9c21fd66-6145-4db6-ba9b-ebe067db7a3d · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2VP-8354-639/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05218-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.2; 3.2.3.2; 3.5.1   KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS  NUTARTIS  2020 m. rugsėjo 29 d. Klaipėda  Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei, Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant pareiškėjai antstolei V. D., suinteresuotam asmeniui M. Š. ir jo atstovei advokato padėjėjai J. J., suinteresuotam asmeniui E. Š. ir jos atstovui advokatui G.

A., suinteresuoto asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje atstovei V. S., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos antstolės V. D. praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuotiems asmenims M. Å ., E. Å ..  Teismas  nustatė:  1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose 2020 m. liepos 22 d. gautas antstolės V.

D. pareiÅ¡kimas, kuriuo praÅ¡oma spręsti klausimÄ dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-544-1071/2020 nevykdymo ir skolininkui M. Å . už kiekvienÄ sprendimo nevykdymo dienÄ taikyti įstatymu nustatytÄ maksimaliÄ baudÄ iÅ¡ieÅ¡kotojos E. Å . nauda.

2. Antstolė nurodė, jog M. Å . pažeidinėja teismo patvirtintÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ , negrÄ Å¾ina vaiko iÅ¡ieÅ¡kotojai pasibaigus bendravimo laikui, pažeidimai užfiksuoti antstolės aktuose.

3. Suinteresuotas asmuo M. Å . pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o atmesti antstolės V. D. pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo. Atsiliepime nurodė, jog 2020 m. kovo 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų sprendimu nutraukta E. Å . ir M. Å . santuoka ir patvirtinta jų pasiraÅ¡yta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria, be kitų klausimų iÅ¡sprendimo, Å¡alys taip pat sutarė, jog po santuokos nutraukimo vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta su vaikų motina E. Å ., o M.

Å . nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Atsiliepime pažymima, kad įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui vaiko motina E. Å . ėmė riboti tėvo bendravimÄ su vaikais, nuteikinėjo vaikus prieÅ¡ tėvÄ , o M. Å . rodant iniciatyvÄ aktyviau ir dažniau bendrauti su vaikais, vaikų mama nurodydavo, jog bendravimas galimas tik teismo sprendime nustatytu metu, siekdavo šį bendravimÄ riboti, taip pat vaikai retai galėdavo naudotis telefonu ir tokiu bÅ«du bendrauti su tėvu. Taip pat atsiliepime teigiama, kad 2020 m. birželio 25 d.

M. Å . Å¡ventė savo gimtadienį, Å¡ventėje dalyvavo ir jo nepilnamečiai vaikai (tokia galimybė buvo numatyta teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8.3 punkte). 2020 m. birželio 25 d. vakare M. Å . ėmus vaikus raginti ruoÅ¡tis vykti namo pas mamÄ , vyresnis sÅ«nus A. Å . kategoriÅ¡kai atsisakė tai daryti. Ä® tėvo ir jo artimųjų raginimus ir įkalbinėjimus jis reagavo pykčiu, vėliau aÅ¡aromis. Dėl Å¡ios priežasties tÄ vakarÄ vaikas buvo paliktas M.

Å . Å¡eimos namuose. Atsiliepime pažymima, kad tėvas nusprendė vaikui leisti pasilikti pas jį, nes nenorėjo vaikui kelti psichologinės įtampos ir prievarta vaikÄ vežti pas mamÄ . Apie susidariusiÄ situacijÄ M. Å . informavo vaiko motinÄ . Tuo tarpu vaiko mama ir jos artimieji giminaičiai vaikui skambino telefonu, įtikinėjo jį grįžti namo (pas mama), darė psichologinį spaudimÄ , bandydami įdiegti kaltę, aiÅ¡kino, kad jam turi bÅ«ti gėda, kad savo elgesiu skaudina mamÄ . Nors tėvas manė, kad vaikas po keleto dienų vieÅ¡nagės pas tėvÄ apsigalvos ir pats iÅ¡reikÅ¡ norÄ grįžti, bandė jį įkalbinti važiuoti namo, tačiau A. pas mama grįžti nebenori, iÅ¡reiÅ¡kė norÄ likti gyventi su tėčiu, dėl to 2020 m. liepos 11 d.

M. Å . kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos r. skyrių su praÅ¡ymu padėti susidariusioje situacijoje. Tuomet problema buvo aptarta ne tik su M. Å . ir E. Å ., bet ir su pačiu vaiku A. Å .. Tačiau ir tuomet vaikas nurodė norintis gyventi su tėvu. Ä®kalbėti vaikÄ nuvykti pas motinÄ nepavyko. Atsiliepime taip pat pažymima, kad vaiko tėvas stengėsi su vaiku kalbėti, įtikinti jį, kad reikia grįžti pas mamÄ , tuo tarpu pati E. Å . nuo 2020 m. birželio 25 d., kai sÅ«nus liko pas tėvÄ , nė karto neatvyko pasikalbėti su sÅ«numi ir nerodė jokios iniciatyvos iÅ¡spręsti susiklosčiusiÄ situacijÄ , o kreipėsi į antstolę dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui.

Taip pat pažymima, M. Å . kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ su praÅ¡ymu ginče dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo vykdyti privalomÄ jÄ mediacijÄ , tačiau E. Å . sutikimo ar nesutikimo dėl mediacijos vykdymo nepateikė, dėl ko laikoma, kad E. Å . nesutiko pasinaudoti privalomÄ jÄ mediacija. Dėl anksčiau nurodyto M. Å ., norėdamas apginti savo nepilnamečio vaiko teises ir interesus, artimiausiu metu teiks teismui ieÅ¡kinį dėl vaiko A. Å . gyvenamosios vietos pakeitimo ir kitų su Å¡iuo reikalavimu susijusių klausimų iÅ¡sprendimo.

