9c22fc94-8fa7-44fa-9fdc-ed3abaf78eaa · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.1-884-743/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24728-2022-2 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 2.1.14.1.1; 2.1.14.3.2; 2.1.14.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 17 d. Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Samantai StankevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Algidai Banienei, kaltinamajam E. G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teismas n u s t a t ė : E. G., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2022 m. liepos 2 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, nesunkiai sužalojo savo artimÄ giminaitį – motinÄ Z. G., kuriai kilusio konflikto metu sudavė vienÄ smÅ«gį kėde į galvÄ , dėl ko Z. G. griuvo ant grindų, atsitrenkė į virtuvės baldus, taip jai padarė sužalojimus – poodines kraujosruvas deÅ¡inio peties srityje, kairio peties srityje, kairio sėdmens virÅ¡utiniuose kvadrantuose, kairio klubo srityje, muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡io srityje, deÅ¡inės plaÅ¡takos IV pirÅ¡to I falangos lūžimÄ , galvos smegenų sukrėtimÄ ir tokiais veiksmais Z.

G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl deÅ¡inės plaÅ¡takos IV pirÅ¡to I falangos lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei deÅ¡imties dienų laikotarpiui. Kaltinamasis kaltu prisipažino, paaiÅ¡kino, kad 2022 m. liepos 2 d. svečiavosi pas tėvus (duomenys neskelbtini). Namuose buvo mama Z. G., tėvas V. G., žmona I. G., jos broliai, visi vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp jo ir jo mamos kilo žodinis konfliktas dėl brolio, jie su mama apsilaistė alumi. Tuomet jis supykęs, apie 1 val., mamai iÅ¡eidinėjant iÅ¡ virtuvės, sviedė į jÄ kėdę, kuri nukrito maždaug ant galvos, ties petimi, mama prisidengė galvÄ , krito ant grindų, atsitrenkdama į Å¡alia buvusius baldus.

Tuo metu kambaryje buvo tik tėtis, jo žmona su vienu iÅ¡ brolių buvo kieme, kitas žmonos brolis jau miegojo. Jis gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tam įtakos turėjo iÅ¡gertas alkoholis, atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytÄ Å¾alÄ dėl mamai suteikto gydymo (t. 2, b. l. 115). Nukentėjusioji Z. G. patvirtino, kad 2022 m. liepos 1 d. ji buvo namuose (duomenys neskelbtini). Su ja kartu buvo jos vyras V. G., marti I. G., apie 21 val. atvyko sÅ«nus E. G., namuose vartojo alkoholį. Maždaug apie 1 val., jau buvo 2022 m. liepos 2 d., ji, vyras ir sÅ«nus buvo virtuvėje, sÅ«nus E. G. pradėjo apkalbinėti jos kitÄ sÅ«nų, ji iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ dėl to.

Tuomet E. G. jÄ apliejo alumi, tada ji jį apliejo alumi taip pat. E. G. supyko, pradėjo viskÄ mėtyti nuo stalo ant grindų. Ji nusprendė iÅ¡eiti iÅ¡ virtuvės, tačiau jai iÅ¡eidinėjant, staiga pajuto didelį skausmÄ galvos srityje ir nukrito ant žemės. Buvo praradusi sÄ monę, jÄ pakėlė vyras, jai iÅ¡ galvos bėgo kraujas, jos pirÅ¡tas buvo iÅ¡tinęs. Jai vyras pasakė, kad sÅ«nus trenkė jai į galvÄ su medine kėde, matyt, ji intuityviai dengėsi galvÄ ranka, dėl ko buvo sužalotas pirÅ¡tas. 2022 m. liepos 4 d. apie 12 val. jai pasidarė labai silpna, pradėjo skaudėti galvÄ ir jÄ vyras nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių.

Nuvykus į Druskininkų ligoninę jÄ apžiÅ«rėję medikai jai konstatavo deÅ¡inės rankos bevardžio pirÅ¡to lūžimÄ , kirstinę žaizdÄ galvos srityje, bei smegenų sutrenkimÄ . Civilinio ieÅ¡kinio savo sÅ«nui nereikÅ¡ (t. 1, b. l. 74–79, 84–87). Å iuos savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė vietÄ virtuvėje, kur vyko konfliktas, kurioje vietoje ji buvo, kai buvo sužalota. Nurodyta jos buvimo vieta – už stalo (lango pusėje), Å¡ioje vietoje ji nukrito ant nugaros t. 1, b. l. 92–95).

