9c2a7feb-2def-448c-a05c-ced8dbe076ad · Klaipėdos apygardos teismas

                              Civilinė byla Nr. 2A-19-730/2017                              Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02700-2015-9                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.1.; (S)                                                                                       2.5.10. 5.2.17.; 3.1.7.5.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21                       KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 2 d.

 Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo D. B. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. B. ieÅ¡kinį atsakovui D. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. B. 1500 EUR žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2015-01-23 įsigijo automobilį „P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobiliui buvo atliktas kapitalinis remontas. Ieškovė automobilio priežiūrai išleido 2000 EUR. Automobilis buvo patikėtas vairuoti ieškovės sūnui P. P.. 2015-07-24 ieškovės namuose vykusio pobūvio metu, kuriame dalyvavo atsakovas, ieškovei priklausantį automobilį pasiėmė atsakovas ir išvyko juo iš ieškovės namų. 2015-07-25 ryte ieškovė sužinojo, kad autoįvykio metu jai priklausantis automobilis „P.“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaužytas. Atsakovas prisipažino, kad sudaužė automobilį, ir pasižadėjo atsakovei atlyginti dėl to padarytÄ 1500 EUR žalÄ . Atsakovas pasirašė raÅ¡telį, kuriuo pasižadėjo 1500 EUR žalÄ atlyginti iki 2015-09-01. Kadangi automobilis tapo netinkamas naudotis, 2015-09-09 ieÅ¡kovė jį atidavė sunaikinti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Aliumina“. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas 1500 EUR žalos neatlygino iki Å¡iol. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å ilutės rajono apylinkės teismas 2016-05-31 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo D.

B. 1500 EUR žalos atlyginimo ir 344,70 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei L. B.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2015-07-25 eismo įvykio metu buvo apgadintas ieÅ¡kovės automobilis „P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padaryta 1500 EUR žala ieÅ¡kovei. Atsakovas prisipažino apgadinęs ieÅ¡kovės automobilį ir 2015-07-25 pasirašė raÅ¡telį, kuriuo įsipareigojo atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ iki 2015-09-01, tačiau to nepadarė. Kad automobilis priklausė ieÅ¡kovei, įrodo automobilio registracijos liudijimas, kad automobilis po avarijos buvo nebetinkamas eksploatuoti, įrodo eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas, fotonuotraukos.

Atsakovas bei jo atstovas advokatas nurodė, kad žala ieÅ¡kovei kilo ne dėl atsakovo kaltės, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas skolos raÅ¡teliu pripažino savo kaltę dėl žalos padarymo, buvo įsipareigojęs atlyginti žalÄ , tačiau žalos neatlygino, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 1500 EUR žalos atlyginimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniame skunde atsakovas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-05-31 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog dėl įvykusio autoįvykio kaltas buvo atsakovas. Taigi, neįrodyta atsakovo kaltė dėl atsiradusios žalos. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , kadangi nustatydamas žalos dydį besÄ lygiÅ¡kai rėmėsi raÅ¡telyje nurodyta suma, nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, kurie paneigia raÅ¡telyje nurodytÄ Å¾alos dydį, ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes apie automobilio įsigijimo vertę, pardavimo kainÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai ir argumentai  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo bei įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo.Apelianto vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo kaltės bei žalos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl Å¡ių dviejų sÄ lygų, bÅ«tinų civilinei atsakomybei kilti.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Å ioje byloje kilo ginčas dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

Tam, kad atsirastų deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina įrodyti visas atsakomybės sÄ lygas: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės buvimÄ . Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).

CK 6.263 straipsnyje suformuluotoje deliktinės civilinės atsakomybės nuostatoje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios įstatyme įtvirtintos rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ aptartų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

Apeliantas teigia, kad nėra įrodyta atsakovo kaltė dėl atsiradusios žalos, kadangi nėra jokių policijos dokumentų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota, jog dėl eismo įvykio kaltas atsakovas. Nesutiktina su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu.IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso automobilis „P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas 2015-07-25 raÅ¡teliu pripažino, kad padarė žalÄ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiam automobiliui, ir įsipareigojo jÄ atlyginti.

Ä® bylÄ pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad automobilis pateko į eismo įvykį, po kurio buvo stipriai sugadintas.BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas, duodamas paaiÅ¡kinimus teismui, pripažino, kad su ieÅ¡kovei priklausančiu automobiliu 2015 m. liepos mėnesio pabaigoje buvo patekęs į eismo įvykį. Tačiau, atsakovo teigimu, automobilį vairavo ieÅ¡kovės sÅ«nus P. P., atsakovas buvo tik keleivis. Atsakovas, papraÅ¡ytas minėto asmens, sutiko prisiimti kaltę dėl eismo įvykio.

Ä®rodymų, kurie pagrįstų atsakovo nurodomas aplinkybes, jog automobilį variavo kitas asmuo, nepateikė, liudytojų, kuriems bÅ«tų žinomos eismo įvykio aplinkybės, atsakovas teismo posėdžio metu neprašė apklausti. Be to, apeliantas teismo posėdžio metu patvirtino, jog minėtÄ 2015-07-25 raÅ¡telį, kuriame atsakovas pripažino kaltę dėl eismo įvykio ir automobilio apgadinimo, pasirašė laisva valia, nieko neverčiamas ir nespaudžiamas, tekstas jam buvo suvokiamas. Atsakant į apelianto argumentÄ , jog nėra byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo kaltę dėl eismo įvykio, pažymėtina, jog ieÅ¡kovė duodama paaiÅ¡kinimus teismui teigė, jog apie eismo įvykį nebuvo praneÅ¡ta policijai tik todėl, kad atsakovas pats prašė to nedaryti, kadangi neturėjo vairuotojo pažymėjimo.

