9c1c8b39-86cd-47fb-bdeb-c49cb8add330 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                      Administracinė byla Nr. I-5541-580/2015                                                                     Proceso Nr. 3-61-3-05128-2014-6                  Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, dalyvaujant pareiškėjui O.

S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : O. S. praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 6 500 Lt (1 882,53 Eur) neturtinei žalai atlyginti. PaaiÅ¡kino, kad bÅ«damas suimtas, iki paskyrimo ir etapavimo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietÄ â€“ Vilniaus pataisos namus, buvo per ilgai laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerų tipo patalpose.

Visos kamerų tipo patalpos neatitiko higienos normų. PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nežmogiÅ¡komis, žeminančiomis jo garbę ir orumÄ sÄ lygomis ir dėl buvo sutrikdyta jo sveikata. Tvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnį ir dėl to O. S. patyrė neturtinę žalÄ . Pažymėjo, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Kankinimu laikomas tyčinis stipraus fizinio ar dvasinių kančių sukėlimas nukentėjusiajam, kuris yra suimtas arba kurį kaltininkas kontroliuoja.

Kankinimas yra aukščiausia nežmoniÅ¡ko elgesio forma, todėl jo pripažinimui pakanka ir vienkartinio akto, o kitokiam nežmoniÅ¡kam elgesiui privalomas tęstinumas. Kankinimas ir kitoks nežmoniÅ¡kas elgesys galimas tiek veiksmais: Å¡aldymu, draudimu miegoti ir pan., tiek neveikimu: nesudarymu žmogaus garbę ir orumÄ užtikrinančių bausmės atlikimo sÄ lygų ir pan. Tiek kankinimui, tiek kitokiam nežmoniÅ¡kam elgesiui bÅ«dingi žiaurumo požymiai. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-16 paskelbė nuosprendį, kuriuo O.

S. paskyrė laisvės atėmimÄ trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Remdamasis Bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, tvirtino, kad per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo turėjo bÅ«ti iÅ¡siųstas į pataisos įstaigÄ , tačiau į jÄ buvo iÅ¡siųstas tik 2014-06-20. IlgÄ laikÄ pareiÅ¡kėjas bausmę atliko kalėjimo režimo sÄ lygomis ir taip buvo suvaržytas jo judėjimas, kvėpavimas grynu oru, teisė į mokslÄ , specialybės įgijimÄ , pasivaikščiojimÄ , sportÄ , ilgalaikį pasimatymÄ su Å¡eimos nariais.

Kadangi nuosprendis buvo įsiteisėjęs, o O. S. bausmę jau buvo atlikinėjęs Vilniaus pataisos namuose, LukiÅ¡kių TI-K jį galėjo iÅ¡ karto iÅ¡siųsti atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį, o delsdamas tai padaryti, pažeidė pareiÅ¡kėjo teises. Higienos normų neatitinkančios sÄ lygos žemino O. S., dėl to bei jo teisių suvaržymo pareiÅ¡kėjas iÅ¡gyveno emociÅ¡kai, psichologiÅ¡kai ir dvasiÅ¡kai. Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendimuose yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai kaliniui skiriamas mažesnis nei 3 kv. m gyvenamasis plotas, pažeidžiamos žmogaus teisės. Tais atvejais, kai kaliniui yra garantuojamas didesnis nei 3 kv. m, bei mažesnis nei 4 kv. m plotas, gyvenamojo ploto trÅ«kumas nelaikomas pakankamu rodikliu, kad žmogaus teisės pažeidžiamos, tačiau tokiu atveju turi bÅ«ti ypatingai stengiamasi užtikrinti tinkamas kitas laikymo sÄ lygas (gerÄ ventiliacijÄ , apÅ¡vietimÄ , privatumÄ ir pan.), prieÅ¡ingu atveju tai yra žmogaus teisių pažeidimas.

Tvirtina, kad dėl per ilgo laikymo LukiÅ¡kių TI-K po bausmės paskyrimo ir nežmoniÅ¡kų kalinimo sÄ lygų patyrė didelių dvasinių, psichologinių ir emocinių iÅ¡gyvenimų, kuriuos įvertina 1 882,53 Eur.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Atkreipė dėmesį, kad nuo 2013-11-08 iki 2013-11-20, nuo 2013-11-22 iki 2014-01-27, nuo 2014-02-05 iki 2014-02-07, nuo 2014-02-19 iki 2014-02-24, nuo 2014-03-12 iki 2014-03-20, nuo 2014-03-26 iki 2014-04-10, nuo 2014-04-15 iki 2014-04-16, 2014-04-30, nuo 2014-05-14 iki 2014-06-19 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti tardymo izoliatorių, kalėjimÄ ir areÅ¡tinę. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 625, o didžiausias areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti areÅ¡tÄ atliekančių nuteistųjų skaičius neturi virÅ¡yti 29.

Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias LukiÅ¡kių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima virÅ¡yti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1 000 asmenų. DidžiausiÄ dalį LukiÅ¡kių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti Å«kio darbus.

Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie laikomi po vienÄ (tik retais atvejais jų pačių praÅ¡ymu jie gali bÅ«ti laikomi po 2 asmenis). Pažymėjo, kad nuo 2014 m. gegužės mėnesio LukiÅ¡kių TI-K leistinas laikyti asmenų skaičius nėra virÅ¡ijamas. Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius visÄ laikÄ pristatomas į kameras, iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus resursus ir iÅ¡ valstybės biudžeto gautas lėšas.

Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiÅ¡kai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontÄ . Pažymėjo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.Norit dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi LukiÅ¡kių TI-K turi parodyti savo iniciatyvÄ pareikÅ¡ti norÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tu, kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ . O. S., bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K, turėjo galimybę kiekvienÄ dienÄ bendrauti su jo kameras kuruojančiu Socialinės reabilitacijos bÅ«rio virÅ¡ininku, žiÅ«rėti per televizijÄ transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek savo, tiek įstaigos administracijos duodamÄ grožinę ir teisinę literatÅ«rÄ bei periodinę spaudÄ .

PareiÅ¡kėjas kiekvienÄ dienÄ buvo vedamas į pasivaikščiojimÄ gryname ore, kur turėjo galimybę užsiimti fiziniu lavinimu, sportu. Taip pat eilės tvarka pagal nustatytÄ ir įstaigos direktoriaus patvirtintÄ pareigÅ«nų mėnesio darbo grafikÄ O. S. turėjo galimybę pagal praÅ¡ymÄ lankytis sporto salėje.Pažymėjo, kad patvarkymas dėl O. S. įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo LukiÅ¡kių TI-K buvo gautas 2014-05-16. LukiÅ¡kių TI-K direktorius, peržiÅ«rėjęs medžiagÄ dėl nuteistojo ir vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministro direktoriaus 2003-04-18 įsakymu Nr. 4/07-71 (Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-01-26 įsakymo Nr. V-30 redakcija) 1.5 punktu, pateikė iÅ¡vadÄ dėl O.

S. ir siÅ«lė jį tolesniam bausmės atlikimui perkelti į Vilniaus pataisos namus (sektorius (duomenys neskelbtini)), skirtus valstybės politikams, teisėsaugos, teismo, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojams, kuriems teismo nustatyta atlikti bausmę pataisos namuose. 2014-06-17 LukiÅ¡kių TI-K buvo gauta Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2014-06-17 nuteistųjų perkėlimo (siuntimo) į kitÄ pataisos įstaigÄ paskyra Nr. (75)-1S-2229, kurioje buvo nurodyta, kad O.

S. perkeliamas atlikti bausmę į Vilniaus pataisos namų atskirÄ sektorių, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal gautÄ paskyrÄ pareiÅ¡kėjas 2014-06-20 etapu, t. y. penktadienį (į Vilniaus pataisos namus etapavimas vyksta penktadieniais) iÅ¡vyko į Vilniaus pataisos namus. Tvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija galiojančių teisės aktų nepažeidė, veikė tinkamai ir pagrįstai.PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo.

O. S. LukiÅ¡kių TI-K buvimo laikotarpis yra pakankamai neilgas. Suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo ir judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai bei patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio jis pateko į laisvės atėmimo vietÄ . O. S. reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ atsakovo atstovas traktuoja kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti iÅ¡ valstybės. Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.Atsakovo atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ administracinės bylos proceso Å¡alims buvo praneÅ¡ta tinkamai. Kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo atstovo atstovui nedalyvaujant.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, pažeidžiant pareiÅ¡kėjo perkėlimo į pataisos įstaigÄ atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tvarkÄ (terminus) bei neužtikrinus tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo.Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje J. S. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius LukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tada, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).SkundÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad dėl delsimo perkelti jį į pataisos namus, kameros ploto trÅ«kumų bei kitų kalinimo sÄ lygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kuriÄ vertina 1 882,53 Eur. Dėl delsimo perkelti O. S. į Vilniaus pataisos namusBausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas bei principus nustato bausmių vykdymo įstatymai, vienas iÅ¡ jų – Bausmių vykdymo kodeksas.

Laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka ir sÄ lygos reglamentuojamos Bausmių vykdymo kodekso X skyriuje. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnį, į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ , nustatytÄ Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, nuteistÄ jį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , visuomenės saugumÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo sveikatÄ , psichologines savybes, amžių, darbingumÄ , turimÄ specialybę ir požiÅ«rį į darbÄ .

Nuteistųjų paskyrimo į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ tvarkÄ reglamentuoja ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2003-04-18 įsakymu Nr. 4/07-71 patvirtintos Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskirstymo į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ ar areÅ¡tinę taisyklės. Å ių taisyklių 10 punkte nustatyta, kad skiriant nuteistuosius į konkrečias pataisos įstaigas pagal minėtų taisyklių 1.1–1.7, 1.9, 2, 5 ir 6 punktus, atsižvelgiama į Bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat tardymo izoliatorių vidaus tyrimų, socialinės reabilitacijos, psichologinės bei sveikatos priežiÅ«ros tarnybų raÅ¡ytines rekomendacijas, kurios įdedamos į nuteistojo asmens bylÄ , ir į laisvų vietų skaičių Å¡iose įstaigose.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnio 2 dalį, nuteistÄ jį, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, kardomojo kalinimo vietos administracija ne vėliau kaip per deÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nusiunčia į pataisos įstaigÄ .Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-16 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-932-295/2014 O. S. pripažino kaltu padarius veikas, nustatytas Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje bei 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė laisvės atėmimÄ trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose (b. l. 12–17).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Å¡is nuosprendis įsiteisėjo 2014-05-07. Taigi, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, O. S. iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K į pataisos įstaigÄ atlikti paskirtos bausmės turėjo bÅ«ti iÅ¡siųstas ne vėliau kaip iki 2014-05-17, tačiau pareiÅ¡kėjas į Vilniaus pataisos namus buvo etapuotas tik 2014-06-20 (b. l. 9), t. y. praėjus 44 dienoms nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. IÅ¡ gautų informacinių dokumentų registro matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis gautas 2014-05-13 (b. l. 31).

LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo perkėlimo bausmės atlikimui į Vilniaus pataisos namų atskirÄ sektorių, esantį (duomenys neskelbtini), surašė 2014-06-09 (b. l. 32). Kalėjimų departamento paskyra dėl nuteistųjų perkėlimo į kitÄ pataisos įstaigÄ suraÅ¡yta 2014-06-17 (b. l. 33). Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas per ilgai, t. y. virÅ¡ijant įstatyme nustatytÄ 10 dienų terminÄ , buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K, konstatuotinas veiksmų neteisėtumas. Valstybė turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys bÅ«tų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Aptartos faktinės aplinkybės bei teisinis reglamentavimas patvirtina, kad O. S. buvo kalinamas pažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatÄ . Atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai, kad perkėlimas į pataisos įstaigÄ užtruko dėl to, jog patvarkymÄ vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį gavo per vėlai, po to buvo peržiÅ«rima medžiaga dėl nuteistojo, teikiama iÅ¡vada, laukiama Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos nuteistojo perkėlimo (siuntimo) į kitÄ pataisos įstaigÄ paskyros, iÅ¡ esmės nėra pagrįsti, nes kaip matyti iÅ¡ įvykių chronologinės analizės teismo nuosprendis buvo gautas laiku, tuo tarpu LukiÅ¡kių TI-K beveik mėnesį nuo nuosprendžio gavimo nesurašė iÅ¡vados dėl nuteistojo perkėlimo bausmės atlikimui į Vilniaus pataisos namų atskirÄ sektorių, esantį (duomenys neskelbtini).

Å¡io aplinkybės neÅ¡alina atsakovo atsakomybės už nustatytus pažeidimus. LukiÅ¡kių TI-K administracijai pavėlavus pareiÅ¡kėjÄ perkelti į pataisos įstaigÄ , t. y. virÅ¡ijus nustatytÄ terminÄ 34 dienomis, teismas pripažįsta, kad O. S. imperatyviai Bausmės vykdymo kodekso 66 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė per 10 dienų po nuosprendžio įsiteisėjimo bÅ«ti perkeltam į Vilniaus pataisos namus buvo pažeista. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-1498/2013.Dėl kamerų ploto reikalavimųNuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiÅ¡kėjÄ LukiÅ¡kių TI-K kamerose 2013-11-21, nuo 2014-01-28 iki 2014-02-04, nuo 2014-02-08 iki 2014-02-18, nuo 2014-02-25 iki 2014-03-11, nuo 2014-03-21 iki 2014-03-25, nuo 2014-04-11 iki 2014-04-14, nuo 2014-04-17 iki 2014-04-29 ir nuo 2014-05-01 iki 2014-05-13 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

O. S. ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 224 dienas. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, O. S. buvo laikomas tik 154 dienas. Pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K, 70 dienų nebuvo skirta pakankamai ploto. Dėl Lukiškių TI-K perpildymoKalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų.

LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugiÄ aplinkÄ , pažeidimÄ , nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprÅ«pinimas, trumpėja maudymosi duÅ¡e galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas.

Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ Asmenų laikymo areÅ¡tinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Å io komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymÄ , laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sÄ lygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo.

To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl LukiÅ¡kių TI-K, Komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sÄ lygos gali bÅ«ti laikomos nežmoniÅ¡ku ir žeminančiu elgesiu, ypatingai, kai asmuo laikomas ilgesnį laikÄ â€“ keletÄ mėnesių. Dėl kitų kalinimo sÄ lygųIÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. patikrinimo aktų (b. l. 37–39, 39–40, 41–42, 43–47, 52–54) matyti, kad pareiÅ¡kėjo kalėjimo LukiÅ¡kių TI-K kamerose laikotarpiu atliktų patikrinimų metu esminių Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta.

Kameros, kuriuose buvo laikomas O. S., vėdinamos per langus, apšvietos, temperatūros, drėgnumo parametrai iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, o nustatyti neatitikimai buvo pašalinti. Kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai, jie patikrinimų metu buvo švarūs. Vietomis buvo nukritęs sienų tinkas ir dažai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo ši higienos norma nereglamentuoja.

Patikrinimų metu tikrintose kamerose buvo vizualiai Å¡varu, patalynė buvo vizualiai Å¡vari. Atkreiptinas dėmesys, kad aptarti patikrinimai buvo atlikti O. S. nebÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K. Duomenų apie kamerų, kuriuose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, ginčo laikotarpiu atliktus patikrinimus nėra pateikta. Administracinėje byloje taip pat nėra duomenų, kad kalėdamas LukiÅ¡kių TI-K, O. S. dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar Vilniaus visuomenės sveikatos centrÄ , o fakto dėl netinkamų laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų dėl praėjusio ilgo laiko negalima nustatyti.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K dėl dezinsekcijos, deratizacijos yra sudaręs sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi (2012-05-18 pavadinimas pakeistas į UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba; b. l. 69–74).

LukiÅ¡kių TI-K 2013 m. gruodžio mėnesį dėl dezinsekcijos sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, kuria bendrovė įsipareigojo LukiÅ¡kių TI-K atlikti ropojančių vabzdžių kontrolę ir naikinimÄ (b. l. 75–77). Å iomis sutartimis kenkėjus naikinančios bendrovės įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Tai rodo, jog LukiÅ¡kių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. LukiÅ¡kių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2014-12-11 pažymoje Nr. 24-7090 „Dėl nuteistojo O.

S.“ (b. l.

36) nurodyta, kad nuteistasis, bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K gyvenamojoje kameroje Nr. 397, su raÅ¡ytiniais ir žodiniais praÅ¡ymais (pareiÅ¡kimais), pasiÅ«lymais ar skundais dėl blogų laikymo sÄ lygų į administracijÄ nesikreipė. PareiÅ¡kėjas nesiskundė nei dėl bibliotekos darbo, nei dėl vedimų į sporto salę. Nuteistajam 2014-06-05, 2014-06-10 ir 2014-06-11 buvo pasiÅ«lyta apsilankyti sporto salėje, tačiau jis atsisakė. Pažymėta, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomi asmenys kiekvienÄ dienÄ lankomi Socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rio virÅ¡ininko, apsilankymo metu bÅ«rio virÅ¡ininkas bendrauja su gyvenamosiose esančiais asmenimis, tikrina jų laikymo sÄ lygas, savo kompetencijos ribose sprendžia suimtųjų ir nuteistųjų asmenų esamas problemas, esant bÅ«tinybei, pasitelkia kitų įstaigoje esančių tarnybų specialistų ir pareigÅ«nų pagalbÄ .

