9c243ddf-6ffd-4b9a-afcf-683f5aecb3f4 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-481-368/2019 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01059-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.39.2.6.1.; 2.6.39.2.6.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2. (S) (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 19 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (ieÅ¡kovės) akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

B. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. B. 290,77 Eur iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 23 d. (adresu: duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu A.

B., vairuodamas transporto priemonę „Toyota Corolla Verso“, atsitrenkė j transporto priemonę „Toyota Yaris“. Eismo įvykio kaltininku pripažintas transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“ valdytojas A. B.. IeÅ¡kovė ir atsakovas A. B. buvo sudarę įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta automobilio „Toyota Corolla Verso“ valdytojo civiline atsakomybė, todėl ieÅ¡kovei, kaip transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“, valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, atsirado pareiga atlyginti eismo įvykiu padarytÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovė atliko žalos sureguliavimo procedÅ«ras ir iÅ¡mokėjo 581,54 Eur draudimo iÅ¡mokÄ padarytai žalai atlyginti. Žalos sureguliavimo metu nustatyta, jog eismo įvykio metu apdrausto automobilio valdytojas, atsakovas, neturėjo 5 metų vairavimo stažo, tokiu bÅ«du pažeistas draudiko ir atsakovo A. B. sudarytos draudimo sutarties 1.5.6. punktas - individualiai aptarta sÄ lyga, jog apdraustos transporto priemonės „nevairuoja mažesnį nei 5 metų vairavimo staÅ¾Ä turintys asmenys“. Eismo įvykio dienÄ (2017-11-23) transporto priemonei „Toyota Corolla Verso“ vairuoti atsakovas neturėjo net 2 metų vairavimo stažo, todėl itin reikÅ¡mingai pažeidė susitarimÄ su draudiku, o draudimo sutarties 1.5.6 punkte aptariama sÄ lyga, jog transporto priemonės nevairuos asmuo, neturintis 5 metų vairavimo stažo, yra tiesiogiai susijusi su draudžiama transporto priemone.

Atsakovas, sutarties galiojimo metu nepranešęs, kad transporto priemonė vairuojama sutartyje aptarto stažo neturinčio asmens, pažeidė jam tenkančias sutartines prievoles, todėl jam tenka Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 62 punkte bei Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-draudimo sutartis) 1.5.7 punkte numatytos neigiamos teisinės pasekmės - grÄ Å¾inti 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, kas sudaro 290,77 Eur.

2. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad teisę vairuoti AM, C ir C1 kategorijų transporto priemones jis įgijo 1978 metais, o B kategorijos – 2016 m. kovo 24 d. Draudimo sutartį jis sudarė ne internetu, o asmeniÅ¡kai su draudiko atstovu, kuriam jis pateikė savo vairuotojo pažymėjimÄ ir visÄ informacijÄ apie save ir draudžiamos transporto priemonės vairavimÄ . Sudarant sutartį jis informavo, kad draudžiamÄ automobilį vairuos tik jis pats.

Automobilio nei autoįvykio metu, nei prieÅ¡ jį ar po jo nevairavo joks kitas asmuo, jo, kaip transporto priemonės vairuotojo, duomenys nepakito, vairuotojo pažymėjimas liko toks pat, todėl kalbėti apie kokį nors rizikos pasikeitimÄ nėra pagrindo. Teisminėje praktikoje rizikos pasikeitimas siejamas su transporto priemonės perdavimu vairuoti kitam asmeniui. Sutarties 1.5.6 punkte aplinkybė, susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar turinti tam įtakos yra nurodyta „nevairuoja mažesnį nei 5 metų vairavimo staÅ¾Ä turintys asmenys“, o ne „nevairuoja mažesnį nei 5 metų atitinkamos kategorijos vairavimo staÅ¾Ä turintys asmenys“.

