ«ros.

Nusimaudyti po duÅ¡u skiriama tik viena diena savaitėje. Nesudarytos sÄ lygos iÅ¡siskalbti ir iÅ¡sidžiovinti rÅ«bus. Gyvenamos patalpos nedezinfekuojamos, veisiasi buitiniai parazitai. Patalpos neremontuotos, sienų dažai nusilupę, baldai seni. Daiktų krata brigadoje atliekam joje nedalyvaujant daiktų savininkui, daiktai iÅ¡mėtomi, iÅ¡lupamos grindys. Nesilaikoma prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių, nes yra pasenusi elektros instaliacija. Nurodė, jog tokios kalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, žeminančios orumÄ , kankinančios.

Tokiomis sÄ lygomis kalinamas pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ fiziniais nepatogumais, neigiamais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, ir vertina jÄ 33680 Eur bei Å¡iÄ sumÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. Senaties termino prašė netaikyti. Atsakovo atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas atsiliepime (b. l. 26-34) nurodė, jog pareiÅ¡kėjas pataisos įstaigoje bausmę atliko nuo 2013-10-03 ir buvo apgyvendintas 2-to sektoriaus 15 bÅ«rio, 5 brigadoje.

Akcentavo, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. Atsakovas pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Teigė, kad pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko.

Nuteistieji pagal nustatytÄ dienotvarkę nustatytu laiku gali vaikščioti savo bÅ«rio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t.t. Ä®staigos nuteistųjų gyvenamos ir bendro naudojimo patalpos, įskaitant ir kameras, įrengtos laikantis teisinio reglamentavimo. Patalpos buvo vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Ä®staigos 2-ajame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo maÅ¡inos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius rÅ«bus.

Dienotvarkėje numatytu bÅ«rio maudymosi metu rÅ«bus nuteistieji gali skalbti duÅ¡inėje, kur karÅ¡tas vanduo yra nuolat. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas dėl blogų kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose, sudaryti, patvirtinti ir gyvenamosiose patalpose iÅ¡kabinti nuteistųjų budėjimo grafikai. Budėtojai aprÅ«pinami Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas, joje negalėtų atsirasti parazitai.

PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje nusiskundimų, kurie bÅ«tų susiję su įkalinimo sÄ lygomis ir kreipimosi dėl blogų gyvenimo sÄ lygų, nepažymėta. PareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę, į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų pataisos namuose nesikreipė. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiÅ¡kėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, iÅ¡ ko konkrečiai susideda jo praÅ¡oma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Atsakovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose.

PareiÅ¡kėjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti. Atsakovas praÅ¡o taikyti trejų metų senaties terminÄ bei skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas dalinai. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2013-10-03 iki 2017-03-27. Atsakovo atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį (b. l. 26-27).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2013-10-03.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo įkalinimo pradžios, t. y. 2013-10-03, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į PravieniÅ¡kių PN, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti nuo kalinimo pradžios 2013-10-03, tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2017-04-03 (b. l. 23). CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie Å¡iuos pažeidimus.

Nenurodė Å¡io termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Tokiu bÅ«du, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013-10-03 iki 2014-04-03 atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos nuo 2014-04-03 iki 2017-04-03.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad jo gyvenamosiose patalpose trÅ«ko ploto, o dėl patalpose esančių baldų, gyvenamojo ploto tekdavo dar mažiau.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).Dėl gyvenamojo ploto bendrabučio tipo patalpose, kuriose buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas.Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos.

Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 (toliau tekste - Higienos norma HN 76:1999) 6.15. punkto nuostatas pataisos darbų kolonijos bendrabučio gyvenamajame kambaryje vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 3 kv. m. (neteko galios 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (nuo 2010-04-11) (Žin., 2010, Nr. 41-1999). Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 111.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o Taisyklių 111.2 punktas - ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro bÅ«rio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ .

Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę, kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti duÅ¡ai, poilsio kambariai arba bibliotekos. Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovas nepateikė.

Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus.Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2014-04-03 iki 2017-04-03 buvo paskirtas gyventi į 2 sektoriaus bendrabučio tipo patalpÄ â€“ 15 bÅ«rio 5 brigadÄ , gyvenamosios patalpos plotas 35,79 kv. m., miegamų vietų skaičius 11, taigi pareiÅ¡kėjui teko 3,25 kv. m. ploto (b. l. 27, 35, 36, 39).

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl jais remiasi. Pats pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius apie tai, jog gyvenamosiose patalpose buvo laikomas nurodytas nuteistųjų skaičius į bylÄ nepateikė. Teismo vertinimu, vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie gyvenamosiose patalpose laikytų asmenų skaičių Å¡iuo atveju nepakanka.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sÄ lygų, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl gyvenamosiose patalpose laikytų asmenų skaičiaus laikomi deklaratyviais ir atmetami. Remdamasis atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.PareiÅ¡kėjas teigia, kad iÅ¡ patalpų ploto turi bÅ«ti iÅ¡skaitomas perteklinių baldų bei kitų daiktų užimamas plotas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į Å¡ių taisyklių 111.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ â€“ 3,1 kv. m – neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl vienam asmeniui tenkančio ploto normos skaičiavimo, atsižvelgiant į baldų užimamus plotus, atmestini kaip nepagrįsti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1731/2014).