Liudytojas V. G. patvirtino, kad 2022 m. liepos 1 d. buvo namuose, juose taip pat buvo žmona Z. G., marti I. G., apie 21 val. atvyko ir sÅ«nus E. G. Visi sėdėjo virtuvėje, buvo geriamas alkoholis. Jau 2022 m. liepos 2 d. apie 1 val., sÅ«nus E. G. pradėjo priekaiÅ¡tauti žmonai dėl kito jų vaiko. Žmona Z. G. paklausė, kodėl jis visada iÅ¡gėręs kalba apie tÄ patį. SÅ«nus apliejo žmonÄ alumi, o pastaroji atsakė tuo pačiu. SÅ«nus labai supyko, atsistojo, paėmė medinę kėdę ir iÅ¡ nugaros smÅ«giavo ja jo žmonai į galvÄ .

SmÅ«gio metu žmona prisidengė galvÄ ranka. Žmona nukrito ant žemės, prarado sÄ monę. Jis iÅ¡ karto pribėgo prie žmonos, matė, kad jai iÅ¡ galvos bėga kraujas, jis pradėjo kraujÄ valyti. Žmonai atgavus sÄ monę, ji nuėjo į voniÄ nusiprausti, jis ramino sÅ«nų, sÅ«nus susigraudino dėl savo veiksmų ir nuėjo miegoti. 2022 m. liepos 4 d., jis žmonÄ nuvežė į Druskininkų ligoninę, nes jai pasidarė bloga. ApžiÅ«rėję medikai konstatavo jai deÅ¡inės pusės rankos bevardžio pirÅ¡to lūžimÄ , kirstinę žaizdÄ galvos srityje ir smegenų sutrenkimÄ (t. 1, b. l. 121–126, 131–138).

Savo parodymus liudytojas patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė virtuvę, kurioje prie stalo įvyko konfliktas; jis parodė sofÄ , ant kurios sėdėjo E. G., o tiesiai prieÅ¡ jį, kitoje stalo pusėje, sėdėjo Z. G.; iÅ¡ Å¡ios vietos jai einant, jai buvo suduotas smÅ«gis (t. 1, b. l. 143–158). Liudytoja I. G. patvirtino, kad nuo 2022 m. birželio 29 d. ji svečiavosi pas vyro tėvus sodyboje (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 1 d. vakare atvyko ir jos vyras E. G., sodyboje buvo ir jos broliai A.

A. ir D. A. Jie tÄ vakare lengvai Å¡ventė, visi vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkuriuo momentu jos vyras pradėjo pyktis su Z. G., tačiau neįsidėmėjo, dėl ko konkrečiai kilo konfliktas. Z. G. Å«maus bÅ«do, kai E. G. jÄ apliejo alumi, ji jį apliejo taip pat, pradėjo Å¡aukti ant sÅ«naus, ji dar bandė raminti anytÄ , tačiau jai nepavyko, todėl ji su broliu išėjo į kiemÄ parÅ«kyti. Jie kieme buvo apie 15–20 minučių, ji girdėjo, kad vyksta barnis, kažkuriuo momentu anyta atsidarė duris ir įspyrė jai į nugarÄ .

Tuomet ji sugrįžo vidun, pamatė, kad virtuvėje sulietos grindys, buteliai iÅ¡vartyti, buvo daug Å¡ukių. Ji sutvarkė virtuvę ir nuėjo miegoti. KitÄ dienÄ ji mažai bendravo su anyta, nematė, ar jos galvoje buvo kokių nors sužalojimų (t. 1, b. l. 166–169). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra gyvenamosios sodybos virtuvės patalpa (duomenys neskelbtini); virtuvės viduryje stovi medinis stalas, Å¡alia jo – medinės kėdės; vienoje stalo pusėje stovi sofa, kitoje – medinė kėdė; už Å¡ios medinės kėdės stovi staliukas, spintelė (t. 1, b. l. 20–27).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta kėdė, kuria smūgiuota; kėdė medinė, mediniu atlošu (t. 1, b. l. 28–37). Specialisto išvada nustatyta, kad Z. G. padaryta poodinės kraujosruvos dešinio peties srityje, kairio sėdmens viršutiniuose kvadrantuose, kairio klubo srityje, muštinė žaizda pakaušio srityje, dešinės plaštakos IV piršto I falangos lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas; sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau šešiais trauminiais poveikiais, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės plaštakos IV piršto I falangos lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 48–49).

Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje patvirtina, kad Z. G. nustatyti galimo smurto požymiai – sužalojimai dešinės rankos bevardžiame piršte bei kirstinė žaizda galvoje (t. 1, b. l. 67–69). Iš asmens duomenų pažymos matyti, kad E. G. motina yra Z. G. (t. 2, b. l. 57–59). I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad būdamas neblaivus, nesusivaldė ir konflikto metu smūgiavo mamai Z. G. medine kėde, dėl ko ji nugriuvo ir susižalojo.

