Legislator Case Law & Legislation
AS-502-645-12 AI generated

AS-502-645-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-502-645-12
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. M. ir J. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. Z. ir R. B. dėl žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

AS-502-645-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 17 d. sprendimu (b. l. 97–104) patenkino pareiškėjų J. M. ir J. G. (toliau – ir pareiškėjos) skundą ir priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba), kiekvienai pareiškėjai po 15 000 Lt žalos atlyginimo ir po 1 200 Lt atstovavimo išlaidų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS502-645/2012

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08033-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. M. ir J. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. Z. ir R. B. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 17 d. sprendimu (b. l. 97–104) patenkino pareiškėjų J. M. ir J. G. (toliau – ir pareiškėjos) skundą ir priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba), kiekvienai pareiškėjai po 15 000 Lt žalos atlyginimo ir po 1 200 Lt atstovavimo išlaidų.

2012 m. rugpjūčio 2 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinis skundas (b. l. 107–111), kuriame prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi (b. l. 119–120) atsisakė priimti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą, pasirašytą vyr. specialistės (teisininkės) D. V., ir nutarė grąžinti apeliacinį skundą jį padavusiam asmeniui.

Teismas nustatė, kad Dalia Vaičikauskaitė nėra įstatyminis Nacionalinės žemės tarnybos atstovas, o veikia suteikto 2012 m. kovo 29 d. įgaliojimo Nr. 1Į-(1.9)-167 pagrindu. Nurodė, jog vertinant įgalinimus, aptartus minėtame įgaliojime, būtina nustatyti, ar šie įgalinimai suteikia teisę atstovei pasirašyti apeliacinį skundą.

Iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų matyti, kad subjektai administraciniame procese gali būti atstovaujami atstovų pagal įstatymą ir atstovų pagal pavedimą, kuriems turi būti išduotas įgaliojimas vesti teisme bylą, suteikiantis atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus. Atstovo pagal pavedimą įgaliojimų administracinėse bylose apimties klausimas yra specialiai reglamentuotas ABTĮ 50 straipsnio 2 ir 3 dalyse. ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti bylą teisme suteikia teisę atstovui atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus: 1) bylos perdavimą kitam teismui ar institucijai; 2) visišką ar dalinį skundo (prašymo) reikalavimų atsisakymą; 3) skundo (prašymo) reikalavimų pripažinimą; 4) skundo (prašymo) pagrindo ar dalyko pakeitimą; 5) teismo sprendimo ar nutarties apskundimą; 6) įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (perįgaliojimą); 7) vykdomojo rašto gavimą ir jo pateikimą išieškoti; 8) priteistų pinigų gavimą. ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgaliojimas atlikti kiekvieną šio straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytą procesinį veiksmą turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime. ABTĮ 23 straipsnis nustato, kad skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Teismas pabrėžė, kad viena iš atstovo teisių, kuri turi būti specialiai aptarta atstovo įgaliojime, yra teisė atstovui apskųsti teismo sprendimą ar nutartį (ABTĮ 50 str. 2 d. 5 p.).

Atsižvelgęs į tai, kad teismui pateiktame 2012 m. kovo 29 d. įgaliojime Nr. 1Į-(1.9)-167 nėra specialiai aptarta atstovės teisė Nacionalinės žemės tarnybos vardu apskųsti teismo sprendimą, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas paduotas atitinkamų įgaliojimų neturinčio atstovo, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nutarė atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

III. Nacionalinė žemės tarnyba atskiruoju skundu (b. l. 124–126) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti. Teismui priėmus Nacionalinei žemės tarnybai nepalankų procesinį sprendimą, prašo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti.

Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus išduotą 2012 m. kovo 29 d. įgaliojimą Nr. Į-(1.9)-167, neatsižvelgė į tai, kad šiuo įgaliojimu vyriausiajai specialistei D. V. suteiktos visos ABTĮ 51, 52 ir 53 straipsniuose nustatytos teisės ir pareigos, įskaitant teisę apskųsti teismo sprendimus, nutarimus bei nutartis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Skundžiama 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punktu, atsisakė priimti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą kaip paduotą įgaliojimų neturinčio atstovo.