Dėl sanitarinių ir buities sÄ lygų bendrabučio tipo patalpose, kuriose buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose trÅ«ko spintų, spintelių. TrÅ«ko sanitariniuose mazguose klozetų, pisuarų, kriauklių, kranų kojoms plauti. Teigė, kad prausyklose tik Å¡altas vanduo, duÅ¡uose normaliai neveikė vandens maiÅ¡ytuvai, skalbti rÅ«bus teko Å¡altame vandenyje, neįrengtos džiovyklos. Patalpos seniai neremontuotos, sienų dažai nusilupinėję, vietomis atkritęs tinkas, nelygÅ«s pavirÅ¡iai.Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir AprÅ«pinimo normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d.

Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 nurodyta, jog pataisos namų bendrabučio gyvenamojoje patalpoje kiekvienam asmeniui turi būti skirta viena metalinė lova, spintelė prie lovos, taburetė, gyvenamajai patalpai turi būti skirtas vienas stalas, staliukas sieninis laikrodis, kambarinis termometras, šiukšlių dėžė, valymo inventoriaus komplektas bei užuolaidos kiekvienam langui.Atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas buvo spintelės, todėl ši pareiškėjo pretenzija laikoma pagrįsta.

AprÅ«pinimo normose reikalavimo gyvenamÄ sias patalpas aprÅ«pinti drabužių spintomis nėra nustatyta, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl spintų nebuvimo atmestini.PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl PravieniÅ¡kių PN gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, nedezinfekavimo, todėl buvusių buitinių parazitų, neremontuotų patalpų, atsilupusių dažų nuo sienų, nukritusio tinko, nelygių pavirÅ¡ių. Byloje nepateikta įrodymų, t. y.

Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl neremontuotų patalpų, atsilupusių dažų nuo sienų, nukritusio tinko, nelygių pavirÅ¡ių galėjo patirti papildomus nepatogumus.

Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä . Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų (dėl neremontuotų patalpų, atsilupusių dažų nuo sienų, nukritusio tinko, nelygių pavirÅ¡ių) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios.

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl neremontuotų patalpų, atsilupusių dažų nuo sienų, nukritusio tinko, nelygių pavirÅ¡ių neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų, laikytini nepagrįstais.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog gyvenamosios patalpos nedezinfekuojamos, daug buitinių parazitų (blakių, tarakonų).Atsakovas į bylÄ pateikė 2014 m. lapkričio 18 d. tarp UAB „Dezinfa“ ir PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145 (b. l. 100-103), iÅ¡ kurios matyti, jog PravieniÅ¡kių PN atliekamas vabzdžių, graužikų naikinimas.

PareiÅ¡kėjo teiginius, jog gyvenamosios patalpos nedezinfekuojamos, daug buitinių parazitų (blakių, tarakonų), iÅ¡ dalies patvirtina 2014 m. liepos 31 d. Kauno visuomenės centro patikrinimo aktas Nr. 36-1215(7) (b. l. 58-59), iÅ¡ kurio matyti, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ojo sektoriaus 15 bÅ«rio patalpose buvo aptikta buitinių parazitų. Ä®vertinęs nurodytus duomenis, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę 2-ojo sektoriaus 15 bÅ«ryje nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos (aptikta buitinių parazitų).

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo argumentai iÅ¡ dalies pagrįsti. PravieniÅ¡kių PN Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2017 m. balandžio 27 d. pažymoje Nr. 77-1241 nurodyta, jog karÅ¡tas vanduo yra nuolat. Ä®staigos 2-ajame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo maÅ¡inos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius rÅ«bus. Džiovinimo vietos įrengtos ir bÅ«rio kieme. Dienotvarkėje numatytu bÅ«rio maudymosi metu rÅ«bus nuteistieji gali skalbti duÅ¡inėje, kur karÅ¡tas vanduo yra nuolat (b. l. 39).Pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo, jog nėra įrengtos rÅ«bų džiovinimo patalpos, duÅ¡uose normaliai neveikė vandens maiÅ¡ytuvai, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo patirtomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė.

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl Å¡ilto vandens nesuteikimo tinkamai asmeninei higienai palaikyti, atmestini, kadangi teisės aktai nenumato karÅ¡to vandens įrengimo kiekviename bÅ«ryje ar kamerose, jog nuteistieji galėtų praustis kiekvienÄ dienÄ . PareiÅ¡kėjas nepaneigė, kad jam buvo suteikta galimybė vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti karÅ¡tu duÅ¡u, kas yra numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 258 punkte.

