9c1ee155-55ff-4e0f-ad7e-bdfd07452235 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                Administracinė byla Nr. I-4-561/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02616-2010-1                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Piotrui Orlovui, atsakovo atstovams Airinei Dobužinskienei ir Ramūnui Rakauskui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovams Juliui Jasaičiui, Vitalijui Jarmotovičiui ir V.

P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Tauragės autobusų parkas“ skundÄ atsakovams Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriui dėl sprendimo ir nelaimingo atsitikimo darbe akto panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo V. P.). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja UAB „Tauragės autobusų parkas“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja, Bendrovė) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) 2010-08-04 sprendimÄ â€žDėl nelaimingo atsitikimo tyrimo“ Nr. (37) SD-14615;

2) panaikinti 2010 m. liepos mėn. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 7 ir 17 punktus. PareiÅ¡kėja skunde taip pat buvo pareiÅ¡kusi reikalavimÄ Ä¯pareigoti VDI skirti pakartotinį tyrimÄ nelaimingo atsitikimo aplinkybėms ir priežastims iÅ¡tirti, kurio 2015-12-17 teismo posėdžio metu atsisakė.Skunde nurodė, kad pareiÅ¡kėja su 2009-09-25 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu nesutiko ir dėl jo 2009-10-05 buvo pareiÅ¡kusi nesutikimÄ Nr. 3-603, tačiau VDI Tauragės skyrius pareiÅ¡kėjos motyvacijÄ laikė nepagrįsta.

Pažymėjo, kad tiek 2009-08-28, tiek 2009-09-25 Nelaimingo atsitikimo aktuose V. P. buvo konstatuojami lengvi nelaimingi atsitikimai darbe. V. P. pateikus Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto 2009-08-26 raÅ¡tÄ Nr. 292, atsakovė, nelaimingÄ atsitikimÄ tyrusiam VDI Tauragės skyriaus inspektoriui pavedė perkvalifikuoti nelaimingÄ atsitikimÄ darbe iÅ¡ lengvo į sunkų.PareiÅ¡kėjos teigimu, pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas buvo atliktas neobjektyviai ir nepilnos sudėties komisijos, todėl negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu.

Nesutiko su 2010 m. liepos mėn. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 priežastimis, nurodydama, kad tiriant nelaimingo atsitikimo aplinkybes buvo nurodytos ne konkrečios aplinkybės, susidariusios nelaimingo atsitikimo metu, o tik V. P. ir A. D. paaiÅ¡kinimai, kurie prieÅ¡taringi. Pabrėžė, kad Lietuvos teismo ekspertizės 2010-04-22 iÅ¡vada Nr. 11-456 (10) baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00668 tvirtina, jog V. P. parodymai neteisingi. Rėmėsi minėta iÅ¡vada ir tvirtino, kad labiausiai tikėtina, jog sprogimÄ sukėlusio uždegimo Å¡altinio poveikis sprogiai atmosferai akumuliatoriaus angų atžvilgiu artimoje aplinkoje buvo sÄ lygotos konkrečiai nenustatytų V.

P. veiksmų. Tačiau Å¡ios specialistų iÅ¡vados nebuvo paisoma 2010 m. liepos mėn. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1.Nurodė, kad 1992-04-01 su V. P. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 105, priimant jį į autobuso vairuotojo pareigas, o 2000-05-22 buvo sudarytas minėtos sutarties pakeitimas – V. P. pareigos buvo pakeistos į autobuso vairuotojo – konduktoriaus, nurodant, kad reikalui esant remontuos autobusÄ , einant autoÅ¡altkalvio pareigas. Pabrėžė, jog bÅ«tent tÄ dienÄ , kuomet įvyko nelaimingas atsitikimas, V.