O. S., bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K, turėjo galimybę gauti kiek savo, tiek ir įstaigos administracijos iÅ¡duodamÄ grožinę ir teisinę literatÅ«rÄ bei periodinę spaudÄ . Nuteistasis kiekvienÄ dienÄ buvo vedamas į pasivaikščiojimÄ gryname ore ir turėjo galimybę užsiimti fiziniu lavinimu. Taip pat eilės tvarka pagal nustatytÄ ir įstaigos direktoriaus patvirtintÄ pareigÅ«nų mėnesio darbo grafikÄ O. S. turėjo galimybę pagal praÅ¡ymÄ lankytis sporto salėje. Kadangi LukiÅ¡kių TI-K vyksta gyvenamosiose kamerose laikomų asmenų kaita, Socialines reabilitacijos skyriuje suimtųjų ir nuteistųjų atžvilgiu vykdomų socialinės reabilitacijos programų tęstinumas yra nenutraukiamas ir vykdomas kito bÅ«rio virÅ¡ininko, kurio kuruojamose kamerose laikomas konkretus asmuo.

Minėtoje pažymoje atkreiptas dėmesys, kad įstaigoje laikoma apie tūkstantis suimtųjų (nuteistųjų), sportui ir filmams, televizijos programoms, kitai vaizdinei medžiagai rodyti skirtų patalpų yra pakankamai mažai tokiam asmenų skaičiui, todėl ir vedimų kiekis konkrečiam asmeniui yra ribotas, jis vykdomas eilės tvarka, o ne pagal suimtųjų (nuteistųjų) pageidavimus.Iš Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2014-12-12 pažymos Nr. 24-7097 „Dėl O. S. užimtumo bei teikiamų prašymų“ (b. l.

35) matyti, kad pareiÅ¡kėjas, kaip ir kiti nuteistieji bei suimtieji, LukiÅ¡kių TI-K dalyvavo laisvalaikio užimtumo programose: fizinio lavinimo bei Narkomanijos ir ŽIV prevencijos programoje, kurios metu rodomi filmai Å¡ia tematika. Pažymėta, kad 2014-03-21 ir 2014-05-06 O. S. buvo nuvestas į LukiÅ¡kių TI-K esančiÄ sporto salę. Socialinės reabilitacijos skyriaus kabinete pareiÅ¡kėjui 2014-04-10 buvo demonstruojama dokumentinė medžiaga apie ŽIV / AIDS bei narkomanijos apraiÅ¡kų prevencijÄ .

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad buvo suvaržytas jo judėjimas, kvėpavimas grynu oru, teisė į mokslÄ , pasivaikščiojimÄ ir sportÄ , atmestini kaip nepagrįsti.Dėl neturtinės žalos atlyginimoIÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai pažeidė O. S. perkėlimo į pataisos įstaigÄ atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tvarkÄ (terminus) bei reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto.

LukiÅ¡kių TI-K teigia, kad užtikrinti tinkamų kalinimo sÄ lygų trukdė per mažas finansavimas. Å i aplinkybė teisinės reikÅ¡mės neturi, nes ja gali bÅ«ti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalÄ pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kaltė nėra svarbi. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Motyvas dėl galimumo daryti įtakÄ suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingas sprendžiant LukiÅ¡kių TI-K, o ne valstybės atsakomybės klausimÄ .

Valstybė turi pareigÄ užtikrinti tinkamas kalinimo sÄ lygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.O. S. praÅ¡o priteisti 1 882,53 Eur. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas kamerose neįgyvendinimas. Asmens sveikatos istorijoje jokie sveikatos sutrikimai, kurių priežastimi galėtų bÅ«ti netinkamos kalinimo sÄ lygos, nebuvo užfiksuoti.

Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , kalinimo sÄ lygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. LukiÅ¡kių TI-K pažeidus asmens teisę per 10 dienų po nuosprendžio įsiteisėjimo bÅ«ti perkeltam į Vilniaus pataisos namus ir į tinkamas kalinimo sÄ lygas bei taip sukėlus jam nepatogumus ir emocinį sukrėtimÄ , pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, O.

S. subjektinės teisės – bÅ«ti kalinamam tinkamomis sÄ lygomis pažeidimo mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 500 Eur. O. S. reikalavimas priteisti 1 882,53 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių iÅ¡mokų bei darbo užmokesčio dydžiai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint bÅ«tinÄ jį socialinio draudimo staÅ¾Ä 2015 m. vasario mėnesį sudarė 251,49 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, nuo 2015-01-01 sudaro 300 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sÄ lygas negali bÅ«ti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti O. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                        Jūra Marija Strumskienė