Laiko, jog minėtÄ sutarties sÄ lygÄ aiÅ¡kinant plečiamai, ji taptų siurprizine, kÄ draudžia CK 6.186 straipsnis. Bandydamas pagrįsti plečiamÄ jį sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimÄ , ieÅ¡kovė painioja vairavimo stažo ir teisės vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę sÄ vokas. Nuo 1978 m. turėdamas teisę vairuoti C ir C1 kategorijų transporto priemones, 2016 m. įgijęs teisę vairuoti B kategorijos automobilius, vairavimo stažo klausimÄ aiÅ¡kinosi VÄ® „Regitra” ir policijoje, kur jam buvo paaiÅ¡kinta, kad jo vairavimo stažas virÅ¡ trisdeÅ¡imties metų, vairavimo metu nei karto pradedančiojo vairuotojo ženklo nebuvimas ant jo vairuojamo automobilio neužkliuvo jį stabdžiusiems ir dokumentus tikrinusiems pareigÅ«nams.

Turėdamas teisės vairuoti transporto priemonę duomenis, jo pateiktÄ informacijÄ , kad transporto priemonės nevairuos joks kitas asmuo, draudikas apskaičiavo draudimo įmokÄ , kuriÄ jis ir sumokėjo. Jo nuomone, ieÅ¡kovė reikalaudama iÅ¡ jo dalies draudimo iÅ¡mokos, kuriÄ ji sumokėjo eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti, elgiasi nesÄ Å¾iningai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mai 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

4. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kokia draudimo rizikai įvertinti reikÅ¡minga informacija apie transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“ valdytojo individualius požymius prieÅ¡ sudarant 2017 m. birželio 30 d. įprastinę draudimo sutartį buvo surinkta ir neįrodė, kad atsakovas, sudarydamas draudimo sutartį, nuslėpė apie save, automobilio valdytojÄ , informacijÄ , kada ir kokios kategorijos transporto priemones teisę vairuoti yra įgijęs.

5. Teismas iÅ¡ vairuotojo pažymėjimo duomenų patikros nustatė, kad teisę vairuoti transporto priemones atsakovas yra įgijęs 1978 metais. Nuo 1978 m. gruodžio 20 d. jis turi teisę vairuoti transporto priemones - C, C1 kategorijos automobilius, kurių masė didesnė kaip 3 500 kg, bet ne didesnė kaip 7 500 kg ir kurie skirti vežti ne daugiau kaip aÅ¡tuonis keleivius ir Å¡ie automobiliai gali bÅ«ti sujungti su priekabomis, t. y. atsakovo vairavimo stažas didesnis nei 30 metų. Atsižvelgdamas į eilę aplinkybių, kaip antai, kad draudimo sutarties 1.5.6 punkte draudimo rizika įvertinta ir įmoka apskaičiuota įvertinus tÄ aplinkybę, kad draudžiamÄ automobilį nevairuoja mažesnį nei 5 metų vairavimo staÅ¾Ä turintys asmenys, jog ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad ji reikalavo iÅ¡ atsakovo duomenų apie B kategorijos transporto priemonių vairavimo staÅ¾Ä ir kad tokiÄ informacijÄ atsakovas nuo ieÅ¡kovės nuslėpė bei į tai, kad ieÅ¡kovė neargumentavo, dėl ko padidėja atsakovo, kuris turi teisę vairuoti C, C1 kategorijas transporto priemones, vairavimo rizika vairuojant B kategorijos automobilius, teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieÅ¡kovė) ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2019 m. balandžio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 6.1. Jei draudikui ir bÅ«tų buvęs pateiktas transporto priemonę vairuosiančio asmens vairuotojo pažymėjimas, teisė pasirinkti kokiÄ sutartį sudaryti priklauso tik draudėjui: draudikas net ir surinkęs informacijÄ apie draudėjÄ bei įvertinęs prisiimamÄ rizikÄ negali nuspręsti už draudėjÄ su kokia individualiai aptariama sÄ lyga sudaryti draudimo sutartį.

Draudėjui apmokėjus polisÄ už teikiamÄ draudimo apsaugÄ ir tokiu bÅ«du patvirtinus draudimo sutartį, kyla pareiga jos laikytis - aptariamu atveju atsakovas sumokėjęs įmokÄ už teikiamÄ draudimo apsaugÄ , patvirtino sutartį, kuri numato, jog vairuojamos transporto priemonės nevairuos asmenys, turintys mažesnį, nei 5 metų vairavimo staÅ¾Ä . Neigiamos Å¡ios pareigos nevykdymo pasekmės tenka bÅ«tent atsakovui. 6.2. Atsakovas nurodydamas, kad jo vairavimo stažas didesnis, nei 30 metų, galimai klydo manydamas, kad gali vairuoti apdraustÄ B kategorijos transporto priemonę, nes teisę vairuoti AM, C ir C1 kategorijų transporto priemones įgijo dar 1978 metais ir pasak atsakovo draudimo sutarties 1.5.6 punkto sÄ lyga jam neturėtų bÅ«ti taikoma.

Sutarties 1.5.6 punkte nurodyta sÄ lyga yra tiesiogiai susijusi su draudžiama transporto priemone, ir Å¡iai kategorijai vairavimo stažas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, t. y. nuo 2016-03-24 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovas eismo įvykio dienÄ neturėjo net 2 metų vairavimo stažo B kategorijos transporto priemonėms valdyti, todėl pažeidė su draudiku sudarytÄ susitarimÄ dėl vairuotojo vairavimo stažo. 6.3. Draudėjas už teikiamÄ draudimo paslaugÄ pagal sutartį sumokėjo 161,00 Eur įmokÄ .

Remiantis draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiais tarifais, draudimo apsaugos kainai nenumatant draudimo sutarties 1.5.6 punkto sÄ lygos, t. y. jei draudžiamÄ transporto priemonę bÅ«tų leidžiama vairuoti asmenims, turintiems mažesnį, nei 5 metų vairavimo staÅ¾Ä B kategorijos transporto priemonėms, atsakovo draudimo įmoka bÅ«tų buvusi 264,00 Eur, kas suponuoja ir didesnę draudiko prisiimamÄ rizikÄ . Pradėjus valdyti B kategorijos automobilius atsiranda naujų rizikų, lyginant su AM, C ir C1 kategorijų transporto priemonėmis, pvz.: skiriasi skirtingų kategorijų transporto priemonių važiavimo leistinas greitis (Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 131.1, 131.4. punktai), skiriasi transporto priemonių manevringumas ir kt.

7. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundÄ , atsakovas A. B. praÅ¡o jį atmesti ir palikti Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2019 m. balandžio 24 d. sprendimÄ nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais argumentais kaip ir atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria atmestas draudimo bendrovės ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo - 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ atsakovo susigrÄ Å¾inimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2017 m. birželio 30 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo apdrausta automobilio „Toyota Corolla Verso“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civiline atsakomybė. 2017 m. lapkričio 23 d. (adresu: duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas. IeÅ¡kovė, transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybės draudikas, atlygino eismo įvykiu padarytÄ Å¾alÄ kitai transporto priemonei, iÅ¡mokėdama 581,54 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Dėl pareigos atskleisti informacijÄ sudarant draudimo sutartį ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių 11.

Draudėjo pareiga atskleisti informacijÄ draudikui apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtakÄ draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir Å¡io įvykio galimų nuostolių dydžiui, reglamentuojama CK 6.993 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visÄ Å¾inomÄ informacijÄ apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtakÄ draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir Å¡io įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi bÅ«ti žinomos draudikui.