P. be darbdavio žinios dirbo darbÄ , kuris jam nebuvo pavestas nei darbo sutartimi, nei jo pareiginiuose nuostatose. UAB „Tauragės autobusų parkas“ parengtoje akumuliatorių krovimo, priežiÅ«ros, transportavimo, mokymo programoje nustatyta, kad akumuliatorius transporto priemonėje montuoja ir darbus, susijusius su akumuliatorių įkrovimu, atlieka tik akumuliatorininkas. PareiÅ¡kėjos teigimu, neteisingai 2010 m. liepos mėn. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 konstatuota, kad V. P. nebuvo supažindintas, kaip elgtis su rÅ«gÅ¡tiniais akumuliatoriais, nebuvo apmokytas ir atestuotas.

Anot pareiÅ¡kėjos, V. P. nereikėjo nei supažindinti, nei apmokyti dirbti su akumuliatoriais, nes toks darbas neįėjo į jo pareigas. BÅ«tent pats V. P. nesilaikė darbo sutarties, virÅ¡ijo pareiginiais nuostatais jam nustatytus įgaliojimus, ko pasėkoje ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Nurodė, kad S. J. ir J. A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, jog įmonėje yra seniai susiklosčiusi praktika, kuomet vairuotojai patys iÅ¡ima iÅ¡ autobuso akumuliatorius ir nuveža pakrovimui, laikytini neobjektyviais.Pažymėjo, kad akumuliatorinės patalpa buvo įrengta taip, kad į jÄ nepatektų paÅ¡aliniai asmenys – užtrenkiamos spynos bei užraÅ¡ai ant durų.

Pripažino, kad dėl pareiÅ¡kėjai nežinomų priežasčių nelaimingo atsitikimo dienÄ akumuliatorinės durys buvo neužfiksuotos, tačiau nesutiko, kad akumuliatorinės patalpa nebuvo įrengta taip, kad į jÄ nepatektų paÅ¡aliniai asmenys. Pažymėjo, kad akumuliatorinė įrengta vadovaujantis 2005-02-18 PrieÅ¡gaisrinės saugos taisyklėmis, buvo atliktas akumuliatorinės patikrinimas, kurio metu jokių pastabų ar pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl atsakovės teiginį, kad akumuliatorinės įrengimas neatitinka reikalavimų laikė neteisingu.Nesutiko su atsakovės argumentu, jog buvo pažeistos Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės, Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės. PareiÅ¡kėjos teigimu, skundžiamas VDI sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas, kaip ir 2010 m. liepos mėn. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 7 ir 17 punktai.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl pirmo ir antro reikalavimų tenkinti bei atsisakė trečio reikalavimo.Atsakovai VDI ir VDI Tauragės skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .      Atsiliepime nurodė, kad nelaimingi atsitikimai tiriami vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais (toliau – ir Nuostatai) ir Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, praneÅ¡imų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizes metodiniais nurodymais.

Nuostatų 6 ir 7 punktuose nurodyta, kad iÅ¡tyrus nelaimingÄ atsitikimÄ , nustatomos jo aplinkybės ir priežastys, taip pat nustatomas įvykio ryÅ¡ys su darbu. Pažymėjo, kad VDI nėra operatyvinės veiklos ar ikiteisminio tyrimo subjektas, jos pareigÅ«nai neatlieka kvotos funkcijų ir nevykdo liudytojų apklausos, todėl pagal kompetencijÄ nevertina skirtingų, dažnai darbo ginčo elementų turinčių darbo teisinių santykių Å¡alių parodymų teisingumo ir pagrįstumo, taip pat nenagrinėja ir nevertina vienos iÅ¡ Å¡alių kaltės laipsnio dėl įvykio, kadangi Å¡ios funkcijos deleguotos teisėsaugos institucijų bei ginčus nagrinėjančių subjektų prerogatyvai (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 286 straipsnis).Profesinės rizikos darbo vietoje vertinimas yra vienas iÅ¡ esminių vidinės kontrolės elementų.

