2024-02-14 Nr. AB-2697-3-61-3-09710-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-62-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09710-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos 43.10; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. M., A. D., E. V., E. O., E. M., E. A., I. G., O. B., S. B., R. D., K. E., S. G., K. A., K. R., A. A., A. A., A. K., E. J., E. M., E. A., E. M., E. A., E. S., F. B., F. S., H. R., Y. H., I. G., I. M., J. M., K. J., M. R., M. M., N. B., N. M., P. M., R. A., R. V., R. M., S. A., S. S., S. M., T. V., V. M., R. G., G. G., U. G., O. M. Z., B. H., O. U., S. A., M. Y., S. G., S. K., V. R., R. G. bei uždarosios akcinės bendrovės „Interselektie“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. M., A. D., E. V., E. O., E. M., E. A., I. G., O. B., S. B., R. D., K. E., S. G., K. A., K. R., A. A., A. A., A. K., E. J., E. M., E. A., E. M., E. A., E. S., F. B., F. S., H. R., Y. H., I. G., I. M., J. M., K. J., M. R., M. M., N. B., N. M., P. M., R. A., R. V., R. M., S. A., S. S., S. M., T. V., V. M., R. G., G. G., U. G., O. M. Z., B. H., O. U., S. A., M. Y., S. G., S. K., V. R., R. G., uždarosios akcinės bendrovės „Interselektie“ skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai D. M., A. D., E. V., E. O., E. M., E. A., I. G., O. B., S. B., R. D., K. E., S. G., K. A., K. R., A. A., A. A., A. K., E. J., E. M., E. A., E. M., E. A., E. S., F. B., F. S., H. R., Y. H., I. G., I. M., J. M., K. J., M. R., M. M., N. B., N. M., P. M., R. A., R. V., R. M., S. A., S. S., S. M., T. V., V. M., R. G., G. G., U. G., O. M. Z., B. H., O. U., S. A., M. Y., S. G., S. K., V. R., R. G. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Interselektie“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 15–21 d. sprendimus (toliau – ir Sprendimai).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, laikydamas jį grupės skundu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai kaip asmenų grupė kreipėsi į administracinį teismą su grupės skundu, prašydami panaikinti pareiškėjų atžvilgiu priimtus Migracijos departamento Sprendimus, kuriais nuspręsta atsisakyti išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, neleisti pareiškėjams pakeisti darbdavio arba panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Teismo vertinimu, pateiktas skundas neatitinka reikalavimų, keliamų grupės asmenų skundui. Skundu suformuluoti reikalavimai panaikinti atskirus (skirtingus) atsakovo priimtus sprendimus kiekvieno iš pareiškėjų atžvilgiu, t. y. nėra bendro grupės narių reikalavimo. Vien tai, kad Migracijos departamento Sprendimų priėmimą lėmė tos pačios faktinės aplinkybės, Sprendimai priimti vadovaujantis tomis pačiomis teisės aktų normomis, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjų grupės skundą galima nagrinėti remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) antros dalies antro skyriaus trečiojo skirsnio „Grupės skundas“ nuostatomis, nes, kaip matyti, grupės skunde turi būti keliams bendras grupės narių reikalavimas. Teismas nurodė, kad tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio ginčo situacijose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-468-815/2021, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-844-629/2020).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti ABTĮ 1265 straipsnio 6 dalies pagrindu. Papildomai pažymėjo, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjams kreiptis į teismą bendra tvarka, t. y. pareiškėjai, siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, gali paduoti teismui individualius skundus.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai nurodo, kad skundžiami atskiri Migracijos departamento Sprendimai, tačiau reikalavimas iš esmės yra bendras – panaikinti atsakovo Sprendimus pareiškėjų atžvilgiu, kurie priimti vadovaujantis vieninteliu pagrindu – UAB „Interselektie“ vykdoma ar nevykdoma veikla. Sprendimai nėra individualizuoti kiekvieno pareiškėjo atžvilgiu dėl kiekvieno pareiškėjo atitikties sąlygoms gauti leidimą laikinai gyventi. Atskirų skundų padavimas nuo 57 pareiškėjų prieštarautų proceso koncentracijos ir efektyvumo principams, nes tapačios aplinkybės būtų nagrinėjamos 57 bylose. Sprendimai grindžiami UAB „Interselktie“ veikla, todėl akivaizdu, kad visose bylose būtų sprendžiama ta pati aplinkybė – ar įmonė vykdo veiklą statybos sektoriuje, ar ne. Tokiu atveju galimi skirtingi teismų sprendimai dėl tų pačių faktinių aplinkybių aiškinimo. Taigi šiuo atveju netgi neįmanoma, kad pareiškėjų skundai būtų nagrinėjami atskirose bylose, nes atsirastų atskirų sprendimų galimybė, o kitų bylų stabdymas, kol bus abiejose instancijose išspręsta vieta byla prieštarautų proceso operatyvumo principui. Be to, nagrinėjant skundus pagal kiekvieno pareiškėjo reikalavimą vietoj vienos bylos, būtų pradėtos 57 bylos, kas sudarytų teismui papildomą didelį nagrinėjamų bylų krūvį.

Vertindamas, kad skundas negalėjo būti nagrinėjamas kaip grupės skundas, teismas negalėjo atsisakyti priimti pareiškėjų skundą, o turėjo jį nagrinėti kaip įprastą skundą, pareikštą kelių asmenų. Analogiškai nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-753-556/2021. Administracinių teismų praktikoje yra nemažai bylų, kai grupė asmenų teikia bendrą skundą, nors reiškia skirtingus reikalavimus ir tokie skundai nagrinėjami vienoje byloje (pvz., administracinė byla Nr. I-397-473/2015, I-488-331/2015, I-688-561/2016 ir pan.).

Teismas atsisakydamas priimti skundą iš esmės užkirto pareiškėjams teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Migracijos departamento Sprendimų apskundimui yra taikomas sutrumpintas 14 dienų terminas, teismas skundo priėmimo klausimą nagrinėjo 7 dienas, todėl atsisakymas priimti skundą užkerta pareiškėjams galimybes ginti savo pažeistas teises kreipiantis į teismą, nes bus laikoma, kad praleistas įstatymų nustatytas terminas. Taigi ir šiuo atžvilgiu tai neatitiktų administracinio proceso tikslų ir principų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pareiškėjų skundą atsisakė priimti, konstatavęs, jog pareiškėjai prašo panaikinti kiekvieno jo atžvilgiu atskirai priimtą sprendimą, t. y. nekelia bendro grupės narių reikalavimo, todėl nėra vienos iš grupės skundo padavimo sąlygų, nustatytų ABTĮ 1262 straipsnio 2 punkte.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pažymėtina, jog grupės ieškinio institutas yra palyginti naujas reiškinys Lietuvos teisėje. Grupės ieškinio instituto reglamentavimas buvo iššauktas objektyvių priežasčių. Viena iš tokių priežasčių – siekis užtikrinti didelių grupių, susidedančių iš asmenų, kuriuos vienija teisinis ir faktinis pagrindas byloje, interesų gynimą, kai jų ieškinius nagrinėti individualiai būtų neekonomiška ir neefektyvu. Lietuvos teisėje įtvirtinus grupės institutą siekiama, be kita ko, labiau užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nes grupės ieškinio instituto pagalba gali būti apginami ir tie asmenys, kurie neinicijuoja teisminio bylinėjimosi dėl finansinių priežasčių, patirties trūkumo, laiko sąnaudų, be to, grupės ieškinio instituto pagalba siekiama sutrumpinti bylų procesą, užtikrinti vienodą teismų praktiką tokių pačių ar panašių bylų atžvilgiu, taip prisidėti prie asmenų pasitikėjimo teismine sistema, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos. Kreipiantis į teismą remiantis grupės ieškinio institutu yra svarbūs kiekybės kriterijus (grupės narių skaičius) ir bendrumo požymis (grupės narius turėtų sieti tapatūs materialiniai teisiniai santykiai ir bendras suinteresuotumas bylos baigtimi).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimai grupės skundui ir grupės skundo nagrinėjimo taisyklės yra nustatytos ABTĮ antros dalies antro skyriaus trečiajame1 skirsnyje „Grupės skundas“. Administracinių bylų teisenos įstatymo 1263 straipsnis nustato specialius reikalavimus, taikomus grupės skundo formai ir turiniui. Pagal šio straipsnio 1 dalį, grupės skunde turi būti: 1) prašymas nagrinėti skundą pagal grupės skundo proceso taisykles; 2) pagrįsta, kodėl reikalavimus tikslingiausia, efektyviausia ir tinkamiausia nagrinėti pagal grupės skundo proceso taisykles; 3) apibūdinta grupė, kurios skundas paduodamas; 4) nurodytos aplinkybės, kurios yra tapačios ar panašios visiems grupės nariams; 5) bendras grupės narių reikalavimas; 6) individualaus pobūdžio grupės narių reikalavimai (jeigu jie reiškiami) ir nurodytos aplinkybės, kurios gali būti svarbios vertinant šiuos reikalavimus; 7) nurodytas grupės atstovas. Grupės skundą pasirašo grupės atstovas ir grupės advokatas (ABTĮ 1263 str. 2 d.).

Įvertinusi pareiškėjų pateikto skundo formą ir turinį, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teismui buvo pateiktas grupės skundas. Šis procesinis dokumentas nėra taip įvardintas, jame nėra prašymo nagrinėti skundą pagal grupės skundo taisykles, nėra suformuluotas bendras grupės narių reikalavimas, nėra nurodytas grupės atstovas.

Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei Civilinio proceso kodekse, ABTĮ procesinio bendrininkavimo institutas nėra įtvirtintas, tačiau tai savaime nereiškia, kad asmenų grupė teismui gali pateikti tik grupės skundą ir neturi teisės reikšti atskirų narių individualaus pobūdžio reikalavimų viename procesiniame dokumente, kurie nagrinėjami pagal bendrąsias ABTĮ nuostatas; tokio draudimo minėtas įstatymas neįtvirtina. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog teisme gali būti nagrinėjamas ir kelių ar keliolikos fizinių asmenų pateiktas skundas, kuris nagrinėjamas ne pagal specialias taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3884-822/2020, 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2021). Šiose administracinėse bylose nebuvo reiškiamas grupės skundas, tačiau buvo reiškiami atskiri kelių pareiškėjų reikalavimai, t. y. nagrinėjant minėtas bylas, Administracinių bylų teisenos įstatymo antros dalies antrojo skyriaus trečiojo1 skirsnio nuostatos dėl grupės skundo nebuvo taikomos.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjų teikto skundo nėra pagrindo laikyti grupės skundu ABTĮ prasme, todėl teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą turėjo spręsti pagal bendrąsias ABTĮ nustatytas taisykles.

Nors pirmosios instancijos teismas savo pozicijai pagrįsti skundžiamoje nutartyje citavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-468-815/2021 ir 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-844-629/2020), tačiau neatkreipė tinkamo dėmesio, kad cituojamos nutartys priimtos administracinėse bylose, kurių faktinės ir teisinės aplinkybės skirtingos nuo nagrinėjamos bylos. Cituojamose bylose pareiškėjai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su grupės skundais, prašė jų reikalavimus nagrinėti pagal specialiąsias grupės skundo nagrinėjimo taisykles ir pan. Tuo tarpu šioje byloje tokių faktinių aplinkybių nėra nustatyta.

Apibendrindama išdėstytus motyvus ir aptartą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai pareiškėjų skundą atsisakė priimti. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o pareiškėjų skundo priėmimo klausimas turi būti perduotas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų D. M., A. D., E. V., E. O., E. M., E. A., I. G., O. B., S. B., R. D., K. E., S. G., K. A., K. R., A. A., A. A., A. K., E. J., E. M., E. A., E. M., E. A., E. S., F. B., F. S., H. R., Y. H., I. G., I. M., J. M., K. J., M. R., M. M., N. B., N. M., P. M., R. A., R. V., R. M., S. A., S. S., S. M., T. V., V. M., R. G., G. G., U. G., O. M. Z., B. H., O. U., S. A., M. Y., S. G., S. K., V. R., R. G., uždarosios akcinės bendrovės „Interselektie“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti Regionų administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Iveta Pelienė