9c190574-035d-4440-9a6a-ee4847bb04f2 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-473-317/2015Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01015-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6; 2.4.7.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 3 d Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Albino Antanaičio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nuteistojo Š. R. gynėjai - advokatei Neringai Grubliauskienei, nukentėjusiajai J.

B., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Å . R. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo Å . R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirtos jam bausmės:- pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iÅ¡ J.

B.) – 1 (vieni) metai ir 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai laisvės apribojimo;- pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iÅ¡ G. J.) – 1 (vieni) metai ir 8 (aÅ¡tuoni) mėnesiai laisvės apribojimo;- pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas iÅ¡ V. J.) – 1 (vieni) metai laisvės atėmimo;- pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas iÅ¡ V. P.) – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo;Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje bei 65 straipsnyje nustatytomis bausmių keitimo ir sudėjimo taisyklėmis, vienÄ laisvės atėmimo dienÄ prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms, paskirtas bausmes nuspręsta subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnes, ir paskirti galutinę bausmę – 2 (dvejus) metus ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsnių nuostatomis, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas Å .

R. kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2015 m. sausio 12 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.Taip pat nuosprendžiu nuteisti B. G. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir L. L. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.Civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl 3681,15 litų patirtų iÅ¡laidų nukentėjusiųjų V.

J. ir V. P. gydymui, patenkintas visiÅ¡kai ir priteista 1066,13 eurų (vienas tÅ«kstantis Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai ir 13 euro centų), kas atitinka 3681,15 Lt (tris tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ir 15 ct) solidariai iÅ¡ Å . R. ir L. L., o jam neturint lėšų ar turto, priteisiant subsidiariai kartu su jo atstove pagal įstatymÄ civiline atsakove L. L. nusikaltimu padarytos turtinės žalos civilinio ieÅ¡kovo naudai.Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieÅ¡kinys dėl 4 606,56 litų turtinės žalos atlyginimo, pripažinus draudiminiu įvykiu nukentėjusiosios V.

P. 2013 m. gegužės 2 d. įvykusį lengvÄ nelaimingÄ atsitikimÄ pakeliui iÅ¡ darbo, patenkintas visiÅ¡kai ir priteista 1334,15 eurų (vienas tÅ«kstantis trys Å¡imtai trisdeÅ¡imt keturi eurai ir 15 euro centų), kas atitinka 4606,56 Lt (keturis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡is litus ir 56 ct) solidariai iÅ¡ Å . R. ir L. L., o jam neturint lėšų ar turto, priteisti subsidiariai kartu su jo atstove pagal įstatymÄ civiline atsakove L. L. nusikaltimu padarytos turtinės žalos civilinio ieÅ¡kovo naudai.Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės J.

B. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai ir priteista iÅ¡ Å . R. ir L. L., o jam neturint lėšų ar turto, subsidiariai su jo atstove pagal įstatymÄ civiline atsakove L. L., 560,12 eurų (penki Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų ir 12 euro centų), kas atitinka 1934 Lt (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis litus) nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos civilinės ieÅ¡kovės naudai.Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės V. J. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai ir priteista iÅ¡ Å .

R. ir L. L., o jam neturint lėšų ar turto, subsidiariai su jo atstove pagal įstatymÄ civiline atsakove L. L., 213,45 eurų (du Å¡imtai trylika eurų ir 45 euro centai), kas atitinka 737 Lt (septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt septynis litus) nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos civilinės ieÅ¡kovės naudai.Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės G. J. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ Å . R. ir L. L., o jam neturint lėšų ar turto, subsidiariai su jo atstove pagal įstatymÄ civiline atsakove L.

L., 815,57 eurų (aÅ¡tuoni Å¡imtai penkiolika eurų ir 57 euro centai), kas atitinka 2816 Lt (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika litų) nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos civilinės ieÅ¡kovės naudai.Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės V. P. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ Å . R. ir L. L., o jam neturint lėšų ar turto, subsidiariai kartu su jo atstove pagal įstatymÄ civiline atsakove L. L., 1245,37 eurų (vienas tÅ«kstantis du Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt penki eurai ir 37 euro centus), kas atitinka 4300 Lt (keturis tÅ«kstančius tris Å¡imtus litų) nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos civilinės ieÅ¡kovės naudai.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