Teismas teisingai nurodė, kad viena iš atstovo teisių, kuri turi būti specialiai aptarta atstovo įgaliojime, yra teisė apskųsti teismo sprendimą ar nutartį (ABTĮ 50 str. 2 d. 5 p.). Kartu su apeliaciniu skundu pateiktame Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pasirašytame 2012 m. kovo 29 d. įgaliojime Nr. 1Į-(1.9)-167 (b. l. 112), kuriuo šios tarnybos Kretingos skyriaus vyriausiajai specialistei D. V. suteikti įgaliojimai atstovauti Nacionalinės žemės tarnybos interesams teismuose, yra bendro pobūdžio nuoroda į ABTĮ 51, 52 ir 53 straipsniuose nustatytas teises ir pareigas (su išimtimi dėl teisės atsisakyti pareikšto ieškinio (skundo, prašymo) ir jį pripažinti, atsiimti ieškinį (skundą, prašymą), sudaryti taikos sutartį, gauti turtą, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo). ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, kad įgaliojimas atlikti kiekvieną šio straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytų procesinių veiksmų turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime. Nagrinėjamu atveju 2012 m. kovo 29 d. įgaliojime Nr. 1Į-(1.9)-167 suteikiant atstovei įgalinimus dėl atstovavimo Nacionalinei žemės tarnybai teismuose, ABTĮ 50 straipsniu iš viso nesiremiama, šio straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta teisė apskųsti teismo sprendimą ar nutartį įgaliojime specialiai neaptarta, kaip to reikalauja ABTĮ 50 straipsnio 2 ir 3 dalys.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, jog kartu su apeliaciniu skundu pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 29 d. įgaliojimas Nr. 1Į-(1.9)-167 nesuteikė šios tarnybos teritorinio skyriaus vyriausiajai specialistei D. V. teisės Nacionalinės žemės tarnybos vardu apskųsti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimą. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atskirąjį skundą (b. l. 124–126) dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarties panaikinimo Nacionalinės žemės tarnybos vardu pateikė ir pasirašė šios tarnybos Kretingos skyriaus vedėjas D. V., kuriam, priešingai nei minėtai šio skyriaus vyriausiajai specialistei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įgaliojimu Nr. 1Į-(1.9)-1044 (b. l. 130) yra suteiktos visos procesinės teisės, įstatymo numatytos ieškovui, pareiškėjui, atsakovui, trečiajam asmeniui, trečiajam suinteresuotam asmeniui, įskaitant teisę apskųsti apeliacine ir kasacine tvarka visų teismų sprendimus, nutartis, nutarimus. Paminėta aplinkybė suponuoja išvadą, kad, specialiai neaptaręs procesinės teisės apskųsti teismo sprendimą ar nutartį 2012 m. kovo 29 d. įgaliojime Nr. 1Į-(1.9)-167, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius tokios teisės Kretingos skyriaus vyriausiajai specialistei D. V. nesuteikė.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas paduotas atitinkamų įgaliojimų neturinčio atstovo, bei pagrįstai ir teisėtai taikė ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas. Pažymėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-26/2011, 2012 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-678/2012).

Tenkinti atskirąjį skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 4 dalimi, atsisakymas priimti apeliacinį skundą šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais nekliudo, nepažeidžiant apeliacinio skundo padavimo termino, vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu trūkumai bus pašalinti. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, pagal ABTĮ 34 ir 127 straipsnių nuostatas atsakovas turi teisę pateikti teismui prašymą atnaujinti terminą, prašyme nurodydamas termino praleidimo priežastis ir pateikdamas praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas ir apeliacinis skundas. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovo atskirajame skunde pateikto prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė