2022-02-23 Nr. AB-4147-3-61-3-03600-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-278-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03600-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 13.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauen craft“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauen craft“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės laboratorijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauen craft“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) teismo prašė: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2020 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 3B(4.10)-6355; 2) įpareigoti Muitinės departamentą išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. skundą dėl Muitinės laboratorijos 2020 m. rugsėjo 3 d. išvados dėl tarifinio prekių klasifikavimo Nr. (1.5)2B-273 (toliau – ir Išvada) iš esmės; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. liepos 15 d. raštu kreipėsi į Muitinės laboratoriją, informuodamas, jog jis ruošiasi gaminti fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinius ir prašydamas pagal jo pateiktus aprašymus ir pavyzdžius nustatyti kodus pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą (toliau – ir KN), TARIC ir nacionalinį papildomą kodą. Muitinės laboratorija 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. (15)2B-273 pateikė išvadą dėl pareiškėjo pateiktų mėginių tarifinio klasifikavimo, nurodydama, kad šis Muitinės laboratorijos raštas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nėra teisiškai privalomas. Pareiškėjas, nesutikdamas su Muitinės laboratorijos rašte pateiktam 2-am produktui (kolos skonio, spirituoto fermentuoto alkoholinio gėrimo ir nealkoholinio gėrimo mišinio, 14,5 proc. tūrio) rekomenduojamu tarifiniu kodu, padavė 2020 m. rugsėjo 25 d. skundą Muitinės departamentui, prašydamas panaikinti Muitinės laboratorijos sprendimą, įformintą Išvada, dalyje dėl produkto Nr. 2 ir pavesti priimti naują sprendimą. Tačiau, atsakydamas į šį skundą, Muitinės departamentas 2020 m. spalio 13 d. raštu Nr. 3B(4.10)-6355 (toliau – ir Raštas) informavo, kad pareiškėjo skundas Muitinės departamente nagrinėjamas nebus, kadangi skundžiamas Muitinės laboratorijos raštas (kaip nurodyta ir pačiame rašte) yra rekomendacinio pobūdžio, nėra teisiškai privalomas, taigi, nesukeliantis pareiškėjo atžvilgiu teisinių pasekmių ir nelaikytinas sprendimu. Nesutikdamas ir su Muitinės departamento Raštu pareiškėjas padavė skundą teismui.

3. Pareiškėjas teigė, kad Muitinės laboratorijos Išvada, nepaisant pavadinimo bei neva jos rekomendacinio pobūdžio, visgi yra pareiškėjui tiesiogiai ir asmeniškai taikomas specialiosios muitinės įstaigos sprendimas, susijęs su muitinės įgyvendinamų teisės aktų taikymu. Pareiškėjas turi teisę skųsti sprendimą Muitinės departamentui, o Muitinės departamentas privalo Bendrovės skundą nagrinėti, vadovaujantis Skundų pateikimo Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jų nagrinėjimo nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-1074 (toliau – ir Nuostatai), 5.1 papunkčiu, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 31 straipsnio 1 punktu.

4. Pareiškėjas pažymi, kad išskirtinai Muitinės laboratorija Lietuvos Respublikoje turi teisę teikti išvadas muitinės įstaigoms, kitoms valstybinės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, taip pat kitiems asmenims (tame tarpe Bendrovei) dėl prekių klasifikavimo pagal KN. Todėl šiuo atveju Išvada neabejotinai turi įtakos pareiškėjo pareigoms santykiuose su valstybe, nes Muitinės laboratorijos tyrimo išvadomis teisės aktų nustatyta tvarka remiasi visos muitinės įstaigos ir kiti asmenys. Išvada šiuo atveju tiesiogiai sukelia pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes.

5. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis KN kodu, nustatoma mokestinė – teisinė situacija prekės atžvilgiu, be kita ko, atitinkamam gėrimui taikytinas akcizo tarifas. KN 2208 pozicijoje (kuri Muitinės laboratorijos vertinimu šiuo atveju turėtų būti taikoma produkto Nr. 2 atžvilgiu) klasifikuojamiems gėrimams taikomas ženkliai didesnis akcizo tarifas, nei KN 2206 pozicijoje (kuri turėtų būti taikoma produkto Nr. 2 atžvilgiu). Taigi, Muitinės laboratorijai nustačius, jog pareiškėjo gėrimas – produktas Nr. 2 – klasifikuotinas KN 2208, o ne KN 2206 pozicijoje (kuri turėtų būti taikoma produkto Nr. 2 atžvilgiu), savo ruožtu konstatuota, jog pareiškėjas privalo mokėti ženkliai didesnį akcizo mokestį, nei mokėtų atitinkamo gėrimo klasifikavimo KN 2206 pozicijoje atveju.

6. Pareiškėjas vertino, kad Muitinės laboratorijos atliktas produktų klasifikavimas pagal KN gali būti skundžiamas, šiuo atveju pirmiausia paduodant skundą teismui dėl Muitinės departamento sprendimo (žr., administracinę bylą Nr. eAS-396-261/2017). Tiek Muitinės laboratorijos Išvadoje, tiek Muitinės laboratorijos protokoluose vartojami lingvistiniai išsireiškimai „rekomenduoja“, „rekomendacinis“, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, niekaip nelemia pareiškėjo teisės skųsti Muitinės laboratorijos atliktą produktų klasifikavimą pagal KN, dėl kurio pareiškėjas pagrįstai bei motyvuotai nesutinka.

7. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė sutinkantis, kad pareiškėjas turi teisę skųsti Muitinės departamentui muitinės įstaigų priimtus sprendimus, tačiau ne informacinio pobūdžio ar kitokius raštus.

9. Atsakovas paaiškino, kad Muitinės įstatymas nustato, jog muitinės įstaigų sprendimai priimami pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas) 22, 23, 27, 28, 29 ir 30 straipsnius. Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 1 dalies 39 punkte sąvoka „sprendimas“ apibrėžiama kaip „bet kuris muitinės veiksmas, susijęs su muitų teisės aktais, kuriuo duodamas nurodymas konkrečiu atveju, sukeliantis teisines pasekmes atitinkamam asmeniui arba asmenims“. Sutinkant su pareiškėjo nuomone, paremta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, kad „viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai inter alia jo pavadinimas“, o reikia vertinti ir dokumento turinį, būtent skundžiamo Muitinės laboratorijos rašto turinys nenustato pareiškėjui nei teisių, nei pareigų, nei jo atžvilgiu sukelia kokias nors teisines pasekmes. Kaip matyti iš Muitinės laboratorijos rašto turinio, jame nėra jokių nurodymų pareiškėjui atlikti tam tikrus veiksmus, jais nenustatomi jokie draudimai ar apribojimai. Muitinės laboratorijos skundžiamas raštas per se neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl nelaikytinas jo atžvilgiu tiesiogiai ir individualiai taikomu sprendimu. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai ir teisėtai Muitinės departamentas 2020 m. spalio 13 d. raštu Nr. 3B(4.10)-6355 informavo pareiškėją, kad jo skundas dėl Muitinės laboratorijos skundžiamo rašto nagrinėjamas Muitinės departamente nebus. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo objektas.

10. Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjas pripažįsta, kad Muitinės laboratorijos raštas jam tiesiogiai jokių teisių ar prievolių nesukuria, tačiau turi įtakos jo santykiuose su kitomis valstybės institucijomis ar pan. Tinkamai įforminta (ne pareiškėjui adresuotas minėtas raštas su rekomenduojamu KN kodu) Muitinės laboratorijos Išvada yra tik tarpinis dokumentas kitų institucijų priimamiems sprendimams pagrįsti. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartį, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011, 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-442-555/2010).

11. Atsakovas pažymėjo, kad Muitinės laboratorija, iš vienos pusės, ištyrusi prekės pavyzdį, jokių privalomų įpareigojimų Bendrovei nenustatė, iš kitos pusės, netiesa, jog gali būti remiamasi išskirtinai Muitinės laboratorijos išvadomis. Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 (toliau – ir Taisyklės) 15 punktas nustato, kad „taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis“. Taigi, minėta nuostata suteikia galimybę remtis ne išskirtinai Muitinės laboratorijos, tačiau ir kitos kompetentingos institucijos išvadomis.

12. Atsakovas nurodė, kad galimybė ginčyti Muitinės laboratorijos tyrimų protokolus atsiranda tik iš esmės išnagrinėjus ginčą Muitinės departamente ir pateikus skundą dėl pastarojo sprendimo, kartu ginčijant ir Muitinės laboratorijos tyrimų protokolą. Taigi, prievolė Muitinės departamentui nagrinėti asmenų skundus dėl Muitinės įstaigų rekomendacinio pobūdžio raštų nenumatyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-396-261/2017, kurią neteisingai interpretuoja pareiškėjas.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės laboratorija atsiliepime į pareiškėjo skundą, palaikydamas atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, akcentuodamas Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 1 dalies 39 punkte, Muitinės įstatymo 31 straipsnyje, 37 straipsnio 2 dalyje, Nuostatų 1 punkte, 2.1, 5.1, 10.3 papunkčiuose, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 5 dalyje, 26 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste vertino, kad Muitinės departamentas pagrįstai ginčijamu 2020 m. spalio 13 d. raštu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi skundžiamas Muitinės laboratorijos raštas yra rekomendacinio pobūdžio, pareiškėjo atžvilgiu nesukelia teisinių pasekmių ir laikytinas tarpiniu dokumentu kitų institucijų priimamiems sprendimams pagrįsti. Pabrėžė, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kurias siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą.

16. Teismas nesutiko su skundo teiginiu, jog atsakovas, atsisakęs nagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. skundą, užkirto jam kelią ginti savo pažeistas teises dėl Muitinės laboratorijos netinkamai atlikto pareiškėjo gaminamo produkto klasifikavimo pagal KN.

17. Teismas Taisyklių 15 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Muitinės laboratorijos išvados yra besąlygiškai privalomos, kadangi gali būti remiamasi ne tik Muitinės laboratorijos, bet ir kitos kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Tai patvirtina ir administracinių teismų praktika, pavyzdžiui, kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-1949/2008 vienas iš įrodymų, objektyviai galėjusių ir turėjusių padėti pagrįsti subjektyvią pareiškėjo poziciją dėl neteisingo Kombinuotosios nomenklatūros kodo suteikimo tirtai prekei bei neigti Muitinės laboratorijos padarytas išvadas, galėjo būti nešališkos, atitinkamos kompetentingos institucijos kitokios tyrimo išvados dėl suteikimo ginčo prekei KN kodo.

18. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas skunde cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-369-261/2017, tačiau minėtoje byloje buvo skundžiama ne Muitinės laboratorijos raštu pateikta rekomendacinio pobūdžio išvada, bet Muitinės laboratorijos tyrimo protokolas. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje nurodė sąlygas, kurioms esant pareiškėjas galėtų ginčyti Muitinės laboratorijos protokolus: „pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus Muitinės departamento 2017 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 1A-26 palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtu teisėtumo ir pagrįstumo klausimą ir teismui nusprendus panaikinti tokį Muitinės departamento sprendimą, o Muitinės departamentui išnagrinėjus pareiškėjo skundą iš esmės, pareiškėjas turės teisę teisme ginčyti tiek Muitinės laboratorijos 2016 m. rugsėjo 13 d. tyrimo protokolą Nr. 16MLT 1302, 2016 m. lapkričio 7 d. tyrimo protokolą Nr. 16MLT 1543 ir 2016 m. lapkričio 9 d. tyrimo protokolą Nr. 16MLT 1547, tiek galutinį Muitinės departamento sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas bus išnagrinėtas iš esmės.“ Šia pareiškėjo minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi nenumatyta prievolė Muitinės departamentui nagrinėti asmenų skundus dėl muitinės įstaigų rekomendacinio pobūdžio raštų.

19. Teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011 pateiktų išaiškinimų kontekste priėjo prie išvados, kad skundo teiginiai, jog Muitinės laboratorijos 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu pateiktos rekomendacijos dėl jo pateiktos prekės Nr. 2 tarifinio klasifikavimo yra privalomos ir sukelia neigiamas teisines pasekmes ir šį raštą apskundus Muitinės departamentas privalėjo įvertinti jo pagrįstumą ir teisėtumą, yra nepagrįsti.

20. Teismas, netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo, netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo Muitinės departamento išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės bei procesinio reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundo reikalavimus tenkinti ir priteisti iš atsakovo bylos nagrinėjimo išlaidas.

22. Pareiškėjas teigia, kad teisę apskųsti Muitinės laboratorijos Išvadą jam suteikia Nuostatų 5.1 papunktis, Muitinės įstatymo 31 straipsnio 1 punktas, Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnis. Viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl šiuo atveju būtina analizuoti ne tik pačios išvados turinį, bet ir jos priėmimą lydinčius ir reglamentuojančius teisės aktus.

23. Pareiškėjo vertinimu, Muitinės laboratorijos Išvada tiesiogiai sukelia jam neigiamas teisines pasekmes. Teismas nevertino ir neatsižvelgė į pareiškėjo 2020 m. spalio 29 d. skunde dėstomą poziciją dėl, vadovaujantis KN kodu, nustatomos mokestinės-teisinės situacijos pareiškėjo prekės atžvilgiu ir to pasėkoje atitinkamam pareiškėjo gėrimui taikytino akcizo tarifo. Muitinės laboratorijai nustačius, jog pareiškėjo gėrimas – produktas Nr. 2 – klasifikuotinas KN 2208, o ne KN 2206 pozicijoje (kuri turėtų būti taikoma produkto Nr. 2 atžvilgiu), savo ruožtu konstatuota, jog pareiškėjas privalo mokėti ženkliai didesnį akcizo mokestį, nei mokėtų atitinkamo gėrimo klasifikavimo KN 2206 pozicijoje atveju.

24. Pareiškėjas pažymi, kad teismo išvada, jog Muitinės laboratorijos Išvada neskundžiama, kadangi nesukelia pareiškėjo atžvilgiu teisinių pasekmių, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-396-261/2017). Muitinės laboratorijos Išvadoje ir protokoluose vartojami lingvistiniai išsireiškimai „rekomenduoja“, „rekomendacinis“ neapriboja pareiškėjo teisės skųsti Muitinės laboratorijos atliktą produktų klasifikavimą pagal KN, dėl kurio pareiškėjas nesutinka.

25. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad skundas dėl Muitinės laboratorijos Išvados neabejotinai turėjo būti iš esmės nagrinėtas Muitinės departamente. Muitinės departamentui nepagrįstai ir neteisėtai atsisakius nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Išvados, buvo paneigta pareiškėjo teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, užkertant kelią pareiškėjui taikytinų teisės aktų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises dėl Muitinės laboratorijos netinkamai atlikto pareiškėjo gaminamo produkto klasifikavimo pagal KN.

26. Pareiškėjo teigimu, teismas palaiko ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtintą poziciją dėl Muitinės laboratorijos padarytų išvadų neprivalomumo ir nevertina faktinių aplinkybių bei realios Lietuvos Respublikoje esamos situacijos, susijusios su akredituotų (sertifikuotų) nešališkų tyrimų laboratorijų pasiūla. Vertinant teismo motyvus, susidaro situacija, kai pareiškėjas lyg ir turi teorinę galimybę remtis ne Muitinės laboratorijos, bet kitos kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis, tačiau praktikoje tokios galimybės nėra.

27. Pareiškėjas akcentuoja, kad Muitinės laboratorija vienintelė specializuota laboratorija Lietuvoje ir jai suteikta išimtinė teisė atlikti tyrimus, kai jie reikalingi prekių tarifiniam klasifikavimui nustatyti, teikti išvadas muitinės įstaigoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, taip pat kitiems asmenims (tame tarpe Bendrovei) dėl prekių klasifikavimo pagal KN.

28. Pareiškėjas pažymi, kad Nuostatų 1 punkto kontekste Išvada neabejotinai yra privaloma pareiškėjui. Atitinkamai, Muitinės laboratorijai konstatavus, kad tam tikrai prekei taikomas konkretus kodas pagal KN, subjektai Lietuvos Respublikoje iš esmės neturi alternatyvų elgtis kitaip nei „rekomenduoja“ Muitinės laboratorija, kadangi kitos kompetentingos institucijos, akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, Lietuvos Respublikoje nėra.

29. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

30. Atsakovas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia iš esmės analogiškais pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste akcentuoja, kad pareiškėjas turi teisę skųsti Muitinės departamentui muitinės įstaigų priimtus sprendimus, tačiau ne informacinio pobūdžio raštus. Muitinės laboratorijos rašte nėra jokių nurodymų pareiškėjui atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, nenustatomi jokie draudimai ar apribojimai. Muitinės laboratorijos skundžiamas raštas per se neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl nelaikytinas jo atžvilgiu tiesiogiai ir individualiai taikomu sprendimu. Pareiškėjas iš esmės pripažįsta, kad minėtas raštas jam tiesiogiai jokių teisių ar prievolių nesukuria, tačiau gali turėti įtakos jo santykiuose su kitomis valstybės institucijomis, administruojančiomis akcizo mokestį.

31. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Muitinės laboratorijos Išvada yra tik tarpinis dokumentas kitų institucijų priimamiems sprendimams pagrįsti. Be to, ginčas nagrinėjamu atveju vyksta ne dėl Muitinės laboratorijos Išvadoje nustatytų faktų vertinimo, tačiau dėl šios įstaigos pateikto rekomendacinio pobūdžio rašto pripažinimo ar nepripažinimo muitinės įstaigos sprendimu ir galimybės jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka Muitinės departamentui. Taisyklių 15 punktas suteikia galimybę remtis ne išskirtinai Muitinės laboratorijos, tačiau ir kitų kompetentingų institucijų ar net kitų valstybių (ne tik Lietuvos) atitinkamų institucijų išvadomis, galinčiomis paneigti Muitinės laboratorijos išvadas.

32. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-396-261/2017 teiginius. Šioje byloje skundžiama ne Muitinės laboratorijos raštu pateikta rekomendacinio pobūdžio išvada, o Muitinės laboratorijos tyrimo protokolas. Teismas šioje byloje nurodo sąlygas, kurioms esant pareiškėjas galėtų ginčyti Muitinės laboratorijos tyrimų protokolus. Galimybė ginčyti Muitinės laboratorijos tyrimų protokolus atsiranda tik nuginčijus Muitinės departamento atsisakymą priimti ir nagrinėti pareiškėjo skundą ir išnagrinėjus ginčą Muitinės departamente iš esmės, o vėliau pateikus skundą dėl pastarojo sprendimo, kartu ginčijant ir Muitinės laboratorijos tyrimų protokolus. Taigi, prievolė Muitinės departamentui nagrinėti asmenų skundus dėl Muitinės įstaigų rekomendacinio pobūdžio raštų nenumatyta ir šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 dalis). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 dalis).

34. Šio ginčo atveju nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nepaisyti apeliacinio skundo ribų, bei šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas neperžengiant jo ribų.

35. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia nesutikimo argumentais dėl įrodymų vertinimo ir ginčo santykius reglamentuojančios teisės aiškinimo bei jos taikymo.

36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

37. Dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-95/2012).

38. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes, tačiau jų netinkamas vertinimas nulėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimą.

39. Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą kvalifikuoti ginčo santykius kaip ginčą dėl konsultacijos teikimo mokesčių klausimais ir ginčo prigimtis lemia jo nagrinėjimo ribas.

40. Mokesčių administravimo įstatymo 37 ir 371 straipsniais yra nustatytos dvi skirtingos mokesčių administratoriaus išankstinės nuomonės išreiškimo formos pagal asmens paklausimą mokesčių mokėjimo klausimais, t. y. konsultacija (37 straipsnis) ir mokesčių administratoriaus išankstinis įsipareigojimas dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo (371 straipsnis).

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant MAĮ 37 straipsnį (Mokesčių mokėtojų konsultavimas) yra suformuota taisyklė, kad mokesčių administratoriaus pateikta konsultacija konkrečiam mokesčių mokėtojui jo mokamų (numatomų mokėti) mokesčių mokėjimo klausimais nėra individualus ar norminis teisės aktas. Teisminio nagrinėjimo dalyku negali būti tokios konsultacijos turinys, t. y. negali būti sprendžiamas klausimas, ar mokesčių administratoriaus nuomonė dėl atitinkamų teisės aktų taikymo, kuri (nuomonė) mokesčių mokėtojui nėra privaloma, pateikta konsultacijoje, atitinka aukštesnės galios teisės aktų turinį ar ne. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką gali sudaryti tik aplinkybių, ar nebuvo pažeista pareiškėjo teisė nustatyta tvarka ir būdu gauti konsultaciją iš mokesčių administratoriaus dėl mokamų ar numatomų mokėti mokesčių mokėjimo, nustatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018, 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-657/2009).

42. Ginčuose dėl MAĮ 371 straipsnio taikymo teismas nustatė, kad mokesčių administratoriaus išankstinis įsipareigojimas dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo gali būti administracinės bylos dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018).

43. Muitinės laboratorija, kuriai pareiškėjas 2020 m. liepos 15 d. pateikė prašymą pagal prekių pateiktus aprašymus ir pavyzdžius nustatyti kodus pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą, TARIC ir nacionalinį papildomą kodą, pagal Muitinės laboratorijos nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1B-668 (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. gruodžio 28 d.) 10.3 papunkčiu nustatytą kompetenciją teikia rekomendacijas dėl prekių tarifinio klasifikavimo juridiniams ir fiziniams asmenims, kurios turinys numatomų mokėti mokesčių mokėjimo klausimais atitinka konsultavimo formą, nustatyta MAĮ 37 straipsniu.

44. Pareiškėjas, nesutikdamas su Muitinės laboratorijos išvada, pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris pagal Muitinės departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 171, 9.1 papunktį planuoja, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja muitinės įstaigų veiklą, vykdomą atliekant joms pavestas funkcijas, todėl pareiškėjas galėjo teikti skundą atsakovui ir atsakovas pavaldumo tvarka kontroliuodamas jam pavaldžią instituciją (Muitinės laboratorijos nuostatų 1 punktas) privalėjo skundą priimti bei nagrinėti.

45. Skundo nagrinėjimo apimtis tokio pobūdžio bylose yra nagrinėjama su išimtimi iš bendros tvarkos, kaip nurodyta minėtoje teismų praktikoje (žr. šios nutarties 43 punktą). Nustatytos išimties ribose taip pat būtina lyginamuoju būdu patikrinti, ar skunde nurodytas aplinkybes bei prašymus administravimo subjektas išnagrinėjo savo kompetencijos ribose ir ar pilnai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-811-261/2021). Taip pat tikrinama, ar nebuvo pažeistos prašymo nagrinėjimo bei sprendimo priėmimo administracinė procedūra, kaip yra nustatyta Viešojo administravimo įstatyme.

46. Išdėstytos skundo nagrinėjimo nuostatos patvirtina, kad atsakovas, atsisakydamas nagrinėti pareiškėjo skundą, nesilakė nustatytos šios rūšies skundų nagrinėjimo tvarkos, tuo iš esmės pažeidė pagrindinės procedūras bei taisykles ir tai yra pagrindas panaikinti administracinės procedūros sprendimą kaip neteisėtą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

47. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo, neteisingai vertino faktines aplinkybes ir dėl to priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. skundą dėl Muitinės laboratorijos 2020 m. rugsėjo 3 d. išvados dėl tarifinio prekių klasifikavimo Nr. (1.5)2B-273 iš naujo.

48. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi galimybės išnagrinėti ginčo iš esmės, nes atsakovas neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, todėl jo apeliacinė patikra negalima ir atsakovui pagal jam suteiktą kompetenciją tenka pareiga išnagrinėti skundą bei priimti procedūrinį sprendimą, kuris po to gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

49. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

50. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

51. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui 2020 m. gruodžio 30 d. teikė prašymą priteisti iš atsakovo 1 331 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas už skundo parengimą, o apeliacinės instancijos teismui 2022 m. vasario 4 d. pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 968 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas už apeliacinio skundo parengimą. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismui pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos už teisinę pagalbą byloje iš viso sudaro 2 299 Eur.

52. Pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos už skundą ir apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatytų galimų priteisti už nurodytas teisines paslaugas dydžių. Tačiau, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, į tai, kad pareiškėją atstovaujančiam advokatui, kuris rengė skundą pirmosios instancijos teismui, ginčo faktiniai ir teisiniai aspektai rengiant apeliacinį skundą jau buvo žinomi, įvertinus skundo ir apeliacinio skundo turinį, apimtį, bylos sudėtingumą, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažinama, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

53. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas už skundo pirmosios instancijos teismui padavimą sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, o už apeliacinio skundo padavimą – 11,25 Eur žyminį mokestį. Pareiškėjas turi teisę ir į šių su byla susijusių išlaidų atlyginimą, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 34,25 Eur už žyminių mokesčių sumokėjimą.

54. Iš viso iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisiama 1 534, 25 Eur išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauen craft“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 3B(4.10)-6355.

Įpareigoti Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauen craft“ 2020 m. rugsėjo 21 d. skundą dėl Muitinės laboratorijos 2020 m. rugsėjo 3 d. išvados dėl tarifinio prekių klasifikavimo Nr. (1.5)2B-273 iš naujo.

Priteisti iš atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Kauen craft“ 1 534,25 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt keturis eurus, 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas