9c14ab7f-dd4d-4e6b-a5eb-8841268f48bc · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-270-1076/2020 Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00015-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.9.8; 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.11; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.4.6.4.3 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, nuteistajam G.

P., gynėjai advokatei Simonai Balčiauskaitei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį 150 (Å¡imto penkiasdeÅ¡imt) MGL (7 500 (septynių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų) eurų) dydžio bauda, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, 2 (dvejiems) metams laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Å¡ios bausmės, taikant bausmių apėmimÄ , subendrintos tarpusavyje bei su 2018 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį paskirta 10 (deÅ¡imties) MGL dydžio bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant G. P. dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ G. P. iÅ¡ieÅ¡kota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 40 807,79 euro.

Patvirtintas susitarimas dėl žalos atlyginimo, pagal kurį G. P. įsipareigoja iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. atlyginti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2 259,84 euro žalÄ pagal nustatytÄ grafikÄ (2020 m. kovo – rugpjūčio mėnesiais sumokant po 376,64 euro iki kiekvieno grafike nurodyto mėnesio paskutinės kalendorinės dienos). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. G. P. nuteistas už tai, kad nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. liepos 27 d. aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent: nuo 2017 m. balandžio 28 d. bÅ«damas UAB „D“ (duomenys pakeisti), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnį bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ bei už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ bendrovės buhalterinę apskaitÄ , t. y. minėtu laikotarpiu su UAB „C“ (duomenys pakeisti) buvo sudaręs buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį, tačiau pagal jÄ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam asmeniui nepateikė jokių apskaitos dokumentų, pagrindžiančių darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ darbuotojams, o laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. liepos 27 d. neorganizavo, t. y. netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos taip, kaip reikalauja minėtas Buhalterinės apskaitos įstatymas, nepateikė Å¡io laikotarpio UAB „D“ buhalterinės apskaitos dokumentų: pirkimo ir pardavimo sÄ skaitų faktÅ«rų bei darbų atlikimų aktų (sÄ matų, sutarčių), kasos knygos, piniginių lėšų panaudojimo dokumentų, atlyginimų priskaičiavimo-iÅ¡mokėjimo žiniaraščių, banko sÄ skaitų iÅ¡rašų, atskaitingų asmenų avanso apyskaitos su iÅ¡laidas pateisinančiais dokumentais.

Nepateikė jokių UAB „D” tiriamojo laikotarpio suvestinių apskaitos registrų, įmonės turtui, nuosavam kapitalui, piniginėms lėšoms, įsipareigojimams apskaityti, ataskaitinio laikotarpio pajamoms ir sÄ naudoms nustatyti, duomenims pagal buhalterinės apskaitos sÄ skaitas kaupti, grupuoti ir apibendrinti, dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kam buvo panaudota iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos iÅ¡imta 56 697,79 euro suma. Neteikė Valstybinei mokesčių inspekcijai Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitų už 2017 metų rugsėjį, spalį, gruodį ir 2018 metų sausį, tai yra neskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetÄ nesumokėjo iÅ¡ viso 3 779,84 (2 603,3+84,89+694,21+397,44) euro PVM, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas: 4 straipsnį, kad „<...> Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams <...>“; 6 straipsnio 2 dalį, kad „<...> Ä® apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu.“; 12 straipsnio 1 dalį, kad „<...> Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ Taip G. P. nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. liepos 27 d. aplaidžiai tvarkė UAB „D“ teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl to negalima visiÅ¡kai nustatyti bendrovės UAB „D“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio, nuosavo kapitalo ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. liepos 27 d. 1.1.

G. P. taip pat nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ turtÄ : nuo 2017 m. balandžio 28 d. bÅ«damas UAB „D“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir bÅ«damas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimÄ , užimamų pareigų pagrindu atsakingu už jam patikėtÄ UAB „D“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, naudotinas atsiskaitymui bendrovės reikmėms, turėdamas teisę tvarkyti UAB „D“ AB „Swedbank“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2018 m. sausio 4 d., pasisavino jam patikėtÄ didelės vertės UAB „D“ turtÄ , t. y. nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2018 m. sausio 4 d. iÅ¡ UAB „D“ atsiskaitomosios sÄ skaitos banke banko terminaluose per 50 kartų grynaisiais pinigais išėmė iÅ¡ viso 65 075 eurus, iÅ¡ kurių 40 807,79 euro sumos nepateisino jokiais piniginių lėšų panaudojimo dokumentais ar kitais duomenimis ir į bendrovės kasÄ negrÄ Å¾ino.

Taip G. P. pasisavino jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ , UAB „D“ priklausantį turtÄ , t. y. 40 807,79 euro, tuo padarydamas UAB „D“ 40 807,79 euro žalÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistasis G. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, bei, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kota konfiskuotino turto vertę (40 807,79 euro) atitinkanti pinigų suma, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį pakeisti, suÅ¡velninant už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtÄ baudÄ iki 20 MGL (1 000 eurų). 2.1. Nuteistasis G. P. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas jį pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, o tai sÄ lygojo neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimÄ . Teismas Å¡ioje dalyje rėmėsi tik suformuluotu kaltinimu ir savo prielaidomis, kurių nepatvirtinta jokia bylos medžiaga.

Jo (G. P.) nurodytas aplinkybes, kad pinigus pasiskolino, teismas atmetė kaip gynybinę versijÄ . Teismas nurodė, kad paskolų sutarčių datos ir pinigų nuėmimai nesutampa, G. P. teigė, kad paskolos sutartys buvo sudarytos prieÅ¡ pinigų nuėmimÄ , o iÅ¡ paskolos sutarčių matyti, kad dalis jų buvo sudaryta jau po pinigų nuėmimo, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad paskolos sutartys buvo pasiraÅ¡ytos tik siekiant pateisinti nuimtus pinigus ir neatitiko tikrosios sutarties Å¡alių valios. Tačiau tokių teismo iÅ¡vadų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, teismo motyvai atmetant jo (G.

