A-756-2369-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A756-2369/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02042-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui G. D.,

pareiškėjo atstovei I. R.,

atsakovo atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas G. D. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir LR VRM) 2011 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 11SP-3109 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo G. D.“; 2) panaikinti LR VRM 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 1D-6301(11) „Dėl G. D. skundo“ dalį, kuria atsisakyta įskaičiuoti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti pusę mokymosi laikotarpio aukštesniojoje mokykloje; 3) įpareigoti LR VRM priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patvirtintas stažo perskaičiavimas, įskaičiuojant į tarnybos laiką valstybinei pensijai gauti 1 metus, 10 mėnesių ir 21 dieną.

Vėliau pareiškėjas skundą patikslino, prašydamas: 1) panaikinti LR VRM 2011 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 11SP-3109 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo G. D.“ dalį, kuria atsisakyta įskaičiuoti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti pusę mokymosi laikotarpio aukštesniojoje mokykloje, ir įpareigoti Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR VRM Pensijų skyrių įskaičiuoti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti 1 metus, 10 mėnesių ir 21 dieną; 2) įpareigoti LR VRM priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patvirtintas stažo perskaičiavimas; 3) patenkinus skundą, įpareigoti Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR VRM Pensijų skyrių išmokėti pareiškėjui nuo 2011 metų liepos mėnesio susidariusią pensijos nepriemoką.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad LR VRM 2011 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 11SP-3109 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo G. D.“ jam buvo paskirta valstybinė pareigūnų pensija. Šiame LR VRM sprendime nurodyta, kad pareiškėjo ištarnautas laikas pensijai gauti yra 18 m. 8 mėn. ir 5 d., nors pareiškėjo darbdavys Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape nurodė ilgesnį tarnybos laiką pensijai skirti, t. y. 20 m. 6 mėn. ir 25 d.

LR VRM, priimdama skundžiamą sprendimą, į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti neįskaičiavo pusės pareiškėjo mokymosi laiko Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje. Nesutikdamas su minėtu LR VRM sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į LR VRM, prašydamas panaikinti LR VRM 2011 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 11SP-3109 dalį, kuria atsisakyta įskaičiuoti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti pusę mokymosi laikotarpio aukštesniojoje mokykloje, ir priimti naują sprendimą, įskaičiuojant į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti 1 metus, 10 mėnesių ir 21 dieną.

Tačiau LR VRM 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1D-6301(11) pareiškėjo prašymo netenkino, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas į pareigas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Patrulinės tarnybos rinktinės policininku paskirtas nuo 1993 m. rugpjūčio 1 d., t. y. praėjus nustatytam trejų mėnesių terminui, todėl įskaityti pusę mokymosi laiko Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje laikotarpio nuo 1988 m. rugsėjo 1 d. iki 1992 m. birželio 13 d. į tarnybos laiką pensijai skirti nėra teisinio pagrindo. LR VRM 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendime Nr. 1D-6301(11) teigiama, kad priėmimas į Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą nelaikytinas paskyrimu į pareigūno pareigas, nes to nenumatė tuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymas.

Pareiškėjo nuomone, skundžiami LR VRM sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. LR VRM perskaičiavo pareiškėjo stažą nepanaikinusi Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymo, kuriuo buvo paskaičiuotas pareiškėjo stažas pensijai gauti – 20 m. 6 mėn. ir 25 d. Nuo 1988 m. rugsėjo 1 d. iki 1992 m. birželio 13 d. pareiškėjas mokėsi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje, kur įgijo aukštesnįjį išsilavinimą. Baigęs studijas, nepraėjus trims mėnesiams, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto policijos komisariatą, pareikšdamas norą tarnauti vidaus reikalų sistemoje.

Vilniaus miesto policijos komisariatas, nusprendęs, kad pareiškėjas atitinka keliamus reikalavimus, išdavė pareiškėjui siuntimą mokytis LR VRM Vilniaus aukštesniojoje policijos mokykloje. Pareiškėjui įstojus į LR VRM Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą, pareiškėjas įgijo policijos pareigūno statusą pagal tuo metu galiojusių teisės norminių aktų nuostatas. Tuo metu galiojusiame LR VRM 1992 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 494 patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos aukštesniosios policijos mokyklos tipinio statuto (toliau – ir Tipinis statutas) 5.1 punkte buvo numatyta, kad bazinio profesinio parengimo skyriaus klausytojai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir vidaus reikalų sistemos pareigūnai, konkurso tvarka priimti į mokyklą specializuotai mokytis stacionare pagal aukštesniosios policijos mokyklos programą.

Tipinio statuto 5.3 punkte buvo numatyta, kad mokymosi metu klausytojai aprūpinami uniforma ir apgyvendinami mokykloje. Tuo metu galiojusių LR VRM 1992 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 494 patvirtintų Priėmimo į vidaus reikalų ministerijos aukštesniosios policijos mokyklas taisyklių 1.3 punkte buvo numatyta, kad klausytojai, įstoję į VRM aukštesniąsias policijos mokyklas, duoda policijos pareigūno priesaiką. Mokydamasis Vilniaus aukštesniojoje policijos mokykloje, pareiškėjas turėjo policijos pareigūno pažymėjimą ir dėvėjo pareigūno uniformą, buvo prisiekęs Lietuvos valstybei, jam buvo suteiktas policininko stažuotojo laipsnis, vykdė pavestas viešosios tvarkos palaikymo funkcijas, turėjo teisę taikyti specialiąsias priemones, privalėjo laikytis policijos pareigūno etikos normų.

Dėl šių priežasčių mokymasis Vilniaus aukštesniojoje policijos mokykloje prilygintinas vidaus tarnybai policijos įstaigoje. Todėl, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pusė mokymosi laikotarpio aukštesniojoje mokykloje įskaičiuotina į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. Analogiškai toks klausimas buvo sprendžiamas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje panašioje byloje Nr. A438-1333/2009.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad nuo 1991 metų tarnybos vidaus reikalų sistemoje santykius reglamentavo Lietuvos Respublikos laikinasis vidaus tarnybos įstatymas, įsigaliojęs nuo 1992 m. sausio 31 d., o tarnybos Lietuvos Respublikos policijoje – Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, įsigaliojęs nuo 1991 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. I-852 „Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo įsigaliojimo“ įpareigota Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto“ patvirtino Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutą.

Tačiau nei vienas iš išvardintų teisės aktų nereglamentavo pareigūnų tarnybos stažo apskaičiavimo tvarkos. Šie teisiniai santykiai buvo sureguliuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 240 „Dėl darbo stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį darbo užmokesčio priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo“, kuriame buvo išvardinti atvejai, kokia tarnyba įskaitoma į minėtą stažą. Jame nebuvo numatyta pareiga darbdaviui įskaičiuoti į stažą pusę mokymosi laikotarpio aukštesniojoje mokykloje.

Tačiau Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 1992 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 742 patvirtino instrukciją „Dėl pareigūnų tarnybos stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus metus vidaus reikalų sistemoje, įskaitymo“, kurios 3.10 punkte buvo nustatyta, kad į tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti procentini priedą už ištarnautus metus vidaus reikalų sistemoje, įskaitoma sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 240, kiekvieni mokymosi metai civilinių aukštųjų, aukštesniųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų dieniniuose skyriuose, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti vidaus reikalų sistemos pareigūnais, įskaitomi kaip pusė metų.

Vėliau, nors minėti teisės aktai buvo pakeisti, iš esmės ginčui aktualios teisės aktų nuostatos liko nepakeistos. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punkte yra numatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo <...> pareigūnais <...> į tarnybos laiką pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigą asmenys iš karto paskirti pareigūnais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Vidaus reikalų, specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4 punkte yra numatyta, kad pareigūnų ir karių tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti nustatomas ir apskaičiuojamas pagal įstatymo 6 ir 16 straipsnius.

Nuostatų 6.2 punkte yra nustatyta, kad į tarnybos laiką, nurodytą įstatymo 16 straipsnyje, iki 1995 m. sausio 1 d. taip pat įskaitoma <...> pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosios ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję 3 mėnesiai, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme. Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, pusė mokymosi laikotarpio aukštesniojoje mokykloje turi būti įskaitoma į stažą Lietuvos valstybinei pensijai gauti, jeigu tokią mokyklą baigęs asmuo iš karto paskiriamas pareigūnu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-984/2008 pažymėjo, kad įstatyme vartojama sąvoka „iš karto“ nėra siejama su mokslo (studijų) baigimo momentu, tačiau nustato tam tikrus laiko, per kurį asmuo turi būti paskirtas pareigūnu, apribojimus. Analizuojant priėmimą į vidaus tarnybą reglamentuojančias nuostatas sisteminiu būdu bei atsižvelgiant į reikalavimus, kurie turi būti įvykdyti, kad asmuo būtų priimtas į tarnybą (sveikatos, fizinio pasirengimo, tinkamumo tarnybai patikrinimas ir kt.), teigtina, kad įstatymų leidėjas, pasirinkdamas sąvoką „iš karto“, siekė užtikrinti, kad asmenys nedelsdami pareikštų norą tarnauti (dirbti) vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo ar prokuratūros sistemoje bei pareigūnais būtų paskirti, t. y.

