9c097ad8-3dbb-46be-87f0-0cd026261047 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedapeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovÄs M. K. ieÅ¡kinys atmestas, priimto civilinÄje byloje Nr. 2-1095-640/2012 pagal ieÅ¡kovÄs M. K. ieÅ¡kinį atsakovams Ž. K. ir âSwedbankâ, akcinei bendrovei dÄl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojanÄia. TreÄiasis asmuo uždaroji akcinÄ bendrovÄ âBTS Groupâ (Å¡iuo metu likviduota dÄl bankroto ir iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro).TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä :
Legislator headnote
AI generated9c097ad8-3dbb-46be-87f0-0cd026261047 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas pažymÄjo, jog ieÅ¡kovÄs sutuoktinis, atsižvelgiant į jo iÅ¡silavinimÄ ir patirtį, galÄjo ir turÄjo elgtis kaip apdairus ir atidus asmuo bei pasiraÅ¡ydamas sutartį turÄjo žinoti visas sutarties sÄ lygas. Vertindamas ginÄijamÄ sandorį CK 3.96 straipsnio 1 dalies kontekste pirmosios instancijos teismas pažymÄjo, jog ieÅ¡kovÄ neįrodÄ âSwedbankâ, AB nesÄ Å¾iningumo. Pirmosios instancijos teismas svarbia laikÄ aplinkybÄ, jog nurodytu pagrindu sandoriui ginÄyti yra nustatytas vienerių metų terminas.
Full text
CivilinÄ byla Nr                            CivilinÄ byla Nr. 2A-923/2013                                                            Procesinio sprendimo kategorijos 21.4;                                                                                               36.2; 42.11.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų AlÄs BukavinienÄs, MarytÄs MitkuvienÄs, Gintaro PeÄiulio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs M.
K. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovÄs M. K. ieÅ¡kinys atmestas, priimto civilinÄje byloje Nr. 2-1095-640/2012 pagal ieÅ¡kovÄs M. K. ieÅ¡kinį atsakovams Ž. K. ir âSwedbankâ, akcinei bendrovei dÄl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojanÄia. TreÄiasis asmuo uždaroji akcinÄ bendrovÄ âBTS Groupâ (Å¡iuo metu likviduota dÄl bankroto ir iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro).TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä :
GinÄo esmÄ Teismui pateiktu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovÄ M. K. praÅ¡Ä pripažinti negaliojanÄia 2008 m. spalio 28 d. laidavimo sutartį Nr. 07-112619-LA2 nuo jos sudarymo dienos, priteisti patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad apie atsakovo sutuoktinio Ž. K. sudarytÄ laidavimo sandorį sužinojo tik gavusi ginÄijamÄ laidavimo sutartį. Iki laidavimo sutarties gavimo ieÅ¡kovÄ nežinojo, kad sutuoktinis sudarÄ tokiÄ sutartį, prisiÄmÄ atsakomybÄ dÄl UAB âBTS Groupâ paskolos, kuri nebuvo naudojama Å¡eimos reikmÄms, paskolos grÄ Å¾inimÄ užtikrino visu savo turtu.
TokiÄ sutartį ieÅ¡kovÄs sutuoktinis galÄjo sudaryti tik esant ieÅ¡kovÄs raÅ¡ytiniam sutikimui, taÄiau toks sutikimas nebuvo duotas. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad atsakovas âSwedbankâ, AB kreipÄsi dÄl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo Ž. K. dar nerealizavus UAB âBTS Groupâ įkeisto bankui turto. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad sudarytas sandoris yra nesÄ Å¾iningas, nes jis buvo nuslÄptas nuo ieÅ¡kovÄs, todÄl laidavimo sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojanÄia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 3.96 straipsnio 1 dalies pagrindu.
IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad laidavimo sutartyje nurodoma, jog sutartis yra sudaryta kitam sutuoktiniui žinant. Pasak ieÅ¡kovÄs, atsakovui buvo žinoma, kad ieÅ¡kovÄ nežinojo ir negalÄjo žinoti apie sudarytos sutarties sÄ lygas, prisiimtos atsakomybÄs ribas, todÄl atsakovas laidavimo sutarties sudarymo momentu buvo nesÄ Å¾iningas. Taip pat ieÅ¡kovÄ nurodÄ, kad laidavimo sutarties sudarymas nenumatytas CK 3.92 straipsnio 2 dalies normoje, nustatanÄioje atvejus, kai kito sutuoktinio sutikimas nÄra reikalingas.
Vienintelis ieÅ¡kovÄs ir atsakovo Ž. K. butas turi Å¡eimos turto statusÄ , todÄl bet koks sandoris, turintis įtakos Å¡eimos turtui, gali bÅ«ti sudarytas tik esant kito sutuoktinio raÅ¡ytiniam sutikimui.           Atsakovas Ž. K. su ieÅ¡kiniu sutiko, praÅ¡Ä jį tenkinti. NurodÄ, kad pasiraÅ¡ydamas laidavimo sutartį, jis informavo âSwedbankâ, AB atstovÄ , jog yra vedÄs, todÄl prisiimti atsakomybÄ už UAB âBTS Groupâ skolinių prievolių vykdymÄ galÄtų tik gavÄs sutuoktinÄs sutikimÄ .
Pasak atsakovo, banko atstovas sutarties pasiraÅ¡ymÄ laikÄ formalumu, todÄl atsisakÄ keisti laidavimo sutarties sÄ lygas arba kviesti ieÅ¡kovÄ ir jÄ supažindinti su laidavimo sutarties sÄ lygomis. Atsakovo manymu, bankas, pateikdamas paruoÅ¡tÄ sutarties tekstÄ Å¾inojo ir privalÄjo žinoti, kad laidavimo sutarties sÄ lygos pažeidžia ieÅ¡kovÄs interesus. Atsakovas Ž. K. nurodÄ, jog bankas, pasiraÅ¡ydamas sutartį dÄl jo atsakomybÄs visu turtu, privalÄjo gauti ieÅ¡kovÄs sutikimÄ .
Pasak atsakovo, pasiraÅ¡ydamas kredito sutartį jis nematÄ, jog tarp priedų buvo ir laidavimo sutartis, kuriÄ jis pasiraÅ¡Ä net jos neskaitÄs.           Atsakovas âSwedbankâ, AB su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti. Atsakovo âSwedbankâ, AB vertinimu, ginÄijama laidavimo sutartimi atsakovas Ž. K. nei perleido, nei įkeitÄ, nei kitaip suvarÅ¾Ä bendrÄ jÄ jungtinÄ Å½. K. ir M. K. nuosavybÄ, todÄl ginÄijama sutartis nepatenka į CK 3.92 straipsnio reglamentuojamų sandorių ratÄ .
Anot atsakovo, laidavimo sutarÄiai sudaryti nebuvo reikalingas laiduotojo sutuoktinio sutikimas. Kadangi laidavimo sutarÄiai sudaryti kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas, tai ginÄijamas sandoris negali bÅ«ti pripažintas negaliojanÄiu ir CK 3.96 straipsnyje numatytais pagrindais. Be to, nurodytu pagrindu nuginÄyti laidavimo sutartį galima tik įrodžius âSwedbankâ, AB nesÄ Å¾iningumÄ . Atsakovas âSwedbankâ, AB pažymÄjo ir tai, kad byloje nepaneigta CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog M.