P.) nurodytas aplinkybes yra tik prielaidos. Vien tai, kad jis (G. P.), aplaidžiai vesdamas buhalterijÄ iÅ¡ karto nerado ir nepateikė paskolos sutarčių, o jas pateikė vėliau, savo asmeniniuose daiktuose radęs paskolos sutarčių kopijas, negali bÅ«ti pagrindas teigti, kad Å¡ios sutartys nebuvo sudarytos ir kad Å¡alys neturėjo tokios valios. Apeliantas pažymi, kad jis buvo UAB „D“ direktorius, todėl pasiskolindamas pinigų iÅ¡ bendrovės, sudarydamas paskolos sutartis, geriausiai žinojo, kokia yra tiek jo, tiek bendrovės valia, todėl minėtas teismo motyvas yra nepagrįstas. 2.2.

Nuteistasis nurodo, kad jis buvo ne tik bendrovės direktorius, bet ir akcininkas, o taip pat atskaitingas asmuo. Didžioji dalis paskolos sutarčių buvo sudaryta prieÅ¡ nuimant pinigus. Vien tai, kad dalį paskolos sutarčių jis pasirašė ir dalį pinigų pasiskolino jau po to, kai pinigai buvo nuimti ir buvo įmonės kasoje, pas atskaitingÄ asmenį, nepaneigia fakto, kad jis (G. P.) pinigus pasiskolino vėliau (ne iÅ¡ karto po piniginių lėšų nuėmimo). 2.3. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad, pasiskolinęs pinigus, jis atliko įvairius mokėjimus bendrovės reikmėms – mokėjo darbuotojams, mokėjo mokesčius, pirko medžiagas darbams, duodavo darbuotojams pinigus kurui vykti į statybos objektus ir pan.

Vien tai, kad jis (G. P.), pasiskolinęs bendrovės pinigus, vėliau juos grÄ Å¾indavo dalimis, pirkdamas medžiagas, mokėdamas darbo užmokestį ir pan., ir tiesiog neiÅ¡saugojo dokumentų, pagrindžiančių bendrovės naudai panaudotų pinigų sumos, negali bÅ«ti pagrindas jį pripažinti kaltu dėl didelės vertės lėšų pasisavinimo. Juo labiau, kad jis pripažįsta skolÄ bendrovei visa apimtimi, nors dalį paskolos grÄ Å¾ino iÅ¡leisdamas pinigus bendrovės reikmėms, tačiau neiÅ¡saugojo dokumentų ir kaltę dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo pripažįsta pilna apimtimi.

Apeliantas pažymi, kad bendrovė vykdė veiklÄ , darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, perkamos medžiagos ir pan. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių pirmiau aptartas jo nurodytas aplinkybes. 2.4. Apeliantas taip pat pažymi, kad teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog kaltinamojo parodymai, nepaisant jų specifiÅ¡kumo, yra įrodymai ir teismas turi į juos atsižvelgti priimant nuosprendį, o jeigu nusprendžia jais nesivadovauti, turi nurodyti konkrečius įrodymus, kurie paneigia kaltinamojo nurodytas aplinkybes.

Asmens kaltė įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ negali bÅ«ti grindžiama vien tik prielaidomis, o bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. Taigi, esant nustatytiems faktams, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai ir kad jis (G. P.) iÅ¡ pasiskolintų pinigų dengė bendrovės patiriamas iÅ¡laidas, darytina iÅ¡vada, kad jo kaltė dėl bendrovės turto pasisavinimo grindžiama tik prielaidomis. AktyvÅ«s jo veiksmai, pasiskolinus iÅ¡ bendrovės pinigus, vėliau iÅ¡ savo pinigų mokant darbuotojams atlyginimus, perkant reikalingas medžiagas, darbo įrankius ir t. t. , paneigia jo tikslÄ pasisavinti bendrovės lėšas, bei patvirtina, kad pasiskolinęs pinigus, jis juos grÄ Å¾indavo, bet neiÅ¡saugojęs buhalterinės apskaitos dokumentų, prisiima skolÄ bendrovei pilna apimtimi.

FaktÄ , kad jis (G. P.) pasiskolino pinigus ir ketina juos bendrovei grÄ Å¾inti, be jo nurodytų aplinkybių bei veiksmų mokant pinigus darbuotojams, perkant medžiagas, darbo įrankius ir t. t. įmonei vykdant veiklÄ , paskolos sutarčių, deklaracijų, pagal kurias deklaruotos paskolos, patvirtina ir jo (G. P.) veiksmai proceso metu – jis padengė visus įmonės įsiskolinimus „Sodrai“, padengė dalį skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau –VMI) pagal sudarytÄ susitarimÄ dėl žalos atlyginimo (žala VMI susidarė dėl to. kad UAB „D“ neįsiregistravo PVM mokėtoju ir nesumokėjo PVM mokesčio).

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad tokie veiksmai jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui laikytini tik žalos atlyginimu, tačiau, apelianto įsitikinimu, tokie veiksmai patvirtina, kad jis pinigus iÅ¡ įmonės UAB „D“ pasiskolino ir neturėjo jokios tyčios jų pasisavinti. 2.5. Be to, esant tokiai situacijai, kai jis (G. P.) bendrovės dokumentų neiÅ¡saugojo, dėl ko kaltę pripažįsta, taip pat byloje esant duomenims, kad jis mokėjo darbuotojams atlyginimus, pirko medžiagas, praradus įmonės dokumentus, dėl ko negalima nustatyti tikslios jo negrÄ Å¾intos bendrovei skolos, remtis vien tik prielaidomis priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį negalima.

Nors pirmosios instancijos teismas ir atliko preliminarius skaičiavimus, kiek buvo iÅ¡mokėta darbo užmokesčio, tačiau skaičiavimai nėra tikslÅ«s ir teisingi, jie nevertinti kaltinamojo naudai, kaip kad nurodė teismas. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad S. P. nebuvo iÅ¡mokėtas joks darbo užmokestis nuo 2017 m. gegužės 1 d., tačiau tokiai iÅ¡vadai prieÅ¡tarauja byloje esantys duomenys t. y. administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas, kuriuo G. P. nubaustas už tai, kad 2017 m. gegužės–liepos mėnesiais S. P. sumokėjo 800 eurų.