Aptariamo straipsnio 5–7 dalyse reglamentuojama, kad jeigu draudėjas dėl neatsargumo nepateikė Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, tai draudikas turi teisę pasiÅ«lyti draudėjui pakeisti draudimo sutartį, o Å¡iam atsisakius, reikalauti nutraukti draudimo sutartį; teisę reikalauti nutraukti draudimo sutartį draudikas turi visais atvejais, kai draudėjas neatskleidė 1 dalyje nustatytos informacijos dėl neatsargumo, o draudikas, žinodamas tÄ informacijÄ , nebÅ«tų sudaręs draudimo sutarties; taip pat draudikas turi teisę įvykus draudžiamajam įvykiui sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ arba atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯rodęs, kad nė vienas draudikas, žinodamas aplinkybes, kurių draudėjas nenurodė dėl neatsargumo, nebÅ«tų sudaręs draudimo sutarties.

12. CK 6.993 straipsnyje reglamentuojamos skirtingos pasekmės atvejais, kai, pirma, draudėjas suteikia draudikui melagingÄ informacijÄ , žinodamas, kad ji melaginga, ir, antra, tais atvejais, kai draudėjas neatskleidžia informacijos dėl neatsargumo. Pirmuoju atveju draudikas įgyja teisę reikalauti sutarties pripažinimo negaliojančia, antruoju – sutarties pakeitimo ar nutraukimo, draudimo iÅ¡mokos mažinimo ar jos nemokėjimo. CK 6.993 straipsnio 2 dalyje esminėmis aplinkybėmis, apie kurias sudarydamas draudimo sutartį draudėjas privalo informuoti draudikÄ , pripažįstamos aplinkybės, nurodytos standartinėse draudimo sutarties sÄ lygose (draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse), taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raÅ¡tu prašė draudėjo suteikti informacijÄ (jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi bÅ«ti žinomos draudikui – CK 6.993 straipsnio 1 dalis).

Be to, draudėjas turi pareigÄ ir po draudimo sutarties sudarymo draudžiamojo laikotarpio metu praneÅ¡ti draudikui apie po draudimo sutarties sudarymo pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių padidėja draudimo rizika; tos aplinkybės, apie kurias draudėjas turi pareigÄ praneÅ¡ti, nustatytos draudimo sutartyje (CK 6.1010 straipsnio 1 dalis).

13. Pagal CK 6.990 straipsnio 1 dalį draudimo sutartis sudaroma draudikui akceptuojant draudėjo pasiÅ«lymÄ (praÅ¡ymÄ ), pateiktÄ draudikui, arba draudėjui akceptuojant draudiko pasiÅ«lymÄ sudaryti sutartį; draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse nustatytais atvejais draudėjo praÅ¡ymas turi bÅ«ti raÅ¡ytinis; raÅ¡ytinio praÅ¡ymo formÄ ir turinį tokiu atveju nustato draudikas. Tokiais atvejais, kai draudimo sutartis sudaroma esant raÅ¡ytiniam draudėjo praÅ¡ymui, kurį akceptuoja draudikas, draudėjo atsakomybė už praÅ¡yme pateiktų duomenų teisingumÄ Ä¯tvirtinta taip pat ir CK 6.990 straipsnio 2 dalyje, pagal kuriÄ draudėjas atsako už pasiÅ«lyme (praÅ¡yme) pateiktų duomenų teisingumÄ , o sudarius draudimo sutartį, raÅ¡ytinis draudėjo praÅ¡ymas tampa sudėtine draudimo sutarties dalimi.

Informacijos rinkimas apie draudimo rizikÄ priskirtas draudiko kompetencijai pagal aptariamÄ CK 6.990 straipsnį, taip pat pagal CK 6.994 straipsnį, kuriame reglamentuojama draudiko teisė įvertinti draudimo rizikÄ .

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad informavimo pareiga pagal įstatymÄ nustatyta abiem sutarties Å¡alims – ir draudikui, ir draudėjui. Draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos Å¡alių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, todėl draudimo sutarties Å¡alys privalo atskleisti viena kitai visÄ informacijÄ , kuri gali bÅ«ti reikÅ¡minga Å¡iai sutarčiai sudaryti bei jos sÄ lygoms nustatyti ir vykdyti. Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, ne tik turi įvertinti draudėjo pateiktÄ informacijÄ , bet ir pats reikalauti pateikti ar rinkti, jo nuomone, trÅ«kstamÄ informacijÄ apie draudėjÄ tokios apimties ir tokiu bÅ«du, kad draudiko suklydimo dėl draudžiamojo įvykio tikimybė bÅ«tų kuo mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2013).

Tai, kad pareiga pateikti reikÅ¡mingÄ informacijÄ tenka draudėjui, o Å¡iÄ informacijÄ rinkti – draudikui, iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2011, kurioje konstatuota, kad draudimo rizikÄ draudikas turi įvertinti ne tik pagal draudėjo informacijÄ , pateiktÄ praÅ¡yme sudaryti draudimo sutartį, bet ir pagal kitÄ informacijÄ , kuriÄ pateikia draudėjas, naudos gavėjas, ir reikalauti jų papildomos informacijos, t. y. pateikti ar rinkti, jo nuomone, trÅ«kstamÄ informacijÄ apie draudėjÄ .

15. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatytus faktus, neteisingai aiÅ¡kino bylai aktualų teisinį reguliavimÄ ir dėl nurodytų priežasčių byla buvo neteisingai iÅ¡spręsta. Apeliantės nuomone, esminis momentas, turintis įtakos 50 % iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ atsakovo susigrÄ Å¾inimui yra tai, kad atsakovas, o tuo pačiu ir teismas neteisingai traktavo tarp Å¡alių sudarytos draudimo sutarties 1.5.6 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ - draudimo rizika įvertinta ir įmoka apskaičiuota įvertinus tÄ aplinkybę, kad draudžiamÄ automobilį nevairuoja mažesnį nei 5 metų vairavimo staÅ¾Ä turintys asmenys.

Å iuo atveju, atsakovas turėjo daugiau nei 30 metų vairavimo staÅ¾Ä vairuojant kitas, ne B kategorijos transporto priemones, o vairuoti draudžiamÄ transporto priemonę atsakovas turėjo tik truputį daugiau nei vienerių metų vairavimo staÅ¾Ä , todėl pažeidė draudimo sutarties sÄ lygas. Atsakovas pats pasirinko tokiÄ sutartį ir turi prisiimti iÅ¡ to kilusias neigiamas pasekmes.

16. Su Å¡iais ieÅ¡kovės argumentais apeliacinis teismas iÅ¡ esmės sutinka ir pažymi, kad reikÅ¡minga tai, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne tik dėl tarp Å¡alių sudarytos 2017-06-30 draudimo sutarties 1.5.6. punkto sÄ lygos, bet ir dėl draudimo sutarties turinio aiÅ¡kinimo taisyklių aplamai. Atsakovas nurodo, kad jo vairavimo stažas daugiau nei 30 metų, jis turėjo AM, C ir C1 kategorijas, kurias įgijo 1978 metais. Kategorija B - 2016 m. kovo 24 d. Draudimo sutartį jis sudarė ne internetu, o asmeniÅ¡kai su draudiko atstovu, kuriam jis pateikė savo vairuotojo pažymėjimÄ ir visÄ informacijÄ apie save ir draudžiamos transporto priemonės vairavimÄ .

Sudarant sutartį jis informavo, kad draudžiamÄ automobilį vairuos tik jis pats. Automobilio nei autoįvykio metu, nei prieÅ¡ jį ar po jo nevairavo joks kitas asmuo, jo, kaip transporto priemonės vairuotojo, duomenys nepakito, vairuotojo pažymėjimas liko toks pat, todėl mano, kad kalbėti apie kokį nors rizikos pasikeitimÄ nėra pagrindo. Laiko, kad draudimo sutarties 1.5.6. punkte įraÅ¡yta formuluotė „nevairuoja mažesnį nei 5 metų vairavimo staÅ¾Ä turintys asmenys“ jam negali bÅ«ti taikoma, nes jo vairavimo stažas (kitų kategorijų (AM, C, C1) transporto priemonių) yra didesnis nei 30 metų.

17. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Å¡iuos atsakovo argumentus, atkreipia dėmesį į tai, kad nors draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos Å¡alių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu ir draudimo sutarties Å¡alys privalo atskleisti viena kitai visÄ informacijÄ , kuri gali bÅ«ti reikÅ¡minga Å¡iai sutarčiai sudaryti bei jos sÄ lygoms nustatyti ir vykdyti, tačiau Å¡io ginčo kontekste sutinka su ieÅ¡kovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ argumentu, kad teisė pasirinkti kokiÄ sutartį sudaryti priklauso tik draudėjui, Å¡iuo atveju atsakovui: draudikas net ir surinkęs informacijÄ apie draudėjÄ bei įvertinęs prisiimamÄ rizikÄ negali nuspręsti už draudėjÄ su kokia individualiai aptariama sÄ lyga sudaryti draudimo sutartį.

18. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , sutarties Å¡alims nesutariant dėl sudarytos sutarties sÄ lygų turinio, tokios sÄ lygos aiÅ¡kinamos pagal bendrÄ sias sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo bei sisteminio sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo principais. Sutarties aiÅ¡kinimui reikÅ¡mingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties Å¡alių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika. Taip pat įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusiÄ analogiÅ¡kų sutartinių santykių praktikÄ : jeigu sutarties Å¡alių turėtų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011; 2013 m. kovo 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2013; 2016 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

19. Esančių duomenų, sutartinius ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų kontekste, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad atsakovas pats nurodo, kad sutartį su draudiku sudarė individualiai, vadinasi draudimo sutartį ir jos sÄ lygas skaitė, su jomis susipažino, tačiau dėl Å¡ios įraÅ¡ytos 1.5.6. punkte sÄ lygos klausimų nekėlė. Sutartis buvo sudaryta dėl konkrečios transporto priemonės – lengvojo automobilio „Toyota Corolla Verso“, kuriam vairuoti reikalinga B kategorija, o ne dėl kelių transporto priemonių, kurioms vairuoti reikalingos AM, C ar C1 kategorijos.

IÅ¡ to seka, kad sutarties 1.5.6. punkte esanti sÄ lyga, jog „nevairuoja mažesnį nei 5 metų vairavimo staÅ¾Ä turintys asmenys“ yra susieta bÅ«tent su B kategorijos apdraustu lengvuoju automobiliu „Toyota Corolla Verso“. Toks sutarties aiÅ¡kinimas atitinka analogiÅ¡kų nusistovėjusių draudiminių teisinių santykių praktikÄ . Akcentuotina ir tai, kad draudimo sutartį sudaręs atsakovas, savo paraÅ¡u ir apmokėjimu patvirtino, kad suderino draudimo sutartį ir sutiko su draudimo sutarties sÄ lygomis.

Å i sutartis iki draudžiamojo įvykio buvo galiojanti ir nenuginčyta, atsakovas iki draudžiamo įvykio jokių pretenzijų dėl ginčijamo sutarties 1.5.6. punkto sÄ lygos nekėlė, neginčija jos ir dabar, todėl atsakovo teiginys, kad 1.5.6. punkto sÄ lyga jam neturėtų bÅ«ti taikoma, nes jis aplamai turi didesnį nei 30 metų vairavimo staÅ¾Ä (AM, C, C1 kategorijų), apeliacinės instancijos teisme nuomone, nesant nuginčytos tarp Å¡alių sudarytos 2019-06-30 draudimo sutarties 1.5.6. punkto sÄ lygos, atmestinas kaip nepagrįstas.

20. Nors atsakovo vairavimo stažas didesnis, nei 30 metų (AM, C, C1 kategorijos transporto priemonių), tačiau sutarties 1.5.6 punkte nurodyta sÄ lyga yra tiesiogiai susijusi su draudžiama transporto priemone (B kategorijos), ir Å¡iai kategorijai vairavimo stažas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, t. y. nuo 2016-03-24 d. Kadangi atsakovas eismo įvykio dienÄ neturėjo net 2 metų vairavimo stažo B kategorijos transporto priemonėms valdyti, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovas pažeidė su draudiku sudarytÄ susitarimÄ dėl apdraustos transporto priemonės vairuotojo vairavimo stažo.

NežiÅ«rint į tai, kad atsakovas nurodo, jog sudarydamas draudimo sutartį, pateikė savo vairuotojo pažymėjimÄ ir informavo, jog draudžiamÄ automobilį vairuos tik jis pats, automobilio nei autoįvykio metu, nei prieÅ¡ jį ar po jo nevairavo joks kitas asmuo, jo, kaip transporto priemonės vairuotojo, duomenys nepakito, vairuotojo pažymėjimas liko toks pat, todėl mano, kad ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo remtis draudimo sutarties 1.5.7 punktu dėl rizikos padidėjimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, kaip ir minėta, bÅ«tent draudėjas atsakovas susipažinęs su draudimo sutarties sÄ lygomis sprendžia sudaryti su draudiku sutartį ar nesudaryti, o nuspręsdamas jÄ sudaryti, tokiais savo veiksmais tÄ individualiÄ sÄ lygÄ bei padidėjusiÄ rizikÄ iÅ¡ anksto ir prisiima, ir privalo atsakyti už kilusias neigiamas pasekmes.

21. Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 22 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę apdraustos transporto priemonės valdytojui - jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė Å¡io įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalÄ dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį iÅ¡ valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį.

Pagal 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ Nr. 795 (toliau – taisyklės) 62 punktÄ - jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtos sumos dalį, t. y. iki 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbiÄ informacijÄ apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtakÄ draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir Å¡io įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo praÅ¡omos teisingos informacijos (Taisyklių 62.1 punktas).

22. Ä®vertinus byloje esančius duomenis, Å¡alių pozicijas ginčo klausimu, laikytina, kad atsakovas, turėdamas AM, C, C1 kategorijų vairavimo staÅ¾Ä daugiau nei 30 metų ir klaidingai manydamas, kad Å¡is vairavimo stažas įsiskaičiuoja ir taikomas taip pat ir B kategorijos transporto priemonei (nors pastarÄ jÄ vairuoti sudarydamas draudimo sutartį turėjo nepilnus 2 metus vairavimo stažo), Å¡ios informacijos draudikui neakcentavo ir nepasitikslino dėl neatsargumo (CK 6.993 straipsnio 1 dalis, 5-7 dalys) (Å¡ios nutarties 11-12 punktai).

IÅ¡ esmės, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, draudikas, žinodamas tÄ informacijÄ , tikėtinai nebÅ«tų sudaręs draudimo sutarties už tokiÄ metinę įmokÄ , už kokiÄ buvo sudaryta 2019-06-30 sutartis (161 Eur), o bÅ«tų taikęs atsakovui didesnę įmokÄ kaip draudėjui priklausančiam didesnės rizikos grupei, ir tokie apeliantės apeliacinio skundo argumentai yra logiÅ¡ki, pagrįsti bei taikomi įprastinėje draudimo teisinių santykių praktikoje. Taigi, Å¡iuo atveju draudikas turi teisę įvykus draudžiamajam įvykiui sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ , t. y. susigrÄ Å¾inti 50 % iÅ¡mokėtos dėl patirto draudiminio įvykio sumos (TPVCAPDÄ®) 22 straipsnio 2 dalis, Taisyklių 62, 62.1 punktai).

23. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes šios bylos kontekste jie neturi jokios teisinės reikšmės. Dėl procesinės bylos baigties.

24. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas dėl ko priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , todėl yra pagrindas teismo sprendimÄ naikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

25. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 30 Eur žyminis mokestis sumokėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2019 m. balandžio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 290,77 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų 77 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 5 proc. (penkių) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-12-17 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30 Eur (trisdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai. Teisėjas Egidijus Mockevičius