įgyti pareigūno statusą, per kiek įmanoma trumpesnį laiką po mokslo (studijų) baigimo.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pareigūnų pensijų įstatymas) 16 straipsnio 3 dalies 6 punktu, į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais. Asmens priėmimas mokytis į Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą nelaikytinas pareigūno paskyrimu pagal tuo metu galiojusių teisės norminių aktų nuostatas.

Pagal Policijos įstatymo (1991 m. gegužės 21 d. redakcija) 5 straipsnio 2 dalį policijos pareigūnu laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, tarnaujantis policijoje ir užimantis tam tikras pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigūnais yra ir Lietuvos policijos akademijos klausytojai. Pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto (1992 m. sausio 11 d. redakcija) 13, 16, 17 straipsnius, pareigūno statuso įgijimas taip pat sietinas su konkrečių pareigų konkrečioje vidaus reikalų įstaigoje užėmimo momentu, o ne su stojimu į policijos kadrų rengimo mokyklą.

Šiuo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio 1, 3 dalys taip pat numato, kad asmuo įgyja pareigūno statusą tik baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, kitą švietimo įstaigą ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus ir paskirtas į pareigas bei prisiekęs. Todėl pareiškėjo mokymosi laikas Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje į tarnybos laiką pensijai gauti neįskaitytas pagrįstai. Pareiškėjo minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A556-984/2008 buvo nagrinėta situacija, kai pareiškėjas po mokslų baigimo Lietuvos žemės ūkio akademijoje buvo paskirtas būtent į konkrečias kelių policininko pareigas policijos įstaigoje – Plungės rajono policijos komisariate.

Todėl administracinėje byloje Nr. A556-984/2008 pateiktas aiškinimas nėra aktualus šioje administracinėje byloje. Pareiškėjo minimo Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą vidaus tarnybos stažą pareigūnui nustatoma šio statuto 32 straipsnyje nurodytų kasmetinių atostogų trukmė, suteikiama galimybė įgyti kvalifikacinę kategoriją, priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažo dydžiui nustatyti. Šis Vidaus tarnybos statuto straipsnis netaikytinas skaičiuojant tarnybos laiką pensijai skirti.

Pastarasis nustatomas pagal Pareigūnų pensijų įstatymo 6, 16 straipsnius bei Nuostatų 4, 6, 7 punktus, o ne pagal Vidaus tarnybos statutą. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-984/2008) yra konstatavusi, kad vidaus tarnybos stažas nesietinas su tarnybos laiku pensijai skirti, todėl jų dydžiai dėl skirtingo skaičiavimo gali skirtis.

Atsakovas taip pat nurodė, kad pareigūnų tarnybos laiką pensijai už tarnybą skirti apskaičiuoja vidaus reikalų sistemos įstaigos, kurioje eina pareigas statutinis pareigūnas, padalinys ar asmuo, atsakingas už personalo tvarkymą, įformindamas tai tarnybos laiko (darbo stažo) lape, tvirtinamame įstaigos vadovo įsakymu (vidaus reikalų ministro 2007 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1V-294 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir nutraukimo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos ir pensijos bylos aprašo 4 punktas, 2 priedas; vidaus reikalų ministro 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 626 patvirtintos Vidaus reikalų sistemos statutinių valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei stažo nustatymo tvarkos 4, 6 punktai). Tarnybos laiko (darbo stažo) lapas pridedamas prie prašymo skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą (Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Nuostatų 13 punktas). Tačiau šiame lape nustatytas tarnybos laikas pensijai skirti institucijos, nagrinėjančios prašymą dėl pensijos skyrimo, nesaisto. Skirdamos ir mokėdamos šias valstybines pensijas, institucijos vadovaujasi Pareigūnų pensijų įstatymu bei minėtais Nuostatais (Pareigūnų pensijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Tiek Pareigūnų pensijų įstatyme (6, 16 straipsniai), tiek Nuostatuose (4, 6, 7 punktai) yra nurodyti laikotarpiai, kurie įskaitomi į tarnybos laiką pensijai skirti. Tai reiškia, kad institucija, nagrinėdama prašymą, be kita ko, turi pati patikrinti, ar tarnybos laiko (darbo stažo) lape nurodytas tarnybos laikas pensijai skirti apskaičiuotas pagal šiuose teisės aktuose nurodytas sąlygas. Ginčytinais atvejais, priimant sprendimą dėl pensijos skyrimo/neskyrimo, tarnybos stažo skaičiavimo klausimą gali nagrinėti ir savo išvadą pateikti Vidaus reikalų ministerijos tarnybos stažo nustatymo komisija. Nagrinėjamu atveju komisijos 2011 m. liepos 14 d. posėdyje (protokolas Nr. 48) buvo nutarta neįskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai už tarnybą skirti pusės mokymosi laiko Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas pareiškėjo skundžiamas LR VRM 2011 m. liepos 22 sprendimas Nr. 11SP-3109.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR VRM Pensijų skyrių įskaičiuoti į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti 1 metus, 10 mėnesių ir 21 dieną, o kitą pareiškėjo skundo dalį patenkino: panaikino LR VRM 2011 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 11SP-3109; panaikino LR VRM 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 1D-6301(11) dalį, kuria atsisakyta įskaičiuoti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti pusę mokymosi laikotarpio aukštesniojoje mokykloje; įpareigojo LR VRM perskaičiuoti pareiškėjo stažą, įskaičiuojant į tarnybos laiką valstybinei pensijai gauti 1 metus, 10 mėnesių ir 21 dieną.

