9c21bf82-4aca-4eea-8976-0f91abb560ea · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1657-881/2018Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01785-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 3.5.24 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienėteismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens Č. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2018 m. vasario 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-47-981/2018 pagal antstolės T.

G. pareiÅ¡kimÄ dėl teismo sprendime nurodytų pasekmių taikymo, kiti suinteresuoti asmenys: J. V. ir L. M., kuria praÅ¡ymas patenkintas. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Antstolė T. G. kreipėsi į teismÄ su 2016 m. gruodžio 1 d. pareiÅ¡kimu Dėl teismo sprendime nurodytų pasekmių taikymo Nr. 3.5.-S037194, kuriuo prašė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 2 dalies pagrindu spręsti klausimÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendime Nr. 2-5-371/2010 nurodytų pasekmių taikymo.

Pareiškime nurodė, kad 2014 m. vasario 3 d. antstolei pateiktas vykdyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-5-371/2010 dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendime nurodyto įpareigojimo atlikti veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo, pagal kurį pradėta vykdomoji byla Nr. 0045/14/00246. Minėtu teismo sprendimu skolininkas Č. G. buvo įpareigotas per 10 (dešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti išieškotojų L.

M. ir J. V. teisės pažeidimus ir atlaisvinti pravažiuojamÄ jį keliÄ , vedantį prie namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Å alčininkų r. Sprendime taip pat nurodyta, kad, Č. G. neįvykdžius Å¡io reikalavimo, iÅ¡ieÅ¡kotojos turi teisę atlikti Å¡iuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo Č. G. lėšomis. Å is teismo sprendimas įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 21 d. IÅ¡ieÅ¡kotojos J. V. 2016 m. spalio 27 d. raÅ¡tu pateiktos informacijos pagrindu antstolei 2016 m. lapkričio 30 d. nuvykus į (duomenys neskelbtini), Å alčininkų r. ir patikrinus, ar yra atlaisvintas pravažiuojamasis keliais, vedantis prie namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Å alčininkų r., pagal jo naudojimo parametrus, nurodytus EiÅ¡iÅ¡kių miesto LTD vykdomojo komiteto 1978 m. gruodžio 7 d. sprendimo ir prie jo pridėtos schemos iki užtvėrimo, ir apžiÅ«rėjus keliÄ vietoje, 2016 m. gruodžio 1 d. suraÅ¡ytas Sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. 3.5.-S037194, kuriuo konstatuota, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas visa apimtimi.

CPK 771 straipsnio 2 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, suraÅ¡ytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o Å¡is priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi antstolės pareiÅ¡kimÄ patenkino – pritaikė Å alčininkų rajono apylinkės teismo sprendime, priimtame 2010 m. sausio 5 d. civilinėje byloje Nr. 2-5-371/2010, nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes, t. y. leido ieÅ¡kovėms L.

M. ir J. V. paÅ¡alinti jų teisių pažeidimus ir atlaisvinti keliÄ , vedantį prie ieÅ¡kovių namų valdos, esančios Å alčininkų r. (duomenys neskelbtini), skolininko Č. G. lėšomis bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo Å¡iems veiksmas atlikti reikiamas lėšas.Teismas konstatavo, kad teismo sprendimas, įpareigojantis suinteresuotÄ asmenį (skolininkÄ ) Č. G. paÅ¡alinti iÅ¡ieÅ¡kotojų teisių pažeidimus ir atlaisvinti keliÄ , vedantį prie jų namų valdos, yra įsiteisėjęs ir turi bÅ«ti vykdomas (CPK 18 straipsnis).Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens (skolininko) Č.