Å iuos kaltinamojo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, bÅ«do, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiosios ir liudytojo V. G. parodymai, kurie patvirtina, kad nuo smÅ«gio kėde Z. G. rankomis dengėsi galvÄ , po E. G. suduoto smÅ«gio nukrito. Sugretinus kaltinamojo, nukentėjusios, liudytojų parodymus, jų parodymų patikrinimo metu nurodytas jų buvimo vietas ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotas aplinkybes, matyti, kad nukentėjusioji griuvo ant grindų, už jos buvo įvairÅ«s baldai, todėl krisdama galėjo patirti ir kitus sužalojimus, ne tik tuos, kuriuos padarė kaltinamojo mesta kėdė.

Šiuos įrodymus sugretinus su specialisto išvada matyti, kad nuo šio smūgio kėde, Z. G. dar ir parkritus, padarytos poodinės kraujosruvos dešinio peties srityje, kairio sėdmens viršutiniuose kvadrantuose, kairio klubo srityje, muštinė žaizda pakaušio srityje, dešinės plaštakos IV piršto I falangos lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas. Dėl dešinės plaštakos IV piršto I falangos lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Visi šie įrodymai leidžia pripažinti įrodytu, kad 2022 m. liepos 2 d.

E. G. smÅ«giavo motinai Z. G. kėde, dėl ko ji nukrito ir susižalojo. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sÄ moningai leidžia jiems kilti.

Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatÄ , ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymÄ padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , tačiau Å¡iuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo.

Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-746/2016). ??? Aptartame kontekste pažymėtina, kad E. G. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia. E. G., bÅ«damas jaunesnio amžiaus, fiziÅ¡kai stipresnis, medine kėde smÅ«giavo nukentėjusiajai į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ , todėl suprato pavojingos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali jÄ sužaloti, ir nors to nesiekė, bet sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti.??? Atsižvelgus į tai, jo veika kvalifikuotina pagal atsiradusias sveikatos sutrikdymo pasekmes.

Asmens duomenų pažyma patvirtina, kad Z. G. yra E. G. mama. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį nusikaltimÄ padariusio asmens artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, todėl pripažintina, kad E. G. sužalojo savo artimÄ jį giminaitį. Ä®vertinus visus aukščiau aptartus argumentus, pripažintina, kad E. G. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas artimam giminaičiui, nes Z. G. sirgo ilgiau nei deÅ¡imt dienų, bet jai nebuvo BK 135 straipsnyje nurodytų padarinių.

II. Dėl bausmės paskyrimo E. G. neteistas (t. 2, b. l. 61–62), nebaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 64), vykdo individualiÄ veiklÄ (t. 2, b. l. 65). Jis padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , kuri yra apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytÄ turtinę žalÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai).

Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

E. G. neteistas, kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimÄ , už kurį numatyta tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau sunkių pasekmių jo padaryta nusikalstama veika nesukėlė, ji padaryta spontaniÅ¡kai, nepasižymėjo intensyviu smurtu, nukentėjusi nereiÅ¡kia jam jokių pretenzijų, nepraÅ¡o griežtos bausmės. Ä®vertinus visas Å¡ias kaltinamojo asmenybę, jo padarytÄ veikÄ bei jos pasekmes apibudinančias aplinkybes, jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes tokia bausmė gali padėti pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

IÅ¡ aptariamų BK 41 straipsnio 2 dalyje ir 75 straipsnio 2 dalyje normų turinio matyti, kad bausmės paskirtis yra daugialypė, todėl sprendžiant klausimÄ , ar ji bus tinkamai realizuota, atidėjus bausmės vykdymÄ , bÅ«tina kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus.

IÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007). Å iame teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimÄ , tačiau jo padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, jo veiksmai nebuvo intensyvÅ«s, todėl Å¡iuo požiÅ«riu veikos ir jÄ padariusio asmens pavojingumas nėra didelis, nukentėjusi nepraÅ¡o griežtos bausmės, po Å¡ios nusikalstamos veikos E. G. kitų teisės pažeidimų nepadarė, jis užsiima individualia veikla, kas patvirtina, kad yra socialiai atsakingas ir jo elgesys gali bÅ«ti koreguojamas nustatytais įpareigojimais jam liekant visuomenėje.

Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes spręstina, kad bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali bÅ«ti pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o jo elgesį efektyviai koreguojant įpareigojimais. Baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl E. G. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis). III. Dėl kardomosios priemonės Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 2, b. l. 48–55), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietu­vos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubausti jį terminuotu laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Taikyti BK 641 straipsnį, E. G. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintÄ bausmę – 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo. Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ E. G. atidėti 1 (vieneriems) metams.

Remiantis BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktu įpareigoti E. G. dalyvauti elgesio pataisos programoje. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mus. Teisėja Asta Vailionienė