Å . R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, bÅ«damas nepilnametis (gimęs 1996 m. kovo 9 d.), 2013 m. balandžio 24 d., apie 17 val., bendrininkaudamas kurstytoju su nusikalstamos veikos vykdytoju nepilnamečiu L. L., gimusiu 1997 m. kovo 28 d., kurį sukurstęs, t. y. prievarta palenkęs daryti nusikaltimÄ ir pateikdamas pastarajam drabužius bei pirÅ¡tines, kad persirengęs L. L. nebÅ«tų atpažintas ir nustatytas, sukurstytam L. L. persirengus jo perduotais drabužiais, o po to, prie prekybos centro „Norfa“, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), laukiant, kol jis prekybos centre „Norfa“ iÅ¡rinks nusikaltimo aukÄ , jis iÅ¡sirinko V.

J. ir telefonu nurodė L. L. jÄ pasekti bei atimti iÅ¡ jos rankinę, o jei Å¡i prieÅ¡intųsi – įspirti arba kitaip jėga įveikti jos pasiprieÅ¡inimÄ , L. L., vykdydamas jo nurodymus, pribėgo prie nukentėjusiosios V. J., einančios Kaune, Taikos pr., prie namo Nr. 73, sugriebė už nukentėjusiosios rankinės, neÅ¡amos ant peties, ir jėga plėšė jÄ iÅ¡ nukentėjusiosios rankų, ko pasėkoje nukentėjusiajai V. J. neiÅ¡laikius pusiausvyros ir nugriuvus ant žemės, tačiau iÅ¡ rankų rankinės nepaleidžiant, L.

L. du kartus įspyrė nukentėjusiajai V. J. į galvos sritį, tuo padarydamas odos nubrozdinimus kaktoje, apatinėje lÅ«poje, kas sukėlė nežymų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymÄ , o po smÅ«gių nukentėjusiajai V. J. rankinę paleidus, tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ , V. J. priklausantį, 19 Lt vertės turtÄ : 10 Lt vertės dirbtinės odos juodos spalvos rankinę, kurioje buvo 4 Lt, 5 Lt vertės vaisiai – kiviai, po ko, tokiu bÅ«du pagrobtÄ svetimÄ turtÄ , jo nurodymu, sutartoje vietoje L.

L. perdavė jam kartu su drabužiais, kuriais vilkėjo darant nusikaltimÄ . Tokiais veiksmais Å . R. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.Be to, jis 2013 m. balandžio 24 d., apie 21.30 val., bendrininkaudamas kurstytoju su nusikalstamos veikos vykdytoju nepilnamečiu L. L., gimusiu 1997 m. kovo 28 d., kurį sukurstęs, t. y. prievarta palenkęs daryti nusikaltimÄ ir pateikdamas pastarajam drabužius bei pirÅ¡tines, kad persirengęs L. L. nebÅ«tų atpažintas ir nustatytas, sukurstytam L.

L. persirengus jo perduotais drabužiais, o po to prie prekybos „Iki“, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) pr., laukiant iki kol jis prekybos centre „Iki“ iÅ¡rinks nusikaltimo aukÄ , jis iÅ¡sirinko J. B. ir telefonu nurodė L. L. jÄ pasekti bei atimti iÅ¡ jos rankinę, L. L. vykdant jo nurodymus ir pribėgus prie nukentėjusiosios J. B., einančios Kaune, (duomenys neskelbtini) pr., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ nukentėjusiosios rankų iÅ¡traukė rankinę ir pabėgo, t. y. tokiu bÅ«du atvirai pagrobė svetimÄ , J.

B. priklausantį, 469 Lt vertės turtÄ : 50 Lt vertės dirbtinės odos juodos spalvos rankinę, kurioje buvo 200 Lt vertės mobilaus ryÅ¡io telefonas „Nokia“ su 20 Lt vertės SIM kortele, 60 Lt vertės natÅ«ralios odos juodos spalvos piniginė, kurioje buvo pinigai – 40 Lt įvairiomis kupiÅ«romis, 84 Lt vertės elektroninis vieÅ¡ojo transporto bilietas, prekybos centrų nuolaidų kortelės, neturinčios materialinės vertės, po ko, tokiu bÅ«du pagrobtÄ svetimÄ turtÄ , jo nurodymu, sutartoje vietoje L.

