9c22cff2-e495-436e-8766-c89fa5e5db60 · Klaipėdos apygardos teismas

                              Civilinė byla Nr. e2A-616-730/2017                              Teisminio proceso Nr. 2-24-00288-2016-8                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1.; (S)                                                                                       2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.; 3.1.7.6.; 3.3.1.18.1                       KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 24 d.

 Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės R. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieÅ¡kinį atsakovei R.

M. dėl turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 732,95 EUR turtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieÅ¡kovė gavo praneÅ¡imÄ , jog atsakovei nuosavybės teise priklausančiame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), vykdytų tvoros statybos darbų metu buvo pažeista bendrovei nuosavybės teise priklausanti 0,4 kV kabelių linija KS347-4 - KS347-5 iÅ¡ transformatorinės P-347.

Dėl kabelinės linijos sugadinimo ieÅ¡kovė patyrė tiesioginę 732,95 EUR žalÄ , kuriÄ sudaro atnaujinimo darbų vertė ir medžiagos (įvertinus 3 proc. nusidėvėjimÄ ). Nurodė, jog darbai buvo vykdomi elektros tinklų apsaugos zonoje, todėl atsakovė privalėjo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų ir taisyklių, keliamų tokiose zonose vykdomiems darbams. Be to, elektros tinklų apsaugos zonoje be raÅ¡tiÅ¡ko elektros tinklus eksploatuojančio subjekto sutikimo vykdyti žemės kasimo darbus yra draudžiama, atsižvelgiant į galimas ne tik materialias Å¡io pažeidimo padarymo pasekmes – kabelinės linijos pažeidimas galėjo sukelti neigiamų padarinių tiek atsakovės, tiek aplinkinių asmenų sveikatai ir gyvybei.

Nurodė, jog ieÅ¡kovė, nustačiusi kabelinės linijos pažeidimo faktÄ , 2015 m. lapkričio 30 d. registruotu paÅ¡tu atsakovei iÅ¡siuntė praÅ¡ymÄ atlyginti žalÄ ir prie praÅ¡ymo pridėjo žalos dydį pagrindžiančių dokumentų kopijas, tačiau atsakovė žalos neatlygino ir liko skolinga ieÅ¡kovei 732,95 EUR. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-12-09 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė iÅ¡ atsakovės R. M. 732,95 EUR žalos atlyginimÄ , 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2016-02-12, iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 16,00 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio) ieÅ¡kovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl vienos iÅ¡ deliktinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų atsakovės veiksmų buvimo. Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad bÅ«tent atsakovė (jos nusamdyti darbuotojai pastatyti tvorai) atliko neteisėtus veiksmus, kuriais ieÅ¡kovei buvo padaryta žala, nes ieÅ¡kovės pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina, kad bÅ«tent jos nurodytu laiku buvo sugadintas elektros kabelis, esantis prie jos žemės sklypo.

Bendrovės rangovas UAB „Elektros tinklo paslaugos“ nustatė tiksliÄ kabelio gedimo vietÄ ir priežastį (kabelio sužalojimas po tvora, einančia aplink atsakovės R. M. sklypÄ , statant tvorÄ ). 2015-11-26 rangovas atliko remonto darbus, sutvarkė pažeistÄ kabelį ir ieÅ¡kovei pateikė darbų priėmimo–perdavimo aktÄ bei iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ apmokėti. Atsakovės tvoros statymo darbai buvo susiję su rizika, nes gręžiant skyles kuoliukams galėjo bÅ«ti pažeistas kabelis, kuris buvo nutiestas Å¡alia atsakovės žemės sklypo.

TÄ aplinkybę, jog atsakovė žinojo apie nutiestÄ kabelį, patvirtino ir pati atsakovė, nes pati patvirtino, kad tiesiant tvorÄ ji iÅ¡ Klaipėdos rajono savivaldybės gavo planÄ , kuriame yra pažymėtas servitutas, o be to, ir pati su ieÅ¡kove buvo sudariusi sutartį dėl servituto savo žemės sklype, kad ieÅ¡kovė galėtų aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas – pakloti ir eksploatuoti elektros kabelių linijas. Nors atsakovė teigia, kad elektros kabelį sugadino kaimynė O. statydama tvorÄ , tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė.

Be to, tai nepaneigtų aplinkybės, kad žala ieškovei buvo padaryta būtent atsakovei priklausančiame žemės sklype po pastatytos tvoros kuoliuku. Pagal kabelio sugadinimo pobūdį buvo nustatyta, kad jis pažeistas prieš kelis mėnesius iki nustatymo; kadangi tai nustatyta buvo ne kasinėjant ar atliekant kitus darbus, o sutrikus elektros energijos tiekimui kaimyniniams vartotojams, todėl atmestina ir atsakovės versija, kad ieškovė galėjo pati pažeisti šį kabelį. Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad elektros kabelis buvo pažeistas būtent atsakovei priklausančiame žemės sklype.