Teismas sprendime nurodė, kad teismo 2012 m. vasario 20 d. posėdžio metu pareiškėjas atsisakė reikalavimo įpareigoti Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR VRM Pensijų skyrių įskaičiuoti į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti 1 metus, 10 mėnesių ir 21 dieną (b. l. 117, 118-121). Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad pareiškėjo skundo dalies atsisakymas prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus. Todėl skundo dalies atsisakymas priimtinas ir ši administracinės bylos dalis nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d. – mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas. Mokymosi analogiškose kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos laiką pensijai skirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Į tarnybos laiką pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais. Nuostatų 6.2 punkte nustatyta, kad į tarnybos laiką, nurodytą Pareigūnų pensijų įstatymo 6 straipsnyje, iki 1995 m. sausio 1 d. taip pat įskaitoma mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo, karo bei analogiškose TSRS ir kitų užsienio valstybių mokyklose laikas. Į tarnybos laiką įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję 3 mėnesiai, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme.

Iki 1995 m. galiojusio Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnyje, Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo 12 straipsnyje, Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 2–5 punktuose buvo nustatyta, kad prieš asmenis paskiriant pareigūnais atliekamas jų patikrinimas, vertinamas fizinis pasirengimas, sveikata bei tinkamumas tarnybai. Atsižvelgiant į tai, kad Pensijų įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 6 punkte nėra numatytas joks konkretus pavedimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti poįstatyminius aktus šio punkto nuostatos įgyvendinimui, darytina išvada, kad Nuostatų 6.2 punktas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į minėtą įstatymo normą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-984/2008, išaiškino, kad Pareigūnų pensijų įstatyme vartojama sąvoka „iš karto“ nėra siejama su mokslo (studijų) baigimo momentu, tačiau, ji nustato tam tikrus laiko, per kurį asmuo turi būti paskirtas pareigūnu, apribojimus. Priėmimą į vidaus tarnybą reglamentuojančias nuostatas analizuojant sisteminiu būdu ir atsižvelgiant į reikalavimus, kurie turi būti įvykdyti, kad asmuo būtų priimtas į tarnybą (sveikatos, fizinio pasirengimo, tinkamumo tarnybai patikrinimas ir kt.), pripažintina, kad įstatymų leidėjas, pasirinkdamas sąvoką „iš karto“, siekė užtikrinti, kad asmenys nedelsdami pareikštų norą tarnauti (dirbti) vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo ar prokuratūros sistemoje bei pareigūnais būtų paskirti, t. y.

įgyti pareigūno statusą, per kiek įmanoma trumpesnį laiką po mokslo (studijų) baigimo. Todėl manytina, kad įstatymų leidėjas, vartodamas sąvoką „iš karto“, siekė nustatyti reikalavimą, jog tam, kad į tarnybos laiką būtų įskaityta pusė mokymosi laiko, asmens pirmoji tarnybos (darbo) vieta po mokslo baigimo turi būti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ar prokuratūros sistemos institucijoje, kuriose tarnauja (dirba) turėdamas pareigūno (kario) statusą. Vadinasi, asmeniui per tris mėnesius pareiškus valią tarnauti (dirbti) vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo ar prokuratūros sistemoje, t. y. stojus į tarnybą (Nuostatų 6.2 punktas), asmeniui sėkmingai praėjus atitinkamas patikros procedūras ir paskyrus jį pareigūnu, laikytina, kad asmuo yra iš karto paskirtas pareigūnu Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 6 punkto prasme.

Administracinės bylos Nr. A556-984/2008 ir nagrinėjamos administracinės bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, tačiau Pareigūnų pensijų įstatyme vartojamos sąvokos „iš karto“ aiškinimas yra aktualus šioje byloje.