G. skundas dėl antstolės T. G. 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. 3.5-S037194 bei 2016 m. lapkričio 30 d. Patikrinimo nuvykus į vietÄ akto Nr. 3.11.-V018376 teisėtumo Å venčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas. Å i nutartis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 12 d. Be to, kad suinteresuotas asmuo Č. G. kvestionavo minėtus antstolės T. G. aktus, kurių teisėtumas nėra nuginčytas, 2018 m. vasario 13 d. praÅ¡yme atidėti teismo posėdį jis nepagrįstai nurodo, kad sprendžiamas klausimas yra susijęs su jam nuosavybės teise priklausančiu geriamojo vandens Å¡uliniu, kadangi klausimas dėl Å¡io Å¡ulinio yra iÅ¡nagrinėtas Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendime, kuriame nustatyta, kad iki 2008 m. balandžio mėnesio Å¡ulinio vietoje buvo tik gręžinys, bei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi, kurioje, be kita ko, iÅ¡aiÅ¡kinta, „<...> kad iÅ¡ schemos, pridėtos prie 1978-12-07 sprendimo Nr. 68 matyti, kad Å¡ulinys buvo tuo metu, kai vykdomasis komitetas nusprendė nutiesti keliÄ , bei atsakovo pateiktame 1987 m. gen plane taip pat nurodyta, kad Å¡ulinys rekonstruojamas ir niekam jis netrukdė.

Taip pat konstatuota, jog ginčo kelias yra egzistuojantis objektas, įrengtas EiÅ¡iÅ¡kių miesto LDT vykdomojo komiteto 1978-12-07 sprendimo ir prie jo pridėtos schemos pagrindu ir pagal faktinę padėtį, nustatytÄ pirmosios instancijos teismo, nuvykus į vietÄ <...>“.Taigi teismas sprendė, kad antstolė T. G. nustačiusi, jog Č. G. Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-371/2010 nustatyto įpareigojimo atlaisvinti pravažiuojamÄ jį keliÄ , vedantį prie namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Å alčininkų r. sav., neįvykdė, apie kÄ liudija vykdomojoje byloje esančios fotonuotraukos, pagrįstai priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, 2016 m. gruodžio 1 d. neįvykdymo aktÄ Nr. 3.5-S037194 (CPK 771 straipsnis), kuris teismui sudaro pagrindÄ patenkinti antstolės pareiÅ¡kimÄ ir taikyti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendime numatytas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes.Teismas nurodė nenustatęs jokių aplinkybių, dėl kurių antstolio praÅ¡omos poveikio priemonės negalėtų bÅ«ti taikomos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Suinteresuotas asmuo Č. G. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2018 m. vasario 21 d. nutartį ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, prijungti prie bylos kartu su atskiruoju skundu pateikiamus raÅ¡ytinius įrodymus. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas apsiribojo formaliu teiginio iÅ¡ teismo sprendimo rezoliucinės dalies perraÅ¡ymu, nepritaikydamas jos tarp Å¡alių esamiems faktiniams santykiams.

Be to, nors skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo nenustatęs aplinkybių, dėl kurių antstolio praÅ¡ymas taikyti poveikio priemones negali bÅ«ti tenkinamas, teismas nevertino ir nepasisakė dėl faktinės situacijos, buvusios skundžiamos nutarties priėmimo metu, jos įtakos ginčo teisiniams santykiams.Teismo posėdžio metu iÅ¡ieÅ¡kotojų atstovė paaiÅ¡kino, kad 2015 m. sausį iÅ¡ieÅ¡kotojos įvykdė teismo sprendimÄ nuimdamos Å¡ulinio virÅ¡utinę dalį. Tai rodo, kad faktinė situacija yra pasikeitusi ir nebeatitinka antstolės akte fiksuotos situacijos, todėl teismas privalėjo nuodugniai nustatyti naujÄ situacijÄ , visas faktines bylos aplinkybes bei jų įtakÄ ginčo teisiniams santykiams.Teismas nevertino Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8-607/2017 nustatytų prejudicinių aplinkybių Å¡iam ginčui.Po Å¡ulinio virÅ¡utinės dalies nuėmimo kompetentingų institucijų buvo nustatyta, kad tokiais veiksmais buvo pažeistos apelianto ir kitų Å¡ulinio bendraturčių teisės naudotis Å¡uliniu bei jame esančiu geriamuoju vandeniu, kas tiesiogiai pažeidė 2010 m. sausio 5 d. teismo sprendimo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinime įtvirtintus imperatyvus.

Å iai dienai Å alčininkų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1757-419/2018 dėl savininkų teisių gynimo pagal apelianto ir kitų Å¡ulinio bendraturčių ieÅ¡kinį atsakovei J. V..Nustačius, kad byloje galimai egzistuoja aplinkybės, dėl kurių antstolės praÅ¡omos poveikio priemonės negali bÅ«ti taikomos, byloje tikslingiau bÅ«tų teikti praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo arba netgi priimti nutartį dėl teismo sprendimo įvykdymo negalimumo, kas sutaupytų laiko visoms bylos Å¡alims.

Neįvertinęs minėtų aplinkybių teismas CPK 771 straipsnio 2 dalies normÄ pritaikė formaliai, užprogramuodamas tarp Å¡alių ateities ginčus.Teismas, nagrinėdamas bylÄ , negalėjo nežinoti, kad byloje nagrinėjami klausimai dėl veiksmų atlikimo geriamojo vandens Å¡ulinio atžvilgiu. Teismo sprendimas negali bÅ«ti įvykdomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiÅ«ros saugos sveikatai reikalavimai“ nuostatų, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta Å¡ulinio savininkų nuosavybės teisė.

Teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalėjo daryti nuorodas į akto tekstÄ , siekdamas tinkamai pritaikyti teismo sprendime nurodytas jo neįvykdymo pasekmes. Teismui to nepadarius, kyla abejonių, kad iÅ¡ieÅ¡kotojai atliks veiksmus, iÅ¡einančius už teismo sprendimo ribų. Å ių apelianto abejonių pagrįstumÄ ir realumÄ patvirtina civilinės bylos Nr. e2-1757-419/2018 medžiaga. Visos Å¡ios aplinkybės taip pat yra Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, ir jas teismas privalėjo nustatyti bei įvertinti.IÅ¡ skundžiamos nutarties nėra aiÅ¡ku dėl antstolio tolesnio dalyvavimo atliekant vykdomuosius veiksmus.

Antstolio dalyvavimas privalėjo bÅ«ti pripažintas bÅ«tinu tiek nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , tiek ateityje atliekant vykdomuosius veiksmus, siekiant užtikrinti skolininko ir iÅ¡ieÅ¡kotojo teisių bei pareigų pusiausvyrÄ .Teismas atsainiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , neskyrė esminių bylos terminų – Å¡ulinio nuo gręžinio, dėl ko esminiai skundžiamos nutarties motyvai yra nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys faktinėms bylos aplinkybėms. Vykdomu teismo sprendimu apeliantas buvo įpareigotas paÅ¡alinti visų be leidimo atliktų veiksmų rezultatÄ , be kita ko, nuimti rekonstrukcijos metu savavaliÅ¡kai pastatytÄ Å¡ulinio virÅ¡utinę dalį, tačiau tai niekaip nedaro Å¡ulinio neteisėto ar paneigia jo buvimÄ iki 2008 metų, kaip Å¡ias aplinkybes skundžiamoje nutartyje iÅ¡aiÅ¡kino teismas.

Be to, teismo sprendimu paÅ¡alinti be leidimo atliktus Å¡ulinio rekonstrukcijos padarinius buvo įpareigotas tik apeliantas, o kitiems Å¡ulinio bendraturčiams ieÅ¡kinys buvo atmestas. Teismui tinkamai nustačius ir kvalifikavus Å¡ias aplinkybes, klausimų dėl Å¡ulinio, kaip statinio, buvimo, teisėtumo ir pan. net nebÅ«tų kilę.Teismas, neatidėjęs bylos nagrinėjimo dėl apelianto ligos, nesužinojo ir todėl nevertino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. Ik-1604-331/2012 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2642/2012 aptartų prejudicinių aplinkybių nagrinėjamai bylai.Byloje sprendžiant veiksmų atlikimo Å¡ulinio atžvilgiu klausimus į bylÄ privalėjo bÅ«ti įtraukti ir kiti Å¡ulinio bendraturčiai, nes iÅ¡ieÅ¡kotojams iÅ¡ esmės leidžiama atlikti veiksmus pastarųjų nuosavybės atžvilgiu.