K. sutuoktinis, sudarydamas ginÄijamÄ sutartį, veikÄ jos sutikimu, kadangi laidavimo sutartyje atsakovas Ž. K. patvirtino, kad Å¡i laidavimo sutartis sudaryta jo sutuoktinei sutinkant ir Å¡ios laidavimo sutarties sudarymas neprieÅ¡tarauja Å¡eimos interesams. Taip pat atsakovas nurodÄ, kad ginÄijama sutartis nepažeidÄ ieÅ¡kovÄs interesų, nes jÄ pasiraÅ¡Äs ieÅ¡kovÄs sutuoktinis įsipareigojo atsakyti âSwedbankâ, AB tik savo turtu. Kadangi ginÄijama sutartis nepažeidÄ ieÅ¡kovÄs teisių ir pareigų, ji neturi materialinÄs teisÄs ginÄyti minÄtos laidavimo sutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu ieÅ¡kovÄs M. K. ieÅ¡kinį atmetÄ. Pirmosios instancijos teismas sprendÄ, jog ieÅ¡kovÄs ir atsakovo Swedbank, AB teisiniai santykiai nesieja. Pirmosios instancijos teismas pažymÄjo, jog atsakovas Ž. K. asmeniÅ¡kai laidavo pagal kredito sutartį, todÄl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovÄs, kaip laiduotojo sutuoktinÄs, sutikimo nereikÄjo. Pirmosios instancijos teismas svarbia laikÄ aplinkybÄ, jog nagrinÄjamu atveju nebuvo laiduota konkreÄiu turtu, todÄl sprendÄ, kad ginÄijamam sandoriui nereikÄjo ieÅ¡kovÄs sutikimo.
Kadangi ieÅ¡kovÄ nepateikÄ duomenų apie atsakovo asmeninį ar kartu su ieÅ¡kove turimÄ turtÄ , teismas sprendÄ, jog ieÅ¡kovÄs argumentai, esÄ ginÄijamas sandoris kelia grÄsmÄ Å¡eimos bÅ«stui, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs aplinkybÄ, jog ginÄijama sutartis nepažeidžia ieÅ¡kovÄs teisių, sprendÄ, kad ji neturi materialinÄs teisÄs ginÄyti atsakovų sudarytÄ sutartį. Pirmosios instancijos teismas atmetÄ atsakovo Ž. K. argumentus dÄl banko nesÄ Å¾iningumo sudarant ginÄijamÄ sutartį, atsakovo nežinojimo, jog jis pasiraÅ¡o ne tik kredito, bet ir laidavimo sutartį.
Teismas pažymÄjo, jog ieÅ¡kovÄs sutuoktinis, atsižvelgiant į jo iÅ¡silavinimÄ ir patirtį, galÄjo ir turÄjo elgtis kaip apdairus ir atidus asmuo bei pasiraÅ¡ydamas sutartį turÄjo žinoti visas sutarties sÄ lygas. Vertindamas ginÄijamÄ sandorį CK 3.96 straipsnio 1 dalies kontekste pirmosios instancijos teismas pažymÄjo, jog ieÅ¡kovÄ neįrodÄ âSwedbankâ, AB nesÄ Å¾iningumo. Pirmosios instancijos teismas svarbia laikÄ aplinkybÄ, jog nurodytu pagrindu sandoriui ginÄyti yra nustatytas vienerių metų terminas.
Kadangi ieÅ¡kovÄ teigÄ, kad 2010 metų vasarÄ sužinojo apie sutuoktiniui iÅ¡keltÄ bylÄ ir jo sudarytÄ laidavimo sandorį, taÄiau ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas tik 2011 m. gruodžio 20 d., teismas sprendÄ, jog Å¡is terminas yra praleistas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovÄ M. K. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos neargumentavo iÅ¡vados, jog Ž.
K. asmeniÅ¡kai laidavo už treÄiojo asmens prievoles pagal kredito sutartį. Å i teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja ginÄijamos sutarties specialiosios dalies sÄ lygai, jog âlaiduotojas patvirtina, kad Å¡i laidavimo sutartis sudaryta jo sutuoktiniui sutinkant ir Å¡ios laidavimo sutarties sudarymas neprieÅ¡tarauja Å¡eimos interesamsâ. Pirmosios instancijos teismas padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas prisiÄmÄ asmeninÄ prievolÄ, jog ginÄijamos sutarties sudarymas nesukÄlÄ ieÅ¡kovei pasekmių. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados prieÅ¡taringos, kadangi teismas nevertino laidavimo sutarties nuostatos dÄl ieÅ¡kovÄs sutikimo, taÄiau sprendÄ, jog sudarydamas ginÄijamÄ sutartį atsakovas prisiÄmÄ asmeninÄ prievolÄ.
NepaÅ¡alinus minÄtų prieÅ¡taravimų, konstatuotinas bylos esmÄs neatskleidimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakÄ dÄl praleisto termino sutarÄiai ginÄyti, kadangi atsakovas âSwedbankâ, AB ieÅ¡kinio senaties termino klausimo nekÄlÄ bei nepraÅ¡Ä taikyti ieÅ¡kinio senaties. Kadangi bylos nagrinÄjimo metu ieÅ¡kinio senaties klausimas nebuvo keliamas, ieÅ¡kovÄ neturÄjo galimybÄs pateikti įrodymus, jog dÄl ginÄijamos sutarties pripažinimo negaliojanÄia kreipÄsi į Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismÄ .
        Atsiliepime į ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ atsakovas âSwedbankâ, AB nurodÄ nesutinkÄ s su apeliaciniu skundu, praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovas nurodÄ, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad ginÄijamÄ sutartį asmeniÅ¡kai sudarÄ Å½. K., kuris kreditoriui laidavo asmeniniu turtu. GinÄijama sutartis nepažeidÄ ieÅ¡kovÄs interesų, todÄl ieÅ¡kovÄ neturi teisÄs jos ginÄyti.
Atsakovas palaikÄ pirmosios instancijos teisme pateiktus argumentus, jog ginÄijama sutartimi nebuvo suvaržytas Å¡eimos nekilnojamasis turtas, todÄl ieÅ¡kovÄs sutikimas nagrinÄjamu atveju nebuvo bÅ«tinas. Pasak atsakovo, ieÅ¡kovÄ, ginÄydama sutartį CK 3.96 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, neįrodÄ banko nesÄ Å¾iningumo. Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kinio senaties klausimas Å¡ioje byloje nÄra esminis, kadangi ieÅ¡kovÄs reikalavimas yra nepagrįstas iÅ¡ esmÄs. Atsakovas svarbia laikÄ aplinkybÄ, jog ieÅ¡kovÄ dalyvavo kitoje byloje, kurioje iÅ¡ jos sutuoktinio priteista 83 916,86 EUR, taÄiau ginÄijamos sutarties neginÄijo, kas, atsakovo vertinimu, patvirtina ieÅ¡kovÄs piktnaudžiavimÄ teise ir siekį vilkinti procesÄ .
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados           Apeliacinis skundas netenkintinas.          Šio apeliacinio proceso dalykÄ sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys dÄl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojanÄia, laikytinas pagrįstu ir teisÄtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis ieÅ¡kovÄs M.
K. (apeliantÄs) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nÄra absoliuÄių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai bÅ«dinga tai, kad Å¡ioje bylos nagrinÄjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turÄjo pakankamai įrodymų savo iÅ¡vadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai iÅ¡tyrÄ bei įvertino, ar nepažeidÄ Ä¯rodinÄjimo taisyklių.
          IÅ¡ byloje esanÄių duomenų nustatyta, kad treÄiasis asmuo UAB âBTS Groupâ ir atsakovas âSwedbankâ, AB 2007 m. spalio 22 d. sudarÄ kredito linijos sutartį Nr. 07-112619-KL, kurios pagrindu atsakovas âSwedbankâ, AB treÄiajam asmeniui UAB âBTS Groupâ suteikÄ kreditÄ (b. l. 10-23). IeÅ¡kovÄs M. K. sutuoktinis â atsakovas Ž. K. su atsakovu âSwedbankâ, AB 2008 m. spalio 31 d. sudarÄ laidavimo sutartį, kurios pagrindu Ž. K. įsipareigojo, treÄiajam asmeniui UAB âBTS Groupâ neįvykdžius visų ar dalies piniginių prievolių pagal kredito linijos sutartį, atsakyti kredito davÄjui visu savo turtu kaip solidarus skolininkas (b. l. 8, 9-10).
Laidavimo sutartis su ieÅ¡kove nebuvo sudaryta ir âSwedbankâ, AB reikalavimų ieÅ¡kovei dÄl negrÄ Å¾into kredito nereiÅ¡kÄ (b. l. 6-7A). Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimu, priimtu civilinÄje byloje Nr. 2-3166-340/2012, dÄl prievolių pagal 2007 m. spalio 22 d. kredito linijos sutartį Nr. 07-112619-KL bei vÄlesnius jos pakeitimus ir papildymus âSwedbankâ, AB naudai iÅ¡ atsakovo Ž. K. priteista 83 916,86 EUR skola (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismui pateiktu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovÄ (apeliantÄ) M.
K. CK 3.96 straipsnio 1 dalyje ir CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais atsakovų Ž. K. ir âSwedbankâ, AB 2008 m. spalio 31 d. sudarytÄ laidavimo sutartį praÅ¡Ä pripažinti negaliojanÄia.Atsakovas Ž. K., sudarydamas ginÄijamÄ laidavimo sutartį, buvo santuokoje su apeliante M. K.. ApeliantÄ, bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme laikÄsi nuoseklios pozicijos, jog Å¡ia sutartimi atsakovas be sutuoktinÄs (ieÅ¡kovÄs) sutikimo prisiÄmÄs įsipareigojimus, susijusius su jos teisÄmis į nekilnojamuosius daiktus, pažeidÄ CK 3.92 straipsnio 4 dalies reikalavimus, todÄl CK 3.96 straipsnyje nurodytu pagrindu atsakovo Ž.
K. laidavimas už treÄiojo asmens UAB âBTS Groupâ įsiskolinimÄ pagal kredito linijos sutartį pripažintinas negaliojanÄiu. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį sprendÄ, jog atsakovas laidavo asmeniÅ¡kai, neįvardijant konkretaus turto. Pirmosios instancijos teismas sprendÄ, jog ginÄijama sutartis apeliantÄs teisių nepažeidÄ. Teismas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtinta sutuoktinio sutikimo prezumpcija, sprendÄ, jog atsakovui âSwedbankâ, AB nebuvo bÅ«tina gauti apeliantÄs sutikimo dÄl sudaromo laidavimo sandorio.
Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybÄs, jog apeliantÄs sutuoktinis ginÄijamu sandoriu patvirtino, kad Å¡is sandoris nepažeis Å¡eimos interesų, ir neinformavo sutuoktinÄs apie ketinamÄ sudaryti ar sudaromÄ ginÄijamÄ sandorį, neįrodo atsakovo âSwedbankâ, AB nesÄ Å¾iningumo, kuris yra bÅ«tinas apeliantÄs nurodytu pagrindu ginÄijant sandorį. ApeliantÄ, nesutikdama su tokiu teismo vertinimu, nurodÄ, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendÄ, kad apeliantÄs sutuoktinis ginÄijama sutartimi prisiÄmÄ asmeninÄ prievolÄ.
ApeliantÄs vertinimu, pirmosios instancijos teismas turÄjo nustatyti tikrÄ jÄ laidavimo sutarties Å¡alių valiÄ , t. y. kokius â asmeninius ar solidarius su apeliante įsipareigojimus prisiÄmÄ Å½. K.. ApeliantÄs vertinimu, teismo iÅ¡vados yra dviprasmiÅ¡kos, kadangi nors sutartyje ie nurodyta, jog apeliantÄ davÄ sutikimÄ sandoriui, taÄiau teismas sprendÄ, kad sutikimas nebuvo bÅ«tinas, nes sutuoktinis prisiÄmÄ asmeninÄ prievolÄ. TeisÄjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
         Pagal CK 6.76 straipsnyje įtvirtintÄ laidavimo sampratÄ laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai sutartimi įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolÄs. NagrinÄjamu atveju, pagal ginÄijamos laidavimo sutarties 3.1. punktÄ laiduotojas (atsakovas Ž. K.) atsako kreditoriui (atsakovui âSwedbank, AB) kartu su skolininku (treÄiuoju asmeniu UAB âBTS Groupâ) kaip solidariÄ jÄ prievolÄ turintys bendraskoliai.
ApeliantÄ remiasi CK 3.92 straipsnio 4 dalimi, numatanÄia, kad sandorius, susijusius su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esanÄio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dÄl bendros įmonÄs perleidimo ar teisių į jÄ suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai vienas iÅ¡ sutuoktinių turi kito sutuoktinio iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ tokį sandorį sudaryti.
Kaip minÄta, apeliantÄ pirmosios instancijos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje laikÄsi nuoseklios pozicijos, jog ginÄijamoje sutartyje (3.3. punktas) nurodyta sÄ voka âvisas turtasâ apima ir nekilnojamÄ jį turtÄ . TodÄl Ž. K., pasak apeliantÄs, laiduodamas visu savo turtu, suvarÅ¾Ä sutuoktinÄs subjektines teises į bendrÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , jos teigimu â į paskutinį Å¡eimos bÅ«stÄ . TeisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti su paminÄtu apeliacinio skundo argumentu. Kaip pažymÄta, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jei tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolÄs. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įsipareigoja įvykdyti kreditoriui prievolÄ už skolininkÄ nenurodydamas konkretaus turto, į kurį kreditorius galÄs nukreipti savo reikalavimus.
Taigi laidavimo sutartimi daiktas nÄra suvaržomas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 2A-396/2011). Galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikia raÅ¡ytinio kito sutuoktinio sutikimo. BÅ«tent tokie atvejai yra nurodyti CK 3.92 straipsnio 4 dalyje, kas reiÅ¡kia, jog Å¡ioje straipsnio dalyje nurodytais atvejais sandorius gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, iÅ¡skyrus, kai vienas sutuoktinis turi kito sutuoktinio iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ sudaryti tokį sandorį.
TaÄiau Å¡ioje teisÄs normoje kalbama apie sandorius, susijusius su disponavimu bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esanÄiu nekilnojamuoju daiktu ar daiktinÄmis teisÄmis į jį arba jų suvaržymu. Gi laidavimas yra Å¡alutinÄ prievolÄ (CK 6.76 straipsnis), Å¡ia prievole užtikrinama pagrindinÄ prievolÄ, o tai reiÅ¡kia, jog laidavimu nÄra suvaržoma bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ ir disponavimas ja. Laiduojant laiduotojui nereikia įkeisti konkretaus kilnojamojo / nekilnojamojo turto, jis tiesiog, esant sutartyje nustatytai sÄ lygai (netinkamam skolininko prievolÄs vykdymui), įsipareigoja už skolininkÄ vykdyti pagrindinÄ prievolÄ.
Nurodytu pagrindu teisÄjų kolegija iÅ¡reiÅ¡kia įsitikinimÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad ginÄo sandorio neprivalÄjo sudaryti abu sutuoktiniai (atsakovas Ž. K. kartu su ieÅ¡kove M. K.). Kaip minÄta, apeliantÄ, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, skunde taip pat nurodÄ, jog teismas sprendimÄ grindÄ prieÅ¡taringais (dviprasmiÅ¡kais) argumentais, kurie iÅ¡ esmÄs paremti atsakovo âSwedbankâ, AB pozicija. Pasak apeliantÄs, teismui padarius iÅ¡vadÄ , jog ginÄijama laidavimo sutartimi Ž.
K. prisiÄmÄ asmeninÄ prievolÄ, nÄra aiÅ¡ku, kokiu tikslu laidavimo sutartyje yra nurodytas laiduotojo patvirtinimas, jog ginÄijama sutartis sudaryta sutuoktiniui (apeliantei) sutinkant. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu. TeisÄjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybÄ, jog atsakovas âSwedbankâ, AB, inicijavÄs kitÄ civilinÄ bylÄ dÄl skolos pagal ginÄijamÄ laidavimo sutartį priteisimo iÅ¡ atsakovo Ž.
K., nepareiÅ¡kÄ reikalavimo apeliantei (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimas civilinÄje byloje Nr. 2-3166-340/2012, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, pažymÄtina, jog tiek nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde atsakovas âSwedbankâ, AB laikÄsi nuoseklios pozicijos, jog atsakovas Ž. K. ginÄijama sutartimi prisiÄmÄ asmeninÄ prievolÄ už treÄiojo asmens įsipareigojimus pagal kredito linijos sutartį. Nurodytame kontekste teisÄjų kolegija sprendžia, jog byloje nÄra ginÄo dÄl aplinkybÄs, kad ginÄijama sutartimi apeliantÄs sutuoktinÄs prisiÄmÄ asmeninio pobÅ«džio prievolÄ. Gi apeliantÄ, argumentuodama pareiÅ¡kimÄ dÄl pirmosios instancijos teismo motyvų prieÅ¡taringumo, teisÄjų kolegijos vertinimu, siekia įrodyti, jog atsakovas Ž.
K. prisiÄmÄ bendrÄ prievolÄ, t. y. už treÄiojo asmens UAB âBTS Groupâ prievoles bankui laidavo ne tik savo asmeniniu, bet ir visos Å¡eimos turtu. Tokiu bÅ«du apeliantÄ siekia patvirtinti, jog jos sutuoktinis laidavo visu bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄiu turtu, o tokiam sandoriui buvo bÅ«tinas abiejų sutuoktinių dalyvavimas jį sudarant (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). TeisÄjų kolegija pastebi, jog, ankstesnÄje Å¡ios nutarties dalyje padarius iÅ¡vadÄ , jog laidavimu nÄra suvaržoma bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ ir disponavimas ja, apeliacinio skundo argumentas, jog ginÄijama sutartimi buvo prisiimta bendra sutuoktinių prievolÄ, nurodytų aplinkybių kontekste laikytinas teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingu.
Kolegijos įsitikinimu, net ir pasitvirtinus apeliacinio skundo argumentui, esÄ ginÄijama sutartimi apeliantÄs sutuoktinis prisiÄmÄ bendrÄ prievolÄ (t. y. laidavo ne tik asmeniniu, bet ir bendru su sutuoktine turtu), nagrinÄjamu atveju nesudarytų pagrindo iÅ¡vadai, jog ginÄijamu sandoriu buvo pažeistas CK 3.92 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas jį sudaryti tik abiems sutuoktiniams arba sutuoktiniui turinti kito sutuoktinio įgaliojimÄ , kadangi, kaip minÄta, paÄia laidavimo sutartimi turtas nÄra suvaržomas.
Kita vertus, teisÄjų kolegija sprendžia, jog nagrinÄjamos bylos kontekste apeliantÄ kelia labiau hipotetinÄs kilmÄs klausimÄ , kadangi, kaip teisingai pastebÄjo pirmosios instancijos teismas, byloje nÄra duomenų apie apeliantei priklausantį asmeninÄs ar bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teisÄmis priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , kuriam, apeliantÄs teigimu, dÄl ginÄijamos sutarties sudarymo yra kilÄs pavojus (grÄsmÄ netekti tokio turto iÅ¡ieÅ¡kojimo procese).Apeliaciniu skundu siekiant įrodyti prievolÄs pagal ginÄijamÄ sutartį bendrumÄ , teisÄjų kolegija pastebi, jog apeliantÄs argumentai iÅ¡ esmÄs grindžiami ydinga pozicija dÄl sutuoktinių prievolių bendrumo prezumpcijos taikymo.
TeisÄjų kolegija neturi pagrindo pritarti Å¡iai pozicijai. PažymÄtina jog Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, pasisakydamas dÄl sutuoktinių prievolių, yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolÄs gali bÅ«ti asmeninÄs arba bendros, o bendros â dalinÄs arba solidariosios (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais su tuo susijusiais klausimais, teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinÄs sesijos 2010 m. gegužÄs 20 d. nutarime, priimtame civilinÄje byloje Nr. 3K-P-186/2010.
AsmeninÄmis prievolÄmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolÄs (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iÅ¡ dovanojimo sutarÄių ir paveldÄjimo kylanÄios prievolÄs, iÅ¡skyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iÅ¡ sutuoktinių padarytus teisÄs pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iÅ¡ sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens iÅ¡laikymo, mokestinÄs ir kitos prievolÄs. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iÅ¡ sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiÅ¡kai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.
IÅ¡ieÅ¡kojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninÄ sutuoktinio nuosavybÄ (CK 3.112 straipsnis). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolÄs, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylanÄios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, taÄiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vÄliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolÄs, bei solidariosios sutuoktinių prievolÄs (CK 3.109 straipsnio 1â3 dalys).
Bendros prievolÄs vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad sutuoktinių prievolių pobÅ«dis nepreziumuojamas, t. y., kai kreditorius pareiÅ¡kia reikalavimÄ abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolÄ yra solidari ar dalinÄ. Teismas, nagrinÄdamas sutuoktinių ginÄÄ dÄl prievolÄs kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobÅ«dį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. gegužÄs 20 d. nutarimas, priimtas civilinÄje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Teismui nenustaÄius bendros sutuoktinių prievolÄs, nÄra teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ prieÅ¡ prievolÄje nedalyvavusį sutuoktinį. TodÄl sÄ Å¾iningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali bÅ«ti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalÄjo turÄti įtakos ir dÄl kurių nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta jo valia. Å ios taisyklÄs iÅ¡imtys nustatytos CK 3.109 straipsnyje, kai kurias prievoles pripažįstant bendromis. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog kito sutuoktinio sutikimo prezumpcijÄ Ä¯tvirtinanti CK 3.92 straipsnio 2 dalis yra įstatymų nustatytÄ sutuoktinių turto teisinį režimÄ reglamentuojanÄiame CK treÄiosios knygos VI skyriaus antrajame skirsnyje.
CK 3.92 straipsnio 2 dalis sistemiÅ¡kai susijusi su kitomis Å¡io straipsnio dalimis dÄl turto, kuris yra bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, naudojimo, valdymo ir disponavimo reikalavimų. Å ių normų tikslas â apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujanÄio sutuoktinio, tiek kreditorių interesus. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta dÄl kreditoriaus interesų, kad Å¡is, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturÄtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Å i prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiÅ¡kia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas Å¡eimos interesais, t. y. kad iÅ¡ tokio sandorio kylanÄios prievolÄs yra bendros sutuoktinių prievolÄs CK 3.109 straipsnio prasme (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-78/2012).
Vertinant Å¡iuo kontekstu teisÄjų kolegija sprendžia, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų prieÅ¡taringumo klausimas. Kolegijos įsitikinimu, laidavimo sutartyje įraÅ¡yta nuostata (patvirtinimas), kad laidavimo sutartis sudaroma sutuoktiniui (apeliantei) sutinkant ir Å¡ios sutarties sudarymas neprieÅ¡tarauja laiduotojo Å¡eimos interesams, nagrinÄjamu atveju nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog ginÄijamas laidavimo sandoris buvo sudarytas bendrais Å¡eimos interesais, ir, kad iÅ¡ tokio sandorio kylanÄios prievolÄs yra bendros sutuoktinių prievolÄs. Kolegija sprendžia, jog apeliantÄs nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai vienas kitam neprieÅ¡tarauja.         Apibendrindama tai, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, jog ginÄijamÄ sutartį atsakovas Ž.
K. galÄjo sudaryti be apeliantÄs sutikimo ir jos dalyvavimo sandoryje.          TeisÄjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nesant atsakovo âSwedbankâ, AB praÅ¡ymo, taikÄ ieÅ¡kinio senatį. TaÄiau, kolegijos vertinimu, minÄtas apeliacinio skundo argumentas neturi įtakos bylos procesinei baigÄiai, kadangi pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetÄ ne vien Å¡iuo pagrindu, bet ir įvertinÄs apeliantÄs reikalavimo dÄl ginÄo esmÄs pagrįstumÄ .          Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.
TeisÄjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Esant iÅ¡dÄstytoms aplinkybÄms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ materialiosios teisÄs normas, reglamentuojanÄias sutuoktinių sudarytų sandorių nuginÄijimÄ (CK 3.96 straipsnis), laikÄsi įrodymų vertinimo ir įrodinÄjimo taisyklių, todÄl atmesdamas ieÅ¡kovÄs M. K. ieÅ¡kinį priÄmÄ teisÄtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
TeisÄjai                                                                              AlÄ BukavinienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â MarytÄ MitkuvienÄ                                                                                                        Gintaras PeÄiulis