9c196213-42bc-4d5e-bad5-e7a006a07ede · Lietuvos apeliacinis teismas

IeÅ¡kovas UAB „Icor“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovam UAB „Ozantis“, Andriui Janukoniui, Henning Eggers, Karl Thomas Armbrust, Rimantui Bukauskui ir Wilhelm Wellner dėl bendrovės valdybos sprendimo neteisėtumo, bendrovės vadovo atÅ¡aukimo ir įparei

Civilinė byla Nr. 2-2174/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo W. W. ir trečiojo asmens AROSA Vermögensverwaltungsgesellschaft m.b.H atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-7818-578/2010 pagal ieškovo uždarosios

akcinės bendrovės „Icor“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ozantis“,

A. J. , H. E. , K. T. A. , R. B. , W. W. , dalyvaujant trečiajam asmeniui AROSA Vermögensverwaltungsgesellschaft m.b.H, dėl bendrovės valdybos sprendimo neteisėtumo, bendrovės vadovo atÅ¡aukimo, įpareigojimo paskirti naujÄ bendrovės vadovÄ ir bendrovei padarytos žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus, n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas UAB „Icor“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovam UAB „Ozantis“, A.

J. , H. E. , K. T.

A. , R. B. ir W. W. dėl bendrovės valdybos sprendimo neteisėtumo, bendrovės vadovo atÅ¡aukimo, įpareigojimo paskirti naujÄ bendrovės vadovÄ bei bendrovei padarytos žalos atlyginimo priteisimo, tretysis asmuo – Vokietijos įmonė AROSA Vermögensverwaltungsgesellschaft m.b.H. IeÅ¡kovas UAB „Icor“ ieÅ¡kiniu praÅ¡o: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB „Ozantis“ valdybos 2010 m. liepos 22 d. sprendimÄ neatÅ¡aukti atsakovo W. W. iÅ¡ atsakovo UAB „Ozantis“ vykdančiojo direktoriaus (įmonės administracijos vadovo) pareigų; 2) atÅ¡aukti atsakovÄ W. W. iÅ¡ atsakovo UAB „Ozantis“ vykdančiojo direktoriaus (įmonės administracijos vadovo) pareigų; 3) paskirti ieÅ¡kovo vadovÄ J. D. laikinai vykdyti atsakovo UAB „Ozantis“ vykdančiojo direktoriaus (įmonės administracijos vadovo) funkcijas, teises ir pareigas iki atsakovo UAB „Ozantis“ valdyba paskirs naujÄ atsakovo UAB „Ozantis“ vykdantįjį direktorių (įmonės administracijos vadovÄ ) ir naujai paskirtas UAB „Ozantis“ vykdantysis direktorius (įmonės administracijos vadovas) bus įregistruotas Juridinių asmenų registre; 4) įpareigoti atsakovo UAB „Ozantis“ valdybos narius atsakovus A. J. , R. B. , K. T. A. ir H.

E. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskirti naujÄ atsakovo UAB „Ozantis“ vykdantįjį direktorių (įmonės administracijos vadovÄ ); 5) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų K. T. A. , H. E. ir W. W. UAB „Ozantis“ 88 774 000 Lt padarytai žalai atlyginti ir 5% metinių palÅ«kanų nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: 1) iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdyti atsakovo UAB „Ozantis“ vykdančiojo direktoriaus (įmonės administracijos vadovo) atsakovo W. W. įgaliojimus ir paskirti advokatÄ A. M. atsakovo UAB „Ozantis“ turto administratoriumi, pavedant jam visiÅ¡kai administruoti atsakovo UAB „Ozantis“ turtÄ , taip pat vykdyti atsakovo UAB „Ozantis“ administracijos vadovo funkcijas, teises ir pareigas; 2) nevirÅ¡ijant 88 774 000 Lt areÅ¡tuoti atsakovams K. T.

A. , H. E. ir W. W. nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, areÅ¡tuoti Å¡iems atsakovams priklausančias turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovams K. T. A. , H. E. ir

W. W. turtÄ atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, iÅ¡nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis kitiems asmenims, kitaip suvaržyti arba apsunkinti savininko teises į turtÄ . Nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas, siekiant iÅ¡vengti didelių ir nepataisomų nuostolių, taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytÄ priemonę, paskiriant laikinÄ bendrovės turto administratorių, kadangi pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu yra ginčijami neteisėti bendrovės valdybos narių K. T. A. ,

H. E. ir bendrovės administracijos vadovo W.

W. veiksmai (neveikimas), darantys bendrovei itin didelius nuostolius. Tik tokia laikinoji apsaugos priemonė galėtų užtikrinti, kad nebus iÅ¡Å¡vaistytas bendrovės turtas, bendrovė netaps nemoki, nebus nuslėpti ieÅ¡kovo teisių ir interesų pažeidimo faktus pagrindžiantys duomenys (įrodymai) ir bus galimybė įvykdyti bÅ«simÄ teismo sprendimÄ . Taip pat nurodė, jog, atsižvelgiant į pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl 88 774 00 Lt žalos atlyginimo priteisimo solidariai iÅ¡ atsakovų

K. T. A. , H. E. ir W.

W. , nagrinėjamu atveju yra pagrindas areÅ¡tuoti jų turtÄ ir/ar pinigines lėšas.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iÅ¡ dalies ir nutarė iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdyti atsakovo UAB „Ozantis“ vykdančiojo direktoriaus (įmonės administracijos vadovo) atsakovo W. W. įgaliojimus ir paskirti advokatÄ A. M. vykdyti atsakovo UAB „Ozantis“ administracijos vadovo funkcijas; areÅ¡tuoti atsakovams K. T. A. , H. E. ir W. W. nuosavybės teise priklausantį 88 774 000 Lt vertės kilnojamÄ jį ir/ar nekilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant atsakovams areÅ¡tuotÄ turtÄ atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, iÅ¡nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis kitiems asmenims, kitaip suvaržyti arba apsunkinti savininko teises į turtÄ , o nesant ar nepakankant ieÅ¡kiniui užtikrinti Å¡io turto – areÅ¡tuoti atsakovams priklausančias turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio sumos – 88 774 000 Lt.  Teismas iÅ¡ UAB „Ozantis“ valdybos 2010 m. liepos 22 d. posėdžio protokolo sprendė, kad tarp UAB „Ozantis“ akcininkų dėl bendrovės valdymo yra kilę nesutarimai, dėl kurių nepriimami įmonei svarbÅ«s sprendimai. IÅ¡ 2009 m. UAB „Ozantis“ pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, kad įmonė 2009 m. patyrė 75 867 374 Lt nuostolių. Teismas sprendė, kad 2009 m. susidarę nuostoliai duoda pagrindÄ manyti, jog atsakovas W. W. , kuris yra UAB „Ozantis“ vadovas, netinkamai vykdo įmonės vadovo pareigas, kas gali sukelti sunkių neigiamų pasekmių UAB „Ozantis“ finansinei padėčiai, o kartu ir įmonės vykdomai veiklai. Siekiant iÅ¡vengti Å¡ių pasekmių, teismas sustabdė UAB „Ozantis“

vykdančiojo direktoriaus (įmonės administracijos vadovo) atsakovo W. W. įgaliojimus, UAB „Ozantis“ administracijos vadovu

paskirdamas nepriklausomÄ asmenį – advokatÄ A. M. , kuriam pavedė vykdyti administracijos vadovo funkcijas, tačiau atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl visiÅ¡ko UAB „Ozantis“ turto administravimo paskyrimo. Teismas taip pat sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti atsakovams K. T. A. , H. E. ir W. W. turto/piniginių lėšų/turtinių teisių areÅ¡tÄ , nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio sumos, t.y. 88 774 000 Lt, kadangi tarp Å¡alių kilęs ginčas yra turtinis, ieÅ¡kinio suma yra labai didelė, o atsakovai yra užsienio valstybės piliečiai, kurie jiems priklausantį turtÄ gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar įkeisti.

Tretysis asmuo AROSA Vermögensverwaltungsgesellschaft m.b.H atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas skundžiama nutartimi sustabdydamas atsakovo UAB „Ozantis“ vykdančiojo direktoriaus (įmonės administracijos vadovo) įgaliojimus ir paskirdamas kitÄ asmenį vykdyti atsakovo administracijos vadovo funkcijas, pritaikė laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, kuri nėra numatyta nei CPK 145 straipsnio 1 dalyje, nei kituose teisės aktuose, tuo Å¡iurkščiai pažeisdamas imperatyvias teisės normas. Teismo nurodomas teisinis Å¡ios rÅ«Å¡ies laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas, įtvirtintas CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 12 punkte, neatitinka tos, kuri faktiÅ¡kai buvo pritaikyta.

2. Teismas skundžiama nutartimi nuÅ¡alindamas atsakovÄ W. W. nuo bendrovės vykdančiojo direktoriaus (įmonės administracijos vadovo) pareigų iÅ¡sprendė bylÄ iÅ¡ esmės, kadangi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tapačios ieÅ¡kinio reikalavimams. Tai prieÅ¡tarauja Lietuvos apeliacinio teismo praktikai. Be to, teismas skundžiama nutartimi įvertindamas įmonės vadovo pareigų vykdymo tinkamumÄ , neiÅ¡tyręs ir neįvertinęs įrodymų, pasisakė dėl ginčo esmės bei pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Teismas Å¡ioje proceso stadijoje negalėjo vertinti bendrovės vadovo veiklos, o tuo labiau konstatuoti, jog vadovas savo pareigas vykdo netinkamai.

3. Advokato A. M. paskyrimas vieno didžiausių Lietuvos Respublikos prekybos ir pramogų centro savininko (bendrovės) administracijos vadovu pažeidžia protingumo ir teisingumo principus, kadangi Å¡is asmuo neturi jokios tokio pobÅ«džio darbo patirties ir reikiamos kvalifikacijos. Remiantis visuomenės informavimo priemonėse iÅ¡platinta informacija, advokatas A. M. visuomenės yra itin prieÅ¡taringai vertinamas dėl didelio atgarsio sulaukusių įvykių, susijusių su itin didelio honoraro už laimėtÄ bylÄ paėmimu bei iÅ¡kelta baudžiamÄ ja byla, kurioje buvo kaltinamas už trukdymÄ Finansinių nusikaltimų tyrimo pareigÅ«nams atlikti kratas keliose įmonėse. Å io asmens paskyrimas gali sukelti itin didelius nuostolius bendrovei, o jo civilinės atsakomybės draudimo suma (100 000 Lt) bÅ«tų nepakankama nuostoliams atlyginti.

4. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nutartimi atsakovams K. T. A. , H. E. ir W. W. taikė turto areÅ¡tÄ . Teismas piniginių lėšų areÅ¡to atveju neleisdamas daryti jokių atskaitymų, pažeidė Å¡alių pusiausvyrÄ bei ekonomiÅ¡kumo principÄ (CPK 145 str. 2 d.). Teismas neįvertino, ar ieÅ¡kinys prima facie yra pagrįstas. IeÅ¡kinio reikalavimas dėl 88 774

000 Lt priteisimo grindžiamas neaiÅ¡kios kilmės jokio bendrovės valdymo organo ar vadovaujančio pareigÅ«no paraÅ¡u ir įmonės antspaudu nepatvirtintais duomenimis, kuriuose neva atsispindi bendrovės finansiniai rodikliai ir turto vertės sumažėjimas. Be to, ieÅ¡kovas nepagrindė savo reikalavimo teisės į visÄ ieÅ¡kinio sumÄ , kadangi jis yra tik dalies bendrovės akcijų savininkas.

5. Teismas nepagrįstai praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendė apie praÅ¡ymo nagrinėjimÄ nepraneÅ¡damas atsakovui, tuo pažeisdamas CPK 148 straipsnio

1 dalį. Nagrinėjamu atveju nebuvo nepraneÅ¡imo atsakovams taikymo sÄ lygų ir pats

teismas nepagrindė šio nepranešimo. Be to, teismo nutartis dėl atsakovams K. T. A. , H. E. ir W. W. kaip

užsienio subjektams priklausančio turto areÅ¡to prieÅ¡ vykdymÄ turėtų bÅ«ti pripažinta Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Remiantis 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo 34 straipsnio 2 punktu, teismo sprendimas nėra pripažįstamas, jeigu jis buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant procese ir jei atsakovas neturėjo galimybės laiku ir tinkamu bÅ«du gauti bylos iÅ¡kėlimo arba lygiaverčio dokumento.

Atsakovas W. W. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas, pritaikydamas tokio masto laikinÄ sias apsaugos priemones nepraneÅ¡damas apeliantui ir nesuteikdamas jam teisės pasisakyti, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį. Be to, skundžiama nutartis negalėtų bÅ«ti pripažinta Europos SÄ jungoje pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo 34 straipsnio 2 punktÄ .

2. Teismas neteisėtai advokatÄ A. M. paskyrė atsakovo UAB „Ozantis“ vadovu, kadangi įmonės vadovÄ gali paskirti tik trys subjektai – įmonės valdyba, stebėtojų taryba arba akcininkų susirinkimas. Teismui tokie įgaliojimai nėra ir negali bÅ«ti suteikti. Be to, teismas pavedė A. M. vykdyti vykdančiojo direktoriaus (įmonės administracijos vadovo) funkcijas, nors įmonėje nėra tokio valdymo organo.

3. Advokato A. M. veiksmai, atvykstant į bendrovę ir reikalaujant jos dokumentų ir antspaudo, prilygintini baudžiamajam nusikaltimui ir gali sukelti žalÄ bendrovei, kadangi jis neturi jokių žinių apie bendrovės struktÅ«rÄ ir valdymÄ .

4. Teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi pasisakė dėl ginčo esmės ir konstatavo apelianto kaip vadovo kaltę.

IeÅ¡kovas UAB „Icor“ atsiliepimu į atskiruosius skundus praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ atskiruosius skundus grindžia Å¡iais argumentais:

1. Bendrovės veiklos tikslas – pelno siekimas, jo turi siekti visi bendrovės valdymo organai, tame tarpe ir bendrovės vadovas. Tuo tarpu iÅ¡ 2009 m. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad vien 2009 m. bendrovės grynieji nuostoliai sudarė 75 867 374 Lt. Tai leidžia daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad bendrovės administracijos vadovas netinkamai vykdo savo pareigas, netinkamai valdo ir tvarko dalyvių patikėtÄ kapitalÄ , dėl ko bendrovės nuostoliai gali dar labiau iÅ¡augti.

2. Tretysis asmuo nepagrįstai nurodo, jog teismas taikė įstatyme nenumatytos laikinosios apsaugos priemonės rūšį, kadangi nagrinėjamu atveju pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė gali būti prilyginta draudimui imtis tam tikrų veiksmų – atlikti administracijos vadovo funkcijas (CPK 145 str. 1 d. 6 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-506/2003).

3. Laikinas bendrovės vadovo įgaliojimų sustabdymas ir turto administratoriaus paskyrimas yra laikinoji apsaugos priemonė, reglamentuojama CPK, o ne materialinės teisės reglamentuojamas institutas – asmens turto administravimas, nors sÄ vokos yra

tapačios. Todėl atskirųjų skundų argumentai dėl bylos išsprendimo iš esmės yra nepagrįsti.

Bendrovės direktoriaus nuolatinis nuÅ¡alinimas nuo pareigų, pripažįstant 2010 m. liepos 22 d. bendrovės valdybos sprendimÄ neteisėtu, yra reglamentuojamas materialinės teisės normų, sudaro bylos esmę ir bus sprendžiamas perėjus prie bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Tretysis asmuo nepagrįstai ginčija faktÄ , jog bendrovės nuostolis per 2009 m. duoda pagrindÄ manyti apie atsakovo W. W. netinkamai atliekamas vadovo pareigas.

4. Tretysis asmuo neteisingai nurodo, kad A. M. buvo paskirtas administracijos vadovu, kadangi jis buvo įgaliotas vykdyti bendrovės administratoriaus funkcijas.  CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punktas suteikia teismui teisę kaip laikinÄ jÄ apsaugos priemonę asmens turtui administruoti skirti administratorių, tačiau nenumato tokiam asmeniui jokių ypatingų reikalavimų. Kiti suinteresuoti asmenys kitų administratoriaus kandidatÅ«rų nepasiÅ«lė ir nepateikė įrodymų, kad administratorius negali vykdyti savo funkcijų arba jas netinkamai vykdys.

5. Teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsakovams K. T. A. , H.

E. ir W. W. taikė turto areÅ¡tÄ , kadangi pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma yra didelė ir nėra duomenų apie atsakovams priklausantį turtÄ .

6. NepraneÅ¡imas atsakovui apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ nedaro teismo nutarties negaliojančios, kadangi dalyvaujantiems byloje asmenims buvo suteikta reali galimybė pareikÅ¡ti savo nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo iÅ¡ karto po skundžiamos nutarties priėmimo. Apeliantai, nurodydami, jog skundžiama nutartis negalėtų bÅ«ti pripažinta ir vykdoma Europos SÄ jungos valstybės narėse, neįvertino, jog nėra aiÅ¡ku, ar atsakovai neturi pakankamai turto Lietuvoje ir pripažinimo procedÅ«ra nebÅ«tų reikalinga.

Atskirieji skundai tenkintini.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Remiantis Å¡ia norma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – egzistuojanti teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo grėsmė, kuri pateisintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ .

Taisyklės, kuriomis vadovaudamasis teismas turi spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , yra suformuluotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Atsižvelgiant į įstatyme numatytÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ , Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieÅ¡ įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ , turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Å io iÅ¡ankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas. PrieÅ¡ingu atveju, teismui padarius iÅ¡vadÄ , jog pareikÅ¡ti reikalavimai yra galimai nepagrįsti ir ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas negalėtų bÅ«ti priimtas, bÅ«tų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo bÅ«tinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010, 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-698/2009, 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008 ir kt.). Tai nėra ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos iÅ¡sprendimui, kadangi ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , padidinti/sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t.. Tik atlikęs preliminarų

ieÅ¡kinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimÄ ir padaręs iÅ¡vadÄ dėl egzistuojančios

ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės

teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo. Å iame etape teismas turėtų vertinti Å¡iÄ grėsmę patvirtinančias aplinkybes pagal kiekvienam atvejui, priklausomai nuo byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, individualiai taikytinus kriterijus. Pavyzdžiui, esant pareikÅ¡tam turtiniam reikalavimui dėl pinigų sumos priteisimo, teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo, turėtų įvertinti ieÅ¡kinio sumÄ , atsakovo turtinę padėtį, veiksmus, siekiant iÅ¡vengti teismo sprendimo įvykdymo ieÅ¡kinio tenkinimo atveju ir t.t..

Teismas, nustatęs esant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindui, konkrečias laikinÄ sias apsaugos priemones turėtų taikyti remdamasis įstatyme numatytais ir teismų praktikoje iÅ¡plėtotais principais. Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti

parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, jog teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek

būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti (CPK 145 str. 2 d.). Todėl tiek šių priemonių

rÅ«Å¡is, tiek jų taikymo mastas turi atitikti byloje pareikÅ¡tus reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, jog, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, bÅ«tų laikomasi proporcingumo principo reikalavimų ir bÅ«tų iÅ¡laikyta Å¡alių interesų pusiausvyra. Teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi bÅ«ti proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

Dėl įmonės vadovo įgaliojimų sustabdymo ir kito asmens paskyrimo vykdyti šias funkcijas

Atskiraisiais skundais yra ginčijama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo UAB „Ozantis“ vykdančiojo direktoriaus (įmonės administracijos vadovo) atsakovo W. W. įgaliojimų sustabdymas, paskiriant advokatÄ A. M. vykdyti atsakovo UAB „Ozantis“ administracijos vadovo funkcijas. Atskirųjų skundų pagrindÄ sudaro apeliantų argumentai dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo, pritaikant CPK ir jokiame kitame įstatyme nenumatytÄ laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, kuri sutampa su ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tais reikalavimais, o taip pat argumentai dėl nepagrįstų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl ginčo esmės.

CPK 145 straipsnio 1 dalyje yra pateikiamas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių sÄ raÅ¡as. Å is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kadangi teismas gali taikyti ir kitas laikinÄ sias apsaugos priemones, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tačiau tik tokias, kurios numatytos kitais įstatymais (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus  atskirųjų skundų argumentus, jog nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta CPK 145 straipsnio 1 dalyje nenumatyta laikinųjų apsaugos priemonių rÅ«Å¡is. IÅ¡ ieÅ¡kinyje pateikto praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo matyti, jog ieÅ¡kovas prašė taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas laikinÄ sias apsaugos priemones – draudimÄ atsakovui W. W. imtis tam tikrų veiksmų, t.y. draudimÄ atlikti vadovo funkcijas, ir atsakovo UAB „Ozantis“ turto administratoriaus paskyrimÄ , apibrėžiant administravimo rūšį (visiÅ¡kas administravimas) ir administratoriaus įgaliojimų ribas (atsakovo vykdančiojo direktoriaus (įmonės administracijos vadovo) funkcijų vykdymas). Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nusprendė bÅ«tent dėl  šių įstatyme numatytų procesinių ieÅ¡kinio užtikrinimo priemonių taikymo, neatsižvelgiant į skundžiamoje nutartyje nurodytas teisės normas (CPK 145 str. 1 d. 6 ir 12 p.).

Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neturi vertinti pareikÅ¡to materialiojo reikalavimo pagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ atsakovo UAB „Ozantis“ 2009 m. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatęs įmonės per finansinius metus patirtų nuostolių dydį ir konstatavęs priežastinio ryÅ¡io tarp įmonės patirtų nuostolių ir įmonės vadovo netinkamo pareigų vykdymo egzistavimÄ , pasisakė dėl ginčo esmės, tuo pažeisdamas minėtÄ Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje taikytinÄ draudimÄ , Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principus. Tačiau draudimas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , spręsti dėl pareikÅ¡to materialiojo reikalavimo pagrįstumo, neapima teismo pareigos atlikti preliminarų (lot. prima facie) ieÅ¡kinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimÄ , kurio tikslas – nustatyti, ar egzistuoja ieÅ¡kinio patenkinimo tikimybė. Å is vertinimas, kaip minėta, neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės, tačiau turi esminę reikÅ¡mę sprendžiant procesinį klausimÄ â€“ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas UAB „Icor“, atsakovo UAB „Ozantis“ akcininkas, pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ginčija atsakovo UAB „Ozantis“ valdybos 2010 m. liepos 22 d. sprendimÄ neatÅ¡aukti atsakovo W. W. iÅ¡ UAB „Ozantis“ vykdančiojo direktoriaus (bendrovės administracijos vadovo) pareigų, praÅ¡o atÅ¡aukti jį iÅ¡ Å¡ių pareigų, paskirti asmenį, laikinai vykdysiantį Å¡ias funkcijas, bei

įpareigoti UAB „Ozantis“ valdybos narius paskirti naujÄ atsakovo UAB „Ozantis“ vykdantįjį

direktorių (bendrovės administracijos vadovÄ ). IeÅ¡kinio teisiniu pagrindu nurodo CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ , suteikiančiÄ jam teisę kreiptis į teismÄ dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, jeigu jie prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams. Nurodo, jog pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ginčijamas atsakovo UAB „Ozantis“ valdybos sprendimas prieÅ¡tarauja įmonės įstatų 2 straipsnyje įtvirtintiems bendrovės veiklos tikslams, LR ABÄ® 19 straipsnio 8 dalyje ir CK 2.87 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintoms juridinio asmens organų narių sÄ Å¾iningumo, protingumo, lojalumo, interesų konflikto vengimo pareigoms, bei CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems bendriesiems protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, kuriais vadovaudamiesi privalo veikti civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas. Å io reikalavimo faktiniu pagrindu nurodo atsakovo UAB „Ozantis“ vadovo neveikimÄ , siekiant atsakovui ekonomiÅ¡kai nenaudingų sutarčių, t.y. 2007 m. gegužės 2 d. Centro statybų valdymo sutarties ir 2007 m. gegužės 22 d. Centro valdymo sutarties, peržiÅ«rėjimo arba nutraukimo, dėl ko atsakovas UAB „Ozantis“, vykdydamas Å¡iomis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, patyrė 88 774 000 Lt nuostolių, kuriuos sudaro 24

307 000 Lt dydžio Centro valdymo sutarties pagrindu atsiradę Centro veiklos nuostoliai ir 64 467 000 Lt dydžio nuostoliai dėl bendrovės turto vertės, vykdant Centro valdymo sutartį, sumažėjimo.

Pažymėtina, jog, esant pareikÅ¡tam reikalavimui CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka dėl imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams prieÅ¡taraujančio juridinio asmens valdymo organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, teismas, tenkindamas šį reikalavimÄ , gali atstatyti iki pripažinto negaliojančiu juridinio asmens valdymo organo sprendimo priėmimo buvusiÄ padėtį, tačiau negali priimti sprendimo, kuris pagal įstatymÄ ir bendrovės įstatus priklauso tokio juridinio asmens organo kompetencijai. Vadovaujantis bendrÄ ja LR ABÄ® 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, bendrovės vadovÄ renka ir atÅ¡aukia bei atleidžia iÅ¡ pareigų bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinis akcininkų susirinkimas). Pagal atsakovo UAB „Ozantis“ 2007 m. gegužės 22 d. įstatų 8.3 punkto nuostatÄ generalinį direktorių (vadovÄ ) renka ir atÅ¡aukia valdyba.

Net ir padarius prielaidÄ , jog, atsižvelgiant į įmonėje susiklosčiusiÄ konfliktinę situacijÄ , egzistuotų ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų tenkinimo tikimybė, pats įmonės įstatuose įtvirtintas valdymo modelis kelia pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti tokį teismo sprendimÄ . Atsakovo UAB „Ozantis“ valdybÄ sudaro

4 nariai (įstatų 7.1 p.), į kurios sudėtį šiuo metu įeina atsakovai A. J. , R. B. , H. E. ir

K. T. A. . Valdyba sprendimus priima kvalifikuota ¾ visų valdybos narių balsų dauguma (įstatų 7.16 p.). IÅ¡ faktinės bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju kilusį ginÄÄ lemia valdybos narių balsų pasidalinimas lygiomis dalimis ir reikiamos daugumos nebuvimas, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės vadovo pareigas einančio W. W. tinkamumo eiti Å¡ias pareigas ir jo atÅ¡aukimo iÅ¡ užimamų pareigų. Atsižvelgiant į susiklosčiusios situacijos konfliktiÅ¡kumÄ , kyla pagrįstų abejonių dėl teismo sprendimo, kuriuo, patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimus, UAB „Ozantis“ valdybos nariai bÅ«tų įpareigoti paskirti naujÄ atsakovo vadovÄ , įvykdytinumo. Pažymėtina, jog teismas negali įpareigoti valdybos narių susitarti dėl visiems ar daugumai iÅ¡ jų tinkamos įmonės vadovo kandidatÅ«ros. Kadangi ieÅ¡kinio tenkinimo atveju nebÅ«tų garantijų, kad toks susitarimas bÅ«tų pasiektas, iÅ¡liktų rizika, kad, nepriklausomai nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, toks teismo sprendimas liktų neįvykdytas.

Kadangi preliminariai (lot. prima facie) įvertinus ieÅ¡kovo pasirinktÄ pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ pagal ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tus reikalavimus kyla pagrįstų abejonių dėl jo tinkamumo ir teismo sprendimo įvykdytinumo ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, nagrinėjamu atveju darytina iÅ¡vada, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams, nes nesudaro pagrindo teismo įsitikinimui, jog jų taikymu bus užtikrintas ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui) buvimo ir iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdyti atsakovo UAB „Ozantis“ vykdančiojo direktoriaus (bendrovės administracijos vadovo) W.

W. įgaliojimų bei paskirti kitÄ asmenį eiti įmonės vadovo funkcijas. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡ioje dalyje atmestinas.

Atkreiptinas dėmesys, jog tarp įmonės dalyvių kilus ginčams dėl įmonės valdymo organo ar jo narių veiksmų tinkamumo, įstatymas numato jiems galimybę ginti savo pažeistas teises ir kitais bÅ«dais. Pavyzdžiui, tiek asmens paÅ¡alinimas iÅ¡ valdymo organo narių, tiek laikinų juridinio asmens valdymo organų narių paskyrimas yra įstatymo įtvirtintos priemonės, kurias gali taikyti teismas, kai kreipiamasi dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, o teismas pritaria šį tyrimÄ atlikusių ekspertų ataskaitoje nurodytai iÅ¡vadai, kad juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veikla yra netinkama (CK 2.124 str., 2.131 str. 1 d.). Be to, atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekia užkirsti keliÄ Ä¯monės nuostoliams, kylantiems iÅ¡ galiojančiomis, tačiau įmonei ekonomiÅ¡kai nenaudingomis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, pripažintina, jog ieÅ¡kovo teisės galėtų bÅ«ti ginamos pasinaudojant ir kitais pažeistų teisių gynybos bÅ«dais, o bÅ«tent – bendrovei pareiÅ¡kus teisme ieÅ¡kinį dėl sutarčių ar atitinkamų Å¡ių sutarčių sÄ lygų pripažinimo negaliojančiomis, pakeitimo ar sutarčių nutraukimo.

Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas atsakovo UAB „Ozantis“ vadovo įgaliojimus ir paskirdamas kitÄ asmenį vykdyti Å¡ias funkcijas, pažeidė CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ ekonomiÅ¡kumo principÄ bei kitus bendruosius teisės principus. IÅ¡ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudarančių argumentų matyti, jog ieÅ¡kinio reikalavimų dalis, susijusi su valdybos sprendimo ginčijimu ir įmonės vadovo atÅ¡aukimu iÅ¡ užimamų pareigų, yra grindžiama netinkamu konkrečių įmonės vadovo funkcijų vykdymu, t.y.

įmonės vadovo neveikimu, nesiimant jokių veiksmų, siekiant dviejų ieÅ¡kinyje įvardijamų galiojančių, tačiau, ieÅ¡kovo manymu, nuostolingų sutarčių (2007 m. gegužės 2 d. Centro statybų valdymo sutarties ir 2007 m. gegužės 22 d. Centro valdymo sutarties) pakeitimo ar jų panaikinimo. Pažymėtina, jog atsakovo UAB „Ozantis“ įstatų 8.2 punkte įtvirtintos įmonės vadovo funkcijos yra žymiai platesnės ir apima kasdieninės bendrovės veiklos organizavimÄ bei kitas bendrovės efektyvų funkcionavimÄ užtikrinančias funkcijas.

Todėl visų įmonės vadovo įgaliojimų sustabdymas neatitinka byloje pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų pagrindo, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų ir pažeidžia ekonomiÅ¡kumo principÄ . Be to, atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovo pažeistos teisės galėtų bÅ«ti apgintos pasinaudojant ir kitais teisminės gynybos bÅ«dais, taikant atitinkamÄ , ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tus reikalavimus atitinkančiÄ laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, įmonės vadovo įgaliojimų sustabdymas pripažintinas pažeidžiančiu ginčo Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyros principÄ .

Pažymėtina ir tai, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis pritaikytas apribojimas – įmonės vadovo nuÅ¡alinimas ir kito asmens, laikinai einančio jo pareigas, paskyrimas – neužtikrintų, jog Å¡is naujai paskirtas asmuo imtųsi priemonių ieÅ¡kinyje nurodomoms galiojančioms sutartims nutraukti ar pakeisti ir kad tokį rezultatÄ bÅ«tų įmanoma pasiekti tų sutarčių Å¡alių tarpusavio susitarimu. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokių teisinių garantijų, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bÅ«tų pasiekti joms keliami tikslai – sumažinti nuostolių, kylančių iÅ¡, ieÅ¡kovo manymu, įmonei ekonomiÅ¡kai nenaudingų sutarčių vykdymo, atsiradimo tikimybę.

Be to, pažymėtina ir tai, jog pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas, siekdamas įmonės vadovo atÅ¡aukimo iÅ¡ užimamų pareigų ir kito asmens paskyrimo laikinai eiti Å¡ias pareigas, į Å¡ias pareigas skirtinu asmeniu nurodo savo vadovÄ J. D. , kuris, bÅ«damas UAB „Ozantis“ vadovu, pasirašė 2007 m. gegužės 2 d. Centro statybų valdymo sutartį bei 2007 m. gegužės 22 d. Centro valdymo sutartį. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįstais apeliantų argumentus, jog, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, advokato A.

M. paskyrimas eiti tokios įmonės kaip UAB „Ozantis“ administracijos vadovo funkcijas, atsižvelgiant į Å¡ios įmonės metinę apyvartÄ ir turto, kuriuo ji disponuoja, vertę, prieÅ¡tarauja teisingumo, ginčo Å¡alių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principams, kadangi byloje nėra įrodymų, jog jis turi reikiamÄ kvalifikacijÄ ir tokio pobÅ«džio darbo patirties.

Dėl atsakovams priklausančio turto ir/ar piniginių lėšų arešto

IeÅ¡kovas UAB „Icor“ praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovams priklausančio turto ir/ar piniginių lėšų areÅ¡to – taikymo siekė ieÅ¡kiniu pareikÅ¡to reikalavimo dėl 88 774 00 Lt žalos atlyginimo įvykdymo užtikrinimo ieÅ¡kinio tenkinimo atveju. Teismas skundžiama nutartimi tenkino šį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , įvertinęs ieÅ¡kinio sumÄ , tai, jog atsakovai yra užsienio valstybės piliečiai, galimus jų veiksmus, disponuojant jiems priklausančiu turtu, o taip pat konstatavęs grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ .

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas UAB „Icor“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl 88 774 00 Lt žalos atlyginimo priteisimo solidariai iÅ¡ atsakovų W. W. , K. T. A. ir H. E. atsakovo UAB „Ozantis“ naudai, kuriÄ Å¡is atsakovas patyrė dėl bendro neteisėto Å¡ios įmonės vadovo (atsakovo

W. W. ) ir dviejų jos valdybos narių (atsakovų K. T. A. ir H. E. ) neveikimo, šiems nesiimant jokių veiksmų, kad atsakovui UAB „Ozantis“ nuostolius darančios sutartys (2007 m. gegužės 2 d. Centro statybų valdymo sutartis ir 2007 m. gegužės 22 d. Centro valdymo sutartis) būtų nutrauktos, o ne tęsiamos. Nuostolių dydį, kaip ir pirmojoje dalyje, ieškovas grindė 4 307 000 Lt dydžio Centro valdymo sutarties pagrindu atsiradusiais Centro veiklos nuotoliais ir 64 467 000 Lt dydžio nuostoliais dėl bendrovės turto vertės, vykdant Centro valdymo sutartį, sumažėjimo.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog ieÅ¡kovo UAB „Icor“ praÅ¡omo priteisti UAB „Ozantis“ patirtos žalos atlyginimo teisinis pagrindas – CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta norma, numatanti, jog juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Nagrinėjamu atveju pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra LR ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintos akcininko neturtinės teisės įgyvendinimo iÅ¡raiÅ¡ka. Remiantis Å¡ia nuostata, akcininkas turi teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas atlyginti bendrovei žalÄ , kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų Å¡iame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi ieÅ¡kovo UAB „Icor“ kaip akcininko, įgyvendinant savo neturtines teises, pareikÅ¡to ieÅ¡kinio tenkinimo atveju teisę į žalos atlyginimÄ Ä¯gytų atsakovas UAB „Ozantis“, atmestini kaip nepagrįsti apelianto AROSA Vermögensverwaltungsgesellschaft m.b.H atskirojo skundo argumentai, jog ieÅ¡kovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo nepagrįstumÄ sÄ lygoja jo reikalavimo teisės į visÄ ieÅ¡kinio sumÄ nepagrindimas, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas yra tik dalies bendrovės akcijų savininkas.

Kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų turto ir/ar piniginių lėšų areÅ¡to, apsiribojo teismų praktikoje suformuotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ sudarančių kriterijų vertinimu (ieÅ¡kinio suma, atsakovo veiksmai ir t.t.), tačiau neatliko ieÅ¡kiniu pareikÅ¡to reikalavimo dėl žalos atlyginimo ir jį pagrindžiančių ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų preliminaraus įvertinimo, Å¡is vertinimas atliktinas pareikÅ¡tų atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliaciniame teisme metu, sprendžiant dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

IeÅ¡kovas atsakovo UAB „Ozantis“ patirtÄ 24 307 000 Lt žalÄ grįsdamas Centro valdymo sutarties pagrindu atsiradusiais Centro veiklos nuotoliais, Å¡ių nuostolių dydį ir paskaičiavimÄ grindė 2009 m. – 2010 m. UAB „Ozantis“ veiklos finansinių rodiklių nuoraÅ¡u (b.l. 74-85). Jame pateikiama įmonės pajamų ir iÅ¡laidų 2009 m. rugpjūčio-gruodžio mėnesiais ir 2010 m. sausio – gruodžio mėnesiais suvestinė bei Å¡ių duomenų pagrindu apskaičiuoti įmonės pelnas/nuostoliai. Å i finansinių rodiklių suvestinė nėra finansinės atskaitomybės dokumentas ir neatitinka dokumentui kaip raÅ¡ytiniam įrodymui keltinų reikalavimų – ji nėra pasiraÅ¡yta, nėra žinomas jos rengėjas, jo kvalifikacija, neaiÅ¡ku, kokių įmonės finansinių duomenų pagrindu ji yra parengta. Tas pats pasakytina ir apie 64 467 000 Lt dydžio nuostolius patvirtinančius įrodymus, kurių atsiradimÄ ieÅ¡kovas kildina dėl netinkamai vykdyto Centro valdymo sumažėjusios bendrovės turto vertės, pateikdamas UAB „Ozantis“ turto vertės sumažėjimo pagal ateities veiklos rezultatus prognozės nuoraÅ¡Ä (b.l. 86-87). Atsižvelgiant į tai, jog, preliminariai įvertinus kartu su ieÅ¡kiniu pateiktus atsakovo UAB „Ozantis“ nuostolius ir jų dydį patvirtinančius įrodymus galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jie nėra pagrįsti jokiomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, pirmosios instancijos teismas neturėjo tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl atsakovams priklausančio turto ir/ar piniginių lėšų areÅ¡to.

Pažymėtina, jog bylos su atskiraisiais skundais nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ieÅ¡kovas UAB „Icor“ kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „Ozantis“ metinių finansinių ataskaitų aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ . Å iame aiÅ¡kinamajame raÅ¡te 2009 m. gruodžio 31 d. užfiksuotas UAB „Ozantis“ ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimas 58 879 065 Lt suma grindžiamas dėl susiklosčiusios nepalankios ekonominės situacijos atsiradusiu bendrovės ilgalaikio turto nuvertėjimu, apskaičiavus prekybos centro „Ozas“ atsiperkamÄ jÄ (naudojimo) vertę ir palyginus jÄ su balansine verte (atskirojo skundo medžiaga, b.l. 57). Kadangi, atlikus apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų preliminarų vertinimÄ , Å¡io dokumento pagrindu negalima daryti iÅ¡vados dėl priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovo nurodytų neteisėtų atsakovų W. W. , K. T.

A. ir H. E. veiksmų ir sumažėjusios turto vertės egzistavimo, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo, siekiant užtikrinti teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priteisimo įvykdymÄ ieÅ¡kinio tenkinimo atveju. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl atsakovams priklausančio turto ir/ar piniginių lėšų areÅ¡to naikintina ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡ioje dalyje atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, neatlikdamas ieÅ¡kinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų preliminaraus (lot prima facie) vertinimo ir nenustatęs, ar egzistuoja ieÅ¡kinio patenkinimo tikimybė, nepagrįstai sprendė esant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindui, tuo pažeisdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 144 str. 1 d., 329 str. 1 d.). Teisėjų kolegijai atlikus šį vertinimÄ Â bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ir konstatavus esant pagrįstoms abejonėms dėl ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų tenkinimo galimybės pagal ieÅ¡kovo pasirinktÄ savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ ir byloje pateiktus įrodymus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymo rizikos egzistavimo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ iÅ¡sprendžiant iÅ¡ esmės – atmetant ieÅ¡kovo UAB „Icor“ praÅ¡ymÄ dėl Å¡ių procesinių teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonių taikymo (CPK 337 str. 2 p.). Teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl kitų atskirųjų skundų argumentų, nes, panaikinus skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, jie nebeturi teisinės reikÅ¡mės byloje kilusio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo iÅ¡sprendimui.

Pažymėtina, jog Å¡i apeliacinio teismo nutartis neužkerta kelio ieÅ¡kovui, pateikus papildomus įrodymus ir nurodžius papildomus argumentus, pakartotinai kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principus atitinkančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokiu atveju Å¡ioje nutartyje atliktas ieÅ¡kovo kartu su ieÅ¡kiniu pateiktų įrodymų vertinimas neturėtų prejudicinės galios pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendimui ir ieÅ¡kovo pateikti nauji įrodymai bei argumentai turėtų bÅ«ti vertinami iÅ¡ naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Icor“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nutartį siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui (Centrinei hipotekos įstaigai, Tilto g. 17/4, LT-2001, Vilnius).

Teisėjai                                                                                                  Alė Bukavinienė

                                                                                                              Artūras Driukas

                                                                                                              Gintaras Pečiulis