Nesuteikus jiems teisės pasisakyti, buvo pažeista jų teisė į teisminę gynybÄ . Juo labiau kad L. M., nors nėra vykdomosios bylos Å¡alis, byloje dalyvavo.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ antstolė T. G. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Visų instancijų teismai, iÅ¡nagrinėję bylas dėl apelianto įpareigojimo atlaisvinti įvažiavimÄ , neįžvelgė galimų apelianto teisių pažeidimo, nenustatė aplinkybių, kurios galėtų daryti sprendimo įvykdymÄ neįmanomÄ .Apelianto argumentas, kad vykdant teismo sprendimÄ , t. y. po Å¡ulinio virÅ¡utinės dalies nuėmimo, bÅ«tų pažeistos apelianto ir kitų Å¡ulinio bendraturčių teisės naudotis Å¡uliniu bei jame esančiu geriamuoju vandeniu, teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas.

Apeliantui manant, kad jo teisės yra pažeistos, jis turi teisę kreiptis dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 284 straipsnis).Apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi bÅ«ti vykdomas.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuoti asmenys J. V. ir L. M. praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2018 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas, netenkinti apelianto praÅ¡ymo dėl naujų įrodymų priėmimo.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas negalėjo kitaip suformuluoti skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies, nes jis apribotas 2010 m. sausio 5 d. sprendimo rezoliucinės dalies turinio, kurio esmė neturi bÅ«ti keičiama, iÅ¡kreipta ir kt.Teigdamas, kad faktinė situacija yra pasikeitusi ir nebeatitinka antstolės akte fiksuotos situacijos, apeliantas nepateikia jokių įrodymų patvirtinti šį teiginį. Pats bÅ«damas pasyvus procese, apeliantas dabar bando pasiteisinti ir įrodinėjimo pareigÄ primesti teismui, nors teismas apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ / nebuvimÄ gali spręsti tik iÅ¡ Å¡alių teikiamų įrodymų, paaiÅ¡kinimų ir kt.Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimas skundžiamai nutarčiai jokios įtakos neturi, nes antstolės 2016 m. gruodžio 1 d. akte yra užfiksuota padėtis be Å¡ulinio virÅ¡utinės dalies.

Akte konstatuota, kad teismo sprendimo apeliantas visa apimtimi neįvykdė. Tokia padėtis iÅ¡lieka iki Å¡iol.Jokių įrodymų, patvirtinančių ryšį tarp Å¡ulinio virÅ¡utinės dalies nuėmimo ir vandens kokybės, apeliantas nepateikė. Prie atskirojo skundo pridėti 2015 m. vasario mėn. vandens tyrimo aktai yra Å¡iai bylai jokios reikÅ¡mės neturintys dokumentai, nes bylos esmė yra teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymas, o ne Å¡ulinio vandens kokybė. Be to, Å¡iuos dokumentus apeliantas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.Apelianto inicijuota civilinė byla Nr. e2-1757-419/2018 neturi jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui.PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teikti praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ar netgi priimti nutartį dėl teismo sprendimo įvykdymo negalimumo nėra jokių prielaidų.

Esant nuimtai Å¡ulinio virÅ¡utinei daliai, beliko tik uždengti angÄ metaliniu dangčiu. Tai yra elementarus veiksmas, ir kalbėti apie negalimumÄ jį atlikti yra nelogiÅ¡ka. Todėl teismas teisingai konstatavo, kad nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių antstolio praÅ¡omos poveikio priemonės negalėtų bÅ«ti taikomos.Apelianto teiginys apie kelių Å¡eimų aprÅ«pinimÄ vandeniu yra smarkiai hiperbolizuotas, nes Å¡ulinyje vandens praktiÅ¡kai nėra, o Å¡ulinio imitacija iki nuėmimo tenkino tik G.

Å¡eimos ambicijas, bet ne poreikius vandeniui. Be to, veiksmų pobÅ«dis Å¡ulinio atžvilgiu yra nurodytas įsiteisėjusiame teismo sprendimo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinime, o iÅ¡ieÅ¡kotojų veiksmai ir jų (ne)atitikimas higienos normoms nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.Teismas tenkino antstolės paduotÄ pareiÅ¡kimÄ , o tai savaime preziumuoja antstolio dalyvavimÄ vykdymo procese.Teorija apie Å¡ulinio ir gręžinio skirtumus neturi jokios reikÅ¡mės teismo sprendimo vykdymui, juo labiau kad visur kalbama apie Å¡ulinį, o ne gręžinį.Apeliantas bando revizuoti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimÄ .Skundžiama nutartimi buvo iÅ¡spręstas kelio į iÅ¡ieÅ¡kotojų sodybÄ atlaisvinimo, o ne Å¡ulinio naujos statybos klausimas.Apelianto nurodytų bylų ir Å¡ios bylos įrodinėjimo dalykai visiÅ¡kai skirtingi, skiriasi ir byloje dalyvaujančių asmenų sÄ raÅ¡as, todėl tarp jų nėra prejudicinio ryÅ¡io.Tiek V.

G., tiek A. G. tapo Å¡ulinio savininkais jau vykstant teismo sprendimo vykdymo procesui. Taigi Å¡ulinio perleidimo metu jis jau buvo apsunkintas įpareigojimu, todėl teismo sprendimo vykdymas yra privalomas ir naujiems bendraturčiams. Be to, nuogÄ stavimai dėl V. G. neiÅ¡klausymo teisme yra tik formalumas, nes jis neturi kÄ pasakyti, kita vertus, bÅ«damas apelianto atstovas, galėjo pasisakyti ir kaip bendraturtis.Apeliantas klysta teigdamas, kad L. M. nėra vykdomosios bylos Å¡alis. Kita vertus, Å¡ios apelianto nepagrįstos abejonės nėra pagrindas naikinti skundžiamÄ nutartį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos teismo sprendime nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės (CPK 771 straipsnis).Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, apsiribojo formaliu teismo sprendimo rezoliucinės dalies teiginio perraÅ¡ymu, nepritaikydamas jo Å¡alių faktiniams santykiams; nors ir nurodė, kad nenustatė aplinkybių, dėl kurių antstolio praÅ¡ymas taikyti poveikio priemones negalėtų bÅ«ti tenkinamas, nevertino faktinės situacijos, buvusios skundžiamos nutarties priėmimo metu.CPK 771 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, <...>, antstolis apie tai suraÅ¡o Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktÄ .

Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos Å¡io Kodekso 273 straipsnyje, <...>, suraÅ¡ytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o Å¡is priima nutartį taikyti sprendime <...> nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.Taigi, pagal CPK 771 straipsnį, teismas taiko bÅ«tent teismo sprendime nurodytas jo neįvykdymo pasekmes, todėl apelianto argumentas, kad teismas formaliai perrašė atitinkamÄ teiginį iÅ¡ teismo sprendimo rezoliucinės dalies, neįrodo skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo, nes, nustatęs teismo sprendimo neįvykdymo faktÄ , teismas negali taikyti kitokių, nei nurodyta pačiame sprendime, sprendimo neįvykdymo pasekmių.Nors apeliantas taip pat tvirtina, kad teismas neįvertino faktinės situacijos, buvusios skundžiamos nutarties priėmimo metu, įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad faktinė situacija yra pasikeitusi ir nebeatitinka užfiksuotos antstolės akte, kitaip tariant, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Teismas atkreipia dėmesį, kad sprendimo neįvykdymo aktas, kuriuo vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamÄ nutartį, suraÅ¡ytas 2016 m. gruodžio 1 d., o apeliantas remiasi 2015 metų sausio mėnesį atliktais iÅ¡ieÅ¡kotojų veiksmais.Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad teismo sprendime nurodytos jo neįvykdymo pasekmės negali bÅ«ti taikomos.Apelianto argumentai, kad Å¡ulinio virÅ¡utinės dalies nuėmimas pažeidė apelianto ir kitų Å¡ulinio bendraturčių teises naudotis Å¡uliniu bei jame esančiu geriamuoju vandeniu; kad Å alčininkų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1757-419/2018 pagal apelianto ir kitų Å¡ulinio bendraturčių ieÅ¡kinį atsakovei J.