Atsižvelgiant į tai suinteresuotas asmuo M. Å . praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo, kadangi piniginių sankcijų pritaikymas tėvui neiÅ¡spręs nei konfliktinės situacijos tarp tėvų nei vaiko apsisprendimo su kuo gyventi. Vaiko tėvas teismo sprendimo nevykdė dėl pateisinamų priežasčių, nes negali prievarta vaiko vežti pas mamÄ , kai vaikas to nenori. Pažymėjo ir tai, kad pati E. Å . nevykdė kooperavimosi pareigos, nedėjo sÄ Å¾iningų ir protingų tokioje situacijoje pastangų, siekiant, kad nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimas vyktų teismo sprendime nurodyta tvarka.

4. Suinteresuotas asmuo E. Å . pateikė atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o tenkinti antstolės pareiÅ¡kimÄ ir esant galimybei įpareigoti skolininkÄ nedelsiant grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ jo ir jo motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsiliepime nurodoma, kad tėvas daro poveikį vaikui prieÅ¡ bendravimÄ su mama tam, kad galėtų pasiteisinti vaiko nenoru bendrauti. Nuo 2020 m. birželio 25 d. vaikui negrįžtant namo E. Å . skambino ir vaikui ir M. Å ., tačiau kalbant su vaiku visada girdima, jog Å¡alia kažkas klausosi ir nurodinėja kÄ sakyti, tuo tarpu vaiko tėvas teigia, jog vaikas grįžti namo nenori ir prievarta jis to nedarys.

Suinteresuotas asmuo atsiliepime taip pat praÅ¡o atkreipti dėmesį, kad vaiko gyvenimas pas tėvÄ yra ne tik prieÅ¡taraujantis galiojančiam teismo sprendimui, bet yra žalingas vaikui – vaikas faktiÅ¡kai gyvena pas M. Å . tėvus vienkiemyje, toli nuo miesto, draugų, vaiko socialinis gyvenimas yra izoliuotas, vaikas nebelanko krepÅ¡inio treniruočių. Taip pat pažymima, kad vaiko ir jo tėvo teigimu A. geriau lankyti mokyklÄ (duomenys neskelbtini) kur dabar vaikas gyvena, tačiau Å¡is klausimas nebuvo aptariamas su vaiko motina, reikiami dokumentai vaiko perkėlimui į kitÄ mokyklÄ nebuvo parengti, o prasidėjus mokslo metams vaikas nelankė jokios mokyklos, o telefoninio pokalbio su mama metu pareiÅ¡kė, kad jis nelankys mokyklos Klaipėdoje ir eis į mokyklÄ tik tada, kai bus sutvarkyti dokumentai dėl jo perkėlimo į (duomenys neskelbtini) mokyklÄ .

E. Å . teigimu toks tėvo elgesys, kai vaiku manipuliuojama, vaikui leidžiama daryti kÄ nori ir nedaryti jei nenori, nėra tinkamas bÅ«das auklėti vaikÄ . Atsiliepime taip pat pažymima, kad teismo sprendimo nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas iÅ¡reikÅ¡tu mažamečio vaiko noru ar nenoru, dėl tokio tėvo elgesio, kai bet kokie veiksmai pateisinami vaiko norais, susidarė situacija, kad ne tik nevykdomas teismo sprendimas, bet ir nukenčia vaiko gerovė, tėvas nėra pajėgus užtikrinti nei kad vaikas lankytų mokyklÄ , nei kad mokytųsi.

5. Teismui pateiktas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje Å¡eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo aktas bei Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktas, kuruose nurodoma, jog vaiko gyvenimo sÄ lygos (duomenys neskelbtini)., kur dabar gyvena vaikas, yra tinkamos. Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akte nurodoma, kad vaikas pabuvęs ilgiau su tėvu nori likti gyventi pas jį ir matytis su mama bei jaunesniu broliu. Vaikas taip pat nurodė, jog tėvas ir su jais gyvenanti močiutė (tėvo mama) juo puikiai rÅ«pinasi, tuo tarpu mama visada apie tėtį kalbėdavo neigiamai. Taip pat nurodė, kad mama daugiau laiko leidžia su jo broliuku dėl to nepadeda jam ruoÅ¡ti pamokų, kai jis papraÅ¡o pagalbos.

6. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens M. Å . atstovė iÅ¡ esmės patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes. PaaiÅ¡kino, kad po M. Å . gimtadienio pas tėvÄ buvęs sÅ«nus A. Å . pasakė tėvui, jog nenori grįžti pas mamÄ ir nori likti pas tėvÄ , tÄ patį vaikas telefonu patvirtino mamai. M. Å . bandė vaikÄ Ä¯tikinti, kad jis turi grįžti pas mamÄ , tačiau vaikui kategoriÅ¡kai atsisakius, nusprendė leisti keletÄ dienų pasilikti pas jį. Po kurio laiko vaikas nepersigalvojo ir tėvo raginimų važiuoti pas mamÄ neklausė, esant tokiai situacijai tėvas negali ir nenori naudoti nei fizinės nei psichinės prievartos ir jėga vežti vaikÄ pas motinÄ .