Teismas taip pat nevertino administracinio nusižengimo bylos duomenų, patvirtinančių, kad M. V. buvo sumokėta 250 eurų neapskaityto darbo užmokesčio. Tai tik patvirtina, kad teismas nustatė neteisingÄ negrÄ Å¾intos paskolos (tariamos žalos bendrovei) sumÄ . 2.6. Apeliantas taip pat pažymi, kad teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, jog patikėto ar kaltininko žinioje esančio turto tvarkymo tvarkos pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žala arba nėra kliūčių padarytÄ Å¾alÄ atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl jo (G. P.) įsiskolinimo bendrovei klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, kodėl laikytina, kad santykiai peraugo į baudžiamuosius. Jis yra vienintelis UAB „D“ akcininkas ir direktorius, skolÄ bendrovei pripažįsta, padengė visas bendrovės skolas ir neketina nevykdyti įsipareigojimų pagal paskolos sutartis. IÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados matyti, kad bendrovės veikla buvo pelninga, todėl, bÅ«damas vieninteliu bendrovės akcininku, jis turėjo teisę gauti dividendus, kurie lygÅ«s bendrovės pelnui.

Nepaisant to, elgdamasis sÄ Å¾iningai ir nurodydamas tikrÄ sias aplinkybes, jis nurodo, kad pinigai buvo pasiskolinti ir įsipareigoja juos grÄ Å¾inti bendrovei. Å ios aplinkybės patvirtina, kad Å¡iuo atveju tarp jo (G. P.) ir UAB „D“ susiklostė iÅ¡imtinai civiliniai santykiai, spręstini civilinio proceso tvarka. 2.7. Kadangi jis nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje nepadarė, teismas nepagrįstai taikė jo atžvilgiu BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ jo 40 807,79 euro kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ sumÄ .

Be to, teismas neteisingai nustatė pinigų sumÄ , panaudotÄ bendrovės reikmėms, taip pat neatsižvelgė, kad tai yra jo (G. P.) skola bendrovei pagal sudarytas sutartis, kuriÄ jis turės padengti. 2.8. Nuteistasis pažymi, kad turto konfiskavimas BK 72 straipsnio prasme nėra prievolė, susijusi su nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitÄ asmenį, paėmimas valstybės nuosavybėn. Turto konfiskavimo paskirtis – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, bet ne jį nubausti.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atvejai, kai sudaromos prielaidos iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltininko daugiau turto, nei jis gavo iÅ¡ nusikalstamos veikos, laikytini neatitinkančiais Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės esmės ir paskirties, nes paverčia jÄ bausme. Visais atvejais iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kuriÄ kaltininkas gauna padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jo pasipelnymas iÅ¡ nusikalstamos veikos. Pagal teismų praktikÄ , iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iÅ¡ nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiÅ¡kiamas civilinis ieÅ¡kinys arba nėra duomenų, kad neteisėtai užvaldytas turtas buvo grÄ Å¾intas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-138/2014, 2K-497-511/2015, 2K-243-942/2016, 2K-269-648/2017). 2.9.

Nors Å¡iuo atveju byloje UAB „D“ ieÅ¡kinio nėra, tačiau jis (G. P.) pinigus pasiskolino iÅ¡ bendrovės pagal sudarytas paskolos sutartis. Å iuo metu paskolos sutartyse nurodyti paskolos grÄ Å¾inimo terminai dar nėra suėję, tačiau, Å¡iems terminams suėjus, jam (G. P.) atsiras prievolė vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei grÄ Å¾inti paskolas bendrovei. Bylos duomenys patvirtina, kad jis ir toliau dengė ir dengia UAB „D“ prievoles, susitarė dėl žalos atlyginimo, susijusios su bendrovės prievolėmis VMI.

Be to, UAB „D“ veikė pelningai, neturi kreditorių, todėl bendrovės pelnas bÅ«tų iÅ¡mokėtas jam (G. P.), kaip vieninteliam akcininkui priklausantys dividendai. Taigi akivaizdu, kad jis jokios turtinės naudos negavo, todėl BK 72 straipsnio 5 dalis taikyta nepagrįstai. 2.10. Nuteistasis teigia, kad jam pagal BK 223 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – 150 MGL dydžio bauda – yra aiÅ¡kiai per griežta. Jo turtinė padėtis nėra gera, jis neturi turto, dirba savarankiÅ¡kai ir neturi galimybių sumokėti tokio dydžio baudÄ .

Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė tik vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Taip pat jis atlygino dalį žalos, o dėl likusios žalos sudarė susitarimÄ . Taigi, egzistuoja dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl, atsižvelgiant į dengiamÄ ieÅ¡kinį, teisingumo ir protingumo principus, jam turėjo bÅ«ti paskirta minimali, t. y. 20 MGL dydžio bauda.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. P. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo G. P. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir nustatyti, kad G. P. pasisavino UAB „D“ priklausančių 39 497,79 euro piniginių lėšų, atitinkamai iki 39 497,79 euro sumažinti iÅ¡ G. P. iÅ¡ieÅ¡kotÄ konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistojo G. P. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

5. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo G. P. apeliacinio skundo turinio, pastarasis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl jo kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 223 straipsnio 1 dalyje, neginčija, Å¡iÄ teismo nuosprendžio dalį skundžia tik dėl paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamÄ nuosprendį patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalis, kuria G. P. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, keičiama dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas). Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje 7. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, apygardos teismo iÅ¡tirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog G. P. pasisavino jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ turtÄ ir teisingai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

8. BK 183 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad objektyviai turto pasisavinimas pasireiÅ¡kia neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Å iuo atveju kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui.

Subjektyvusis Å¡ios nusikalstamos veikos požymis yra tiesioginė tyčia, pasireiÅ¡kianti tuo, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (ar yra jo žinioje) svetimas turtas, disponuodamas juo, nori paversti jį savo turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-13-693/2013, 2K-314-693/2018, 2K-258-222/2018 ir kt.).

9. Å ioje baudžiamojoje byloje pradėjus ikiteisminį tyrimÄ pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) praneÅ¡imÄ dėl galimo aplaidaus UAB „D“, kurios direktorius ir vienintelis akcininkas buvo nuteistasis G. P., buhalterinės apskaitos tvarkymo, buvo atliktas Å¡ios bendrovės Å«kinės finansinės veiklos tyrimas. Jo metu, be kita ko, buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 4 d. UAB „D“ iÅ¡ viso gavo, pervedant į bendrovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , 66 779,15 euro įplaukų iÅ¡ įmonių ir fizinių asmenų, iÅ¡ kurių 65 075 eurai buvo iÅ¡imti grynaisiais pinigais.

Taip pat buvo nustatyta, kad minėtu laikotarpiu UAB „D“ įsigijo prekių ir paslaugų, iÅ¡ viso už 8 377,21 euro, Å¡ios iÅ¡laidos pagrįstos apmokėjimÄ patvirtinančiais dokumentais, tuo tarpu kur buvo panaudota likusi iÅ¡grynintų pinigų suma, t. y. 56 697,79 euro, nenustatyta, nes nepateikti Å¡ių piniginių lėšų panaudojimÄ patvirtinantys dokumentai (2019 m. sausio 22 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 04/11-2-23-780, t. 2, b. l. 153–170).

10. Kaip matyti iÅ¡ byloje užfiksuotų nuteistojo G. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, Å¡iuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pinigus iÅ¡ UAB „D“ banko sÄ skaitos iÅ¡grynino ir jais disponavo bÅ«tent G. P., eidamas Å¡ios bendrovės direktoriaus pareigas. Tačiau nuteistasis teigia, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė, nes inkriminuotas pinigines lėšas iÅ¡ bendrovės pasiskolino ir tai patvirtina jo į bylÄ pateiktos paskolos sutartys. Teisėjų kolegija tokį nuteistojo G. P. aiÅ¡kinimÄ vertina kritiÅ¡kai. Å iuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad faktiÅ¡kai UAB „D“ priklausančių piniginių lėšų paėmimo metu jokie paskoliniai santykiai tarp Å¡ios bendrovės ir jos direktoriaus G. P. neegzistavo.

11. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojamų paskolos sutarčių pateikimo į bylÄ laikÄ ir aplinkybes. Bylos duomenimis, G. P. ilgÄ laikÄ apskritai vengė pateikti UAB „D“ buhalterinės apskaitos dokumentus – dar 2017 m. gruodžio 6 d., Kauno AVMI pareigÅ«nams operatyvinio patikrinimo metu nustačius tam tikrus mokestinių teisės aktų reikalavimų pažeidimus UAB „D“ veikloje, bendrovės direktoriui G.

P. buvo iÅ¡siųstas mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d., tačiau G. P. Å¡io nurodymo nevykdė ir už tai buvo nubaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 9–10, 11, 17). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų skyriaus pareigÅ«nams nagrinėjant gautÄ Kauno AVMI praneÅ¡imÄ dėl galimo aplaidaus UAB „D“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, 2018 m. kovo 9 d.

G. P. vėl buvo iÅ¡siųstas raÅ¡tas, kuriuo Å¡is buvo informuotas apie nagrinėjamÄ praneÅ¡imÄ ir nurodyta iki 2018 m. kovo 14 d. pateikti UAB „D“ buhalterinės apskaitos dokumentus už 2017 metus (t. 1, b. l. 19). Pradėjus ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, reikalavimas pateikti minėtus dokumentus buvo pakartotas 2018 m. balandžio 16 d. (t. 1, b. l. 20), tačiau praÅ¡omų apskaitos dokumentų nuteistasis vėlgi nepateikė. 2018 m. gegužės 15 d. reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui dar kartÄ pareikalavus pateikti dokumentus, G.

P. nurodė, kad Å¡iuo metu reikalaujamų dokumentų pateikti negali, nes ne visi dokumentai sutvarkyti, ir pažadėjo, kad visus turimus ir reikalaujamus dokumentus pateiks iki 2018 m. gegužės 25 d. (t. 1, b. l. 22–24), tačiau Å¡io pažado neįvykdė. Ir tik tuomet, kai pareigÅ«nai atvyko atlikti kratas G. P. gyvenamojoje vietoje ir automobilyje, nuteistasis savanoriÅ¡kai pateikė tam tikrus UAB „D“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie vėliau buvo analizuojami atliekant bendrovės Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ .

Pažymėtina ir tai, kad kratos automobilyje metu G. P. pateikė Å¡ioje transporto priemonėje buvusius dokumentus ir nurodė, kad bendrovės apskaitos dokumentai dar laikomi jo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 48–51). Kratos minėtoje G. P. gyvenamojoje vietoje metu pastarasis pateikė ten buvusius bendrovės dokumentus ir pareiÅ¡kė, kad dar pateiks bendrovės sÄ skaitų, kurios yra laikomos kitoje vietoje (t. 1, b. l. 52–55). Tačiau apie jokias paskolos sutartis, sudarytas tarp jo ir vadovaujamos bendrovės, kaip ir apie jų laikymo vietÄ , Å¡ių procesinių veiksmų atlikimo metu nuteistasis neužsiminė.

Tokių sutarčių nebuvo ir tarp G. P. iÅ¡ automobilio bei iÅ¡ gyvenamosios vietos pateiktų dokumentų. Dar daugiau, apie jokias paskolos sutartis G. P. neužsiminė ir tuomet, kai jam buvo praneÅ¡ta apie įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasisavinus UAB „D“ priklausančias pinigines lėšas, iÅ¡grynintas iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos (tÄ kartÄ jis nurodė, kad į klausimÄ , ar prisipažįsta padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , negali atsakyti, nes neįsigilino į įtarimus, parodymus duos atvykęs kartu su gynėju Algirdu Sakalausku) (2019 m. vasario 5 d.

įtariamojo apklausos protokolas, t. 3, b. l. 89). 2019 m. vasario 7 d. vykusios apklausos metu G. P. vėlgi nurodė, kad Å¡iuo metu į klausimÄ dėl kaltės padarius inkriminuojamÄ nusikaltimÄ atsakyti negali, parodymų neduos, juos duos atvykęs kartu su gynėju Mindaugu Vasiliausku, kurio orderį pateikė (t. 3, b. l. 108, 109). Ir tik po to, kai paminėtas gynėjas susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga (2019 m. vasario 11 d. supažindinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolas, t. 3, b. l. 113–115), 2019 m. vasario 15 d. vykusios įtariamojo apklausos metu G.

P. nurodė inkriminuojamas UAB „D“ pinigines lėšas pasiskolinęs ir kaip tai patvirtinančius dokumentus pateikė devyniolikos paskolų sutarčių, sudarytų laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 4 d., bendrai 56 700 eurų sumai, kopijas (t. 3, b. l. 119–120, 121–141), kurias, kaip paaiškino jau teisminio bylos nagrinėjimo metu, rado tarp savo asmeninių daiktų, o ikiteisminio tyrimo metu iš karto jų nepateikė, nes, nežinodamas, kad tokias paskolas reikia deklaruoti, tai padarė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Kiek vėliau teismui jis nurodė, kad paskolos sutarčių kopijų ikiteisminio tyrimo institucijai iÅ¡ karto nepateikė, nes niekas apie jas neklausė (t. 4, b. l. 174–176). Vertindamas pirmiau aptartus duomenis bei pastaruosius G. P. parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistasis verslÄ vykdė jau ne vienerius metus, turėjo patirties vadovaujant uždarajai akcinei bendrovei, taigi negalėjo nesuprasti paskolos sutarčių reikÅ¡mės vertinant bendrovės Å«kinę veiklÄ , todėl jei bÅ«tų realiai tokias sutartis sudaręs, neabejotinai iÅ¡ karto bÅ«tų jas pateikęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams arba bent jau apie jas užsiminęs. Juolab, kad kaip matyti iÅ¡ G.

P. pateiktų paskolos sutarčių kopijų, jos buvo sudaromos pusės metų laikotarpyje, be to, dvi iÅ¡ jų – jau po mokesčių administratoriaus nurodymo G. P. pateikti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus iÅ¡siuntimo, kas neabejotinai turėjo paskatinti pastarÄ jį atsakingai saugoti bent jau po Å¡io nurodymo gavimo sudarytus dokumentus.

12. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad G. P. pateiktos paskolos sutartys nustatyta tvarka deklaruotos buvo tik 2019 m. rugsėjo 24 d., t. y. jau po to, kai baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota į teismÄ ir priimta nutartis perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 4, b. l. 45, 49–50), o nuo 2017 m. birželio 1 d., kuomet, pasak nuteistojo, pastarasis sudarė pirmÄ jÄ paskolos sutartį su UAB „D“, buvo praėję daugiau kaip dveji metai. Å ios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pateiktų paskolos sutarčių tikrumo. Juolab, kad, kaip minėta, į bylÄ buvo pateikti ne paskolos sutarčių originalai, o tik kopijos, taigi atlikti Å¡ių dokumentų ekspertinius tyrimus, pavyzdžiui, siekiant nustatyti tikrÄ jį jų pasiraÅ¡ymo laikÄ , nėra galimybės.

13. IÅ¡ minėtoje specialisto iÅ¡vadoje pateiktų pinigų iÅ¡gryninimo iÅ¡ UAB „D“ atsiskaitomosios sÄ skaitos duomenų bei jau minėtų G. P. pateiktų paskolų sutarčių kopijų taip pat matyti, kad jau 2017 metų birželį, kai UAB „D“ gavo pirmÄ sias pajamas iÅ¡ atliekamos veiklos, paskolų sutarčių kopijose nurodytos pinigų sumos, kurias, pasak nuteistojo, jis skolinosi iÅ¡ bendrovės, sudarė daugiau kaip 70 procentų tÄ mėnesį bendrovės gautų įplaukų, o 2017 metų liepÄ , rugsėjį, spalį, lapkritį ir 2018 metų gruodį – netgi virÅ¡ijo iÅ¡vardytais mėnesiais bendrovės gautas pajamas, nors nuo rugpjūčio mėnesio jos jau buvo gerokai sumenkusios – jei 2017 metų birželį bendrovės įplaukos sudarė 25 000 eurų, liepÄ 13 000 eurų, tai rugpjÅ«tį jos siekė tik 5 900 eurų, rugsėjį – 5 000 eurų, spalį – vos 489,15 eurų, o lapkritį įplaukų iÅ¡ viso nebuvo (2019 m. sausio 22 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 04/11-2-23-780, 3 lentelė, t. 2, b. l. 159).

Be to, minėtų paskolos sutarčių kopijose nurodyta, kad pinigai skolinami penkerių metų ar dar ilgesiam laikotarpiui, o ir sutartyse numatytos Å¡eÅ¡ių procentų metinės palÅ«kanos mokamos tik sutarčių termino pasibaigimo dienÄ . Taigi tokie paskoliniai santykiai UAB „D“ interesams akivaizdžiai prieÅ¡taravo, juolab, kad kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, bendrovė jau nuo 2017 metų liepos mėnesio nemokėjo už pagal sutartį buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančiai UAB „C“, o nuo 2017 m. rugsėjo – ir socialinio draudimo mokesčių (t. 1, b. l. 144, t. 3, b. l. 36–37), su darbuotojais taip pat atsiskaitydavo tik iÅ¡ dalies.

Be to, visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas yra nuteistojo G. P. aiÅ¡kinimas, kad jis, pasiskolinęs pinigus iÅ¡ UAB „D“, juos naudojo ne tik apmokėti įsiskolinimus darbuotojams už bankrutavusioje jo bendrovėje, t. y. UAB „K“ (duomenys pakeisti), neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, bet ir darbo užmokestį sau, kaip UAB „D“ vadovui, kitiems UAB „D“ darbuotojams ar pirkti medžiagas, kurÄ , reikalingÄ Å¡ios bendrovės veiklai vykdyti. Nuteistasis teigia, kad tokiu bÅ«du jis dalimis grÄ Å¾indavo paskolÄ , tačiau, kaip minėta, G. P. pateiktose paskolos sutartyse numatytas piniginių lėšų grÄ Å¾inimas tik praėjus penkerių metų ar dar ilgesniam laikotarpiui, o pagal pateiktus duomenis 2017 metų birželio mėnesį buvo sudarytos Å¡eÅ¡ios paskolos sutartys, liepos mėnesį – penkios, rugpjūčio mėnesį – viena, rugsėjo mėnesį – trys, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais ir 2018 metų sausio mėnesį – dar po vienÄ paskolos sutartį (t. 3, b. l. 121–141).

Taigi, jei tikėti nuteistuoju ir jo pateiktais dokumentais, pastarasis, užuot palaukęs momento, kai turės galimybę grÄ Å¾inti iÅ¡ bendrovės pirmųjų paskolos sutarčių, sudarytų penkerių metų ar ilgesniam laikotarpiui, pagrindu pasiskolintus pinigus, jau netrukus dalį pinigų grÄ Å¾indavo ir juos naudodavo bendrovės reikmėms, bet tuo pačiu sudarydavo naujas paskolos sutartis, kas taip pat yra nelogiÅ¡ka. Be to, kaip matyti iÅ¡ liudytojų UAB „D“ darbuotojų parodymų, darbo užmokestis UAB „D“, kaip ir UAB „K“, kuriai vadovavo G.

P. ir kuri bankrutavo, dažnai buvo mokamas stipriai vėluojant arba eilę mėnesių iš viso nemokamas. O ir duomenų, patvirtinančių, kad UAB „D“ statybos objektuose teikė ne tik darbų paslaugas, bet dar aprūpino darbuotojus reikiamomis medžiagomis ir jų pirkimui išleido daugiau pinigų, nei kad patvirtina G. P. kratų metu savanoriškai pateikti apskaitos dokumentai, kurie buvo įvertinti dar ikiteisminio tyrimo metu, byloje nėra. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu paaiškėjo, kad buvo perkamas kuras, reikalingas darbuotojams į objektus vežti, tačiau apie šias išlaidas teisėjų kolegija pasisakys vėliau.

14. Nuteistasis G. P. teisingai pažymi, kad vien tai, jog nesutapo pinigų iÅ¡gryninimo ir paskolos sutartyse nurodytos jų sudarymo datos, nepaneigia faktiÅ¡kai egzistavusių paskolinių santykių, visgi teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad UAB „D“ piniginių lėšų paėmimo metu realÅ«s paskoliniai santykiai tarp bendrovės ir jos direktoriaus pareigas einančio G. P. nebuvo susiklostę ir kad į bylÄ pateiktos paskolos sutartys buvo sudarytos vėliau, iÅ¡kilus bÅ«tinybei pagrįsti neteisėtai užvaldytas pinigines lėšas, o nuteistojo veiksmai dengiant bendrovės mokestinius įsiskolinimus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu gali bÅ«ti vertinami tik kaip savanoriÅ¡kas nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimas.

15. Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai ir jis neiÅ¡saugojo visų iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad bendrovės vadovas aplaidžiai atliko savo pareigas bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimo ir buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo aspektais, negali bÅ«ti pagrindas iÅ¡vengti atsakomybės už vadovaujamai bendrovei pasisavinus jos turtÄ padarytÄ Å¾alÄ , kuri akivaizdi, nes, kaip matyti iÅ¡ bylos, dėl G.

P. nusikalstamų veiksmų bendrovė iÅ¡ esmės neteko apyvartinių lėšų ir negalėjo tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų darbuotojams, valstybės biudžetui, buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikusiai bendrovei, o galiausiai – ir apskirtai tęsti savo veiklÄ . Pažymėtina ir tai, kad G. P. yra vienintelis UAB „D“ akcininkas ir vadovas, taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Å¡iuo atveju galimybė atkurti pažeistas bendrovės teises civilinio proceso tvarka bÅ«tų apsunkinta, nes priklausytų iÅ¡imtinai nuo paties nuteistojo valios.

16. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo G. P. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs, kad tam tikrÄ dalį kaltinime pagal BK 183 straipsnio 2 dalį inkriminuojamų kaip pasisavintų UAB „D“ priklausančių piniginių lėšų nuteistasis panaudojo bendrovės naudai, iÅ¡mokėdamas darbo užmokestį darbuotojams, Å¡iÄ sumÄ , kaip ir G. P. nusikalstamais veiksmais, pasisavinant jam patikėtÄ turtÄ , bendrovei padarytÄ turtinę žalÄ apskaičiavo netiksliai.

17. Kaltinime G. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį buvo inkriminuota, kad, nepateisinęs jokiais piniginių lėšų panaudojimo dokumentais, jis pasisavino 56 697,79 euro iÅ¡ UAB „D“ banko sÄ skaitos iÅ¡grynintų pinigų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų UAB „D“ darbuotojų parodymus apie grynaisiais pinigais jiems G. P. iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, nuteistajam inkriminuojamÄ kaip pasisavintÄ pinigų sumÄ sumažino iki 40 807,79 euro. Teismas padarė iÅ¡vadas, kad S. P. joks atlyginimas už darbÄ UAB „D“ nebuvo iÅ¡mokėtas, L. K. buvo iÅ¡mokėta 600 eurų, A.

K. – 4 000 eurų, M. K. – 300 eurų, V. P. – 50 eurų, V. M. – 3 000 eurų. I. B. – 1 800 eurų, V. B. – 5 500 eurų ir G. P. – 4 240 eurų, t. y. iš viso 19 490 eurų. Tačiau iš byloje esančios jau minėtos Kauno AVMI operatyvaus patikrinimo medžiagos bei 2018 m. vasario 2 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog G. P. buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad būdamas UAB „D“ vadovu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimus, 2017 metų lapkritį išmokėjo bendrovės darbuotojui S. P. 800 eurų, M.

V. – 250 eurų, V. B. – 250 eurų darbo užmokesčio, kuris neapskaitytas bendrovės buhalteriniuose dokumentuose (t. 1, b. l. 17). Pirmosios instancijos teismas dėl darbo užmokesčio M. V. iÅ¡ viso nepasisakė, o dėl S. P. padarė minėtame administracinio nusižengimo protokole užfiksuotoms aplinkybėms prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad S. P. už darbÄ UAB „D“ jokio atlyginimo negavo, nors pats S. P. savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime mokesčių administratoriui nurodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesį G.

P. iÅ¡mokėjo jam grynaisiais pinigais 800 eurų dydžio atlyginimÄ už 2017 metų liepos mėnesį (t. 1, b. l. 13), o ir teisiamojo posėdžio metu duoti Å¡io liudytojo parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad darbo užmokestį, nors ir ne visÄ , G. P. jam visgi mokėjo (t. 4, b. l. 97–98). M. V. teisiamojo posėdžio metu apklaustas nebuvo, nes sirgo infekcine liga, dėl kurios negalėjo atvykti į teismÄ (t. 4, b. l. 141). Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu jis parodė (Å¡ie jo parodymai buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu), kad iÅ¡ viso už darbÄ UAB „D“ G.

P. jam sumokėjo ne mažiau kaip 250 eurų ir ne daugiau kaip 400 eurų (t. 2, b. l. 59, t. 4, b. l. 163). IÅ¡ Kauno AVMI operatyvaus patikrinimo medžiagos taip pat matyti, kad M. V. 2017 m. gruodžio 5 d. pateikė mokesčių administratoriui raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad G. P. 2017 metų lapkričio viduryje sumokėjo jam 250 eurų už spalio mėnesį, taip pat, kad yra gavęs atlyginimÄ ir už ankstesnius mėnesius (t. 1, b. l. 14). Pirmosios instancijos teismas ir Å¡ių duomenų nevertino bei dėl jų nepasisakė, nors jie patvirtina darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ ir bendrovės darbuotojui M.

V.. Kadangi pastarasis, teikdamas paaiÅ¡kinimÄ mokesčių administratoriui, nurodė už darbÄ gavęs ne tik 250 eurų, bet ir daugiau pinigų, o ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas patvirtino gavęs ne mažiau kaip 250 eurų ir ne daugiau kaip 400 eurų, konstatuotina, kad Å¡iam darbuotojui G. P. iÅ¡mokėjo 400 eurų dydžio darbo užmokestį, kuris taip pat turi bÅ«ti įvertintas nustatant, kokia suma pinigų buvo panaudota bendrovės reikmėms.

18. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad A. K. darbo UAB „D“ laikotarpiu gavo 4 000 eurų, nes apklausiamas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas A. K. nurodė, kad už darbÄ UAB „D“ G. P. jam sumokėjo ne daugiau kaip 3 000 eurų (t. 2, b. l. 25–27, t. 4, b. l. 121–122). Be to, kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio turinio, skaičiuodamas bendrÄ UAB „D“ darbuotojams iÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio sumÄ , teismas kaip A. K. iÅ¡mokėtÄ sumÄ nurodė tik 400 eurų, o ne 3 000 eurų sumÄ , kuriÄ gavęs patvirtino liudytojas ir kuri taip pat turėjo bÅ«ti skaičiuojama kaip bendrovės naudai panaudotų pinigų suma.

19. Be to, byloje esantis „Sodros“ duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad UAB „D“ laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. be pirmiau iÅ¡vardytų darbuotojų taip pat dirbo R. I. (t. 2, b. l. 95), kurį savo parodymuose minėjo ir liudytojai V. P., V. M. bei V. B.. R. I. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje vaizdo konferencijos bÅ«du kaip liudytojas apklaustas Å¡iuo metu Å iaurės Airijoje gyvenantis R.

I. parodė, kad nuo 2017 m. gegužės iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio dirbo UAB „D“, darbo dienomis vežiojo į objektus darbininkus, tačiau kokio dydžio mėnesinį darbo užmokestį G. P. jam iÅ¡mokėdavo dabar jau neprisimena, galimai apie 300–400 eurų. Supažindintinas su byloje esančių UAB „D“ priskaitymų-iÅ¡skaitymų žiniaraščių duomenimis dėl jam priskaičiuoto iÅ¡mokėtino darbo užmokesčio (t. 1, b. l. 139–142), liudytojas nurodė, kad gaudavo tik tokias darbo užmokesčio sumas, kurios buvo priskaičiuotos minėtuose žiniaraščiuose, dar papildomai kiekvienÄ darbo dienÄ G.

P. jam duodavo po 20 eurų kurui. Čekius, patvirtinančius kuro pirkimÄ jis nuteistajam parodydavo, tačiau G. P. nereikalaujant, Å¡ių dokumentų pastarajam neatiduodavo. Neoficialiai jokių pinigų negaudavo, gaudavo tiek, kiek nurodyta popieriuose. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtus liudytojo R. I. parodymus, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo, taip pat į „Sodros“ duomenis dėl R. I. UAB „D“ iÅ¡dirbto laiko bei įmonės priskaitymų-iÅ¡skaitymų žiniaraščių duomenis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad per visÄ R.

I. darbo UAB „D“ laikÄ G. P. jam iÅ¡mokėjo 363,21 euro dydžio darbo užmokestį (70,53 euro dydžio užmokestį už gegužę, 153,39 euro dydžio užmokestį už birželį ir 139,29 euro dydžio užmokestį už liepÄ (t. 1, b. l. 139–142). Be to, G. P. iÅ¡mokėjo R. I. 1 120 eurų (56 darbo dienos x 20 eurų) iÅ¡laidoms kurui.

20. Taigi pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad iš viso G. P. iš išgrynintos 65 075 eurų sumos UAB „D“ reikmėms panaudojo ne 8 377,21 euro, kaip kad buvo nurodyta kaltinime ir ne 24 267,21 euro (8 377,21 + 15 890), kaip kad nustatė pirmosios instancijos teismas, bet 29 550,42 euro (8 377,21 + 21 173,21 (600 Eur (darbo užmokestis L. K.) + 800 Eur (darbo užmokestis S. P.) + 3 000 Eur (darbo užmokestis A. K.) + 300 Eur (darbo užmokestis M. K.) + 50 Eur (darbo užmokestis V. P.) + 3 000 Eur (darbo užmokestis V. M.) + 1 800 Eur (darbo užmokestis I. B.) + 5 500 Eur (darbo užmokestis V. B.) + 400 Eur (darbo užmokestis M. V.) + 4 240 Eur (darbo užmokestis G. P.) + 1 483,21 Eur (darbo užmokestis ir kuro išlaidos R. I.).

21. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, skundžiamo teismo nuosprendžio dalis, kuria G. P. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, keičiama, nustatant, kad, nepateisinęs jokiais piniginių lėšų panaudojimo dokumentais, G. P. pasisavino 35 524,58 euro iÅ¡ UAB „D“ banko sÄ skaitos iÅ¡grynintų pinigų ir taip padarė UAB „D“ 35 524,58 euro turtinę žalÄ . Dėl paskirtų bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonės 22. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas G.

P. bausmes, atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė tyčinį nusikaltimÄ nuosavybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis, 183 straipsnio 2 dalis), ir neatsargų nusikaltimÄ finansų sistemai (BK 223 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertino tai, kad G. P. praeityje buvo teistas, tačiau padarytos veikos priskiriamos kitoms nusikaltimų kategorijoms nei anksčiau padarytos jo nusikalstamos veikos (BK 281 straipsnio 7 dalis, 243 straipsnis), jis ne kartÄ baustas administracine tvarka, bet turi tik vienÄ galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ , kuri susijusi su Å¡ioje byloje nagrinėjama veika (t. 4, b. l. 3–7, 8–18).

Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad G. P. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 223 straipsnio 1 dalyje, atlygino didesnę dalį Å¡iuo nusikaltimu padarytos žalos, o dėl likusios dalies atlyginimo tvarkos ir terminų susitarė su civilinio ieÅ¡kovo atstovu (t. 4, b. l. 187–188), ir abi Å¡ias aplinkybes, o ne vienÄ jų, kaip kad teigia apeliantas, pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis. G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, teismas pripažino tai, kad jis ėmėsi veiksmų paÅ¡alinti VMI ir „Sodrai“ padarytÄ Å¾alÄ .

G. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Ä®vertinusi Å¡ių aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad G. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirta laisvės apribojimo bausmė maksimaliam BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam Å¡ios bausmės terminui, paskiriant įpareigojimus pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, ir pagal BK 223 straipsnio 1 dalį paskirta bauda, žymiai mažesnė už BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytÄ Å¡ios bausmės, skiriamos už neatsargius nusikaltimus, vidurkį, nėra aiÅ¡kiai per griežtos, atsižvelgiant ir į kiek sumažėjusiÄ pasisavinto turto vertę.

Dar kartÄ atsižvelgti į tai, kad G. P. prisipažino padaręs BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat, kad atlygino dalį Å¡iais savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, o dėl likusios žalos atlyginimo sudarė susitarimÄ , ir dėl to Å¡velninti už Å¡iÄ veikÄ paskirtÄ bausmę, nėra teisinio pagrindo. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jo turtinė padėtis nėra gera, Å¡iuo atveju taip pat nėra bausmės Å¡velninimo pagrindas, juolab, kad G.

P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo reikalavimais, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnes baudos bausmes.

23. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad turto konfiskavimas jam taikytas nepagrįstai, nes jis jokio nusikaltimo nepadarė, o pinigus iÅ¡ bendrovės pasiskolino, tačiau Å¡i G. P. pateikta versija nepasitvirtino, todėl ir apelianto argumentai, ginčijant BK 72 straipsnio 5 dalies taikymÄ , atmetami kaip nepagrįsti. Kaip jau buvo minėta, byloje nagrinėjamu laikotarpiu pilnai nebuvo atsiskaitoma su darbuotojais už atliktus darbus, taip pat už suteiktas buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, nebuvo mokami mokesčiai į valstybės biudžetÄ , taigi nepagrįsti nuteistojo teiginiai, kad jo vadovaujama bendrovė veikė pelningai, neturėjo kreditorių ir jam, kaip vieninteliam akcininkui, inkriminuojama suma bÅ«tų iÅ¡mokėta kaip dividendai.

24. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo teismo nuosprendžio dalis keičiama, nustatant, kad G. P. pasisavino 35 524,58 euro iÅ¡ UAB „D“, ir taip padarė bendrovei turtinę žalÄ , atitinkama suma nustatytina ir konfiskuotino turto vertė pagal BK 72 straipsnio 5 dalį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendį dalyje dėl G.

P. pripažinimo kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pakeisti: nustatyti, kad, nepateisinęs jokiais piniginių lėšų panaudojimo dokumentais, G. P. pasisavino 35 524,58 euro (trisdeÅ¡imt penkis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt keturis eurus, 58 ct) iÅ¡ UAB „D“ banko sÄ skaitos iÅ¡grynintų pinigų ir taip padarė UAB „D“ 35 524,58 euro (trisdeÅ¡imt penkių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų dvideÅ¡imt keturių eurų, 58 ct) dydžio turtinę žalÄ .

IÅ¡ G. P. iÅ¡ieÅ¡kotÄ konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 straipsnio 5 dalis) sumažinti iki 35 524,58 euro (trisdeÅ¡imt penkių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų dvideÅ¡imt keturių eurų, 58 ct). KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Justas Namavičius Aldona Tilindienė