Vidaus tarnybos statutas numato reikalavimus asmeniui, pretenduojančiam į vidaus tarnybą, bei tinkamumo eiti tarnybą patikrinimo procedūras, kurių atlikimo laikas įstatyme nenumatytas. Todėl darytina išvada, kad laikas nuo stojimo į tarnybą (asmens valios išreiškimo) iki įsakymo priėmimo eiti tam tikras pareigas negali būti įskaičiuojamas į įstatyme numatyto 3 mėnesių laiko tarpą nuo mokslo baigimo iki stojimo į tarnybą. Šios aplinkybės laikytinos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis, dėl kurių asmuo negali netekti tam tikrų, įstatymo jam suteiktų, teisių.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 1992 m. birželio 13 d. pabaigė Vilniaus aukštesniąją technikos mokyklą. Jo priėmimo į policijos įstaigą procedūra pradėta 1992 m. rugpjūčio 27 d. užpildžius specialiam pretendentų į vidaus tarnybą patikrinimui reikalingą anketą (b. l. 10). Pareiškėjas 1992 m. rugpjūčio 31 d. pareiškimu prašė priimti į LR Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą (b. l. 13). 1992 m. spalio 1 d. pareiškėjas, kaip policijos pareigūnas, prisiekė Lietuvos valstybei (Tarnybos bylos II d., l. 20).

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisaro 1993 m. liepos 30 įsakymu Nr. 53 t/e pareiškėjas, pabaigęs LR VRM Vilniaus aukštesniosios policijos mokyklos bazinio profesinio parengimo kursą, buvo paskirtas į Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios Patrulinės tarnybos rinktinės policininko pareigas. Pareiškėjas valią dirbti vidaus reikalų sistemoje išreiškė pateikdamas anketą 1992 m. rugpjūčio 27 d., t. y. nepraleidęs 3 mėnesių termino nuo Vilniaus aukštesniosios technikos mokyklos baigimo, t. y. 1992 m. birželio 13 d.

Į tarnybą pareiškėjas buvo priimtas praėjus 3 mėnesiams nuo šios mokyklos baigimo ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių, todėl pusė mokymosi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje laiko turi būti įskaičiuota į pareiškėjo stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Pareiškėjas Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje mokėsi nuo 1988 m. rugsėjo 1 d. iki 1992 m. birželio 13 d., t. y. 3 metus, 9 mėnesius ir 12 dienų. Todėl į jo stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti turi būti įskaičiuoti 1 metai, 10 mėnesių ir 21 diena.

Atsakovas tik formaliai taikė teisės normą, neatsižvelgdamas į tarnybos eigą ir procedūras, laiką, protingumo principą. LR VRM 2011 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 11SP-3109 bei 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 1D-6301(11)dalis, kuria atsisakyta įskaičiuoti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti pusę mokymosi laikotarpio aukštesniojoje mokykloje, negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Todėl jie naikintini, o atsakovas įpareigotinas perskaičiuoti pareiškėjo vidaus tarnybos stažą, įskaičiuojant į jį pusę mokymosi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje laiko.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovo nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punkto bei Nuostatų 6.2 punkto nuostatas. Atsakovas nurodo, kad Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, jog asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų sistemoje, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.: mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose.

Į tarnybos laiką pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais. Šių Nuostatų 6.2 punkte įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, tik vietoje sąvokos „iš karto“ nurodytas konkretus 3 mėnesių laikotarpis, per kurį asmuo nuo mokslo kitose mokyklose baigimo turi pareikšti valią stoti į vidaus tarnybą. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-984/2008, pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, jog sąvoka „iš karto paskirtas pareigūnu“ reiškia, kad asmuo, baigęs kitą (ne policijos (vidaus reikalų)) aukštesniąją mokyklą, per 3 mėnesius nuo mokyklos baigimo pareiškė valią tarnauti vidaus reikalų sistemoje ir, sėkmingai praėjęs specialias patikros procedūras, buvo paskirtas į konkrečias pareigas policijos įstaigoje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas po mokslų baigimo (1992 m. birželio mėn.), 1992 m. rugpjūčio 27 d. užpildė reikalingą anketą specialiam pretendentų į vidaus reikalų sistemą patikrinimui, t. y. išreiškė valią būti priimtam į vidaus tarnybą. Sėkmingai praėjęs privalomas patikrinimo procedūras, pareiškėjas galėjo būti paskirtas į pareigas vidaus reikalų sistemoje pagal tuo metu turimą Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje įgytą aukštesnįjį išsilavinimą. Tuo metu galiojusio Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 4 punktas numatė minimalų į tarnybą priimamų asmenų mokslo cenzą – vidurinį išsimokslinimą.