Taip pat pažymėjo, kad visÄ laikÄ nuo 2020 m. birželio 25 d., kai vaikas liko pas tėvÄ , vaiko motina nė karto neatvyko pas buvusį sutuoktinį, kad pakalbėtų su vaiku ir iÅ¡siaiÅ¡kintų vaiko apsisprendimo priežastis. Suinteresuoto asmens atstovė prašė antstolės pareiÅ¡kimo netenkinti, nes baudos skyrimas nėra tikslingas, juolab, kad vaiko tėvas nevykdė teismo sprendimo ne tyčia ar dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, o tik todėl, kad vaikas kategoriÅ¡kai atsisakė grįžti pas mamÄ .

Taip pat nurodė, kad M. Å . niekada neslėpė nuo vaiko motinos vaiko gyvenamosios vietos, visada leido ir skatino jÄ atvykti pas vaikÄ , apie tai, kad vaikas negrįš nurodytu laiku į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ informavo vaiko motinÄ , o dėl susidariusios situacijos kreipėsi pagalbos į Vaiko teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos r. skyrių bei inicijavo naujÄ teisminį procesÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

7. Suinteresuotas asmuo E. Å . teismo posėdžio metu prašė antstolės pareiÅ¡kimÄ tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad tuo laikotarpiu, kai vaikai gyveno pas mamÄ jie nenorėjo susitikti su tėvu, tačiau ji susitardavo su vaikais ir vykdavo į susitikimus, tuo tarpu Å¡ioje situacijoje tėvas nesistengia, kad vaikas bendrautų su mama. E. Å . manymu vaiku manipuliuojama, tėvas A. nupirko kompiuterį ir iÅ¡ pokalbių su vaiku, matyti, kad vaikas nori likti pas tėtį, nes vaikui nėra nustatyta jokių pareigų, leidžiama neribojamai žaisti kompiuteriu.

Suinteresuoto asmens nuomone vaikas per porÄ mėnesių negalėjo taip pasikeisti, kad nebenorėtų grįžti pas mamÄ . Pastaruoju metu A. bendrauja lakoniÅ¡kai, Å¡altai, jaučiama įtampa ir spaudimas iÅ¡ M. Å . ir jo tėvų. Patikino, kad ji gali ir geba užtikrinti teismo sprendimo vykdymÄ ir užtikrinti, kad nustatytu laiku vaikai bendrautų su tėvu, tuo tarpu vaiko tėvas negeba užtikrinti vaiko bendravimo su mama, aiÅ¡kindamas tuo, kad vaikas vykti pas mamÄ nenori.

8. E. Å . atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad vaikas staiga pats negali nuspręsti ir sugalvoti kur jam gyventi, juolab, kad mama jam buvo paaiÅ¡kinusi teisinę situacijÄ , kad jis privalo gyventi su mama ir bendrauti nustatytu laiku su tėvu. Pažymėjo, kad nereikėtų, kaip tai daro M. Å . atstovė, tapatinti prievartos su veiksmais atliekamais vaiko interesais. Vaiko tėvas sÄ moningai leido vaikui neribotai žaisti kompiuteriu taip skatindamas vaiko norÄ likti pas tėtį, tačiau vaiko norai negali bÅ«ti iÅ¡keliami aukščiau vaiko interesų ir poreikių.

Taip pat akcentavo, jog santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu vaikas buvo apklaustas psichologo ir iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su mama, o staigus vaiko noro pasikeitimas atostogų pas tėvÄ metu, buvo sÄ lygotas bÅ«tent tėvo manipuliacijų. Tai patvirtina ir į bylÄ pateikti vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose tėvas skambina vaikui ir teigia, jog vaikui leidžiama rinktis, bet aiÅ¡kiai pasakoma kas bus, jei bus pasirinktas ne tėvas – perspėjama, kad pasirinkus motinÄ su tėvu bendravimÄ ir jo numerį gali pamirÅ¡ti, tokiu elgesiu tėvas siekia nuteikti vaikÄ prieÅ¡ mamÄ ir tokiu bÅ«du daro poveikį vaikui.

9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje atstovė V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad situacija yra sudėtinga, tėvų tarpusavio santykiai yra konfliktiÅ¡ki. Jokių duomenų apie tai, kad mama bÅ«tų smurtavusi prieÅ¡ vaikÄ ar juo nesirÅ«pinusi nėra, dėl to neaiÅ¡ku kokia priežastis, kad vaikas staiga pasikeitė ir nebenori gyventi su mama.

Matyti, kad vaikui daro įtaka tėvų tarpusavio nesutarimai, vaikas nori bÅ«ti lojalus abiem tėvams. Institucijos atstovės vertinimu, jeigu dabartinė vaiko gyvenamoji aplinka nusiteikusi motinos atžvilgiu prieÅ¡iÅ¡kai, buvęs sutuoktinis grasina ir neleidžia atvykti, dėl to E. Å . pati savavaliÅ¡kai negali ir baiminasi vykti į jo namus ir pasiimti vaikÄ . Taip pat pažymėjo, kad Å¡iuo metu, kai vaikas gyvena pas tėvÄ visus klausimus: kokius užsiėmimus lankyti, kokiÄ mokyklÄ lankyti sprendžia ne tėvai, o pats vaikas, tikėtina, kad vaikas mieliau renkasi gyventi pas tėvÄ kur jam nėra nustatomos jokios pareigos, neliepiama mokytis, leidžiama neribotai žaisti kompiuteriu, tačiau toks auklėjimas neatitinka vaiko interesų.

Taip pat pažymėjo, kad esant šiai situacijai sumažėjo vaiko bendravimas su broliu, negerai, kad abu vaikai auga atskirai ir yra auklėjami pagal skirtingas taisykles. Institucijos atstovės manymu antstolės reikalavimas yra pagrįstas, faktiniai duomenys rodo, kad teismo sprendimas dalyje dėl bendravimo tvarkos nebuvo vykdomas, dėl to pareiškimas turėtų būti tenkinamas. Teismas konstatuoja:

10. įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis). Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymÄ reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnis.

Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo arba privalomojo nurodymo, gali jam skirti iki trijų Å¡imtų eurų baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ arba privalomÄ jį nurodymÄ dienÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai. Taigi, už sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymÄ CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkcijÄ , nes skiriama iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

11. Teismo sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingÄ teismo procesÄ dalis, nes tik vykdant teismo sprendimÄ yra užtikrinama efektyvi pažeistų teisių gynyba. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. Å¡eimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokiÄ bylÄ , yra aktyvus, kiek reikia, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis apima tėvų teisę į tai, jog bÅ«tų imtasi priemonių jam ar jai vėl susijungti su savo vaikais, ir nacionalinių valdžios institucijų pareigÄ imtis tokių veiksmų (2015 m. sausio 13 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , Nr. 46600/11). Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo kontaktÄ , tuo pačiu užtikrinant vaikų teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius.

Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iÅ¡ tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingÄ svarbÄ vykdant tokiÄ nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas Å¡iuo atveju apima ne tik susilaikymÄ nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymÄ negalimu, bet ir pareigÄ imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas.

Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai, o esant teismo nustatytai bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai, nei vienas iš tėvų neturėtų jos pažeidinėti ir manipuliuoti vaiku, o priešingai – kooperuotis ir veikti išimtinai nepilnamečio vaiko interesais.

12. Nustatyta, jog 2020 m. kovo 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mai priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-544-1071-2020, kuriuo, patvirtino pareiÅ¡kėjų E. Å . ir M. Å . sudarytÄ santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria be kita ko, tėvai susitarė dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais D. Å . ir A. Å . nustatymo tokiomis sÄ lygomis (sprendimo 8 punktas): 8.1. kas antrÄ kiekvieno mėnesio savaitgalį, Å¡eÅ¡tadienį nuo 11.00 val. vaikus pasiimant iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir sekmadienio 16.00 val. grÄ Å¾inant vaikų motinai į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . 8.2.

M. Å . turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir kitų elektroninio ryÅ¡io priemonių (Skype, Viber, Whatsapp ir kt.) programų pagalba. Vaikų motina E. Å . įsipareigoja užtikrinti, kad vaikų mobilÅ«s telefonai bÅ«tų įjungti ir pakrauti. M. Å . turi teisę Å¡iomis ryÅ¡io priemonėmis bendrauti su vaikais be jokių apribojimų, atsižvelgdamas į vaikų dienotvarkę. 8.3. Kiekvienais metais M. Å . turi teisę pasiimti vaikus per savo gimtadienį ir atitinkamai privalo grÄ Å¾inti vaikus praleisti gimtadienį su motina.

Darbo dienomis M. Å . vaikus pasiima iÅ¡ jų lankomos mokyklos po užsiėmimų / gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina motinai iki 20.00 val., o nedarbo dienomis vaikus pasiima iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾ina motinai į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ 20.00 val. 8.4. M. Å . neporiniais metais Å¡venčia su vaikais Å v. Kūčias, Å v. Kalėdų pirmÄ jÄ dienÄ , Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ , poriniais - Naujuosius Metus. M. Å . pasiima vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos dienÄ prieÅ¡ atitinkamÄ Å¡ventę 17.00 val. ir grÄ Å¾ina į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ Å v.

Kalėdų pirmosios dienos / Å v. Velykų pirmosios dienos / Naujųjų Metų pirmos dienos 19.00 val. 8.5. Vaikų gimtadieniai Å¡venčiami pirmÄ jį savaitgalį po kalendorinės gimimo dienos datos - Å¡eÅ¡tadienį Å¡venčiama pas tÄ iÅ¡ tėvų, su kuriuo yra Å¡ios sutarties 8.2. punkte tuo metu numatytas bendravimo su vaikais savaitgaliu laikas, o sekmadienį - su kitu iÅ¡ tėvų. 8.6. M. Å . turi teisę praleisti su vaikais ne mažiau kaip keturiolika kalendorinių dienų iÅ¡ eilės jo vasaros atostogų laiko savo nuožiÅ«ra pasirinktoje vietoje, pasiimant vaikus atostogų pirmÄ dienÄ 11.00 val. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir pasibaigus laikui iki 19.00 val. parvežti į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Apie planuojamų atostogų laikotarpį M. Å . informuoja E. Å . ne vėliau nei prieÅ¡ 30 kalendorinių dienų iki numatytų atostogų pradžios. 8.7. Å alys gali geranoriÅ¡kai tartis dėl papildomo bendravimo su vaikais ar kitokios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaikų teises bei interesus. M. Å . gali bendrauti su vaikais kitu laiku, nei tai numato bendravimo tvarka, E. Å . neprieÅ¡taraujant. 8.8. Apie vaikų ligÄ , sveikatai ir gyvybei pavojingas bÅ«kles (traumas ir pan.) Å¡alys privalo informuoti viena kita telefonu (kitomis ryÅ¡io priemonėmis) nedelsiant.

Susirgusius vaikus slaugo E. Å .. 8.9. Vaikams susirgus ar dėl kitų priežasčių neįvykus vaikų ir M. Å . susitikimui, bendravimo laikas neperkeliamas. 8.10. E. Å ., atsižvelgdama į CK 3.156 straipsnyje nustatytÄ tėvų valdžios lygybę, į tai, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, į tai, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iÅ¡ tėvų, įsipareigoja netrukdyti M.

Å . bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, nesiimant jokių veiksmų, kurie apsunkintų tokį bendravimÄ .

13. Antstolė suinteresuotÄ asmenį M. Å . apie priimtÄ vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų vykdomÄ jį raÅ¡tÄ informavo 2020 m. liepos 3 d. iÅ¡siųsdama 2020 m. liepos 2 d. “patvarkymÄ priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti“ adresu (duomenys neskelbtini). (vykd. b. l. 8-9, 10). 2020 m. liepos 10 d. suraÅ¡ytas sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. B-20-4-14, kuriame nustatyta, jog 2020 m. birželio 25 d. skolininkas pažeidė teismo patvirtintÄ bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi, A.

Å ., tvarkÄ , vaiko į gyvenamÄ jÄ vietÄ negrÄ Å¾ino (vykd. b. l. 12); 2020 m. liepos 14 d., suraÅ¡ytas sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. B-20-4-15, kuriame nurodyta, jog 2020 m. liepos 13 d. gautas E. Å . praneÅ¡imas, kuriame nurodoma, jog vaikai pagal teismo patvirtintÄ bendravimo tvarkÄ savaitgalį, t. y. 2020 m. liepos 11-12 d., buvo su tėčiu, maÅ¾Ä jį vaikÄ tėvas grÄ Å¾ino, o vyresnįjį A. iÅ¡sivežė į kaimÄ pas savo tėvus, antstolei telefonu susisiekus su M.

Å ., jis nurodė, jog vaiko negrÄ Å¾ina motinai, nes vaikas to nenori, dėl to tėvas planuoja kreiptis į teismÄ dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (vykd. b. l. 14). 2020 m. liepos 17 d. priimtas dar vienas antstolės aktas Nr. B-20-4-16, kuriame konstatuota, jog 2020 m. liepos 16 d. buvo gautas E. Å . praneÅ¡imas, kuriuo antstolei praneÅ¡ta, jog vaikas iki Å¡iol nėra grÄ Å¾intas, pateikė įraÅ¡Ä , kuriame užfiksuota kaip 2020 m. birželio 5 d. vaikui skambino tikėtinai girtas tėvas ir stengiasi paveikti vaikÄ (vykd. b. l. 18).

14. Sprendžiant klausimÄ dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktÄ , bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis, realias Å¡io reikalavimo įvykdymo galimybes. Dėl sprendimo nevykdymo priežasčių.

15. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai vaikas iÅ¡reiÅ¡kia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorÄ bendrauti, teismas turi įvertinti tokių nuostatų susiformavimo priežastis ir ar bendravimo ribojimas yra bÅ«tinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2599-640/2018).

16. Teismas atkreipia dėmesį, jog sprendimo vykdymas, Å¡iuo atveju, priklauso ne vien nuo skolininko valios, bet ir nuo vaiko noro. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos specifika lemia tai, kad tokio pobÅ«džio teismo sprendimo vykdymas nėra iÅ¡imtinai priklausomas nuo kartu su vaiku gyvenančio tėvo valios, nes visais atvejais su nepilnamečiu vaiku gyvenantis tėvas yra saistomas pareigos užtikrinti tinkamÄ vaiko teisių ir interesų apsaugÄ . Vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, sprendimo vykdyti prievarta negalima.

17. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog M. Å . nesilaikė teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkos ir Å¡i situacija yra užfiksuota antstolės 2020 m. liepos 10 d. akte Nr. B-20-4-14, 2020 m. liepos 14 d. akte Nr. B-20-4-15, 2020 m. liepos 17 d. akte Nr. B-20-4-16. M. Å . teigimu, vaikas po birželio 25 d. nebuvo grÄ Å¾intas motinai, kadangi vaikas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ ilgiau pasilikti pas tėtį, o po keleto dienų nusprendė, kad nori persikelti gyventi pas tėvÄ , tačiau teismo vertinimu, toks žodinis paaiÅ¡kinimas antstoliui, besiteiraujančiam kodėl vaikas nėra laiku sugrÄ Å¾intas į gyvenamÄ jÄ vietÄ , nelaikytinas svarbia priežastimi, pateisinančia teismo sprendimo nevykdymÄ .

18. Suinteresuotas asmuo M. Å ., apskritai, neginčija jog vaikas nuo 2020 m. birželio 25 d. nebuvo grÄ Å¾intas motinai bendravimo tvarkoje numatytu laiku. Tuo tarpu iÅ¡ieÅ¡kotoja E. Å . paaiÅ¡kino, jog M. Å . vaiko negrÄ Å¾ina, tik raÅ¡inėja žinutes, skambinėja, o jai papraÅ¡ius grÄ Å¾inti vaikÄ , atsako, kad vaikas nenori grįžti pas mamÄ , o prievarta vežamas nebus.

19. Å iame kontekste svarbu įvertinti ne tik vaiko iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ , suprasti staigų vaiko norų pasikeitimÄ , bet ne mažiau svarbu įvertinti kokias pastangas dėjo abu tėvai siekdami užtikrinti vaiko interesus ir teismo sprendimo tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ .

20. Ä® bylÄ pateiktas vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuota, kaip skolininkas bendrauja su vaiku vaizdo perdavimo programos pagalba, minėtame įraÅ¡e tėvas aiÅ¡kiai daro spaudimÄ vaikui kalbėdamas apie brangias dovanas ir teigdamas, kad jam kaip tėvui skaudu, jog vaikas neatvažiuoja, teigiama, kad dovanų ir bendravimo su tėvu nebebus, jei vaikas taip elgsis. Kitame vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip visai Å¡eimai esant namuose tėvas nervingai vaikÅ¡to po namus, aiÅ¡kiai užfiksuota, jog rėkia ant vaiko, iÅ¡ vykstančių pokalbių matyti, jog tėvams tarpusavyje konfliktuojant vyresnėlis sÅ«nus A. užstoja motinÄ , mažasis vaikas taip pat vaikÅ¡to po namus, iÅ¡ to seka, kad vaikai ne tik stebi tėvų tarpusavio konfliktus, bet ir dalyvauja juose ir į juos reaguoja.

21. Vėlesniame garso įraÅ¡e, kuriame užfiksuotas vaiko – A. Å ., telefoninis pokalbis su mama E. Å ., girdėti, kad motina rÅ«pestingai ir maloniai bando su vaiku palaikyti pokalbį, iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ apie tai, kokiÄ mokyklÄ prasidėjus naujiems mokslo metams vaikas lanko. IÅ¡ pokalbio turinio matyti, kad vaikas įžūliai ir užsispyręs pasakoja mamai, kad eis į (duomenys neskelbtini) mokyklÄ , kai tėtis sutvarkys reikiamus dokumentus, toks vaiko užtikrintumas rodo, kad vaikas užtikrintas savo pozicija, nes jaučia tėvo palaikymÄ , kategoriÅ¡kai atsako, kad eis į paties pasirinktÄ mokyklÄ .

22. Suinteresuotų asmenų ir jų atstovų paaiÅ¡kinimai, procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytos aplinkybės bei teismui pateikti vaizdo ir garso įraÅ¡ai, rodo, kad tėvų tarpusavio bendravimas komplikuotas, santykiai konfliktiÅ¡ki. Matyti, kad vaiko bendravimas, kategoriÅ¡kumas ir norai priklauso nuo to su kuriuo iÅ¡ tėvų vaikas gyvena ir leidžia laikÄ . Kaip teisingai pastebėjo vaiko teisių atstovė, –A. Å . iÅ¡gyvena lojalumo konfliktÄ , kas sunkina tėvų ir sÅ«naus bendravimÄ . Vaikas stengiasi prisitaikyti prie situacijos, todėl gali dažnai keisti savo nuomonę tokiu bÅ«du, kaip mano esant palankiau tam asmeniui, su kuriuo jis tuo metu bÅ«na.

23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrÄ ir vienodÄ abiejų tėvų globÄ ir rÅ«pestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir bÅ«na pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tarp tėvų priežastis. BÅ«tent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norÄ atsitraukti, dingti iÅ¡ konflikto zonos, t. y. nebendrauti.

Visus nesutarimus, susijusius su teismo sprendimo vykdymu – vaiko bendravimo tvarka, vaiko tėvai turėjo spręsti vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.156 straipsnio 1 dalies bei 3.165 straipsnio 3 dalies taisyklėmis – atsižvelgdami į tėvų valdžios lygybės principÄ bei klausimo sprendimÄ abipusių susitarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus.

24. Ä® bylÄ nėra pateikta jokių duomenų apie vaiko sveikatos bÅ«klę, kad vaikas bÅ«tų nepaklusnus, patirtų pykčio, agresijos priepuolius, bÅ«tų jautrus ar irzlus. Taip pat bÅ«tina atsižvelgti į vaiko amžių – vaikas yra dvylikos metų, nebe mažametis, kuris ekspresyviai ir vadovaudamasis emocijomis reikÅ¡tų savo nuomonę. Berniukas yra pakankamai suaugęs ir protingas, kuris geba suformuluoti nuomonę ir jÄ iÅ¡reikÅ¡ti, su juo galima sukurti konstruktyvų dialogÄ . Vaiko motina teismo posėdžio metu nurodė, jog vaikas buvo apklaustas skyrybų byloje ir iÅ¡reiÅ¡kė, jog nori gyventi su mama, taip pat nurodė, jog vaikams gyvenant su ja bÅ«davo situacijų, kai vaikai nenorėjo vykti pas tėvÄ , tačiau vaikams ji paaiÅ¡kindavo, kad vaikai turi bendrauti su tėčiu, be to paaiÅ¡kino, jog yra teismo sprendimas, kurio reikia laikytis ir numatytu laiku privalu susitikti su tėčiu.

25. E. Å . paaiÅ¡kinimai, pateikti vaizdo ir garso įraÅ¡ai rodo, kad vaikas yra pakankamai suaugęs, protingas, mÄ stantis ir jau dvylikos metų, kad pagal savo amžių suvoktų susidariusiÄ situacijÄ ir su kuriuo bÅ«tų galima susitarti dėl pareigų vykdymo ir bendravimo su vienu iÅ¡ tėvų. Vaiko tėvas ir jo atstovė laikosi pozicijos, kad vaikas kategoriÅ¡kai atsisakė grįžti pas mamÄ , nors tėvas ir skatino jį važiuoti. M. Å . atstovė posėdžio metu akcentavo, kad pati vaiko motina nedėjo jokių pastangų, kad susitiktų su vaiku, neatvyko į dabartinę vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , nesistengė pasikalbėti su vaiku ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko pozicijos dėl susidariusios situacijos.

Tuo tarpu jokių duomenų, įrodymų apie tai kaip pasireiÅ¡kia vaiko nenoras vykti pas mamÄ nepateikė. Taip pat nėra duomenų, kad tėvas bandė organizuoti vaiko susitikimÄ su broliu ir mama neutralioje aplinkoje – kavinėje, žaidimų aikÅ¡telėje ar kt. kur vaikas jaustųsi laisviau ir nejaustų įpareigojimo grįžti pas mamÄ .

26. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktÄ , taip užtikrinant vaiko teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iÅ¡ tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingÄ svarbÄ vykdant tokiÄ nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga.