Ginčo laikotarpiu (iki 2015 m. lapkričio 1 d.) galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktas taip pat numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. AnalogiÅ¡ka nuostata reglamentuota ir Higienos normos HN 134:2015 (galiojančios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 44 punkte. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas pažeidė paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ . Ä®vertinus faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimÄ , neteisėti atsakovo veiksmai Å¡iuo atveju nekonstatuotini.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, jog trÅ«ko klozetų, praustuvių, prausyklose tik Å¡altas vanduo.

Praustuvių, klozetų arba unitazų, pisuarų kiekiai numatyti Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose(toliau – Normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139.Normose numatyta, kad1 praustuvė turi būti skiriama dešimčiai asmenų, 1 klozetas arba unitazas - dvylikai asmenų, šis normatyvas taikytinas ir dėl pisuarų skaičiaus (skyrius „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“).

Atsakovo atstovas atsiliepime, 2017 m. balandžio 27 d. pažymoje Nr. 77-1241 nurodė, jog PravieniÅ¡kių PN 15-16 bÅ«rio sanitariniame mazge įrengti 6 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje – 9 praustuvės, 4 kojų plautuvės (b. l. 28, 39). IÅ¡ atsakovo pateiktos 2017 m. balandžio 26 d. pažymos Nr. 62-1876 matyti, kad 15 bÅ«ryje bausmę atlieka 66 nuteistieji (b. l. 36). Minėti įrodymai duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog praustuvių, klozetų, pisuarų, atskiros paskirties (iÅ¡skyrus gyvenamųjų) patalpų skaičius, atsižvelgiant į esamÄ nuteistųjų skaičių, nevisiÅ¡kai atitinka 2004 m. birželio 9 d.

Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų (...) materialinio buitinio aprūpinimo normatyvus. Pareiškėjas skunde teigia, kad kratos sekcijose vykdomos nuteistiesiems nedalyvaujant, kratų metu nuteistųjų daiktai išmėtomi, sulaužomi. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 149 punktas nustato, kad kratas ir apžiūras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai.

Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Instrukcijos 158 punktas numato, kad bendroji krata vienu metu atliekama laisvės atėmimo vietos visos teritorijos, atskiros zonos, gyvenamojo pastato, korpuso, sektoriaus, skyriaus, kameros ar kitos patalpos ir suimtųjų bei nuteistųjų krata. Atliekant gyvenamosios (rėžiminės) zonos teritorijos ir patalpų kratas bei apžiūras yra apžiūrimos miegamosios vietos, lovos, patalynė, spintelės ir asmeniniai daiktai.

Atliekant gyvenamosios patalpos bendrÄ jÄ kratÄ , patalpoje gali bÅ«ti paliekamas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis (Instrukcijos 165.9 punktas). PareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodė, dėl kokių vykdytų kratų jis skundžiasi, kada buvo daiktai sujaukti, sumaiÅ¡yti, iÅ¡mėtyti po visÄ sekcijÄ . Teismo vertinimu, tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s, jam galimai padarytų pažeidimų metu ar nedelsiant po jų nesiskundus PravieniÅ¡kių PN administracijai dėl galimo teisių pažeidimo (byloje nėra duomenų apie galimai pareiÅ¡kėjo pateiktus skundus PravieniÅ¡kių PN administracijai, tokios aplinkybės nenurodo ir pats pareiÅ¡kėjas), atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga juos paneigti.

Todėl teismas laiko šiuos pareiškėjo teiginius neįrodytais.Pareiškėjas nurodė, jog nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių, yra pasenusi elektros instaliacija. Nagrinėjamu atveju, atsakovas taip pat nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl netinkamos elektros instaliacijos, ir nesilaikymo priešgaisrinės saugos taisyklių, todėl šios aplinkybės laikytinos nustatytomis.Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų jis patyrė papildomÄ diskomfortÄ , nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, kančiÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , tačiau įrodymų, jog bÅ«damas PravieniÅ¡kių PN jis kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ nepateikė.

IÅ¡ byloje pateikto 2017 m. balandžio 26 d. medicininio pažymėjimo Nr. 81(3)-150 matyti, jog pareiÅ¡kėjas į sveikatos priežiÅ«ros specialistus kreipėsi tik dėl bendro pobÅ«džio sveikatos sutrikimų (b. l. 38). Pats pareiÅ¡kėjas bausmės atlikimo laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos nesikreipė (b. l. 37). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių PN per pareiÅ¡kėjo nurodytÄ laisvės atėmimo atlikimo Å¡ioje įstaigoje laikÄ neužtikrino jam teisės aktais reglamentuoto spintelių, praustuvių ir tualetų skaičiaus, todėl konstatuotina, kad PravieniÅ¡kių PN pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai jog atsakovo pareigÅ«nų elgesys su pareiÅ¡kėju galėtų bÅ«ti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų (pažeidžiant vienam asmeniui nustatytÄ praustuvių ir tualetų skaičių, dėl parazitų buvimo patalpose, prieÅ¡gaisrinių taisyklių nesilaikymo, netinkamos elektros instaliacijos), pažeidimų trukmę ir mastÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).Ä®rodymų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, į bylÄ nepateikta.

Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ . Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo R. Å . teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                          Natalja Zelionkienė