Legislator Case Law & Legislation
9c097ad8-3dbb-46be-87f0-0cd026261047 AI generated

9c097ad8-3dbb-46be-87f0-0cd026261047 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 9c097ad8-3dbb-46be-87f0-0cd026261047
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovės M. K. ieÅ¡kinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1095-640/2012 pagal ieÅ¡kovės M. K. ieÅ¡kinį atsakovams Ž. K. ir „Swedbank“, akcinei bendrovei dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BTS Group“ (Å¡iuo metu likviduota dėl bankroto ir iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

9c097ad8-3dbb-46be-87f0-0cd026261047 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovės sutuoktinis, atsižvelgiant į jo iÅ¡silavinimÄ ir patirtį, galėjo ir turėjo elgtis kaip apdairus ir atidus asmuo bei pasiraÅ¡ydamas sutartį turėjo žinoti visas sutarties sÄ lygas. Vertindamas ginčijamÄ sandorį CK 3.96 straipsnio 1 dalies kontekste pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė neįrodė „Swedbank“, AB nesÄ Å¾iningumo. Pirmosios instancijos teismas svarbia laikė aplinkybę, jog nurodytu pagrindu sandoriui ginčyti yra nustatytas vienerių metų terminas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                            Civilinė byla Nr. 2A-923/2013                                                            Procesinio sprendimo kategorijos 21.4;                                                                                               36.2; 42.11.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovės M. K. ieÅ¡kinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1095-640/2012 pagal ieÅ¡kovės M. K. ieÅ¡kinį atsakovams Ž. K. ir „Swedbank“, akcinei bendrovei dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BTS Group“ (Å¡iuo metu likviduota dėl bankroto ir iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

Ginčo esmė Teismui pateiktu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė M. K. prašė pripažinti negaliojančia 2008 m. spalio 28 d. laidavimo sutartį Nr. 07-112619-LA2 nuo jos sudarymo dienos, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad apie atsakovo sutuoktinio Ž. K. sudarytÄ laidavimo sandorį sužinojo tik gavusi ginčijamÄ laidavimo sutartį. Iki laidavimo sutarties gavimo ieÅ¡kovė nežinojo, kad sutuoktinis sudarė tokiÄ sutartį, prisiėmė atsakomybę dėl UAB „BTS Group“ paskolos, kuri nebuvo naudojama Å¡eimos reikmėms, paskolos grÄ Å¾inimÄ užtikrino visu savo turtu.

TokiÄ sutartį ieÅ¡kovės sutuoktinis galėjo sudaryti tik esant ieÅ¡kovės raÅ¡ytiniam sutikimui, tačiau toks sutikimas nebuvo duotas. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas „Swedbank“, AB kreipėsi dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo Ž. K. dar nerealizavus UAB „BTS Group“ įkeisto bankui turto. IeÅ¡kovė nurodė, kad sudarytas sandoris yra nesÄ Å¾iningas, nes jis buvo nuslėptas nuo ieÅ¡kovės, todėl laidavimo sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.96 straipsnio 1 dalies pagrindu.

IeÅ¡kovė nurodė, kad laidavimo sutartyje nurodoma, jog sutartis yra sudaryta kitam sutuoktiniui žinant. Pasak ieÅ¡kovės, atsakovui buvo žinoma, kad ieÅ¡kovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie sudarytos sutarties sÄ lygas, prisiimtos atsakomybės ribas, todėl atsakovas laidavimo sutarties sudarymo momentu buvo nesÄ Å¾iningas. Taip pat ieÅ¡kovė nurodė, kad laidavimo sutarties sudarymas nenumatytas CK 3.92 straipsnio 2 dalies normoje, nustatančioje atvejus, kai kito sutuoktinio sutikimas nėra reikalingas.

Vienintelis ieÅ¡kovės ir atsakovo Ž. K. butas turi Å¡eimos turto statusÄ , todėl bet koks sandoris, turintis įtakos Å¡eimos turtui, gali bÅ«ti sudarytas tik esant kito sutuoktinio raÅ¡ytiniam sutikimui.           Atsakovas Ž. K. su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pasiraÅ¡ydamas laidavimo sutartį, jis informavo „Swedbank“, AB atstovÄ , jog yra vedęs, todėl prisiimti atsakomybę už UAB „BTS Group“ skolinių prievolių vykdymÄ galėtų tik gavęs sutuoktinės sutikimÄ .

