9c1df9a4-e764-4e64-bb60-b8d551e78c22 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-69-332/2016                                                                                                                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00670-2013-3                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                                                                              1.2.20.5.; 1.1.7.; 1.1.8.; 2.1.7.4.;

                                             2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.                                                                                                                    (S)                                                                                                                                                                                                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 4 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,nuteistajai L.

Z.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. Z. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-11-03 nuosprendžio, kuriuo L. Z. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir nuteista 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: L. Z. nuteista už tai, kad ji 2012 m. gruodžio 12 d. laikotarpiu nuo 9 val. iki 11 val. 45 min. Kelmės rajono apylinkės teismo patalpose, Kelmėje, Vytauto Didžiojo g. 60, apklausiama kaip liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), teisiamajame posėdyje, bÅ«dama pasiraÅ¡ytinai įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. už melagingų parodymų davimÄ , davė melagingus parodymus, kad 2009 m. lapkričio 1 d. ji kartu su E. N. iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) ir ten gyveno pas jos mamÄ A.

Z. iki 2009 m. gruodžio 25 d., kad gruodžio 22 d. E. N. kreipėsi į gydytojus (duomenys neskelbtini), po to, jie abu kartu grįžo į (duomenys neskelbtini), atgal į (duomenys neskelbtini) išvažiavo sausio mėnesio pabaigoje ir išsiskyrė su E. N. būdami (duomenys neskelbtini) 2010 m. kovo mėnesio viduryje, tačiau baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus L. Z. nurodė, kad su E. N. prastai sutarė ir jį retai matydavo, ji negalėjo tvirtinti kada ir kur atskirais laikotarpiais E. N. buvo (duomenys neskelbtini).  Apeliaciniu skundu nuteistoji L.

Z. praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-11-03 nuosprendį jos atžvilgiu ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniame skunde nuteistoji L. Z. nurodo, kad ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo pradėtas, 2013-11-28 Kelmės rajono apylinkės teismui priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį jos buvusio draugo E. N. atžvilgiu. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo tik 2015 metais, kai buvo iÅ¡nagrinėtas apeliacinis skundas. Apeliantės nuomone, Å¡is nuosprendis nėra neginčijamas jos kaltės davus teisme melagingus parodymus įrodymas.

L. Z. teigia, kad tik tuomet, kai apeliacinis teismas priėmė nuosprendį, jai buvo pareikÅ¡tas galutinis įtarimas ir jos byla buvo perduota į teismÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliantė daro iÅ¡vadÄ , kad prokuroras, pradėdamas ikiteisminį tyrimÄ , pareikÅ¡damas jai įtarimÄ ir paskirdamas jai kardomÄ jÄ priemonę, nebuvo įsitikinęs jos kaltumu ir neperdavė bylos teismui, kol bylos neiÅ¡nagrinėjo apeliacinis teismas.Apeliantės teigimu, parodymus, kad E. N. 2009-11-01 su ja iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), kur iÅ¡buvo iki 2009-12-25, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono apylinkės teisme davė ne tik ji, bet ir jos mama A.

Z. bei nuteistojo E. N. mama O. Z.. Tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas tik jos atžvilgiu. Jokių papildomų jos kaltės įrodymų ikiteisminiame tyrime nerinkta ir nesurinkta.Nuteistoji L. Z. nurodo, kad, apklausiama teisminio bylos nagrinėjimo metu, ji paaiÅ¡kino, jog ikiteisminio tyrimo metu davė netikslius parodymus ir nurodė, kodėl taip atsitiko. Teigia, kad ji su mama A. Z. aiÅ¡kinosi laikotarpį, kada buvo pas jÄ svečiuose, peržiÅ«rinėjo nuotraukas, todėl teisminio nagrinėjimo metu ji daugiau ir iÅ¡samiau prisiminė apsilankymo pas mamÄ 2009 m. lapkričio-gruodžio mėnesį aplinkybes.

Nuteistosios L. Z. teigimu, Å¡ioje byloje nėra pagrindo teigti, jog ji tyčia davė melagingus parodymus apie E. N. buvimÄ (duomenys neskelbtini) 2009 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais, t. y., jog informacija, kuriÄ ji pateikė, neatitinka teisminio tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliantės tvirtinimu, teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėstomojoje dalyje yra pažymėta, kad L. Z. parodymai yra vertinami, kaip siekimas iÅ¡vengti, ir padėti iÅ¡vengti atsakomybės, nes ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja paaiÅ¡kino, kad buvo iÅ¡važiavusi su E. N. į (duomenys neskelbtini), pas jos mamÄ , tačiau su E. N. prastai sutarė ir jį retai matydavo, ji negalėjo tvirtinti kada ir kur atskirais laikotarpiais E. N. buvo (duomenys neskelbtini), o 2010 m. vasario pradžioje jie su E. N. iÅ¡siskyrė visiÅ¡kai.

Tačiau teismas, nuosprendyje nepaminėjo, kad L. Z. teisme davė melagingus parodymus. Be to, teismas turėjo pripažinti, kad ir A. Z. ir O. Z. davė melagingus parodymus, kadangi jų visų parodymai vienodi. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino atsietai vienÄ nuo kito, nevertino įrodymų visumos, akcentavo tik jÄ kaltinančius įrodymus, skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai nevertino ir neanalizavo jÄ teisinančių įrodymų, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl jos veikos, o jos kaltės turinio visiÅ¡kai neaptarė, todėl buvo pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatos.

Apeliantė taip pat mano, kad teismas, netirdamas                                    A. Z. ir O. Z. parodymų, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nuteistosios L. Z. teigimu, byloje nepakanka neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jos kaltę, o visos abejonės baudžiamojoje byloje, kurių negalima pašalinti byloje esančiais įrodymais, yra traktuojamos kaltinamojo naudai. Be to, neįrodžius jos veikoje tiesioginės tyčios nėra ir nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. sudėties.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji L.

Z. ir jos gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Nuteistosios L. Z. apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį ir susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo iÅ¡vadas ir kurie patvirtino L.

Z. kaltę padarius jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , padarė teisingas iÅ¡vadas ir pagrįstai L. Z. pripažino kalta davus melagingus parodymus bei nuteisė jÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d ir paskyrė teisingÄ bausmę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir iÅ¡vadomis dėl L. Z. kaltės. Nuteistosios L. Z. kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais teisme iÅ¡tirtais bylos duomenimis. Å ie faktiniai duomenys, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis. Todėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-11-03 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. Z. nuteista už tai, kad ji apklausiama kaip liudytoja teisiamajame posėdyje, bÅ«dama pasiraÅ¡ytinai įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. už melagingų parodymų davimÄ , davė melagingus parodymus.Pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. atsako tas, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas.

Kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokiÄ Ä¯takÄ tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Å is nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. numatyta veika – melagingų parodymų davimas – yra padaroma tiesiogine tyčia.

Darydamas šį nusikaltimÄ , kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigÄ padėti vykdyti teisingumÄ ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia apie pareigÄ duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimÄ , jis patvirtina savo paraÅ¡u liudytojo apklausos protokole. Å iuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiÅ¡kia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija bÅ«tų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335-895/2015).

Nuteistoji L. Z. pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-11-03 nuosprendžiu dėl jos nuteisimo už melagingų parodymų davimÄ . Tvirtina, kad byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, pagrindžiančių jos kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, be to, teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, byloje esančius duomenis vertino atsietai vienÄ nuo kito, nevertino įrodymų visumos, akcentavo tik jÄ kaltinančius įrodymus, skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai nevertino ir neanalizavo jÄ teisinančių įrodymų, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatas, 301 str. nuostatas.

Taigi nuteistoji L. Z. ginčija savo kaltę ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas, yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Å¡iuos reikalavimus įvykdė. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nustatytus reikalavimus, nes įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Remdamasi Å¡ia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1, 4 d.). Duomenys tikrinami atliekant Lietuvos Respublikos BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių.

Atsižvelgiant į paminėtus įstatymo reikalavimus, darytina iÅ¡vada, kad Kelmės rajono apylinkės teismo iÅ¡vados dėl L. Z. kaltės bei jos veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. yra pagrįstos tinkamai įvertintais įrodymais. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka įvertino bylos proceso metu gautus duomenis ir pripažino juos įrodymais (Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d.), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumÄ , liečiamumÄ , leistinumÄ , jų pakankamÄ tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 ir 5 d.) bei pateikė motyvuotas iÅ¡vadas, atitinkančias įrodymų turinį.

Teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė nuteistosios L. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), įsiteisėjusiu Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-11-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas faktines aplinkybes, bei, vadovaudamasis Å¡ių įrodymų, kurių turinys yra atskleistas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir teisėjų kolegija, laikydamasi nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo suraÅ¡ymo ekonomiÅ¡kumo, jų nekartoja, visuma, o ne tik įrodymais, kuriais remiantis buvo galima priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, kaip nepagrįstai teigiama L.

Z. apeliaciniame skunde, pagrįstai konstatavo, kad L. Z., apklausiama kaip liudytoja teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama pasiraÅ¡ytinai įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. už melagingų parodymų davimÄ , davė melagingus parodymus ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ pagal apeliacinį skundÄ , neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus ir sprendžiant nuteistosios L.

Z. kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK nuostatas. PrieÅ¡ingai, skundžiamo nuosprendžio turinys tvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai nurodė sprendimo motyvus, nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta, taip pat iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Vien tai, kad Å¡iuo atveju nuteistajai nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui. Pažymėtina, kad L. Z. tiek apklausta 2011-04-28 ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiama teisme baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo įspėta dėl galimos baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , ir jau vien situacija, kad ji kardinaliai pakeitė savo parodymus, leido spręsti, jog kažkurie tai iÅ¡ jos parodymų yra neteisingi.

Pati L. Z., neigdama savo kaltę, teismÄ bandė įtikinti, jog ji sakė tiesÄ duodama parodymus teisme, ir tikėti reikėtų bÅ«tent jais, o ne ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tačiau, iÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad Å¡iais jos parodymais visų pirma suabejojo Kelmės rajono apylinkės teismas, 2013-11-28 nuosprendyje apeliantės parodymus laikydamas siekiu E. N. padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės (29 – 66 b. l.), po to ir apeliacine tvarka Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusi Å iaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, kuri iÅ¡tyrusi L.

Z. parodymus ir kitus su jos parodymais susijusius bylos duomenis, 2015-07-02 nuosprendyje konstatavo, jog „liudytojos L. Z. parodymai vertintini kaip Å¡aliÅ¡ki, duoti siekiant padėti E. N. iÅ¡vengti atsakomybės, ir todėl daroma iÅ¡vada, kad jais priimant skundžiamÄ nuosprendį nesiremta pagrįstai” (67-79 b. l.). Remiantis Å¡iomis aplinkybėmis, visiÅ¡kai akivaizdu, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai ir teisingai pripažino apeliantę kalta davus melagingus parodymus teisiamajame posėdyje apklausiama kaip liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl dar kartÄ iÅ¡samiau analizuoti ir vertinti jos parodymus, lyginti juos su kitais byloje surinktais įrodymais                  (A.

Z. ir O. Z. parodymais baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra jokio pagrindo ir bÅ«tinybės. Apeliantė skunde taip pat nepagrįstai tvirtina, jog neįrodyta jos tiesioginė tyčia padaryti šį nusikaltimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad L. Z. 2012-12-12 prieÅ¡ duodama parodymus teisme laisva valia pasirašė priesaikÄ ir pasižadėjimÄ . Vadinasi, ji, bÅ«dama pilnamečiu, sveiku, pakaltinamu asmeniu suprato savo kaip liudytojo procesinę padėtį, žinojo teisinę pareigÄ padėti vykdyti teisingumÄ ir duoti teisingus parodymus.

Tokios pareigos ir atsakomybės už jos nevykdymÄ Å¾inojimÄ L. Z. patvirtino savo paraÅ¡u. Apie tai, kad ji nesupranta įspėjimo esmės, teismo posėdžio protokole nėra užfiksuota. Kita vertus, teismo posėdžio metu apeliantei buvo priminti jos ikiteisminio tyrimo metu 2011-04-28 parodymai, ji buvo klausinėjama apie tai, kodėl ji juos keičia, kurie jos parodymai yra teisingi ir pan. Tokie duomenys nekelia jokių abejonių, jog nuteistoji neabejotinai suprato, kad keisdama parodymus ji elgiasi neteisėtai, suprato savo veikos pavojingumÄ ir sÄ moningai norėjo taip elgtis, t. y. kad Å¡iÄ veikÄ ji padarė veikdama tiesiogine tyčia.

Vertinant anksčiau iÅ¡dėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir iÅ¡vadomis dėl L. Z. kaltės, ir, remdamasi Å¡ių duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistoji L. Z. betarpiÅ¡kai realizavo visus jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., požymius, kurie, beje, aiÅ¡kiai atskleidžia jos veikimÄ tiesiogine tyčia, todėl naikinti nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį L.

Z. atžvilgiu nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija L. Z. apeliacinio skundo teiginius, kad ji ikiteisminio tyrimo metu davė netikslius parodymus, kad ji su mama A. Z. aiÅ¡kinosi laikotarpį, kada buvo pas jÄ svečiuose, peržiÅ«rinėjo nuotraukas, todėl teisminio nagrinėjimo metu ji daugiau ir iÅ¡samiau prisiminė apsilankymo pas mamÄ 2009 m. lapkričio-gruodžio mėnesį aplinkybes, vertina kaip nuteistosios gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar jÄ suÅ¡velninti, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus.

Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistajai L. Z. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra neteisinga, nes pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui, pagrįstai L. Z. paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę – baudÄ , kurios dydį nustatė mažesnį nei už nesunkius nusikaltimus skiriamos baudos vidurkis. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė.

Be to, apeliantė skunde neginčija jai paskirtos bausmės.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistosios L. Z. padarytÄ veikÄ , paskyrė teisingÄ savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu bausmę, todėl keisti ar naikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-11-03 nuosprendį nuteistosios apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistosios L.

Z. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                         Raimundas Jurgaitis Teisėjai                                                                                      Zigmas Kavaliauskas                                                                                                                 Vidmantas Mylė