Tokias pačias aplinkybes parodė ir liudytojas N. B., kuris dalyvavo suraÅ¡ant 2015-07-25 lapelį. Esant Å¡ių aplinkybių visumai, yra pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo kaltė yra įrodyta (CK 6.248 straipsnis).Apeliacinis skundas taip pat motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , kadangi nustatydamas žalos dydį besÄ lygiÅ¡kai rėmėsi raÅ¡telyje nurodyta suma, nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, kurie paneigia raÅ¡telyje nurodytÄ Å¾alos dydį, ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes apie automobilio įsigijimo vertę, pardavimo kainÄ .

Nesutiktina su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu.    Pasisakydama dėl Å¡io argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.), – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais;

įrodymų vertinimas grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis; įrodymai vertinami vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais; vertinama ne tik kiekvieno įrodymo įrodomoji reikÅ¡mė, bet ir jų visetas, pakankamumas ir patikimumas, ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daroma iÅ¡vada apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos bylos duomenimis ir pan.Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad žala turi bÅ«ti atlyginama visiÅ¡kai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalÄ bÅ«tina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė iÅ¡raiÅ¡ka – prarasto turto vertė ir Å¡ie netekimai kompensuojami.

Teisingos žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrÄ jį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosiuos nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė (CPK 178 straipsnis).

IeÅ¡kovė žalos dydį įrodinėjo minėtu 2015-07-25 atsakovo pasiraÅ¡ytu raÅ¡teliu, kuriuo atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei iki 2015-09-01 1500 EUR už sugadintÄ automobilį, ir savo paaiÅ¡kinimais, jog automobilį įsigijo už 1000 EUR kainÄ , o papildomai remontui iÅ¡leido 500 EUR. Atsakovas paneigti ieÅ¡kovės nurodomam žalos dydžiui pateikė teismui įrodymus – ginčo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, automobilių skelbimų interneto svetainėse iÅ¡raÅ¡us, metalo laužo pirkimo–pardavimo sutarties, serija ALI, Nr. 0000677, kopijÄ .

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino jo pateiktų įrodymų, kurie paneigia raÅ¡telyje nurodytÄ Å¾alos dydį. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atsakovo pateikti įrodymai nesusiję su byla, todėl jų nevertino. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs minėtus įrodymus daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo pateikti įrodymai nepaneigia ieÅ¡kovės patirtos žalos dydžio. Tokia iÅ¡vada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.   Atsakovo pateiktoje 2015-01-21 ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina – 100 EUR.

Ieškovė teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus teismui patvirtino, jog tokia automobilio kaina pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta automobilio pardavėjo prašymu, tačiau už automobilį buvo sumokėta 1000 EUR. Tai, kad ginčo transporto priemonė 2015 m. sausio mėnesį negalėjo kainuoti 100 EUR, patvirtina paties atsakovo pateikti automobilių pardavimo skelbimų išrašai iš interneto svetainės autogidas.lt, iš kurių nustatyta, jog tų pačių (2000 m.) ar panašių metų automobilių kainos rinkoje bylos nagrinėjimo metu siekė apie 795 EUR.

Be to, pažymėtina ir tai, kad minėtuose skelbimuose transporto priemonių kainos nurodytos 2016 m. pavasarį, o automobilis įgytas 2015 m. sausio mėnesį, todėl Å¡ie įrodymai nepaneigia 2015-07-25 raÅ¡telyje nurodytos žalos dydžio. Atsakovas nesutikimÄ su žalos dydžiu taip pat grindė 2015-09-30 metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartimi, iÅ¡ kurios matyti, jog perduoto metalo laužo svoris buvo 700 kg, o automobilio registracijos liudijime nurodyta, kad transporto priemonės svoris yra beveik 2 tonos.

Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė automobilį perdavė sunaikinti ne visos komplektacijos, todėl praÅ¡ydama priteisti 1500 EUR žalÄ yra nesÄ Å¾ininga. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų apelianto nurodytus argumentus, nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Esant Å¡ių aplinkybių visumai bei įvertinus tai, kad atsakovas pripažino, jog niekieno neverčiamas, laisva valia, nereikÅ¡damas dėl 2015-07-25 raÅ¡telyje nurodytos žalos dydžio nesutikimo ar pretenzijų, minėtÄ raÅ¡telį pasirašė, Å¡is raÅ¡telis nėra nuginčytas, atsakovas neginčija, jog raÅ¡telis yra jo ranka pasiraÅ¡ytas, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė įrodė 1500 EUR žalos dydį, o atsakovas žalos dydžio nenuginčijo.

IÅ¡analizavusi byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo konkrečiu atveju yra teisinis pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovo 1500 EUR žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovei. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iÅ¡ įrodymų visumos padarė pagrįstas iÅ¡vadas. Tai, kad teismas nurodė motyvus, kurie nepalankÅ«s vienai iÅ¡ Å¡alių, ar kad priėmė vienai iÅ¡ Å¡alių nepalankų sprendimÄ , nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas nepaneigė teismo iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje                                      Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė žalos atlyginimÄ bei įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų, dėl to priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :             palikti nepakeistÄ Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimÄ .  Teisėjai                                                                                            Erinija Kazlauskienė                                                                                                                               Almantas Padvelskis                                                                                                                               Giedrė Seselskytė