V. dėl savininkų teisių gynimo, nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Kaip teisingai nurodo kiti suinteresuoti asmenys, sprendimo neįvykdymo pasekmės (kartu veiksmai, kuriuos galima atlikti su Å¡uliniu) yra nurodytos įsiteisėjusiame teismo sprendime (ir jį aiÅ¡kinančioje nutartyje), todėl negali bÅ«ti revizuojami ar ginčijami sprendžiant teismo sprendimo neįvykdymo klausimÄ pagal CPK 771 straipsnį.Dėl tų pačių priežasčių teismas atmeta kaip nesusijusius su nagrinėjamos bylos dalyku apelianto argumentus, kad teismas, nagrinėdamas teismo sprendimo neįvykdymo klausimÄ , turėjo taikyti Lietuvos higienos normos HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės:

įrengimo ir priežiÅ«ros saugos sveikatai reikalavimai“ nuostatas. Apelianto abejonės, kad vykdydamos teismo sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡kotojos gali atlikti veiksmus, virÅ¡ijančius tai, kas leidžiama pagal teismo sprendimÄ , nėra savarankiÅ¡kas pagrindas netaikyti teismo sprendime nurodytų jo neįvykdymo pasekmių, juo labiau kad Å¡ios pasekmės yra taikomos tik tuo atveju, jeigu teismo sprendimo pirma neįvykdo pats skolininkas (nagrinėjamu atveju – apeliantas).Nors apeliantas taip pat teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į kitose apelianto nurodytose bylose nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad apelianto cituojamos kitų teismų procesinių sprendimų iÅ¡traukos nepagrindžia tarp nagrinėjamos bylos ir kitų bylų egzistavus prejudicinį ryšį, todėl Å¡iuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Apelianto teiginiai, kad teismas neskyrė Å¡ulinio nuo gręžinio, kad teismo sprendimu (tik) apeliantas buvo įpareigotas paÅ¡alinti be leidimo atliktų Å¡ulinio rekonstrukcijos darbų padarinius, tačiau tai nedaro Å¡ulinio neteisėto ir (ar) nepaneigia jo buvimo iki 2008 metų, nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas pilna apimtimi, ir kad teismas skundžiama nutartimi pritaikė teismo sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes, t. y. priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ pagal CPK 771 straipsnį nutartį.Kaip minėta, nagrinėdamas antstolio pagal CPK 771 straipsnį pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ taikyti teismo sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes, teismas patikrina, ar skolininkas įvykdė teismo sprendimÄ , ar teismo sprendime nurodytos Å¡io sprendimo neįvykdymo pasekmės ir ar yra antstolio suraÅ¡ytas specialios formos sprendimo neįvykdymo aktas.

Nustatęs Å¡ias sÄ lygas, teismas priima nutartį taikyti neįvykdytame teismo sprendime nurodytas pasekmes, jokių kitų teisės klausimų teismas pagal CPK 771 straipsnį nesprendžia. Todėl apelianto argumentai, kad į bylos nagrinėjimÄ turėjo bÅ«ti įtraukti kiti Å¡ulinio bendraturčiai, atmetami kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti, nes byloje buvo sprendžiamas bÅ«tent apelianto neįvykdyto teismo sprendimo vykdymo (teismo sprendime nurodytų jo neįvykdymo pasekmių taikymo) klausimas.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas antstolės pareiÅ¡kimÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį.

Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.Teismas netenkina apelianto prašymo priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus, nes dėl šioje nutartyje išdėstytų motyvų sprendžia, kad jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai.Remdamasis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisia iš apelianto solidariai suinteresuotiems asmenims J.

V. ir L. M. 275 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2018 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens Č. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai suinteresuotiems asmenims J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 275 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                               Vilija Mikuckienė