Rizikos vertinimo tikslas yra nustatyti esančius ar galinčius atsirasti kenksmingus ar/ar pavojingus veiksnius, kurie darbo metu gali sužaloti darbuotojÄ ar kitaip pakenkti jo sveikatai. Atsižvelgiant į rizikos vertinimo duomenis, ne tik ruoÅ¡iamos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos bei instruktuojami darbuotojai, bet ir vadovaujantis profesinės rizikos vertinimo rezultatais, nustatoma darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarka, sprendžiama, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, kaip organizuoti jų įrengimÄ , kokiomis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis aprÅ«pinti darbuotojus, kokius diegti saugius darbo procesus.

Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSÄ®) nuostatas, organizuoti profesinės rizikos vertinimÄ visose darbo vietose yra darbdavio pareiga.Atsiliepime atsakovai nurodė, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo metu pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų apie atliktÄ rizikos vertinimÄ akumuliatorinėje ir pažymėjo, jog Å¡is pažeidimas nurodytas 2009-09-25 suraÅ¡ytame nelaimingo atsitikimo akte Nr. 1, apraÅ¡ant įvykio aplinkybes. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad 2009-09-25 nelaimingo atsitikimo akte Nr. 1 ir 2010-07-07 nelaimingo atsitikimo akte Nr. 1 nelaimingo atsitikimo priežastys nurodytos identiÅ¡kos.

Darbdavys Å¡ios inspektoriaus iÅ¡vados neginčijo. Atliekant pakartotinį tyrimÄ buvo pateikta 2010-04-12 sudaryta „Profesinės rizikos nustatymo kortelė Nr. 1“, tačiau buvo įvertintas tik vienas pavojingas veiksnys –sieros rÅ«gÅ¡tis. Kiti veiksniai, tokie, kaip sprogimo pavojus (kas ir atsitiko), patalpų vėdinimo efektyvumas, patalpų apsauga, kad į jas nepatektų paÅ¡aliniai asmenys, akumuliatorių pakrovimo technologija, įrengimų techninė bÅ«klė ir kt. liko neįvertinti.Atsakovė nurodė, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad Å¡iuo konkrečiu atveju sprogimas įvyko ne todėl, kad akumuliatorinėje buvo paÅ¡alinis asmuo, o todėl, kad akumuliatoriaus iÅ¡orėje, aprėpiančioje akumuliatorių sekcijų angas, buvo susidaręs ypač degus ir sprogus vandenilio ir oro miÅ¡inys.

Tai galėjo atsitikti dėl netvarkingos vėdinimo sistemos – dujos privalėjo bÅ«ti nuolat Å¡alinamos jas nusiurbiant ir neleidžiant susidaryti pavojingai koncentracijai, tačiau atliekant rizikos vertinimÄ nusiurbimo sistemos efektyvumas nebuvo įvertintas. Dujų debesėlis taip pat galėjo susidaryti dėl pakrovimo technologijos pažeidimų.Pabrėžė, kad pagal 1992-04-01 sudarytÄ darbo sutartį Nr. 105 į Tauragės autobusų parkÄ V. P. buvo priimtas autobuso vairuotoju. 2000-05-22 sutartis buvo papildyta, numatant papildomas konduktoriaus pareigas, o taip pat, nurodant, kad reikalui esant, privalės remontuoti autobusÄ , eiti autoÅ¡altkalvio pareigas.

Pastebėjo, kad vairuotojo ir autoÅ¡altkalvio darbo pobÅ«dis yra skirtingas. NežiÅ«rint į tai, kad V. P. raÅ¡tu patvirtino, jog sutinka su pakeistomis pareigomis ir kad saugos ir sveikatos klausimais kaip autoÅ¡altkalvis buvo instruktuotas, tiriant nelaimingÄ atsitikimÄ nebuvo pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad V. P. turi autoÅ¡altkalvio kvalifikacijÄ . Nelaimingas atsitikimas įvyko ne vairuojant automobilį, o atliekant autoÅ¡altkalvio darbÄ ir tai rodo, kad nukentėjusysis nežinojo, kaip darbÄ atlikti saugiai, jis nebuvo apmokytas, kaip saugiai elgtis su rÅ«gÅ¡tiniais akumuliatoriais.

Rėmėsi DSSÄ® 27 str. 1 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad tais atvejais, kai darbuotojui nepakanka profesinių įgÅ«džių ar instruktavimo metu suteiktų žinių, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebÅ«tų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja darbuotojo mokymÄ , o įrodymų, kad V. P. tokie mokymai buvo organizuoti, pateikta nebuvo.Akcentavo, jog pagrįstai buvo nustatytas ir kitas pažeidimas – Bendrovėje nebuvo priimto lokalinio teisės akto, reglamentuojančio iÅ¡sikrovusių akumuliatorių pakeitimo tvarkÄ pakrautais akumuliatoriais.

Å iuos savo argumentus grindė ikiteisminio tyrimo metu apklaustų darbuotojų parodymais, kurie tvirtino, jog buvo nusistovėjusi praktika, jog patys vairuotojai atjungdavo akumuliatorių, iÅ¡imdavo iÅ¡ autobuso ir vežimėliu nuveždavo į akumuliatorinę. PakrautÄ akumuliatorių patys paimdavo iÅ¡ akumuliatorinės, keldavo į autobusÄ ir pajungdavo. Kadangi akumuliatoriai sunkÅ«s, vairuotojai juos iÅ¡keldavo ir įkeldavo kam nors padedant. Dėl elektrosaugÄ reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimų nurodė, kad pagrindiniai elektrosaugos reikalavimai nurodyti „Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklėse, kuriose nustatyta, kad įėjimo į patalpÄ durys turi bÅ«ti atidaromos į iÅ¡orę ir jose bÅ«ti įmontuota užtrenkiama spyna.

Ant durų turi bÅ«ti užraÅ¡yta „Akumuliatorinė“ ir užkabinti draudžiamieji ženklai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad duryse spyna įmontuota buvo, tačiau, kaip apklausos Tauragės VPK metu nurodė A. D., pasitaikydavo, kad durys neužsitrenkdavo, todėl darytina iÅ¡vada, kad reikalavimas riboti paÅ¡alinių asmenų patekimÄ Ä¯ akumuliatorinę nebuvo vykdomas. Tyrimo medžiagoje esančios nuotraukos tvirtina, kad užrašų ir draudžiamųjų ženklų ant durų nebuvo.Teismo posėdžio metu atsakovės VDI atstovai palaikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.Trečiasis suinteresuotas asmuo V.

P. atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė skundo netenkinti.Atsiliepime nurodė, kad nepagrįsti pareiÅ¡kėjos teiginiai, jog 2010 metų liepos mėnesį  nelaimingÄ atsitikimÄ darbe pakartotinai tyrė nepilnos sudėties komisija. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 31 punkte nustatyta, kad sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai.

Atliekant tyrimÄ gali dalyvauti draudimo įstaigos atstovas, mokymo įstaigos atstovas, nukentėjusysis arba jo atstovas. NelaimingÄ atsitikimÄ tyrė VDI inspektorius A. F., nukentėjusiojo atstovė R. P., darbdavio atstovas R. K., kuris yra taip pat ir darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto pirmininkas, iÅ¡rinktas 2003-11-14 darbuotojų susirinkime. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 31 punkte nustatyta, jog, jeigu darbdavio ir (ar) darbuotojų, nukentėjusiojo ar draudimo įstaigos atstovai nedalyvauja atliekant tyrimÄ , VDI inspektorius tiria nelaimingÄ atsitikimÄ darbe be jų.Pabrėžė, kad 2000-05-22 direktoriaus įsakymu Nr. 72 K buvo patvirtintas „Autobuso vairuotojo konduktoriaus pareiginių nuostatų papildymas“, kurio 1.2.1 – 1.2.4 punktuose nustatyta, kad autoÅ¡altkalvis remontuoja transporto priemonę, nustato ir Å¡alina autotransporto priemonėsmechanizmų ir agregatų gedimus bei darbo nesklandumus, nuima, iÅ¡ardo, surenka bei uždeda paprastus automobilio mazgus.

Todėl pareiÅ¡kėja nepagrįstai teigė, kad V. P. išėmė ir nuvežė pakrauti akumuliatorių, dirbdamas darbo sutartyje nesulygtÄ darbÄ .Nesutiko su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad S. J. ir J. A. M. ikiteisminiotyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad įmonėje yra seniai susiklosčiusi praktika,kai vairuotojai patys iÅ¡ima iÅ¡ autobuso akumuliatorius ir nuveža pakrovimui, yra neobjektyvÅ«s, pabrėždamas, kad lygiai tokius pat parodymus ikiteisminio tyrimo byloje yra pateikęs J. K., A. P. Z.V. P. teigimu, V.

N. nurodė pačiam susitvarkyti akumuliatorių. Å ios bylos kontekste yra reikÅ¡minga tai, kad pagal vidaus teisės aktus „Autobuso vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijÄ â€œ, patvirtintÄ 2003-11-13 UAB „Tauragės autobusų parkas“ direktoriaus įsakymu Nr. 6, akumuliatoriaus išėmimas nėra minimas tarp veiksmų, kuriuos vairuotojui draudžiama atlikti be tiesioginio vadovo leidimo.Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens V. P. atstovai palaikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.

Byloje nustatyta, kad 2009-08-14 UAB „Tauragės autobusų parkas“ įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu sužalotas V. P.. 2009-08-28 pareiÅ¡kėjos dviÅ¡alė komisija (pradžioje sužalojimas nebuvo priskirtas prie sunkių) iÅ¡tyrė nelaimingÄ atsitikimÄ ir surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ Nr. 1 (t. 1, b. l. 19–20). Å iame akte buvo nustatyta, kad pagrindinės nelaimingo atsitikimo priežastys yra paties V. P. neteisingi veiksmai bei nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė.

V. P. su tokiomis padarytomis iÅ¡vadomis nesutiko ir kreipėsi į VDI, praÅ¡ydamas nelaimingÄ atsitikimÄ iÅ¡tirti iÅ¡ naujo. V. P. pateikė Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus 2009-08-26 raÅ¡tÄ (Baudžiamoji byla, t. 1, b. l. 58), pagal kurį V. P. patirta galvos trauma kvalifikuojama, kaip sukėlusi sunkų sveikatos sutrikdymÄ . VDI Tauragės skyriaus inspektorius R. L., remdamasis faktinėmis aplinkybėmis nustatė ir 2009-09-25 suraÅ¡ytame Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodė, kad Bendrovėje neparengta iÅ¡sikrovusių akumuliatorių pakeitimo akumuliatorinėje tvarka, darbÄ atliko nustatyta tvarka neapmokytas ir neatestuotas asmuo, pažeisti elektrosaugÄ reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimai (t. 1, b. l. 21–22).PareiÅ¡kėja, nesutikdama su akto pakeitimais ir nustatytomis įvykio aplinkybėmis bei suformuluotomis priežastimis, 2009-10-05 raÅ¡tu Nr. 3-603 padavė nesutikimÄ su pakartotinio tyrimo akte iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir priežastimis, kurį VDI Tauragės skyrius iÅ¡nagrinėjęs 2009-10-14 sprendimu Nr. SD-22432 laikė nepagrįstu (VDI medžiaga, b. l. 111).

PareiÅ¡kėja 2010-01-19 kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausiÄ jį valstybinį darbo inspektorių, praÅ¡ydama suraÅ¡yti naujÄ nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ . Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2010-02-22 įsakymu Nr. V-72 (VDI medžiaga, b. l. 5–6) skyrė papildomÄ V. P. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimÄ , kurį atlikti buvo pavesta VDI Tauragės skyriaus vedėjui A. F..VDI Tauragės skyrius 2010-07-07 surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ Nr. 1 (kurį skundžia pareiÅ¡kėja), kuriame patikslino įvykio aplinkybių apraÅ¡ymÄ (7 punktas) bei suformulavo nelaimingÄ atsitikimÄ lėmusias priežastis (17 punktas) (t. 1, b. l. 23–24).

Akte nurodė, kad akumuliatorių įkrovimo vietoje neatliktas profesinės rizikos vertinimas, įvykio metu darbÄ atliko nustatyta tvarka neapmokytas ir neatestuotas darbuotojas, neparengta iÅ¡sikrovusių akumuliatorių pakeitimo pakrautais tvarka (technologinis procesas) bei pažeisti elektrosaugÄ reglamentuojantys norminiai teisės aktai. PareiÅ¡kėja nesutiko su pakartotinio tyrimo iÅ¡vadomis ir VDI 2010-07-09 (VDI medžiaga, b. l. 156–159) pateikė nesutikimÄ su tyrimo iÅ¡vadomis.VDI iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos minėtame nesutikime nurodytas aplinkybes ir 2010-08-04 sprendimu Nr. (37) SD-14615 konstatavo, kad naujų faktų, aplinkybių ar kitų priežasčių, sudarančių keisti VDI Tauragės skyriaus padarytas iÅ¡vadas, nėra (t. 1, b. l. 14).PareiÅ¡kėja, nesutikdama su VDI Tauragės skyriaus 2010-07-07 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu bei 2010-08-04 VDI sprendimu Nr. (37) SD-14615, su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama minėtus sprendimus panaikinti ir įpareigoti VDI skirti pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimÄ (t. 1, b. l. 37–46).2015-12-17 vykusio teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas reikalavimo įpareigoti VDI skirti pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimÄ atsisakė.Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjai turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dÄ , tačiau kiekviename skunde pareiÅ¡kėjas privalo nurodyti savo skundo elementus – skundo dalykÄ (pareiÅ¡kėjo reikalavimas) ir pagrindÄ (aplinkybės, kuriomis pareiÅ¡kėjas grindžia savo reikalavimÄ , ir Å¡ias aplinkybes patvirtinantys įrodymai).

Skundo elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalykÄ , atsižvelgiant į tai, turi bÅ«ti pateikiami atitinkami įrodymai, nustatytinos tinkamos proceso Å¡alys, pareiÅ¡kiami praÅ¡ymai ir kt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjos atstovas atsisakė reikalavimo įpareigoti VDI skirti pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byla Å¡ioje dalyje nutrauktina (ABTÄ® 101 str. 3 punktas).Byloje ginčas kilęs dėl 2010-07-07 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 7 ir 17 punktų bei dėl VDI 2010-08-04 sprendimo Nr. (37) SD-14615 teisėtumo bei pagrįstumo.

Pažymėtina, kad nors skundžiamame nelaimingo atsitikimo darbe akte nėra nurodyta tiksli jo priėmimo diena, atsižvelgtina į atsakovės atsiliepime pateiktÄ aiÅ¡kinimÄ ir laikytina jog skundžiamo akto tiksli priėmimo diena – 2010 m. liepos 7 d. Taip pat pareiÅ¡kėja skunde nurodė, jog praÅ¡o panaikinti 2010-08-04 VDI sprendimÄ Nr. (37) SO-14615, tačiau iÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, jog jo Nr. (37) SD-14615, todėl Å¡is neatitikimas laikytinas raÅ¡ymo apsirikimu.PareiÅ¡kėja skundžia 2010-07-07 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1 nustatytas nelaimingo atsitikimo aplinkybes bei nelaimingo atsitikimo priežastis, todėl Å¡ios bylos nagrinėjimo kontekste reikÅ¡mingos aplinkybės, kurios buvo nustatytos nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1S-23-557/2015.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 58 str. 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, o 4 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių, todėl konstatuotina, kad teismas administracinėje byloje privalo vadovautis Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-19 nutartyje byloje Nr. 1S-23-557/2015 nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis iÅ¡vadomis.

Klaipėdos apygardos teismas minėta 2015-01-19 nutartimi nutarė panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014-12-08 nutartį ir dėl V. P. skundo priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ panaikino Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2014-07-14 nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 punkte nustatytu pagrindu bei Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiosios prokurorės pavaduotojo 2014-08-19 nutarimÄ atsisakyti patenkinti nukentėjusiojo V.

P. skundÄ ir ikiteisminį tyrimÄ Nr. 85-1-00668-09 dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalotas V. P., nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Baudžiamoji byla, t. 4, b. l. 137–140).Pažymėtina, kad svarbias Å¡ios nagrinėjimo bylos aplinkybes nagrinėjo ir įvertino Klaipėdos apygardos teismas minėtoje nutartyje, t. y. teismas pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjos priimti vietiniai (lokaliniai) teisės aktai, susiję su akumuliatorių priežiÅ«ra, neužtikrino saugaus akumuliatorių pakrovimo technologinio proceso, nes Å¡iame procese turėjo galimybę dalyvauti ir tie darbuotojai, kurie tam nebuvo paruoÅ¡ti.

Pabrėžė, kad liko nepaneigti 2009-09-25 Nelaimingo atsitikimo darbe akto teiginiai, jog nelaimingÄ atsitikimÄ lėmė UAB „Tauragės autobusų parkas“ įstatymų bei teisės aktų pažeidimai – iÅ¡sikrovusių akumuliatorių pakeitimo akumuliatorinėje įkrautais akumuliatoriais technologinio proceso neparengimas ir nustatyta tvarka neapmokyto ir neatestuoto asmens darbo atlikimas taip pat ir pavojų nenustatymas ir rizikos neįvertinimas akumuliatorių krovimo vietoje. Patvirtino ir tai, kad be Å¡ių paminėtų pažeidimų buvo pažeisti ir elektrosaugÄ reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimai.

Pabrėžė, kad po nelaimingo atsitikimo darbe faktinė durų ženklinimo bÅ«klė keitėsi – buvo užklijuoti įspėjamieji ženklai ant iÅ¡ lauko vedančių akumuliatorinės durų, tačiau Å¡ias aplinkybes laikė negalinčiomis paneigti pirminių objektyvių įvykio apžiÅ«ros metu gautų rezultatų. Konstatavo liudytojų A. N., A. D., Z. R., K. S. papildomus parodymus apie akumuliatorinės ženklinimÄ abejotinais. Teismas, įvertinęs atliktas ekspertizes ir duotas ekspertų iÅ¡vadas, priėjo iÅ¡vados, kad darbdavys (Bendrovė) galėjo užtikrinti darbo ir prieÅ¡gaisrinės saugos laikymÄ si darbovietėje, pasirinkdamas bent vienÄ iÅ¡ dviejų galimų veikimo variantų – arba nuspręsdamas, kad reikia atestuoti ir apmokyti V.

P. iÅ¡sikrovusių akumuliatorių pakeitimui ir jų pakrovimui, arba užtikrindamas tokiÄ akumuliatorių pakrovimo tvarkÄ , kuri paÅ¡alintų galimybę atlikti akumuliatorių pakrovimo darbus nekompetentingiems darbuotojams, apsaugotų asmenis, epizodiÅ¡kai patenkančius į akumuliatorinę, taip pat paÅ¡alintų galimybę patekti į akumuliatorinę paÅ¡aliniams asmenims.Teismas konstatavo, kad iÅ¡ surinktų duomenų matyti, jog V. P. nebuvo tinkamai apmokytas ir atestuotas atlikti kokius nors darbus akumuliatorinėje, kad liko nepaneigti liudytojų J.

A. M., J. K., S. J. parodymai dėl UAB „Tauragės autobusų parkas“ nusistovėjusios praktikos, kad patys vairuotojai atjungdavo autobusų akumuliatorius ir nuveždavo į akumuliatorinę, o juos pakrovus patys parsiveždavo ir sumontuodavo autobusuose, todėl laikė, kad Bendrovėje nebuvo užtikrinta saugi akumuliatorių pakrovimo tvarka, o neapmokyto V. P. patekimÄ Ä¯ akumuliatorinės patalpas, nesant pakankamų Bendrovės sukurtų apribojimų ir kliūčių, nelaikė jo asmenine iniciatyva atliktu veiksmu.

Teismas laikė, kad savavaliÅ¡kų ir įspėjamiesiems ženklams prieÅ¡taraujančių V. P. veiksmų, buvusių tiesiogine nelaimingo priežastimi, konstatavimui nėra pagrindo. Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡tirtos bylos aplinkybės neleidžia neginčijamai konstatuoti, kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo nepažeidė teisės aktų nuostatų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų.Taigi, iÅ¡ paminėtų ir teismo konstatuotų aplinkybių, neginčijamai patvirtintos 2010-07-07 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nustatytos aplinkybės ir nelaimingÄ atsitikimÄ lėmusios priežastys, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepagrįsti.

Pažymėtina ir tai, jog pareiÅ¡kėja kelia abejonę dėl 2010-07-07 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 teisėtumo dar ir dėl to, kad pakartotinį tyrimÄ tyrė nepilnos sudėties komisija.Atsakant į Å¡iuos pareiÅ¡kėjos argumentus pažymėtina, kad Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 78 punkte nustatyta, kad VDI inspektorius pagal Å¡iuos Nuostatus turi teisę tirti kiekvienÄ (taip pat lengvÄ ) nelaimingÄ atsitikimÄ , įvykusį darbe, neatsižvelgdamas į įmonės nuosavybės formÄ , rūšį ar veiklos pobÅ«dį.

VDI inspektorius nelaimingus atsitikimus darbe tiria ir tais atvejais, kai įmonėje nėra galimybės sudaryti dviÅ¡alę komisijÄ nelaimingam atsitikimui darbe tirti. Tų pačių Nuostatų 31 punktas nustato, kad sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria VDI inspektorius, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Atliekant tyrimÄ , gali dalyvauti draudimo įstaigos atstovas, mokymo įstaigos atstovas, nukentėjusysis arba jo atstovas. Jeigu darbdavio ir (ar) darbuotojų, nukentėjusiojo ar draudimo įstaigos atstovai nedalyvauja atliekant tyrimÄ , VDI inspektorius tiria nelaimingÄ atsitikimÄ darbe be jų.

Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos argumentai, jog nelaimingÄ atsitikimÄ darbe tyrė nepilnos sudėties komisija, atmestini kaip nepagrįsti.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad VDI Tauragės skyriaus 2010-07-07 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 ir VDI 2010-08-04 sprendimas „Dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo“ Nr. (37) SD-14615, yra priimti tinkamai taikant teisės normas, objektyviai ir visapusiÅ¡kai įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl yra teisėti ir pagrįsti, o pareiÅ¡kėjos UAB „Tauragės autobusų parkas“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis ABTÄ® 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 103 str. 3 punktu, 127 straipsniu, teismas                                                    n u s p r e n d ė: Administracinę bylÄ Nr. I-4-561/2016 dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos Valstybinę darbo inspekcijÄ skirti pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimÄ nutraukti.KitÄ pareiÅ¡kėjos UAB „Tauragės autobusų parkas“ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                    Arūnas Kaminskas                                                                  Margarita Stambrauskaitė                                                                  Halina Zaikauskaitė