Pasak atsakovo, banko atstovas sutarties pasiraÅ¡ymÄ laikė formalumu, todėl atsisakė keisti laidavimo sutarties sÄ lygas arba kviesti ieÅ¡kovę ir jÄ supažindinti su laidavimo sutarties sÄ lygomis. Atsakovo manymu, bankas, pateikdamas paruoÅ¡tÄ sutarties tekstÄ Å¾inojo ir privalėjo žinoti, kad laidavimo sutarties sÄ lygos pažeidžia ieÅ¡kovės interesus. Atsakovas Ž. K. nurodė, jog bankas, pasiraÅ¡ydamas sutartį dėl jo atsakomybės visu turtu, privalėjo gauti ieÅ¡kovės sutikimÄ .

Pasak atsakovo, pasiraÅ¡ydamas kredito sutartį jis nematė, jog tarp priedų buvo ir laidavimo sutartis, kuriÄ jis pasirašė net jos neskaitęs.           Atsakovas „Swedbank“, AB su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovo „Swedbank“, AB vertinimu, ginčijama laidavimo sutartimi atsakovas Ž. K. nei perleido, nei įkeitė, nei kitaip suvaržė bendrÄ jÄ jungtinę Ž. K. ir M. K. nuosavybę, todėl ginčijama sutartis nepatenka į CK 3.92 straipsnio reglamentuojamų sandorių ratÄ .

Anot atsakovo, laidavimo sutarčiai sudaryti nebuvo reikalingas laiduotojo sutuoktinio sutikimas. Kadangi laidavimo sutarčiai sudaryti kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas, tai ginčijamas sandoris negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ir CK 3.96 straipsnyje numatytais pagrindais. Be to, nurodytu pagrindu nuginčyti laidavimo sutartį galima tik įrodžius „Swedbank“, AB nesÄ Å¾iningumÄ . Atsakovas „Swedbank“, AB pažymėjo ir tai, kad byloje nepaneigta CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog M.

K. sutuoktinis, sudarydamas ginčijamÄ sutartį, veikė jos sutikimu, kadangi laidavimo sutartyje atsakovas Ž. K. patvirtino, kad Å¡i laidavimo sutartis sudaryta jo sutuoktinei sutinkant ir Å¡ios laidavimo sutarties sudarymas neprieÅ¡tarauja Å¡eimos interesams. Taip pat atsakovas nurodė, kad ginčijama sutartis nepažeidė ieÅ¡kovės interesų, nes jÄ pasirašęs ieÅ¡kovės sutuoktinis įsipareigojo atsakyti „Swedbank“, AB tik savo turtu. Kadangi ginčijama sutartis nepažeidė ieÅ¡kovės teisių ir pareigų, ji neturi materialinės teisės ginčyti minėtos laidavimo sutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškovės M. K. ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės ir atsakovo Swedbank, AB teisiniai santykiai nesieja. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas Ž. K. asmeniškai laidavo pagal kredito sutartį, todėl šiuo atveju ieškovės, kaip laiduotojo sutuoktinės, sutikimo nereikėjo. Pirmosios instancijos teismas svarbia laikė aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju nebuvo laiduota konkrečiu turtu, todėl sprendė, kad ginčijamam sandoriui nereikėjo ieškovės sutikimo.

Kadangi ieÅ¡kovė nepateikė duomenų apie atsakovo asmeninį ar kartu su ieÅ¡kove turimÄ turtÄ , teismas sprendė, jog ieÅ¡kovės argumentai, esÄ ginčijamas sandoris kelia grėsmę Å¡eimos bÅ«stui, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog ginčijama sutartis nepažeidžia ieÅ¡kovės teisių, sprendė, kad ji neturi materialinės teisės ginčyti atsakovų sudarytÄ sutartį. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo Ž. K. argumentus dėl banko nesÄ Å¾iningumo sudarant ginčijamÄ sutartį, atsakovo nežinojimo, jog jis pasiraÅ¡o ne tik kredito, bet ir laidavimo sutartį.

Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovės sutuoktinis, atsižvelgiant į jo iÅ¡silavinimÄ ir patirtį, galėjo ir turėjo elgtis kaip apdairus ir atidus asmuo bei pasiraÅ¡ydamas sutartį turėjo žinoti visas sutarties sÄ lygas. Vertindamas ginčijamÄ sandorį CK 3.96 straipsnio 1 dalies kontekste pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė neįrodė „Swedbank“, AB nesÄ Å¾iningumo. Pirmosios instancijos teismas svarbia laikė aplinkybę, jog nurodytu pagrindu sandoriui ginčyti yra nustatytas vienerių metų terminas.

Kadangi ieÅ¡kovė teigė, kad 2010 metų vasarÄ sužinojo apie sutuoktiniui iÅ¡keltÄ bylÄ ir jo sudarytÄ laidavimo sandorį, tačiau ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas tik 2011 m. gruodžio 20 d., teismas sprendė, jog Å¡is terminas yra praleistas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė M. K. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos neargumentavo iÅ¡vados, jog Ž.

K. asmeniÅ¡kai laidavo už trečiojo asmens prievoles pagal kredito sutartį. Å i teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja ginčijamos sutarties specialiosios dalies sÄ lygai, jog „laiduotojas patvirtina, kad Å¡i laidavimo sutartis sudaryta jo sutuoktiniui sutinkant ir Å¡ios laidavimo sutarties sudarymas neprieÅ¡tarauja Å¡eimos interesams“. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas prisiėmė asmeninę prievolę, jog ginčijamos sutarties sudarymas nesukėlė ieÅ¡kovei pasekmių. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados prieÅ¡taringos, kadangi teismas nevertino laidavimo sutarties nuostatos dėl ieÅ¡kovės sutikimo, tačiau sprendė, jog sudarydamas ginčijamÄ sutartį atsakovas prisiėmė asmeninę prievolę.

NepaÅ¡alinus minėtų prieÅ¡taravimų, konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė dėl praleisto termino sutarčiai ginčyti, kadangi atsakovas „Swedbank“, AB ieÅ¡kinio senaties termino klausimo nekėlė bei neprašė taikyti ieÅ¡kinio senaties. Kadangi bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kinio senaties klausimas nebuvo keliamas, ieÅ¡kovė neturėjo galimybės pateikti įrodymus, jog dėl ginčijamos sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ .

        Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas „Swedbank“, AB nurodė nesutinkÄ s su apeliaciniu skundu, prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijamÄ sutartį asmeniÅ¡kai sudarė Ž. K., kuris kreditoriui laidavo asmeniniu turtu. Ginčijama sutartis nepažeidė ieÅ¡kovės interesų, todėl ieÅ¡kovė neturi teisės jos ginčyti.

Atsakovas palaikė pirmosios instancijos teisme pateiktus argumentus, jog ginčijama sutartimi nebuvo suvaržytas Å¡eimos nekilnojamasis turtas, todėl ieÅ¡kovės sutikimas nagrinėjamu atveju nebuvo bÅ«tinas. Pasak atsakovo, ieÅ¡kovė, ginčydama sutartį CK 3.96 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, neįrodė banko nesÄ Å¾iningumo. Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kinio senaties klausimas Å¡ioje byloje nėra esminis, kadangi ieÅ¡kovės reikalavimas yra nepagrįstas iÅ¡ esmės. Atsakovas svarbia laikė aplinkybę, jog ieÅ¡kovė dalyvavo kitoje byloje, kurioje iÅ¡ jos sutuoktinio priteista 83 916,86 EUR, tačiau ginčijamos sutarties neginčijo, kas, atsakovo vertinimu, patvirtina ieÅ¡kovės piktnaudžiavimÄ teise ir siekį vilkinti procesÄ .

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados           Apeliacinis skundas netenkintinas.          Šio apeliacinio proceso dalykÄ sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis ieÅ¡kovės M.

K. (apeliantės) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

          IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „BTS Group“ ir atsakovas „Swedbank“, AB 2007 m. spalio 22 d. sudarė kredito linijos sutartį Nr. 07-112619-KL, kurios pagrindu atsakovas „Swedbank“, AB trečiajam asmeniui UAB „BTS Group“ suteikė kreditÄ (b. l. 10-23). IeÅ¡kovės M. K. sutuoktinis – atsakovas Ž. K. su atsakovu „Swedbank“, AB 2008 m. spalio 31 d. sudarė laidavimo sutartį, kurios pagrindu Ž. K. įsipareigojo, trečiajam asmeniui UAB „BTS Group“ neįvykdžius visų ar dalies piniginių prievolių pagal kredito linijos sutartį, atsakyti kredito davėjui visu savo turtu kaip solidarus skolininkas (b. l. 8, 9-10).

Laidavimo sutartis su ieÅ¡kove nebuvo sudaryta ir „Swedbank“, AB reikalavimų ieÅ¡kovei dėl negrÄ Å¾into kredito nereiÅ¡kė (b. l. 6-7A). Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3166-340/2012, dėl prievolių pagal 2007 m. spalio 22 d. kredito linijos sutartį Nr. 07-112619-KL bei vėlesnius jos pakeitimus ir papildymus „Swedbank“, AB naudai iÅ¡ atsakovo Ž. K. priteista 83 916,86 EUR skola (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismui pateiktu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė (apeliantė) M.

K. CK 3.96 straipsnio 1 dalyje ir CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais atsakovų Ž. K. ir „Swedbank“, AB 2008 m. spalio 31 d. sudarytÄ laidavimo sutartį prašė pripažinti negaliojančia.Atsakovas Ž. K., sudarydamas ginčijamÄ laidavimo sutartį, buvo santuokoje su apeliante M. K.. Apeliantė, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme laikėsi nuoseklios pozicijos, jog Å¡ia sutartimi atsakovas be sutuoktinės (ieÅ¡kovės) sutikimo prisiėmęs įsipareigojimus, susijusius su jos teisėmis į nekilnojamuosius daiktus, pažeidė CK 3.92 straipsnio 4 dalies reikalavimus, todėl CK 3.96 straipsnyje nurodytu pagrindu atsakovo Ž.

K. laidavimas už trečiojo asmens UAB „BTS Group“ įsiskolinimÄ pagal kredito linijos sutartį pripažintinas negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį sprendė, jog atsakovas laidavo asmeniÅ¡kai, neįvardijant konkretaus turto. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčijama sutartis apeliantės teisių nepažeidė. Teismas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtinta sutuoktinio sutikimo prezumpcija, sprendė, jog atsakovui „Swedbank“, AB nebuvo bÅ«tina gauti apeliantės sutikimo dėl sudaromo laidavimo sandorio.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, jog apeliantės sutuoktinis ginčijamu sandoriu patvirtino, kad Å¡is sandoris nepažeis Å¡eimos interesų, ir neinformavo sutuoktinės apie ketinamÄ sudaryti ar sudaromÄ ginčijamÄ sandorį, neįrodo atsakovo „Swedbank“, AB nesÄ Å¾iningumo, kuris yra bÅ«tinas apeliantės nurodytu pagrindu ginčijant sandorį. Apeliantė, nesutikdama su tokiu teismo vertinimu, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantės sutuoktinis ginčijama sutartimi prisiėmė asmeninę prievolę.

Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti tikrÄ jÄ laidavimo sutarties Å¡alių valiÄ , t. y. kokius – asmeninius ar solidarius su apeliante įsipareigojimus prisiėmė Ž. K.. Apeliantės vertinimu, teismo iÅ¡vados yra dviprasmiÅ¡kos, kadangi nors sutartyje ie nurodyta, jog apeliantė davė sutikimÄ sandoriui, tačiau teismas sprendė, kad sutikimas nebuvo bÅ«tinas, nes sutuoktinis prisiėmė asmeninę prievolę. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

         Pagal CK 6.76 straipsnyje įtvirtintÄ laidavimo sampratÄ laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai sutartimi įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Nagrinėjamu atveju, pagal ginčijamos laidavimo sutarties 3.1. punktÄ laiduotojas (atsakovas Ž. K.) atsako kreditoriui (atsakovui „Swedbank, AB) kartu su skolininku (trečiuoju asmeniu UAB „BTS Group“) kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai.

Apeliantė remiasi CK 3.92 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad sandorius, susijusius su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į jÄ suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai vienas iÅ¡ sutuoktinių turi kito sutuoktinio iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ tokį sandorį sudaryti.

Kaip minėta, apeliantė pirmosios instancijos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje laikėsi nuoseklios pozicijos, jog ginčijamoje sutartyje (3.3. punktas) nurodyta sÄ voka „visas turtas“ apima ir nekilnojamÄ jį turtÄ . Todėl Ž. K., pasak apeliantės, laiduodamas visu savo turtu, suvaržė sutuoktinės subjektines teises į bendrÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , jos teigimu – į paskutinį Å¡eimos bÅ«stÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su paminėtu apeliacinio skundo argumentu. Kaip pažymėta, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jei tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įsipareigoja įvykdyti kreditoriui prievolę už skolininkÄ nenurodydamas konkretaus turto, į kurį kreditorius galės nukreipti savo reikalavimus.

Taigi laidavimo sutartimi daiktas nėra suvaržomas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-396/2011). Galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikia raÅ¡ytinio kito sutuoktinio sutikimo. BÅ«tent tokie atvejai yra nurodyti CK 3.92 straipsnio 4 dalyje, kas reiÅ¡kia, jog Å¡ioje straipsnio dalyje nurodytais atvejais sandorius gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, iÅ¡skyrus, kai vienas sutuoktinis turi kito sutuoktinio iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ sudaryti tokį sandorį.

Tačiau Å¡ioje teisės normoje kalbama apie sandorius, susijusius su disponavimu bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančiu nekilnojamuoju daiktu ar daiktinėmis teisėmis į jį arba jų suvaržymu. Gi laidavimas yra Å¡alutinė prievolė (CK 6.76 straipsnis), Å¡ia prievole užtikrinama pagrindinė prievolė, o tai reiÅ¡kia, jog laidavimu nėra suvaržoma bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir disponavimas ja. Laiduojant laiduotojui nereikia įkeisti konkretaus kilnojamojo / nekilnojamojo turto, jis tiesiog, esant sutartyje nustatytai sÄ lygai (netinkamam skolininko prievolės vykdymui), įsipareigoja už skolininkÄ vykdyti pagrindinę prievolę.

Nurodytu pagrindu teisėjų kolegija iÅ¡reiÅ¡kia įsitikinimÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo sandorio neprivalėjo sudaryti abu sutuoktiniai (atsakovas Ž. K. kartu su ieÅ¡kove M. K.). Kaip minėta, apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, skunde taip pat nurodė, jog teismas sprendimÄ grindė prieÅ¡taringais (dviprasmiÅ¡kais) argumentais, kurie iÅ¡ esmės paremti atsakovo „Swedbank“, AB pozicija. Pasak apeliantės, teismui padarius iÅ¡vadÄ , jog ginčijama laidavimo sutartimi Ž.

K. prisiėmė asmeninę prievolę, nėra aiÅ¡ku, kokiu tikslu laidavimo sutartyje yra nurodytas laiduotojo patvirtinimas, jog ginčijama sutartis sudaryta sutuoktiniui (apeliantei) sutinkant. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog atsakovas „Swedbank“, AB, inicijavęs kitÄ civilinę bylÄ dėl skolos pagal ginčijamÄ laidavimo sutartį priteisimo iÅ¡ atsakovo Ž.

K., nepareiÅ¡kė reikalavimo apeliantei (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3166-340/2012, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, pažymėtina, jog tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde atsakovas „Swedbank“, AB laikėsi nuoseklios pozicijos, jog atsakovas Ž. K. ginčijama sutartimi prisiėmė asmeninę prievolę už trečiojo asmens įsipareigojimus pagal kredito linijos sutartį. Nurodytame kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ginčijama sutartimi apeliantės sutuoktinės prisiėmė asmeninio pobÅ«džio prievolę. Gi apeliantė, argumentuodama pareiÅ¡kimÄ dėl pirmosios instancijos teismo motyvų prieÅ¡taringumo, teisėjų kolegijos vertinimu, siekia įrodyti, jog atsakovas Ž.

K. prisiėmė bendrÄ prievolę, t. y. už trečiojo asmens UAB „BTS Group“ prievoles bankui laidavo ne tik savo asmeniniu, bet ir visos Å¡eimos turtu. Tokiu bÅ«du apeliantė siekia patvirtinti, jog jos sutuoktinis laidavo visu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, o tokiam sandoriui buvo bÅ«tinas abiejų sutuoktinių dalyvavimas jį sudarant (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pastebi, jog, ankstesnėje Å¡ios nutarties dalyje padarius iÅ¡vadÄ , jog laidavimu nėra suvaržoma bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir disponavimas ja, apeliacinio skundo argumentas, jog ginčijama sutartimi buvo prisiimta bendra sutuoktinių prievolė, nurodytų aplinkybių kontekste laikytinas teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingu.

Kolegijos įsitikinimu, net ir pasitvirtinus apeliacinio skundo argumentui, esÄ ginčijama sutartimi apeliantės sutuoktinis prisiėmė bendrÄ prievolę (t. y. laidavo ne tik asmeniniu, bet ir bendru su sutuoktine turtu), nagrinėjamu atveju nesudarytų pagrindo iÅ¡vadai, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeistas CK 3.92 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas jį sudaryti tik abiems sutuoktiniams arba sutuoktiniui turinti kito sutuoktinio įgaliojimÄ , kadangi, kaip minėta, pačia laidavimo sutartimi turtas nėra suvaržomas.

Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamos bylos kontekste apeliantė kelia labiau hipotetinės kilmės klausimÄ , kadangi, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų apie apeliantei priklausantį asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , kuriam, apeliantės teigimu, dėl ginčijamos sutarties sudarymo yra kilęs pavojus (grėsmė netekti tokio turto iÅ¡ieÅ¡kojimo procese).Apeliaciniu skundu siekiant įrodyti prievolės pagal ginčijamÄ sutartį bendrumÄ , teisėjų kolegija pastebi, jog apeliantės argumentai iÅ¡ esmės grindžiami ydinga pozicija dėl sutuoktinių prievolių bendrumo prezumpcijos taikymo.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiai pozicijai. Pažymėtina jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais su tuo susijusiais klausimais, teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010.

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

IÅ¡ieÅ¡kojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).

Bendros prievolės vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad sutuoktinių prievolių pobÅ«dis nepreziumuojamas, t. y., kai kreditorius pareiÅ¡kia reikalavimÄ abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginÄÄ dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobÅ«dį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Teismui nenustačius bendros sutuoktinių prievolės, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ prieÅ¡ prievolėje nedalyvavusį sutuoktinį. Todėl sÄ Å¾iningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali bÅ«ti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta jo valia. Å ios taisyklės iÅ¡imtys nustatytos CK 3.109 straipsnyje, kai kurias prievoles pripažįstant bendromis. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog kito sutuoktinio sutikimo prezumpcijÄ Ä¯tvirtinanti CK 3.92 straipsnio 2 dalis yra įstatymų nustatytÄ sutuoktinių turto teisinį režimÄ reglamentuojančiame CK trečiosios knygos VI skyriaus antrajame skirsnyje.

CK 3.92 straipsnio 2 dalis sistemiškai susijusi su kitomis šio straipsnio dalimis dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, naudojimo, valdymo ir disponavimo reikalavimų. Šių normų tikslas – apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio, tiek kreditorių interesus. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta dėl kreditoriaus interesų, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

Vertinant Å¡iuo kontekstu teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų prieÅ¡taringumo klausimas. Kolegijos įsitikinimu, laidavimo sutartyje įraÅ¡yta nuostata (patvirtinimas), kad laidavimo sutartis sudaroma sutuoktiniui (apeliantei) sutinkant ir Å¡ios sutarties sudarymas neprieÅ¡tarauja laiduotojo Å¡eimos interesams, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog ginčijamas laidavimo sandoris buvo sudarytas bendrais Å¡eimos interesais, ir, kad iÅ¡ tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės. Kolegija sprendžia, jog apeliantės nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai vienas kitam neprieÅ¡tarauja.         Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčijamÄ sutartį atsakovas Ž.

K. galėjo sudaryti be apeliantės sutikimo ir jos dalyvavimo sandoryje.          Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nesant atsakovo „Swedbank“, AB praÅ¡ymo, taikė ieÅ¡kinio senatį. Tačiau, kolegijos vertinimu, minėtas apeliacinio skundo argumentas neturi įtakos bylos procesinei baigčiai, kadangi pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė ne vien Å¡iuo pagrindu, bet ir įvertinęs apeliantės reikalavimo dėl ginčo esmės pagrįstumÄ .          Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių sudarytų sandorių nuginčijimÄ (CK 3.96 straipsnis), laikėsi įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, todėl atmesdamas ieÅ¡kovės M. K. ieÅ¡kinį priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                              Alė Bukavinienė                                                                               Marytė Mitkuvienė                                                                                                        Gintaras Pečiulis