Taigi, teisės aktai leido pareiškėjui pretenduoti į pareigas vidaus reikalų sistemoje ir be mokslų baigimo Vilniaus aukštesniojoje policijos mokykloje. Tačiau pareiškėjas tuo pačiu metu ne tik išreiškė valią stoti j tarnybą (1992 m. rugpjūčio 27 d.), tačiau ir pateikė pareiškimą (1992 m. rugpjūčio 31 d.) priimti mokytis į Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą. Pareiškėjas savo noru išreiškė valią įgyti specialųjį policininko pasirengimą, nors toks pasirengimas nebuvo būtina priėmimo į vidaus tarnybą sąlyga.

Todėl teismas nepagrįstai mokymąsi šioje mokykloje įvertino kaip objektyvias, nuo asmens valios nepriklausančias aplinkybes, lėmusias, kad pareigūnas nebuvo paskirtas į pareigas per 3 mėnesius nuo Vilniaus aukštesniosios technikos mokyklos baigimo. Mokymasis švietimo įstaigoje nelaikytinas pretendento atrankos procedūra, kaip ją apibrėžė tuo metu galioję teisės aktai. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas po Vilniaus aukštesniosios technikos mokyklos įstojo mokytis į policijos mokyklą ir tik ją baigęs buvo paskirtas į pareigas policijos įstaigoje, jo stažas pensijai gauti apskaičiuojamas pagal kitą Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinta teisės normą, pagal kurią asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų sistemoje, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamas mokymosi aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokyklose laikas.

Papildomai įskaičiuoti į pareiškėjo stažą ir pusę mokymosi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje laiko nėra pagrindo, nes tokį įskaitymą nustatanti teisės norma skirta visai kitai subjektų grupei, t. y. pareigūnams, kurie stojo į tarnybą ir buvo paskirti pareigūnais nebaigę vidaus reikalų mokyklos.

Atsiliepimu į atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą pareiškėjas G. D. prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nesutikimą su atsakovo apeliaciniu skundu pareiškėjas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas jo skundas, paduotas pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas pažymi, kad pagal jo priėmimo į tarnybą metu galiojusio LR VRM 1992 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 494 patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos aukštesniosios policijos mokyklos tipinio statuto nuostatas, vidaus reikalų įstaigos be jokių išimčių siųsdavo pareigūnus mokytis į Vilniaus aukštesniąją policiją mokyklą tam, kad jie įgytų specialių policijos funkcijoms vykdyti reikiamų žinių. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto policijos komisariatas, nusprendęs, kad pareiškėjas atitinka visus kitus reikalavimus, išdavė pareiškėjui siuntimą mokytis į LR VRM Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą. Mokymasis LR VRM Vilniaus aukštesniojoje policijos mokykloje pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo vienas iš stojimo į vidaus tarnybą reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 11SP-3109 ir 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 1D-6301(11) dalių, kuriomis atsisakyta įskaičiuoti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti pusę mokymosi laiko Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje laikotarpiu nuo 1988 m. rugsėjo 1 d. iki 1992 m. birželio 13 d., pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 1992 m. birželio 13 d. baigė Vilniaus aukštesniąją technikos mokyklą. Specialiam pretendentų į vidaus tarnybą patikrinimui reikalingą anketą jis užpildė 1992 m. rugpjūčio 27 d. (b. l. 10). Pareiškėjas 1992 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymą priimti jį į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą (b. l. 13). Bylos duomenys patvirtina, kad 1992 m. spalio 1 d. pareiškėjas davė policijos pareigūno priesaiką (Tarnybos bylos II d., b. l. 20). Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisaro 1993 m. liepos 30 įsakymu Nr. 53 t/e pareiškėjas, pabaigęs Vilniaus aukštesniosios policijos mokyklos bazinio profesinio parengimo kursą, buvo paskirtas į Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato policininko pareigas. Galiausiai 1993 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjas su Vilniaus miesto policijos komisariatu pasirašė tarnybos sutartį. Ginčo dėl visų šių faktinių aplinkybių nėra.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 1D‑6301(11) (b. l. 6), taip pat apeliacinio skundo argumentų, savo atsisakymą į pareiškėjo tarnybos laiką aptariamai valstybinei pensijai gauti įskaičiuoti pusę mokymosi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje laiko, atsakovas iš esmės grindžia aplinkybe, jog pareiškėjas pareigūnu buvo paskirtas nuo 1993 m. rugpjūčio 1 d., t. y. praėjus daugiau kaip metams nuo Vilniaus aukštesniosios technikos mokyklos užbaigimo, o tai neatitinka sąlygų, nustatytų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punkte (2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X‑1027 redakcija).

