9c2af14c-e7c2-4d15-80e0-b7f8c92ee344 · Regionų administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedvalstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
Legislator headnote
AI generated9c2af14c-e7c2-4d15-80e0-b7f8c92ee344 · Regionų administracinis teismas: Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kÄjo nurodytas bausmÄs atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kÄjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turÄjo galimybÄ sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dÄl netinkamų bausmÄs atlikimo sÄ lygų nuo įkalinimo pradžios, t. y. 2013-10-03, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turÄjo galimybÄ domÄtis teisÄs aktais, reglamentuojanÄiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų į PravieniÅ¡kių PN, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-1507-402/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00526-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.3. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 29 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄja Natalja ZelionkienÄ,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo R. Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas skundu kreipÄsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 33680 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-16).PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad laikotarpiu nuo 2013-10-03 iki 2017-03-27 kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atviroje kolonijoje netinkamomis sÄ lygomis, kadangi nebuvo užtikrinta minimali vienam asmeniui tenkanti ploto norma.
NurodÄ, jog atlikinÄjo bausmÄ 2-tro sektoriaus 15 bÅ«rio 5 brigadoje. PažymÄjo, jog pataisos namuose jam pastoviai buvo neužtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, ploto trÅ«kumÄ lÄmÄ ir gyvenamosiose patalpose esantys baldai. NurodÄ, kad gyvenamosiose patalpose trÅ«ko inventoriaus, t. y. spintelių rÅ«bams susidÄti. TrÅ«ko sanitariniuose mazguose klozetų, pisuarų, kriauklių, kranų kojoms plauti. Prausykloje tik Å¡altas vanduo. DuÅ¡uose normaliai neveikia vandens maiÅ¡ytuvai (kranai), todÄl negalima normaliai sureguliuoti vandens temperatÅ«ros.
Nusimaudyti po duÅ¡u skiriama tik viena diena savaitÄje. Nesudarytos sÄ lygos iÅ¡siskalbti ir iÅ¡sidžiovinti rÅ«bus. Gyvenamos patalpos nedezinfekuojamos, veisiasi buitiniai parazitai. Patalpos neremontuotos, sienų dažai nusilupÄ, baldai seni. Daiktų krata brigadoje atliekam joje nedalyvaujant daiktų savininkui, daiktai iÅ¡mÄtomi, iÅ¡lupamos grindys. Nesilaikoma prieÅ¡gaisrinÄs saugos taisyklių, nes yra pasenusi elektros instaliacija. NurodÄ, jog tokios kalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, žeminanÄios orumÄ , kankinanÄios.
Tokiomis sÄ lygomis kalinamas pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , pasireiÅ¡kusiÄ fiziniais nepatogumais, neigiamais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, ir vertina jÄ 33680 Eur bei Å¡iÄ sumÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. Senaties termino praÅ¡Ä netaikyti. Atsakovo atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai â atviroji kolonija su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas atsiliepime (b. l. 26-34) nurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjas pataisos įstaigoje bausmÄ atliko nuo 2013-10-03 ir buvo apgyvendintas 2-to sektoriaus 15 bÅ«rio, 5 brigadoje.
Akcentavo, jog pareiÅ¡kÄjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinÄs sÄ lygos, pabloginusios jo laisvÄs atlikimo bausmÄ pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. Atsakovas pažymÄjo, kad ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todÄl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. TeigÄ, kad pataisos namai nÄra kalÄjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todÄl nuteistieji gyvena bendrabuÄio tipo patalpose. Taigi, pareiÅ¡kÄjo galimybÄ judÄti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kÄlimosi iki gulimo laiko.
Nuteistieji pagal nustatytÄ dienotvarkÄ nustatytu laiku gali vaikÅ¡Äioti savo bÅ«rio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikÅ¡Äiojimų kieme, lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salÄse, nuteistųjų koplyÄioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dÄl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t.t. Ä®staigos nuteistųjų gyvenamos ir bendro naudojimo patalpos, įskaitant ir kameras, įrengtos laikantis teisinio reglamentavimo. Patalpos buvo vÄdinamos per langus ir ventiliacines angas. Ä®staigos 2-ajame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo maÅ¡inos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius rÅ«bus.
DienotvarkÄje numatytu bÅ«rio maudymosi metu rÅ«bus nuteistieji gali skalbti duÅ¡inÄje, kur karÅ¡tas vanduo yra nuolat. AtkreipÄ dÄmesį, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl blogų kalinimo sÄ lygų nesikreipÄ. Administracijos paskyrimu eilÄs tvarka budÄti gyvenamosiose patalpose, sudaryti, patvirtinti ir gyvenamosiose patalpose iÅ¡kabinti nuteistųjų budÄjimo grafikai. BudÄtojai aprÅ«pinami Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budÄtojo pareigas, joje negalÄtų atsirasti parazitai.
PareiÅ¡kÄjo asmens sveikatos istorijoje nusiskundimų, kurie bÅ«tų susijÄ su įkalinimo sÄ lygomis ir kreipimosi dÄl blogų gyvenimo sÄ lygų, nepažymÄta. PareiÅ¡kÄjas, atlikdamas bausmÄ, į PsichologinÄs tarnybos skyriaus specialistus dÄl netinkamų gyvenimo sÄ lygų pataisos namuose nesikreipÄ. Bylose dÄl valstybÄs neteisÄtais veiksmais padarytos žalos, pareiÅ¡kÄjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos.
PareiÅ¡kÄjas nenurodÄ, iÅ¡ ko konkreÄiai susideda jo praÅ¡oma priteisti žala, nepagrindÄ savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinÄs žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakÄiai iÅ¡vardyti galimai neteisÄtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkreÄiais neteisÄtais valstybÄs institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisÄs ir teisÄti interesai. Atsakovas laikosi teisÄs aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo sÄ lygos, numatytos atitinkamose normose ir teisÄs aktuose.
PareiÅ¡kÄjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti. Atsakovas praÅ¡o taikyti trejų metų senaties terminÄ bei skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas dalinai. NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o neturtinÄs žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisÄtų PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau â ir PravieniÅ¡kių PN-AK) veiksmų, atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ nuo 2013-10-03 iki 2017-03-27. Atsakovo atstovas praÅ¡Ä teismo pareiÅ¡kÄjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį (b. l. 26-27).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodÄs, jog nagrinÄjant administracinius ginÄus dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) normos, reglamentuojanÄios deliktinÄ atsakomybÄ, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojanÄios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).
IeÅ¡kinio senatis â tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaiÄiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄių teisÄs normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisÄs į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginÄo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkriÄio 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todÄl pareiÅ¡kÄjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas.
Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklÄ ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisÄs nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turÄjimu žinoti apie jo teisÄs pažeidimÄ ), taÄiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisÄmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kÄjas jam padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ jo bausmÄs atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2013-10-03.
Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kÄjo nurodytas bausmÄs atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kÄjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turÄjo galimybÄ sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dÄl netinkamų bausmÄs atlikimo sÄ lygų nuo įkalinimo pradžios, t. y. 2013-10-03, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turÄjo galimybÄ domÄtis teisÄs aktais, reglamentuojanÄiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų į PravieniÅ¡kių PN, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.
Byloje nÄra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kÄjui bÅ«tų buvÄ suvaržytos teisÄs susipažinti su teisÄs aktais, gauti iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ . Å ios aplinkybÄs patvirtina, jog pareiÅ¡kÄjas apie savo teisių pažeidimÄ turÄjo sužinoti nuo kalinimo pradžios 2013-10-03, taÄiau į teismÄ kreipÄsi tik 2017-04-03 (b. l. 23). CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbios priežasties, pažeistoji teisÄ turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkreÄios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi sprÄsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmÄ (bendrasis ar sutrumpintas), ginÄo esmÄ, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmÄ ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsÄjo 24 d. nutartis administracinÄje byloje A822-1037/2009).PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmÄs atlikimo sÄ lygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalÄjo žinoti apie Å¡iuos pažeidimus.
NenurodÄ Å¡io termino praleidimo aplinkybių ar priežasÄių. Tokiu bÅ«du, įvertinÄs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nÄra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kÄjo reikalavimui dÄl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybÄms, atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kÄjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todÄl pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013-10-03 iki 2014-04-03 atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisÄtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kÄjo kalinimo sÄ lygos nuo 2014-04-03 iki 2017-04-03.
PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, dÄl atsakovo neteisÄtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ patyrÄ atlikdamas laisvÄs atÄmimo bausmÄ, jo nuomone, teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis. Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kÄjas iÅ¡ esmÄs grindžia tuo, kad jo gyvenamosiose patalpose trÅ«ko ploto, o dÄl patalpose esanÄių baldų, gyvenamojo ploto tekdavo dar mažiau.Civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ).
Å is atsakomybÄs subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus, kai valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs):
1) valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinÄjimo taisyklÄ, kiekviena ginÄo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kÄjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinanÄius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste â ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).
Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).DÄl gyvenamojo ploto bendrabuÄio tipo patalpose, kuriose buvo kalinamas pareiÅ¡kÄjas.Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:1999 âLaisvÄs atÄmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos.
Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«raâ, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 (toliau tekste - Higienos norma HN 76:1999) 6.15. punkto nuostatas pataisos darbų kolonijos bendrabuÄio gyvenamajame kambaryje vienam asmeniui turÄjo tekti ne mažiau kaip 3 kv. m. (neteko galios 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (nuo 2010-04-11) (Žin., 2010, Nr. 41-1999). Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 âDÄl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 âDÄl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau â TaisyklÄs).
Taisyklių 111.1 punktas nustatÄ minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabuÄio tipo patalpose, o Taisyklių 111.2 punktas - ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro bÅ«rio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabuÄio tipo pastato kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaiÄiaus, užima pusÄ arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ .
Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvÄ, kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvÄ, kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti duÅ¡ai, poilsio kambariai arba bibliotekos. Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kÄjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kÄjas, nei pareiÅ¡kÄjas, nei atsakovas nepateikÄ.
Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkreÄiu pareiÅ¡kÄjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaiÄių nÄra pateikta, todÄl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaiÄiuotinas konkreÄios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ nurodyto konkreÄios patalpos miegamųjų vietų skaiÄiaus.Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjas nagrinÄjamu laikotarpiu nuo 2014-04-03 iki 2017-04-03 buvo paskirtas gyventi į 2 sektoriaus bendrabuÄio tipo patalpÄ â 15 bÅ«rio 5 brigadÄ , gyvenamosios patalpos plotas 35,79 kv. m., miegamų vietų skaiÄius 11, taigi pareiÅ¡kÄjui teko 3,25 kv. m. ploto (b. l. 27, 35, 36, 39).
Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaiÄių, todÄl jais remiasi. Pats pareiÅ¡kÄjas jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius apie tai, jog gyvenamosiose patalpose buvo laikomas nurodytas nuteistųjų skaiÄius į bylÄ nepateikÄ. Teismo vertinimu, vien tik pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimų apie gyvenamosiose patalpose laikytų asmenų skaiÄių Å¡iuo atveju nepakanka.
Byloje nÄra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į pataisos namų administracijÄ dÄl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinanÄių kalinimo sÄ lygų, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl gyvenamosiose patalpose laikytų asmenų skaiÄiaus laikomi deklaratyviais ir atmetami. Remdamasis atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ginÄo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjui buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.PareiÅ¡kÄjas teigia, kad iÅ¡ patalpų ploto turi bÅ«ti iÅ¡skaitomas perteklinių baldų bei kitų daiktų užimamas plotas.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄs nenumato, jog į Å¡ių taisyklių 111.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinÄiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ â 3,1 kv. m â neįskaiÄiuojamas gyvenamosiose patalpose esanÄių baldų ir kitų įrenginių plotas, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl vienam asmeniui tenkanÄio ploto normos skaiÄiavimo, atsižvelgiant į baldų užimamus plotus, atmestini kaip nepagrįsti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsÄjo 18 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A575-1731/2014).
DÄl sanitarinių ir buities sÄ lygų bendrabuÄio tipo patalpose, kuriose buvo kalinamas pareiÅ¡kÄjas.PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad gyvenamosiose patalpose trÅ«ko spintų, spintelių. TrÅ«ko sanitariniuose mazguose klozetų, pisuarų, kriauklių, kranų kojoms plauti. TeigÄ, kad prausyklose tik Å¡altas vanduo, duÅ¡uose normaliai neveikÄ vandens maiÅ¡ytuvai, skalbti rÅ«bus teko Å¡altame vandenyje, neįrengtos džiovyklos. Patalpos seniai neremontuotos, sienų dažai nusilupinÄjÄ, vietomis atkritÄs tinkas, nelygÅ«s pavirÅ¡iai.LaisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau â ir AprÅ«pinimo normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d.
Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 nurodyta, jog pataisos namų bendrabuÄio gyvenamojoje patalpoje kiekvienam asmeniui turi bÅ«ti skirta viena metalinÄ lova, spintelÄ prie lovos, taburetÄ, gyvenamajai patalpai turi bÅ«ti skirtas vienas stalas, staliukas sieninis laikrodis, kambarinis termometras, Å¡iukÅ¡lių dÄžÄ, valymo inventoriaus komplektas bei užuolaidos kiekvienam langui.Atsakovo atstovas nepateikÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose ginÄo laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kÄjas buvo spintelÄs, todÄl Å¡i pareiÅ¡kÄjo pretenzija laikoma pagrįsta.
AprÅ«pinimo normose reikalavimo gyvenamÄ sias patalpas aprÅ«pinti drabužių spintomis nÄra nustatyta, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl spintų nebuvimo atmestini.PareiÅ¡kÄjas į bylÄ nepateikÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių jo argumentus dÄl PravieniÅ¡kių PN gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, nedezinfekavimo, todÄl buvusių buitinių parazitų, neremontuotų patalpų, atsilupusių dažų nuo sienų, nukritusio tinko, nelygių pavirÅ¡ių. Byloje nepateikta įrodymų, t. y.
VisuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 âDÄl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 âDÄl tiesioginÄs valstybinÄs visuomenÄs sveikatos saugos kontrolÄs reglamento patvirtinimoâ pakeitimoâ patvirtintu reglamentu. TodÄl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl neremontuotų patalpų, atsilupusių dažų nuo sienų, nukritusio tinko, nelygių pavirÅ¡ių galÄjo patirti papildomus nepatogumus.
Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenÄs sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenÄs sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolÄ nÄra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolÄ (valstybinÄ visuomenÄs sveikatos saugos kontrolÄ) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sriÄių sÄ raÅ¡Ä . Teismas byloje nenustatÄ, jog pats pareiÅ¡kÄjas dÄl galimai netinkamų bausmÄs atlikimo sÄ lygų (dÄl neremontuotų patalpų, atsilupusių dažų nuo sienų, nukritusio tinko, nelygių pavirÅ¡ių) buvo kreipÄsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios.
PareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl neremontuotų patalpų, atsilupusių dažų nuo sienų, nukritusio tinko, nelygių pavirÅ¡ių neatitikimo teisÄs aktuose nustatytų reikalavimų, laikytini nepagrįstais.PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, jog gyvenamosios patalpos nedezinfekuojamos, daug buitinių parazitų (blakių, tarakonų).Atsakovas į bylÄ pateikÄ 2014 m. lapkriÄio 18 d. tarp UAB âDezinfaâ ir PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145 (b. l. 100-103), iÅ¡ kurios matyti, jog PravieniÅ¡kių PN atliekamas vabzdžių, graužikų naikinimas.
PareiÅ¡kÄjo teiginius, jog gyvenamosios patalpos nedezinfekuojamos, daug buitinių parazitų (blakių, tarakonų), iÅ¡ dalies patvirtina 2014 m. liepos 31 d. Kauno visuomenÄs centro patikrinimo aktas Nr. 36-1215(7) (b. l. 58-59), iÅ¡ kurio matyti, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ojo sektoriaus 15 bÅ«rio patalpose buvo aptikta buitinių parazitų. Ä®vertinÄs nurodytus duomenis, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjui atliekant bausmÄ 2-ojo sektoriaus 15 bÅ«ryje nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos (aptikta buitinių parazitų).
Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjo argumentai iÅ¡ dalies pagrįsti. PravieniÅ¡kių PN Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2017 m. balandžio 27 d. pažymoje Nr. 77-1241 nurodyta, jog karÅ¡tas vanduo yra nuolat. Ä®staigos 2-ajame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo maÅ¡inos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius rÅ«bus. Džiovinimo vietos įrengtos ir bÅ«rio kieme. DienotvarkÄje numatytu bÅ«rio maudymosi metu rÅ«bus nuteistieji gali skalbti duÅ¡inÄje, kur karÅ¡tas vanduo yra nuolat (b. l. 39).PabrÄžtina, kad pareiÅ¡kÄjas tik konstatavo, jog nÄra įrengtos rÅ«bų džiovinimo patalpos, duÅ¡uose normaliai neveikÄ vandens maiÅ¡ytuvai, taÄiau visiÅ¡kai nepagrindÄ Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo patirtomis subjektyviomis pasekmÄmis, o teisÄs ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidÄjas jam nesuteikÄ.
PareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl Å¡ilto vandens nesuteikimo tinkamai asmeninei higienai palaikyti, atmestini, kadangi teisÄs aktai nenumato karÅ¡to vandens įrengimo kiekviename bÅ«ryje ar kamerose, jog nuteistieji galÄtų praustis kiekvienÄ dienÄ . PareiÅ¡kÄjas nepaneigÄ, kad jam buvo suteikta galimybÄ vienÄ kartÄ per savaitÄ pasinaudoti karÅ¡tu duÅ¡u, kas yra numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 258 punkte.
GinÄo laikotarpiu (iki 2015 m. lapkriÄio 1 d.) galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktas taip pat numatÄ, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per savaitÄ. AnalogiÅ¡ka nuostata reglamentuota ir Higienos normos HN 134:2015 (galiojanÄios nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d.) 44 punkte. Byloje nÄra duomenų, kad atsakovo atstovas pažeidÄ paminÄtÄ teisinį reglamentavimÄ . Ä®vertinus faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimÄ , neteisÄti atsakovo veiksmai Å¡iuo atveju nekonstatuotini.PareiÅ¡kÄjas skunde teigÄ, jog trÅ«ko klozetų, praustuvių, prausyklose tik Å¡altas vanduo.
Praustuvių, klozetų arba unitazų, pisuarų kiekiai numatyti LaisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose(toliau â Normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139.Normose numatyta, kad1 praustuvÄ turi bÅ«ti skiriama deÅ¡imÄiai asmenų, 1 klozetas arba unitazas - dvylikai asmenų, Å¡is normatyvas taikytinas ir dÄl pisuarų skaiÄiaus (skyrius âLaisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normosâ).
Atsakovo atstovas atsiliepime, 2017 m. balandžio 27 d. pažymoje Nr. 77-1241 nurodÄ, jog PravieniÅ¡kių PN 15-16 bÅ«rio sanitariniame mazge įrengti 6 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje â 9 praustuvÄs, 4 kojų plautuvÄs (b. l. 28, 39). IÅ¡ atsakovo pateiktos 2017 m. balandžio 26 d. pažymos Nr. 62-1876 matyti, kad 15 bÅ«ryje bausmÄ atlieka 66 nuteistieji (b. l. 36). MinÄti įrodymai duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog praustuvių, klozetų, pisuarų, atskiros paskirties (iÅ¡skyrus gyvenamųjų) patalpų skaiÄius, atsižvelgiant į esamÄ nuteistųjų skaiÄių, nevisiÅ¡kai atitinka 2004 m. birželio 9 d.
Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų AreÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos atliekanÄių nuteistųjų (...) materialinio buitinio aprÅ«pinimo normatyvus. PareiÅ¡kÄjas skunde teigia, kad kratos sekcijose vykdomos nuteistiesiems nedalyvaujant, kratų metu nuteistųjų daiktai iÅ¡mÄtomi, sulaužomi. KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsÄjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos LaisvÄs atÄmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau â Instrukcija) 149 punktas nustato, kad kratas ir apžiÅ«ras atlieka laisvÄs atÄmimo vietų ir KalÄjimų departamento priežiÅ«ros ir kitų tarnybų pareigÅ«nai.
Kratas ir apžiÅ«ras atliekantys pareigÅ«nai privalo bÅ«ti reiklÅ«s suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiÅ¡ki, nežeminti jų orumo, negadinti Å¡ių asmenų daiktų. Instrukcijos 158 punktas numato, kad bendroji krata vienu metu atliekama laisvÄs atÄmimo vietos visos teritorijos, atskiros zonos, gyvenamojo pastato, korpuso, sektoriaus, skyriaus, kameros ar kitos patalpos ir suimtųjų bei nuteistųjų krata. Atliekant gyvenamosios (rÄžiminÄs) zonos teritorijos ir patalpų kratas bei apžiÅ«ras yra apžiÅ«rimos miegamosios vietos, lovos, patalynÄ, spintelÄs ir asmeniniai daiktai.
Atliekant gyvenamosios patalpos bendrÄ jÄ kratÄ , patalpoje gali bÅ«ti paliekamas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis (Instrukcijos 165.9 punktas). PareiÅ¡kÄjas konkreÄiai nenurodÄ, dÄl kokių vykdytų kratų jis skundžiasi, kada buvo daiktai sujaukti, sumaiÅ¡yti, iÅ¡mÄtyti po visÄ sekcijÄ . Teismo vertinimu, tokie pareiÅ¡kÄjo teiginiai yra abstraktÅ«s, jam galimai padarytų pažeidimų metu ar nedelsiant po jų nesiskundus PravieniÅ¡kių PN administracijai dÄl galimo teisių pažeidimo (byloje nÄra duomenų apie galimai pareiÅ¡kÄjo pateiktus skundus PravieniÅ¡kių PN administracijai, tokios aplinkybÄs nenurodo ir pats pareiÅ¡kÄjas), atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga juos paneigti.
TodÄl teismas laiko Å¡iuos pareiÅ¡kÄjo teiginius neįrodytais.PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog nesilaikoma prieÅ¡gaisrinÄs saugos taisyklių, yra pasenusi elektros instaliacija. NagrinÄjamu atveju, atsakovas taip pat nepaneigÄ pareiÅ¡kÄjo nurodytų aplinkybių dÄl netinkamos elektros instaliacijos, ir nesilaikymo prieÅ¡gaisrinÄs saugos taisyklių, todÄl Å¡ios aplinkybÄs laikytinos nustatytomis.Likusieji tiek pareiÅ¡kÄjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinÄs reikÅ¡mÄs kilusio ginÄo iÅ¡sprendimui, todÄl detaliau nedÄstytini ir neanalizuotini.
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkreÄių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymÄta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkriÄio 6 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Nors pareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad dÄl netinkamų bausmÄs atlikimo sÄ lygų jis patyrÄ papildomÄ diskomfortÄ , nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrÄtimus, kanÄiÄ , emocinÄ depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogÄjimÄ , taÄiau įrodymų, jog bÅ«damas PravieniÅ¡kių PN jis kreipÄsi į Sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ nepateikÄ.
IÅ¡ byloje pateikto 2017 m. balandžio 26 d. medicininio pažymÄjimo Nr. 81(3)-150 matyti, jog pareiÅ¡kÄjas į sveikatos priežiÅ«ros specialistus kreipÄsi tik dÄl bendro pobÅ«džio sveikatos sutrikimų (b. l. 38). Pats pareiÅ¡kÄjas bausmÄs atlikimo laikotarpiu dÄl psichologinÄs pagalbos nesikreipÄ (b. l. 37). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klÄ, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dÄl bausmÄs atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ, o byloje nÄra duomenų, jog pareiÅ¡kÄjui ginÄo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininÄ pagalba.
Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinÄs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgÄs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ dÄl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių PN per pareiÅ¡kÄjo nurodytÄ laisvÄs atÄmimo atlikimo Å¡ioje įstaigoje laikÄ neužtikrino jam teisÄs aktais reglamentuoto spintelių, praustuvių ir tualetų skaiÄiaus, todÄl konstatuotina, kad PravieniÅ¡kių PN pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo subjektinÄ teisÄ bÅ«ti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrÄžia, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Sprendžiant skundo dÄl neturtinÄs žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dÄl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kÄjo) nurodyta žala (pasekmÄs). NagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo iÅ¡vadai jog atsakovo pareigÅ«nų elgesys su pareiÅ¡kÄju galÄtų bÅ«ti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, taÄiau teismas, įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dÄl netinkamų pareiÅ¡kÄjo bausmÄs atlikimo sÄ lygų (pažeidžiant vienam asmeniui nustatytÄ praustuvių ir tualetų skaiÄių, dÄl parazitų buvimo patalpose, prieÅ¡gaisrinių taisyklių nesilaikymo, netinkamos elektros instaliacijos), pažeidimų trukmÄ ir mastÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjas galÄjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyrÄs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis.
NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A444â 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Å ioje byloje pareiÅ¡kÄjas pareiÅ¡kÄ reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisÄ Ä¯ teisÄs aktais nustatytas bausmÄs atlikimo pataisos namuose sÄ lygas.
TaÄiau neturtinÄs žalos atlyginimas nÄra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡sprÄsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinÄs ar neturtinÄs žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.
EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisÄs pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisÄs pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinÄs žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.
Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinÄ teisÄ, priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais. NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).Ä®rodymų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgÄsis, į bylÄ nepateikta.
Ä®vertinÄs paminÄtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisÄs į teisÄs aktuose nustatytų bausmÄs atlikimo sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ . Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas bausmÄs atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kÄjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad pareiÅ¡kÄjo R. Å . teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas bausmÄs atlikimo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per 1 mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
TeisÄja                                                                                          Natalja ZelionkienÄ