Tinkamas sprendimo vykdymas Å¡iuo atveju apima ne tik susilaikymÄ nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymÄ negalimÄ , bet ir pareigÄ imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų realiai pasiekiamas sprendimu įtvirtintas siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryÅ¡io atkÅ«rimas ir palaikymas. Å i pareiga negali bÅ«ti perkeliama vienam iÅ¡ tėvų, Å¡iuo atveju tik motinai. Nors M. Å . atstovė teismo posėdžių metu akcentavo, jog pati E. Å . turėtų atvažiuoti pasiimti vaikÄ , E. Å . teigimu, eiti pas M.

Å . nėra saugu, dėl jo agresyvaus elgesio ji kreipėsi pagalbos į policijÄ , be to vaiko motinai nenori vykti į prieÅ¡iÅ¡kÄ aplinkÄ , nes vaikas su tėvu, kiek jai žinoma, yra pas M. Å . tėvus, su kuriais visi santykiai nutraukus santuokÄ su M. Å . buvo nutraukti. Teismo vertinimu, sprendimo vykdymo tinkamas užtikrinimas, dalyje dėl bendravimo tvarkos, yra abiejų Å¡alių pareiga, kaip matyti, kol abu vaikai buvo pas E. Å . ir dabar pas jÄ gyvenant mažajam Å¡alių vaikui, ji visada užtikrino tinkamÄ vaikų bendravimÄ su tėvu, tuo tarpu suinteresuotas asmuo M.

Å . savo pareigos užtikrinti vaiko grÄ Å¾inimo namo, kaip tai numatyta teismo sprendime, neįgyvendino.

27. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad M. Å . inicijavo teisminį procesÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, minėtoje byloje Nr. e2-9514-328/2020 Å¡iuo metu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko A. Å ., laikina gyvenamoji vieta nustatyta drauge su ieÅ¡kovu – tėvu M. Å .. Å ios aplinkybės patvirtina esamÄ situacijÄ , tačiau nekeičia fakto, jog teismo sprendimas, iki Å¡ių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, nebuvo vykdomas ir vaikas nebuvo grÄ Å¾intas motinai, nors teismo sprendimas tai numato.

Kartu laikinųjų apsaugos priemonių nutartis nekeičia teismo sprendimo teisėtumo ir jo vykdymo privalomumo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas Å¡ioje proceso stadijoje orientuotas į situacijos stabilizavimÄ ir vaiko apsaugÄ , kad nebÅ«tų keičiama vaiko gyvenamoji vieta, tačiau nekonstatuoja fakto, jog vaiko apgyvendinimas pas tėvÄ buvo teisėtas ir pagrįstas.

28. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad bendravimas su motina kenktų vaiko interesams. Teismo vertinimu tėvo elgesys tikėtina gali lemti sÅ«naus požiÅ«rį į susitikimus su mama. Vaikas Å¡iuo metu gyvena su skolininku, todėl jis turi užtikrinti ne tik kasdienį rÅ«pinimÄ si vaiku, bet ir pirmiau paminėtÄ jo teisę bendrauti su Å¡iuo metu skyrium gyvenančia mama bei broliu, kitaip bÅ«tų paneigta ne tik vaiko teisė, bet ir priimto teismo sprendimo privalomumas (CPK 18 straipsnis). Tačiau matyti, jog vaiko elgesys ir tėvo veiksmai rodo, jog vaiko nenoras grįžti pas mamÄ yra palaikomas ir vaikas nėra skatinamas grįžti pas mamÄ .

Suinteresuotas asmuo M. Å . vaikui atsisakius grįžti pas mamÄ , ėmėsi aktyvių veiksmų – inicijavo vaiko gyvenamosios vietos pakeitimÄ , be motinos žinios pakeitė vaiko mokyklÄ , tai rodo sistemiÅ¡kÄ ir kryptingÄ elgesį, kuris orientuotas į sÄ lygų vaikui gyventi pas tėvÄ , sukÅ«rimÄ . KritiÅ¡kai vertintinas M. Å . elgesys, kai jis teigia, jog siekė vaikÄ Ä¯tikinti grįžti namo pas mamÄ , tačiau tuo pat metu palaikė vaiko norÄ likti pas jį, ir kaip matyti iÅ¡ vaiko pokalbių su mama, pažadėjo vaikui pakeisti mokyklÄ ir atlikti kitus veiksmus, kad vaikas liktų gyventi pas jį.

Pažymėtina, kad visi su vaiko ugdymu ir auklėjimu susiję klausimai turi bÅ«ti sprendžiami bendru tėvų susitarimu, tuo tarpu M. Å . vienasmeniÅ¡kai nusprendė pakeisti vaiko mokyklÄ , motyvuodamas tuo, jog vaikas to nori, tačiau Å¡iuo klausimu su vaiko motina tartasi nebuvo. Toks elgesys rodo, kad M. Å . modeliuoja situacijÄ taip lyg vaikas pas mamÄ jau nebus grÄ Å¾intas. Toks elgesys tik pagrindžia, kad tėvas nedėjo pakankamai pastangų, jog vaikas norėtų grįžti pas mamÄ .

29. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo M. Å . nepateikė jokių įrodymų ir paaiÅ¡kinimų kokiais bÅ«dais skatino vaikÄ grįžti pas mamÄ , ar su vaiku buvo bandoma susitarti bent laikinai, kol tėtis sutvarkys reikiamus dokumentus dėl mokyklos ir gyvenamosios vietos pakeitimo, grįžti pas mamÄ . Sprendimo nevykdymÄ suinteresuotas asmuo grindžia tik tuo, jog vaikas nenori gyventi pas mamÄ ir laiko tai pateisinama priežastimi nevykdyti teismo sprendimo, kadangi tėvas nenori vaiko versti daryti ko vaikas pats nenori. Paties vaiko pozicija prieÅ¡taringa: iÅ¡ vaiko apklausos akto matyti, jog vaikas nurodė, kad nori gyventi su tėvu ir susitikinėti su mama bei jaunesniuoju broliu, tai rodo, kad vaikas nori ir supranta bendravimo su mama svarbÄ ir nori su ja palaikyti ryšį. Tuo tarpu suinteresuoto asmens M. Å . teigimu, vaikas atsisako net laikinai ir trumpam susitikti su mama ir į susitikimus nevyksta.

30. Pažymėtina, kad CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku, ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiami klausimai, susiję su vaiku, pirmiausia bÅ«tina atsižvelgti į vaiko interesus ir visos abejonės sprendžiamos tik vaiko naudai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

31. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimas dėl vaiko bendravimo su vienu iÅ¡ tėvų negali bÅ«ti įvykdytas iki tam tikro apibrėžto termino, nes toks bendravimas yra tęstinis procesas, kurį sudaro periodiÅ¡ki etapai, apibrėžti atitinkamu laikotarpiu. Be to, vykdant tokį sprendimÄ , atsižvelgiama į vaiko nuomonę.

32. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, jog sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) vaiko nuomonė yra viena iÅ¡ svarbių aplinkybių, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad galutinį sprendimÄ priima vaikas. Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai vaikas iÅ¡reiÅ¡kia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorÄ bendrauti, teismas turi įvertinti Å¡ių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra bÅ«tinas siekiant apsaugoti vaiko interesus.

Vaiko kompetencija priimti sprendimÄ , Å¡iuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiÅ¡kiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrÄ ir vienodÄ abiejų tėvų globÄ ir rÅ«pestį.

To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, nes bÅ«tent tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norÄ nebendrauti. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 3.170 straipsnyje įtvirtinama prioritetinė vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, jog jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. yra Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja.

Dėl baudos skyrimo 33. Teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad vienas iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimai).

34. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Keleto įrodymų vertinimo rezultatÄ lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

35. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kimo turinį, vykdomosios bylos duomenis, atsiliepimų ir proceso dalyvių argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pareiÅ¡kimas dėl baudos skyrimo yra pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie suinteresuoto asmens M. Å . nėra nuginčyti jokiais kitais objektyviais įrodymais. Nagrinėjamu atveju teismas, remdamasis 2020 m. liepos 10 d., 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. liepos 17 d. sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktais, kuriuose nurodytos ir aukščiau minėtos aplinkybės, užfiksavo pati antstolė.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta byloje yra pateikti duomenys, kad antstolė užfiksavo teismo sprendimo nevykdymo faktÄ t. y. atliko aktyvius veiksmus, kuriais konstatavo sprendimo neįvykdymo faktus, kad skolininkas M. Å . (vaiko tėvas) vaiko į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ negrÄ Å¾ino, t. y. nesilaikė nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į tai, minėti suinteresuoto asmens M. Å . argumentai, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nes vaikas nenorėjo grįžti namo, negali bÅ«ti pagrindas neskirti jam baudos, nes tokiu bÅ«du bÅ«tų paneigtas teismo sprendimo privalomumas, o teismo sprendimo vykdymas bÅ«tų pateisinamas neribotÄ laikÄ nesilaikant teismo sprendime nustatytų sprendimo vykdymo sÄ lygų.

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalies dispozicijÄ Ä¯statymų leidėjas suteikė diskrecijÄ teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo Å¡alių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį iÅ¡ieÅ¡kotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties (sprendimo) nevykdymas darė įtakÄ ir kaip tai paveikė skolininko ir iÅ¡ieÅ¡kotojo turtinius interesus, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkcijÄ , nes skiriama iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ (CPK 18 straipsnis), kurio įgyvendinimo kontrolė yra pavesta teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

37. Teismo manymu, vienkartinės baudos paskyrimas Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti pakankamas užtikrinti tinkamÄ bendravimo tvarkos vykdymÄ , o bÅ«tent – drausminti skolininkÄ ir skatinti jį nepažeisti bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku sÄ lygų.

38. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad teismo sprendimas nebuvo vykdomas nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nepilnamečio vaiko A. Å ., laikina gyvenamoji vieta nustatyta drauge su tėvu M. Å ., priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-9514-328/2020, teismas antstolės pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo tenkina iÅ¡ dalies ir suinteresuotam asmeniui M. Å . skiria vienkartinę 250,00 Eur dydžio baudÄ už antstolio reikalavimų nevykdymÄ , t. y. už tai, jog suinteresuotas asmuo M.

Å . negrÄ Å¾ino nustatytu laiku nepilnamečio sÅ«naus suinteresuotam asmeniui E. Å ., kaip tai numatyta 2020 m. kovo 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų sprendimu nustatytoje bendravimo tvarkoje (CPK 771 straipsnio 5 dalis), iÅ¡ieÅ¡kotojos E. Å . naudai.  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 771 straipsnio 6 dalimi,  nutaria:  PareiÅ¡kimÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Skirti skolininkui M. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) baudÄ .

Bauda skiriama iÅ¡ieÅ¡kotojos E. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Nutarčiai įsiteisėjus vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0004/20/00635 grÄ Å¾inti antstolei V. D.. Nutartis per 7 (septynias) dienas gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.   Teisėjas                                                                            Saulius Zajarskas