Atsakovė neįvykdė teisės aktuose nustatytos pareigos kreiptis į ieÅ¡kovę dėl sutikimo elektros tinklų apsaugos zonoje vykdyti žemės kasimo darbus, vykdė darbus neiÅ¡siaiÅ¡kinusi, ar darbų vykdymo vietoje nėra jokių inžinerinių tinklų, ir tokiu bÅ«du atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, sukėlusius ieÅ¡kovės nurodytÄ ir pagrįstÄ Å¾alÄ . Tarp jos kaltės bei kilusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys, kadangi ji neveikė taip, kaip turėjo pareigÄ veikti, ir toks neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai jos elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sÄ lygas tokiems padariniams atsirasti.

Atsakovė žalos dydžio neginčijo, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės patirtų nuostolių (žalos) dydis byloje yra įrodytas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniame skunde atsakovė praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-12-09 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Neįrodytos visos atsakovės civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos, tai yra neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, kaltė, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.Elektros kabelių linijos buvo nutiestos neteisėtai, tai yra be žemės savininkės apeliantės sutikimo ir nesilaikant teisės aktuose nustatytų taisyklių, todėl apeliantė nepažeidė jokių teisės aktuose numatytų reikalavimų, nes nežinojo ir negalėjo žinoti apie jos žemės sklype nutiestÄ kabelių linijÄ .

Galimai elektros kabelio linija turėjo būti tiesiama kaimyniniame, o ne atsakovės žemės sklype, todėl ieškovė, tiesdama elektros kabelį, privalėjo laikytis vieno metro atstumo nuo apeliantės sklypo ribos. 2007-08-03 sutarties su atsakove pagrindu nurodyti servitutai, kuriuos mini pirmosios instancijos teismas sprendime, yra visai kitoje vietoje nei kabelinių linijų pažeidimo vieta ir akivaizdžiai matyti iš apeliantės pateiktų servituto sutarčių bei prie jų pridėtų žemės sklypo planų.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti Å¡ie motyvai: Nesutiktina su apeliante, jog ieÅ¡kovė klodama elektros kabelių linijas nesilaikė norminių teisės aktų, kadangi Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 punkte numatyta, kad skirstomųjų tinklų operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nepriklausančiuose žemės sklypuose gali, tik sudarę sutartis su žemės sklypų savininkais ar gavę jų sutikimus arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutÄ .

Dėl elektros tinklų tiesimo, elektros kabelinių linijų klojimo ir eksploatavimo apeliantės žemės sklype tarp apeliantės ir ieÅ¡kovės 2007-08-03 sudarytos servitutų nustatymo žemės sklypams sutartys. Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog ji nežinojo apie jos žemės sklype nutiestÄ elektros kabelių linijÄ . Kad apeliantei buvo žinoma apie nutiestÄ kabelį, patvirtino pati apeliantė, gaudama iÅ¡ Klaipėdos rajono savivaldybės planÄ , kuriame yra pažymėtas servitutas. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog neegzistuoja visos bÅ«tinos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti, kadangi gavusi praneÅ¡imÄ apie nustatytus elektros kabelio linijos pažeidimus jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, visiÅ¡kai nesidomėjo tuo klausimu, nebandė susiekti su ieÅ¡kove.

Be to, teigdama, kad elektros kabelio linijos pažeidimas galėjo įvykti dėl kito asmens kaltės, Å¡ių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai ir argumentai  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo bei įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo.IÅ¡ byloje esančių VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenų nustatyta, kad atsakovei R.

M. nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai: sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas bei kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ tranšėjų ir kabelinių statinių priėmimo aktų nustatyta, kad atsakovės gyvenamojo namo sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo paklotas elektros kabelis, sodo namelio 0,4 kV elektros atvado kabeliui pakloti, tranšėjos iÅ¡kastos ir kabeliai pakloti pagal Kabelių paklojimo sklype eskizÄ -schemÄ Nr. 11/05/02-10-E-S, akte nurodyta, kad tranšėjÄ užkasti leido sklypo savininkė R.

M. (I t., 82–83 b. l.). IÅ¡ pateikto iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ registracijos žurnalo nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2015-11-24 13.31 val. užfiksavo atsijungimÄ ieÅ¡kovės elektros tinkle 0,4 kV kabelių linijoje L-KS347-4 iÅ¡ transformatorinės P-347, kuris yra atsakovės R. M. žemės sklype (duomenys neskelbtini) (I t., 168 b. l.). IeÅ¡kovė 2015-11-30 kreipėsi su raÅ¡tu į atsakovę R. M. dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog 2015-11-26 AB „Lesto“ gavo praneÅ¡imÄ , kad dėl vykdytų tvoros statybos darbų (duomenys neskelbtini), buvo pažeista bendrovei nuosavybės teise priklausanti 0,4 kV kabelių linija P347-4-KS347-5 iÅ¡ transformatorinės P-347.