L. perdavė jam kartu su drabužiais, kuriais vilkėjo darydamas nusikaltimÄ . Tokiais veiksmais Å . R. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.Be to, jis 2013 m. balandžio 25 d., apie 15.30 val., bendrininkaudamas kurstytoju su nusikalstamos veikos vykdytoju nepilnamečiu L. L., gimusiu 1997 m. kovo 28 d., kurį sukurstęs, t. y. prievarta palenkęs daryti nusikaltimÄ ir pateikdamas pastarajam drabužius bei pirÅ¡tines, kad persirengęs L. L. nebÅ«tų atpažintas ir nustatytas, sukurstytam L.

L. persirengus jo perduotais drabužiais, o po to AB „DnB bankas“, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), prieigose, laukiant iki kol jis AB „DnB bankas“ iÅ¡rinks nusikaltimo aukÄ , jis iÅ¡sirinko G. J. ir telefonu nurodė L. L. jÄ pasekti bei atimti iÅ¡ jos rankinę, L. L., vykdydamas jo nurodymus, pribėgo prie nukentėjusiosios G. J., einančios Kaune, (duomenys neskelbtini) pr., iÅ¡ nukentėjusiosios rankų iÅ¡traukė rankinę ir pabėgo, t. y. tokiu bÅ«du atvirai pagrobė svetimÄ , G.

J. priklausantį, 770 Lt vertės turtÄ : 150 Lt vertės natÅ«ralios odos juodos ir rudos spalvos derinių rankinę, kurioje buvo 300 Lt vertės mobilaus ryÅ¡io telefonas „Nokia“ su 20 Lt vertės SIM kortele, 150 Lt vertės natÅ«ralios odos odinė piniginė, kurioje buvo pinigai – 50 Lt, įvairiomis kupiÅ«romis, 100 Lt vertės megztinis, bendros 150 Lt vertės akiniai su dėklu, po ko, tokiu bÅ«du pagrobtÄ svetimÄ turtÄ , jo nurodymu, sutartoje vietoje L. L. perdavė jam kartu su drabužiais, kuriais vilkėjo darydamas nusikaltimÄ .

Tokiais veiksmais Å . R. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.Be to, jis, 2013 m. gegužės 2 d., apie 17 val., bendrininkaudamas kurstytoju su nusikalstamos veikos vykdytoju nepilnamečiu L. L., gimusiu 1997 m. kovo 28 d., kurį sukurstęs, t. y. prievarta palenkęs daryti nusikaltimÄ ir pateikdamas pastarajam drabužius bei pirÅ¡tines, kad persirengęs L. L. nebÅ«tų atpažintas ir nustatytas, taip pat nurodant nusikaltimo padarymui paimti aÅ¡arinių dujų balionėlį, o po nusikaltimo iÅ¡imti iÅ¡ aukos rankinės vertingus daiktus ir rankinę iÅ¡mesti, sukurstytam L.

L. persirengus jo perduotais drabužiais, o po to AB „DnB bankas“, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini, prieigose, laukiant iki kol jis AB „DnB bankas“ iÅ¡rinks nusikaltimo aukÄ , jis iÅ¡sirinko V. P. ir telefonu nurodė L. L. jÄ pasekti ir atimti iÅ¡ jos rankinę, L. L., vykdydamas jo nurodymus, pribėgo prie nukentėjusiosios V. P., einančios Kaune, (duomenys neskelbtini) pr., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ už nugaros pusės bei panaudodamas fizinį smurtÄ , t. y. sugriebdamas nukentėjusiajai už plaukų, atloÅ¡damas jos galvÄ ir papurkÅ¡damas dujas, po to, laikydamas už plaukų ir pargriovęs jÄ ant žemės, sugriebiant už nukentėjusiosios rankinės, o nukentėjusiajai rankinės nepaleidžiant, du kartus įspirdamas gulinčiai nukentėjusiajai V.