Ši ginčo teisiniams santykiams aktuali įstatymo nuostata, be kita ko, įtvirtina, kad „asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų <...> [sistemoje] <...> pareigūnais <...>, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.: <...> mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas. <...> Į tarnybos laiką pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais“.

Minėtą nuostatą detalizuojantis Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83, 6.2 punktas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 612 redakcija), įtvirtina, kad „į tarnybos laiką įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję 3 mėnesiai, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme“.

Sprendžiant klausimą dėl šių nuostatų taikymo ginčo teisiniams santykiams, pirmiausia būtina priminti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmens „paskyrimas pareigūnu“ cituotos Pensijos įstatymo nuostatos prasme momentas yra siejamas su (vidaus reikalų sistemos) pareigūno statuso įgijimu, t. y., sąvoka „paskyrimui pareigūnais“ apibrėžia momentą, kai asmuo teisės aktų nustatyta tvarka įgyja pareigūno statusą (pvz., žr. 2008 m. rugsėjo 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A556‑984/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 16, 2008). Todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti momentą, kada pareiškėjas įgijo pareigūno statusą.

Byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad, tenkinant minėtą 1992 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjo prašymą, jis 1992 m. rugsėjo 23 d. buvo priimtas į Vilniaus aukštesniosios policijos mokyklos bazinio profesinio parengimo skyrių klausytoju ir 1992 m. spalio 1 d., t. y. būdamas šios mokyklos klausytoju, prisiekė Lietuvos valstybei, kaip policijos pareigūnas.

Aukštesniųjų policijos mokyklų bazinio profesinio parengimo skyriaus klausytojų teisinį statusą apibrėžė ginčui aktualiu laikotarpiu galiojęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos aukštesniosios policijos mokyklos tipinis statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1992 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 494; b. l. 22–29). Šio norminio akto 5.1 punkte buvo įtvirtinta, kad „bazinio profesinio parengimo skyriaus klausytojai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir vidaus reikalų sistemos pareigūnai, konkurso tvarka priimti į mokyklą specializuotai mokytis stacionare pagal aukštesniosios policijos mokyklos programą“. Šių klausytojų teises ir pareigas, vadovaujantis Tipinio statuto 5.4 punktu, be kita ko, nustatė Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 (toliau – ir Tarnybos statutas), kurio 1 punktas taip pat įtvirtino, kad „Vidaus reikalų ministerijos mokymo įstaigų pareigūnams taikomi šio statuto bei tų mokymo įstaigų statutų reikalavimai“. Taigi, aptariamų aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojų tarnyba buvo organizuojama statutiniais pagrindais, jie buvo sudedamoji vidaus reikalų sistemos dalis, Tipiniai nuostatai aiškiai apibrėžė jų teisinį statusą šioje sistemoje, priskirdami juos vidaus reikalų sistemos pareigūnams.

Vertinant atsakovo argumentus, paminėtina, jog Tarnybos statuto 17 punktas nustatė, kad „asmuo, paskyrus jį į pareigas ir jam suteikus atitinkamą laipsnį (pareiginį laipsnį), tampa pareigūnu“. Tačiau, skirtingai nei teigia atsakovas, šioje nuostatoje minimas paskyrimas į pareigas negali būti aiškinamas, kaip neapimantis asmenų priėmimo aptariamų aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojais. Priešingas šios nuostatos aiškinimas, t. y., kad pareigūno statusą asmuo įgyja tik jį paskyrus į konkrečias pareigas atitinkamoje vidaus reikalų sistemos įstaigoje, o ne šių įstaigų klausytojais, be kita ko, neleistų pareigūnais pripažinti ir tuometinės Lietuvos policijos akademijos klausytojų, nors jie buvo laikomi policijos pareigūnais (Policijos įstatymo 5 str. 4 d. (1990 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. I-851 redakcija) ir jiems, kaip ir aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojams, taikomos Tarnybos statuto nuostatos (Tarnybos statuto 1 p.). Be to, vien tai, kad dėl aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojų statuso nebuvo eksplicitiškai pasisakyta tuo metu galiojusiame Policijos įstatyme, nagrinėjamu atveju savaime negali lemti išvados, kad tokie asmenys nelaikytini vidaus reikalų sistemos pareigūnais, nes toks jų statusas, kaip minėta, buvo įtvirtintas Tipiniame statute.