Bendrovė patyrė 732,95 EUR žalÄ (įvertinus 3 proc. nusidėvėjimÄ ), todėl atsakovė įpareigojama per 30 dienų sumokėti ieÅ¡kovei patirtos žalos atlyginimÄ (I t.,16 b. l.). Apeliantės vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų bei kaltės, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl Å¡ių dviejų sÄ lygų, bÅ«tinų civilinei atsakomybei kilti. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje kilo ginčas dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios įstatyme įtvirtintos rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).Bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktÄ , neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės motyvuojamas tuo, kad pati ieÅ¡kovė tiesdama elektros kabelio linijÄ nesilaikė teisės aktų reikalavimų, tai yra kabelis nutiestas ant atsakovės sklypo ribos ir neturint apeliantės sutikimo tokiems veiksmams atlikti.

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje turi teisę tik sudarę sutartis su žemės savininku ar gavę savininko sutikimÄ arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutÄ .IÅ¡ byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose 2007-08-03 sutarties tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės pagrindu yra nustatytas servitutas – teisė aptarnauti/tiesti/naudoti požemines, antžemines komunikacijas.

Servitutas nustatytas dėl elektros kabelių linijų paklojimo ir eksploatavimo. IÅ¡ 2007-08-03 žemės sklypo servituto sutarčių nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies ir servitutų ribos yra nustatytos žemės sklypo ribų plano taÅ¡kais: 1, 5, 13, 12, kas sudaro 46 kv. m plotÄ ; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies ir servitutų ribos yra nustatytos žemės sklypo ribų plano taÅ¡kais: 1, 5, 6, 7, kas sudaro 9 kv. m plotÄ . IÅ¡ pateiktų žemės sklypo planų matyti, kad minėti servitutai dėl elektros linijų paklojimo ir eksploatavimo numatyti atsakovės žemės sklypų pietinėje dalyje, tai yra Å¡alia (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad elektros kabelio pažeidimo vieta nurodyta vakarinėje atsakovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusėje, todėl sutiktina su apeliante, kad elektros kabelio pažeidimo vieta ir nustatytų servitutų vieta skiriasi. Tačiau iš kitų ieškovės pateiktų įrodymų nustatyta, kad iš vakarinės pusės atsakovės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su V. D. ir R. D. priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame 2006-07-03 bei 2007-07-23 žemės sklypo servituto sutartimis nustatytas žemės sklypo servitutas.

Servituto turinys – elektros kabelių linijų paklojimui ir eksploatavimui. Žemės sklypo dalies ir servitutų ribos yra nustatytos žemės sklypo ribų plane taÅ¡kais: 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 3, 12, 13, 14, 15, 1, 16, 17, 18, 4, kas sudaro 184 kv. m plotÄ . IÅ¡ pateikto žemės sklypo plano matyti, jog minėtas servitutas numatytas žemės sklypo pietinėje dalyje, tai yra palei (duomenys neskelbtini), ir rytinėje žemės sklypo dalyje gretimai atsakovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nepažeidė teisės aktų reikalavimų, kadangi elektros linijų kabelį nutiesė servituto vietoje palei atsakovės žemės sklypo ribÄ ir tokiems darbams atlikti atsakovės sutikimo ieÅ¡kovei gauti nereikėjo, nes kabelis nutiestas V. D. ir R. D. žemės sklype nustatyto servituto vietoje. Be to, pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas ginčo Å¡alių rungimosi ir lygiateisiÅ¡kumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims: kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu.

Apeliantė teigdama, kad ieÅ¡kovės kabelis nutiestas, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, turėjo pareigÄ teikti įrodymus, pagrindžiančius Å¡iÄ aplinkybę, tačiau jokių įrodymų, jog elektros linijų kabeliai nutiesti neteisėtai, nėra pateikta, ekspertizės nustatyti, ar elektros kabelis buvo nutiestas nesilaikant įstatymo nustatytų atstumų, atsakovė skirti neprašė (CPK 178 straipsnis).    Atsakant į apeliantės argumentÄ , jog ji nežinojo ir negalėjo žinoti apie elektros kabelio nutiesimÄ palei žemės sklypo ribas, pažymėtina, jog pati atsakovė teismo posėdžio metu duodama paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teismui paaiÅ¡kino, kad atlikdami tvoros statymo darbus rangovai turėjo tiek atsakovės, tiek V.

D. ir R. D. žemės sklypo planus su numatytais servitutais. IÅ¡ minėtų žemės sklypo planų atsakovei neabejotinai turėjo bÅ«ti žinoma apie servitutus dėl elektros kabelių nutęsimo ir galimus elektros kabelius. Papildomai paaiÅ¡kino, jog pati dalyvavo tvoros tvėrimo darbuose, tikrino kiekvienÄ tvoros stulpelio duobę ir tikrino, ar nėra elektros kabelio.Be to, minėto Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad be perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus raÅ¡ytinio sutikimo elektros energetikos objektų apsaugos zonose draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius, atlikti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės Å«kio kultÅ«ras, įrengti gyvulių laikymo aikÅ¡teles, vielines užtvaras ir metalines tvoras, sodinti arba kirsti medžius, atlikti kitus teisės aktuose numatytus ribojamus darbus ar veiksmus.

Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93, 5 punkte paaiÅ¡kinta, kad apsaugos zona – greta (aplink) elektros tinklų (tinklus) esanti teritorija (žemės juostos ir oro erdvės), skirta užtikrinti tinkamÄ elektros tinklų apsaugÄ ir saugų jų eksploatavimÄ , kurioje galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos. Tų pačių taisyklių 16 punktas numato, kad elektros tinklų apsaugos zonose be raÅ¡tiÅ¡ko tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama vykdyti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės Å«kio kultÅ«ras, įrengti gyvulių laikymo aikÅ¡teles, vielines užtvaras ir metalines tvoras; dirbti žemės darbus giliau kaip 0,3 metro, taip pat lyginti gruntÄ požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose (Taisyklių 16.2, 16.5 punktai).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovės bei gretimai besiribojantis V. ir R. D. žemės sklypai yra elektros linijų apsaugos zonoje, todėl vadovaujantis 20 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimais, atsakovė be perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus rašytinio sutikimo tvoros statybos darbų atlikti negalėjo. Papildomai pažymėtina tai, kad byloje esančiame operatyvinio žurnalo išraše nurodyti duomenys patvirtina, kad 2015-11-24 užfiksuotas neplaninis atsijungimas ieškovės elektros tinkle 0,4 kV L-KS347-4 ir P-347.

IeÅ¡kovė 2015-11-25 rangovei UAB „Elektros tinklo paslaugos“ perdavė paraiÅ¡kÄ neplaniniams darbams, iÅ¡ jos turinio nustatyta, kad rangovo buvo praÅ¡oma nustatyti gedimo vietÄ . Ä® įvykio vietÄ , gavus informacijÄ apie tiksliÄ gedimo vietÄ , nuvyko kaip liudytojas byloje apklaustas ieÅ¡kovės darbuotojas A. V.. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad po tvoros stulpeliu esantis elektros linijos kabelis pažeistas. Atsakovė pirmosios instancijos teisme teigė, kad fotonuotraukos yra ne iÅ¡ jos žemės sklypo, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodomas aplinkybes, teismui neteikė, apeliacinės instancijos teismas abejoti minėtų fotonuotraukų tikrumu neturi pagrindo (CPK 178 straipsnis).

Minėtas liudytojas A. V. teismo posėdžio metu taip pat parodė, jog padarytas elektros kabelio pažeidimas paaiÅ¡kėjo tik 2015-11-24, o ne tvoros tvėrimo momentu, kadangi kabelis buvo nevisiÅ¡kai nukirstas, tik pažeistas. Esant visų minėtų aplinkybių visumai, darytina iÅ¡vada, jog įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai. Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad atsakovė neįvykdė teisės aktuose nustatytos pareigos kreiptis į ieÅ¡kovę dėl sutikimo elektros tinklų apsaugos zonoje vykdyti kasimo darbus, juos vykdė neiÅ¡siaiÅ¡kinusi, ar darbų vietoje nėra elektros linijų kabelių, atsakovė nevykdė pareigos užtikrinti tinkamÄ elektros inžinerinių tinklų priežiÅ«rÄ , kad nekiltų žalÄ galintis padaryti įvykis, elgėsi nerÅ«pestingai, dėl to yra pagrindas konstatuoti, jog byloje nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai ir egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei nustatyta atsakovės kaltė dėl atsiradusios žalos (CK 6.245 – 6.249 straipsniai).Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), netinkamai taikė žalos atlyginimÄ reglamentuojančias teisės normas (CK 6.245 – 6.249 straipsniai).

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iÅ¡ įrodymų visumos padarė pagrįstas iÅ¡vadas. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė žalos atlyginimÄ bei įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų, dėl to priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. IeÅ¡kovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei jų dydį nepateikė. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :             palikti nepakeistÄ Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ .  Teisėjai                                                                                            Jolanta Gailevičienė                                                                                                                               Erinija Kazlauskienė                                                                                                                               Alvydas Žerlauskas