P. į įvairias kÅ«no vietas, tuo padarydamas kairės plaÅ¡takos trečio pirÅ¡to sumuÅ¡imÄ , deÅ¡inio blauzdikaulio iÅ¡orinio gumburo lūžimÄ , t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , po patirtų smÅ«gių nukentėjusiajai paleidus rankinę, tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ , V. P. priklausantį, 775 Lt vertės turtÄ : 80 Lt vertės dirbtinės odos oranžinės spalvos rankinę, kurioje buvo 60 Lt vertės odinė piniginė, kurioje buvo pinigai – 150 Lt įvairiomis kupiÅ«romis, 220 Lt bendros vertės MP3 grotuvas „Phillips“ su ausinėmis, 200 Lt vertės mobilaus ryÅ¡io telefonas „Samsung GT-E2530“, su 10 Lt vertės SIM kortele, 30 Lt vertės lÅ«pdažis, bendros 16 Lt vertės 2 pakeliai cigarečių „Winston“, nuolaidų kortelės, neturinčios materialinės vertės, po ko, tokiu bÅ«du pagrobtÄ svetimÄ turtÄ , jo nurodymu, sutartoje vietoje L.

L. perdavė jam kartu su drabužiais, kuriais vilkėjo darydamas nusikaltimÄ . Tokiais veiksmais Å . R. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniame skunde nuteistojo Å . R. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. (skunde klaidingai nurodyta – 2015 m. vasario 26 d.) nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, t. y. perkvalifikuoti Å . R. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 24 straipsnio 5 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies (V.

J. epizodas) į BK 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, bei iÅ¡ BK 24 straipsnio 5 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies (V. P. epizodas) į BK 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, o taip pat – paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ kvalifikuojant Å . R. padarytas nusikalstamas veikas V. J. ir V. P. epizoduose, o taip pat netinkamai taikė BK 41 straipsnio ir 54 straipsnio, 59 straipsnio, 80 straipsnio, 81 straipsnio, 90 straipsnio, 91 straipsnio, 92 straipsnio nuostatas, todėl neteisingai paskyrė neadekvačiÄ ir per griežtÄ bausmę.

Pasisakydama dėl veikų kvalifikavimo, apeliantė akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nuteistųjų, kaip bendrininkų, vieninga tyčia buvo nukreipta į atvirÄ turto grobimÄ . Tuo tarpu, veikdamas kaip Å¡ios nusikalstamos veikos vykdytojas, L. L. smurtÄ panaudojo prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias V. P. ir V. J. spontaniÅ¡kai, t. y. tik susidÅ«ręs su pasiprieÅ¡inimu, kuriam nuteistasis Å . R. neturėjo jokios įtakos. Taigi, L. L. be jokio susitarimo išėjo už bendrininkų sutartos nusikalstamos veikos ribų, todėl jį, skirtingai nei nuteistÄ jį Å .

R., teismas turėjo pagrindÄ patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Kadangi tarp nuteistųjų Å . R. ir L. L. buvo susitarimas tik atvirai pagrobti turtÄ , t. y. pavogti gatvėje einančių moterų rankines, Å . R. veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje, o ne BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.Kita vertus, anot nuteistojo gynėjos, apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir skirdamas Å . R. bausmę, ko pasėkoje paskyrė neadekvačiÄ , neteisingÄ , prieÅ¡taraujančiÄ teisingumo, protingumo principams bei bausmės tikslams bausmę.

Advokatės nuomone, teismas Å¡ioje dalyje nuosprendį grindė prielaidomis ir savo paties susiformuota neigiama nuostata nuteistojo Å . R. atžvilgiu, kas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja teisingumo principui, įpareigojančiam įvertinti visas aplinkybes ir paskirti teisingÄ bausmę. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad teisiamojo posėdžio salėje liudytojai bijojo Å . R. ir bijojo duoti parodymus apie įvykius, kadangi Å . R. ir teisiamojo posėdžio salėje akivaizdžiai demonstravo agresijÄ , tačiau tokie teismo nuosprendžio motyvai, pasak gynėjos, nepagrįsti ir netgi prieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams.

PrieÅ¡ingai, teismo posėdžio metu nei vienas liudytojas nenurodė, kad jie bijo liudyti ar, kad Å . R. jiems bÅ«tų kerÅ¡ijęs už jų duotus parodymus, ar jiems daręs kokiÄ nors įtakÄ . Be to, anot paties Å . R., jis teisiamųjų posėdžių metu nėra sulaukęs jokių pastabų iÅ¡ teisėjos, jog elgiasi netinkamai, iÅ¡skyrus tai, kad vieno neįvykusio teismo posėdžio pabaigoje, kuomet buvo derinama teismo posėdžio data, jis gavo pastabÄ iÅ¡ teisėjos, jog sėdi netiesiai (sėdėjo pasisukęs Å¡onu).

Apeliantė, pasisakydama dėl nuteistajam paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies, pažymi, kad nuteistasis visiÅ¡kai pripažino kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir atsiprašė nukentėjusiųjų, mokosi 11 klasėje, nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas nepilnametis, jo nusikalstamÄ elgesį sÄ lygojo skaudÅ«s iÅ¡gyvenimai Å¡eimoje bei emocinė bÅ«klė dėl paauglystės, padarytos nusikalstamos veikos yra apysunkės, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistajam gali bÅ«ti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

Advokatės manymu, tai, kad dėl savo elgesio Å . R. jaučiasi blogai, nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, rodo, jog jis jau suvokė savo elgesio netinkamumÄ , kas leidžia tikėtis, kad savo klaidas suvokęs ir dėl to iÅ¡gyvenantis nuteistasis, ateityje tų klaidų nekartos, todėl bausmės paskirtis bÅ«tų pasiekta neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės, kuri, kaip numato įstatymas, nepilnamečiui skirtina tik iÅ¡imtinais atvejais kaip ultima ratio priemonė, užkertanti keliÄ neteisėtiems nepilnamečio veiksmams.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad, bÅ«damas laisvėje, nuteistasis turėtų galimybę toliau mokytis ir sportuoti — dėl ko bÅ«tų ugdoma jo asmenybė, todėl jaunam žmogui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė už apysunkį nusikaltimÄ nėra nei teisinga, nei protinga, ir, svarbiausia, neatitinka bausmių paskirties. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad teismas, paskirdamas su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, gali nuteistajam taikyti ir auklėjamojo poveikio priemones, kurios padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.

Nuteistojo gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas atmestinas Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinio proceso metu teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Tačiau BPK 320 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo skundai ir ne daugiau, negu juose to praÅ¡oma.

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad praÅ¡oma patikrinti bylÄ dėl Å . R. pripažinimo kaltu padarius BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje (V. J. ir V. P. epizodai) numatytas nusikalstamas veikas. Taip pat nuteistojo gynėja praÅ¡o patikrinti bylÄ dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Nuosprendžio dalies, kuria Å . R. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (J. B. ir G. J. epizodai), gynėja neginčija. IÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

Teismo nuosprendis yra pagrįstas iÅ¡samia liudytojų, pačių nuteistųjų parodymų ir raÅ¡ytinių įrodymų analize, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu buvo galima nustatyti visas nusikaltimo aplinkybes, AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad kvalifikuodamas Å . R. nusikalstamas veikas papildomai ir pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Baudžiamojoje teisėje kurstytoju laikomas asmuo, palenkęs kitÄ asmenį padaryti nusikalstamÄ veikÄ .

Kurstytojas yra nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimÄ , norÄ padaryti atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kurstymo bÅ«dai daugiausia priklauso nuo kurstytojo ir kurstomojo charakterio savybių, tarpusavio santykių, todėl gali bÅ«ti patys įvairiausi: įtikinėjimai, praÅ¡ymai, pažadai, papirkimas, grasinimai, apgaulė, piktnaudžiavimas valdžia, autoritetu ir pan. Taigi, kurstymo bÅ«dai įstatyme neiÅ¡vardijami, tačiau kurstyti visada, net ir užmaskuota forma, galima tik aktyviais veiksmais.

Kartu kurstytojo veiksmai neturi užgniaužti kurstomojo asmens valios, jie privalo tik sukelti sÄ moningÄ norÄ daryti bendrÄ nusikalstamÄ veikÄ . Jei sukurstomas daryti pavojingÄ veikÄ to nesuvokiantis asmuo, priverstas psichine, fizine prievarta, kurstytojas atsako kaip netiesioginis vykdytojas. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. L. nuosekliai teigė, jog nors jis nenorėjo vogti, tačiau Å . R. grasino jį sudaužyti, uždaryti į rÅ«sį, uždaužyti rykÅ¡tėmis ir laikyti rÅ«syje tol, kol jis sutiks vogti, todėl bijodamas, jis sutiko vogti.

Tai, kad Å¡ie grasinimai gana realÅ«s, patvirtina aplinkybė, jog Å . R., siekdamas priversti L. L. padaryti nusikaltimus, kartÄ net sugriebė jo pirÅ¡tÄ , apvyniojo jį balionu ir spaudė replėmis. Å ių aplinkybių neneigia ne tik pats Å . R., bet patvirtina eilė pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų (V. Ž., D. B., A. V., L. B., J. Č., L. L.). Taigi, neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis Å . R., naudodamas tiek fizinę, tiek psichinę prievartÄ , vertė L. L. daryti nusikalstamas veikas, galėjo bÅ«ti patrauktas atsakomybėn ir kaip netiesioginis vagysčių iÅ¡ J.

B., G. J. (BK 178 straipsnio 2 dalis; 2 epizodai) bei plėšimų iÅ¡ V. J. ir V. P. (BK 180 straipsnio 1 dalis; 2 epizodai) vykdytojas, t. y. papildomai Å¡ias nusikalstamas veikas kvalifikuojant ne pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, bet pagal Å¡io straipsnio 3 dalį. Tačiau, kadangi skundÄ dėl apkaltinamojo nuosprendžio padavė nuteistojo gynėja, svarstyti klausimÄ dėl veikų kvalifikacijos pakeitimo bei pabloginti Å . R. teisinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas negali.Kolegija pažymi, jog bÅ«tinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis).

Ä®statymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas jų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011 ir kt.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Å . R. kurstė ir net vertė L. L. užvaldyti svetimÄ turtÄ , tiesiogiai nenurodydamas jam turto užvaldymo bÅ«do t. y. tarp jų nebuvo konkretaus susitarimo, kokiu bÅ«du ir kokiomis priemonėmis užvaldyti turtÄ . Kadangi plėšimų atvejais buvo susitarimas užvaldyti turtÄ , tačiau turto užvaldymo bÅ«das ir tyčia nebuvo apibrėžti, todėl Å . R. atsako pagal bendrininko padarytos veikos pobÅ«dį, kaip už plėšimÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, atmestini gynėjos skundo argumentai dėl nuteistojo veikų perkvalifikavimo nenustačius Å .

R. įtakos L. L. spontaniÅ¡kam smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias V. P. ir V. J. panaudojimui.Apeliaciniame skunde praÅ¡oma paskirti Å . R. su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir laikytis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymÄ (BK 54 straipsnio 1 dalis, 91 straipsnio 2 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę nepilnamečiui, teismas be aukščiau nurodytų bendrų bausmės skyrimo pagrindų, turi atsižvelgti ir į BK XI skyriuje „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai” iÅ¡dėstytas teisės normas bei į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas, nepilnamečio sveikatos bÅ«klę ir socialinę brandÄ , anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumÄ , nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kartu atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , pagal kuriÄ , jeigu nepilnametis anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar jam jau buvo atidėtas nuosprendžio vykdymas, bet jis toliau darė nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į teisingumo principÄ bei bausme siekiamus tikslus, taikyti tas pačias ar beveik tas pačias poveikio priemones nėra tikslinga, nes pirmesnis nuosprendis jam nebuvo pakankamas įspėjimas ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2009).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, skirdamas bausmę Å .

R., minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes. Teismas visiÅ¡kai pagrįstai vertino tai, kad Å . R. padarė keturis apysunkius tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė bÅ«damas ne kartÄ teistas ir baustas administracine tvarka, teistumui neiÅ¡nykus, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoÅ¡irdžiai gailisi ir atsiprašė nukentėjusiųjų, į jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobÅ«dį ir paskatas bei pasekmes, į tai, kaip žiauriai replėmis jis kankino L.

L., jį persekiojo, jam grasino, tokiu bÅ«du versdamas jį daryti nusikaltimus. AukÅ¡tesnysis teismas taip pat sutinka, kad apylinkės teismo teisėja, priimdama skundžiamÄ nuosprendį, visiÅ¡kai pagrįstai vadovavosi ir savo vidiniu įsitikinimu, kurį sÄ lygojo ne tik nuteistojo elgesys teisiamųjų posėdžių metu, bet ir liudytojų parodymai apie tai, kad jis ne kartÄ vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ kitus asmenis.Nors gynėja akcentuoja, jog nuteistojo nusikalstamÄ elgesį bei apysunkių veikų darymÄ sÄ lygojo skaudÅ«s iÅ¡gyvenimai Å¡eimoje bei emocinė bÅ«klė dėl paauglystės, kas leido jai teigti, jog nuteistajam gali bÅ«ti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

Akivaizdu, kad Å . R. nusikalstamai elgiasi ne pirmÄ kartÄ , nusikalstamas veikas jis padarė praėjus labai mažam laiko tarpui nuo pirmojo jo nuteisimo (pirmÄ kartÄ nuteistas 2013 m. kovo 13 d., o nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė jau 2013 m. balandžio 24 d. – 2013 m. gegužės 2 d.). Å iame kontekste bÅ«tina pažymėti ir tai, kad vykdant bausmę pagal jo atžvilgiu priimtÄ pirmÄ jį nuosprendį, nuteistajam laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 45 parų areÅ¡tÄ .

IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko” taip pat matyti, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, Å . R. atžvilgiu buvo priimti dar du Kauno apylinkės teismo apkaltinamieji nuosprendžiai (2015-04-23 ir 2015-05-28) atitinkamai už nusikalstamų veikų numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymÄ . Å ie nuosprendžiai yra įsiteisėję. Pažymėtina, kad abi Å¡ios nusikalstamos veikos buvo padarytos vėliau negu veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu.

Taigi, visos paminėtos aplinkybės byloja, kad Š. R. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, o yra dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, yra pagrįsta. Paskirtos bausmės dydis taip pat nelaikytinas aiškiai per dideliu, todėl nėra pagrindo jį keisti, o pagrindų taikyti Š.

R. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimÄ taip pat pagrįstai nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokių pagrindų taip pat nenustatė. Nuteistojo sveikatos problemos taip pat nesudaro pagrindo skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, nes Å¡ios sveikatos problemos jam buvo diagnozuotos dar 2010 metais, todėl, itin rÅ«pindamasis savo sveikatos gerove (siekdamas, kad ligos požymiai neatsinaujintų), jis turėjo numatyti galimas pasekmes ir nedaryti nusikalstamų veikų.

Kita vertus, nuteistiesiems yra teikiamos sveikatos priežiÅ«ros, gydymo paslaugos, todėl, esant ligos požymiams, nuteistasis turi teisę kreiptis į pataisos namų administracijÄ dėl gydymo paslaugų suteikimo. Duomenų, kad nuteistasis dėl ligos negali atlikti laisvės atėmimo bausmės, byloje nėra. Kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas atmestinas ir Å¡ioje dalyje, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas.Atsakant į gynėjos argumentus dėl teismo susiformuotų neigiamų nuostatų nuteistojo Å .

R. atžvilgiu ir Å¡aliÅ¡kumo, pažymėtina, kad teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo (pvz., kasacinė byla Nr. 2K-414/2010).

Å aliÅ¡ku turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, kai bylÄ iÅ¡nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių, tačiau Å¡iame straipsnyje iÅ¡vardintas nebaigtinis priežasčių sÄ raÅ¡as. Pagal BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu. Vertinant subjektyviuosius aspektus, nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų rodyti bylÄ nagrinėjusios teisėjos asmeninį tendencingumÄ .

Juolab, kad nei nuteistasis, nei jo gynėjas nesinaudojo jiems iÅ¡aiÅ¡kinta teise nuÅ¡alinti teisėjÄ . Vertinant objektyviuosius aspektus, turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo. Tačiau tokių faktų nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismas turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę apie Å . R. veikos vertinimÄ ar tokiÄ nuomonę galėjo susidaryti kiti proceso dalyviai dėl teisėjo elgesio proceso metu. Todėl Å¡ie apeliacinio skundo motyvai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.Kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, iÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Å .

R. atžvilgiu yra įsiteisėję dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais paskirtos bausmės turi būti bendrinamos su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta subendrinta bausme. Tačiau subendrinti šių bausmių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes, visų pirma, to neprašoma apeliaciniame skunde, be to, tai galėtų pabloginti nuteistojo padėtį ir būtų pažeistos jau paminėtos BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatos. Pažymėtina, kad įsiteisėjus šiam nuosprendžiui, bausmių, paskirtų skundžiamu nuosprendžiu ir vėlesniais nuosprendžiais, subendrinimo klausimas galės būti išspręstas BPK VII dalyje nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo Å . R. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžio atmesti.Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                                                                       Algirdas Jaliniauskas Teisėjai                                                                                                                          Albinas Antanaitis                                                                                                                               Valdas Vitunskas