Šiuo aspektu papildomai paminėtina ir tai, kad, kaip nurodo pareiškėjas ir neneigia atsakovas, įstojus į Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą jam (pareiškėjui) buvo išduotas policininko pažymėjimas ir suteiktas policininko stažuotojo laipsnis, jis atlikdavo įvairias viešosios tvarkos palaikymo užduotis. Iš tiesų, vadovaujantis Tarnybos statuto 20 punktu, „pirmą kartą priimtiems į tarnybą ir neturintiems aukštesniojo ar aukštojo išsimokslinimo asmenims suteikiamas vidaus tarnybos eilinio arba policininko stažuotojo pareiginis laipsnis bei nustatomas vienerių metų stažuotės terminas“. Šis laipsnis, remiantis Policijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1990 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. I-851 redakcija), buvo žemiausias policijos pareigūnų pareiginis laipsnis, o tokio laipsnio suteikimas pareiškėjui patvirtino, jo, kaip policijos pareigūno statusą. Neabejotina ir dėl pareiškėjo nurodytų atlinkybių dėl užduočių vykdymo, nes, kaip matyti iš Tipinio statuto 1.2 punkto, viena iš aukštesniųjų policijos mokyklų užduočių buvo „padėti Policijos departamentui palaikyti teisėtvarką Respublikoje“.

Toliau pastebėtina, kad tuo pačiu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1992 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 494 patvirtintų Priėmimo į vidaus reikalų ministerijos aukštesniąsias policijos mokyklas taisyklių (toliau – ir Priėmimo taisyklės) (b. l. 30–33) 1.3 punkte buvo nurodyta, jog įstoję į aptariamas aukštesniąsias policijos mokyklas klausytojai duoda policijos pareigūno priesaiką. Reikalavimas į tarnybą vidaus reikalų sistemoje priimtiems asmenims prisiekti Lietuvos valstybei buvo įtvirtintas ir Tarnybos statuto 18 punkte. Nagrinėjamu atveju ši sąlyga buvo išpildyta pareiškėjui 1992 m. spalio 1 d. davus policijos pareigūno priesaiką, t. y. Policijos įstatymo 26 straipsnyje (1990 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. I-851 redakcija) numatytą priesaiką. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas po Vilniaus aukštesniosios policijos mokyklos baigimo ir paskyrimo į naujas pareigas antrą kartą neprisiekė, nes galiojo jo, kaip policijos pareigūno, duota aptariama priesaika.

Galiausiai nagrinėjamu atveju būtina pažymėti ir tai, kad, vadovaujantis minėtų Tipinio statuto 5.3 punktu ir Priėmimo taisyklių 1.2 punktu, aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojai buvo aprūpinami ir, kaip pastebi pareiškėjas bei kaip matyti iš tuo metu galiojusių Policijos pareigūnų uniformos dėvėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1991 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 438, 1 punkto, dėvėdavo būtent Lietuvos Respublikos policijos pareigūnų uniformą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 319.

Apibendrinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, taip pat paminėtas norminių teisės aktų nuostatas vertinant sistemiškai kitų šių aktų nuostatų kontekste, akivaizdu, kad pagal ginčo teisiniams santykiams aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą pareiškėjo priėmimas į Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą nagrinėjamu atveju kartu lėmė ir vidaus reikalų sistemos pareigūno statuso įgijimą, t. y., paskyrimą pareigūnu Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punkto (2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X‑1027 redakcija) prasme.

Vertinant aplinkybę, kad pareiškėjas, po to, kai 1992 m. birželio 13 d. baigė Vilniaus aukštesniąją technikos mokyklą, į Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą buvo priimtas tik 1992 m. rugsėjo 23 d., t. y. praėjus Nuostatų 6.2 punkte nustatytam 3 mėnesių terminui, primintina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, asmeniui per tris mėnesius pareiškus valią tarnauti (dirbti) vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo ar prokuratūros sistemoje, t. y. stojus į tarnybą (Nuostatų 6.2 p.), sėkmingai praėjus atitinkamas patikros procedūras ir paskyrus jį pareigūnu, laikytina, kad asmuo yra iš karto paskirtas pareigūnu Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punkto (2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X‑1027 redakcija) prasme (pvz., žr. 2008 m.rugsėjo 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A556‑984/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 16, 2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756‑1475/2011). Kadangi pareiškėjas prašymą priimti į Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą pateikė, t. y. išreiškė savo valią tarnauti vidaus reikalų sistemoje, nepraleidęs minėto termino, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjas atitinka Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punkte (2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X‑1027 redakcija) numatytas sąlygas, kad pusė jo mokymosi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje laiko būtų įskaityta į tarnybos laiką aptariamai valstybinei pensijai skirti.

Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas dėl pareikštų reikalavimų iš esmės priėmė teisingą sprendimą, todėl jį pakeisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė